Asmenybės sutrikimai - tai giliai įsišakniję ir nuolat pasireiškiantys mąstymo, jausmų ir elgesio stereotipai, atspindintys žmogui būdingą gyvenimo stilių ir santykius su savimi bei kitais. Šie sutrikimai apima daugelį elgesio ir psichinės veiklos sferų, griauna asmeninius ryšius ir savivoką. Jie dažniausiai prasideda vaikystėje ar paauglystėje ir tęsiasi brandos amžiuje. Šiame straipsnyje aptarsime vieną iš specifinių asmenybės sutrikimų - šizoidinio tipo asmenybės sutrikimą.
Svarbu: Šis straipsnis skirtas informaciniams tikslams ir nėra skirtas savidiagnozei ar kitų asmenų diagnozavimui. Jei pastebite, kad jums ar jūsų artimajam būdingi šiame straipsnyje aprašyti požymiai, rekomenduojama kreiptis į psichoterapeutą ar kitą kvalifikuotą specialistą.
Kas yra Asmenybės Sutrikimas?
Asmenybės sutrikimai - tai grupė sutrikimų, kurią sudaro pastovūs ir žmogui būdingą gyvenimo stilių, santykius su savimi ir kitais atspindintys mąstymo, jausmų ir elgesio stereotipai. Kai kurios iš šių būklių atsiranda ankstyvose brandos stadijose, kitos pasireiškia vėliau. Asmenybės sutrikimai yra giliai įsišakniję ir pasireiškia nuolatiniu nelanksčiu reagavimu į įvairias stresines ir kasdienes situacijas. Šie stereotipai apima daugelį elgesio ir psichinės veiklos sferų. Specifiniai asmenybės sutrikimai yra ryškūs, individualūs asmenybės ir elgesio sutrikimai. Šie sutrikimai dažnai griauna asmeninius ryšius su kitais žmonėmis bei paties individo savivoką. Jie dažniausiai prasideda jau vaikystėje ar paauglystėje ir tęsiasi brandos amžiuje.
Svarbu suprasti, kad visi žmonės turi tam tikrų asmenybės bruožų, tačiau asmenybės sutrikimas diagnozuojamas tik tada, kai šie bruožai yra itin ryškūs, trukdo normaliai funkcionuoti ir sukelia diskomfortą pačiam žmogui ar aplinkiniams.
Šizoidinio Tipo Asmenybės Sutrikimas: Apibrėžimas ir Požymiai
Šizoidinio tipo asmenybės sutrikimas yra psichinė būsena, kuriai būdingas emocinis atitrūkimas ir socialinės izoliacijos troškimas. Žmonės, turintys šį sutrikimą, dažnai vengia socialinių situacijų ir turi ribotą emocinį atsaką. Jie gali atrodyti abejingi kitiems, nesugeba išreikšti savo jausmų ir dažnai renkasi vienatvę.
Taip pat skaitykite: Metabolinis sindromas ir psichikos ligos
Ryškus šizoidinio sutrikimo požymis yra tik vienas: žmogus būna nesuvokiamai uždaras ir nebendraujantis. Netgi tiek uždaras ir nebendraujantis, kad aplinkiniai nustoja tą žmogų pastebėti - atrodo, lyg jo nėra. Žmogus gali dienų dienomis nepratarti kitiems nei žodžio, nei nesisveikinti su niekuo, bet nepaisant to, jis gali nudirbti tuos darbus, kurių reikia, kažkuo rūpintis ir taip toliau. Galima sakyti, kad toks žmogus kelia problemas ne aplinkiniams, o tik sau, bet ir tai gal nebūtų teisinga - pats jis tiesiog vengia bendravimo ir elgiasi taip, lyg kitų žmonių nei nebūtų.
Pagrindiniai šizoidinio tipo asmenybės sutrikimo požymiai:
- Socialinis atsiribojimas: Vengimas artimų santykių, tiek šeimyninių, tiek draugiškų.
- Ribotas emocijų spektras: Sunku išreikšti emocijas, tiek teigiamas, tiek neigiamas.
- Abejingumas pagyrimams ar kritikai: Nesidomėjimas kitų nuomone apie save.
- Mažas susidomėjimas seksualine patirtimi: Ribotas arba visai nėra noro užsiimti seksualine veikla.
- Mėgavimasis nedaugeliu veiklų: Dažniausiai domina tik vienetai veiklų, kurias galima atlikti vienumoje.
- Artimų draugų ar patikėtinių nebuvimas: Išskyrus artimiausius šeimos narius.
- Abejingumas socialinėms normoms: Nesidomėjimas socialinėmis taisyklėmis ir etiketu.
Kad ir koks atsijungęs bebūtų, schizoidnis žmogus visvien ir mąsto, ir jaučia - ir neretai visgi nori bendrauti, tačiau tiesiog netiki tuo, kad bendravimas išliks. Susibendravus su tokiais žmonėmis, kartais galima atrasti, kad jie stebėtinai pilni minčių ir talentų. Kai kurie psichoterapeutai sieja schizoidinį sutrikimą su ypatingai sunkiai traumavusiais, labai žiauriais, tęstiniais įvykiais - pastebėta, kad žmonės, pergyvenę koncentracijos stovyklas, ilgus kankinimus ar pan., kai kada lyg sulūžta, prarasdami ir save, ir gebėjimą bendrauti. Tokių žmonių galvose tas atsiskyrimas būna susijęs su praradimu: kai matai, kad prarandi visus, kurie buvo brangūs, artimi, kai matai, kad prarandi viską, kad tave patį visiškai palaužia - nelieka tikėjimo nei pasauliu, nei bendravimo galimybe. Jausmai kitiems žmonėms, prisirišimai - tai reiškia, kad praradus, bus nepakeliamas skausmas.
Šizoidinis Sutrikimas Darbe
Darbe tokie žmonės dažniausiai būna labai geri ir patikimi, jei tik priimi tai, kad jie nebendrauja ir kartais išvis atrodo nieko nesuprantantys ir jokių emocijų lyg neturintys - išvis lyg nereaguojantys. Pastarasis dalykas dažną itin sutrikdo: atrodo, kad sakai žmogui, o jis negirdi, bet paskui paaiškėja, kad girdi ir viską suprato, tik tiesiog niekaip neparodė. Jie daro darbus, ir jie padaro darbus. Svarbu tik, kad tiems darbams nereiktų bendravimo, o jei bendravimas bus - kad jo nebūtų per daug, kad jie nebūtų verčiami būti pašnekovais ar renginių dalyviais.
Priežastys
Šizoidinio tipo asmenybės sutrikimo priežastys nėra visiškai aiškios, tačiau manoma, kad jos gali būti susijusios su genetiniais, biologiniais ir aplinkos veiksniais.
- Genetika: Tyrimai rodo, kad šeimos istorija psichinių sutrikimų gali padidinti riziką susirgti šizoidiniu sutrikimu.
- Biologiniai veiksniai: Smegenų veiklos ypatumai, ypač srityse, atsakingose už emocijų reguliavimą, socialinį bendravimą ir asmenybės formavimą, gali turėti įtakos.
- Aplinkos veiksniai: Ankstyvosios patirtys, tokios kaip emocinis neprieinamumas, nepriežiūra ar traumos vaikystėje, gali prisidėti prie šio sutrikimo vystymosi. Vienas vėlyvo sovietmečio tyrimas (tęstinis, gal kokių 1980-1988 metų), darytas Baltarusijoje: ten psichologai tyrė asmenybės sutrikimus įvairiuose vaikų ir kūdikių namuose. Tyrimas buvo labai platus, vaikai stebimi buvo daugelį metų. Išaiškėjo, kad asmenybės sutrikimų pasiskirstymas labai stipriai siejasi su kai kuriais kūdikių namais, iš kurių į vaikų namus tie kūdikiai pakliūna: kai kur absoliuti dauguma (bene 80% ar daugiau) vaikų būdavo su sutrikimais, o kai kur - sutrikimus turėdavo kelis kartus mažesnė dalis. Toliau tirdami kūdikių namų įtaką, psichologai pakeitė tvarkas - nurodė dalyje kūdikių namų vaikus privalomai nešioti ant rankų kažkiek laiko per dieną. Rezultatas buvo labai paprastas - po kelerių metų, vaikams paaugus, sutrikimų procentas buvo daug mažesnis. Ėmus privalomą kūdikių nešiojimą diegti ir tuose kūdikių namuose, iš kur ateidavo labai daug asmenybės sutrikimų, kilo labai stiprus personalo pasipriešinimas, tačiau per kelerius metus sutrikimų irgi juntamai sumažėjo.
Diagnozė
Šizoidinio tipo asmenybės sutrikimas diagnozuojamas remiantis psichologiniu vertinimu, kuris apima išsamius pokalbius su pacientu ir jų artimaisiais. Psichologai ir psichiatrai naudoja standartizuotus diagnostinius įrankius, tokius kaip DSM-5 (Psichinių sutrikimų diagnostikos ir statistikos vadovas), kad nustatytų simptomus ir jų trukmę.
Taip pat skaitykite: Mokslinė A. Baranausko veikla
Svarbu: Asmenybės sutrikimas prasideda vėlyvoje vaikystėje arba paauglystėje ir tęsiasi brandaus amžiaus laikotarpiu. Todėl paprastai nereikia rašyti asmenybės sutrikimo diagnozės iki 16 ar 17 metų.
Skirtingoms kultūroms, atsižvelgiant į socialines normas, taisykles ir pareigas, gali tekti išskirti specifinių kriterijų sistemą. Šio sutrikimo eiga lėtinė, svyruojanti. Kartais jis progresuoja į aiškią schizofrenija. Nėra aiškios pradžios, jo atsiradimas bei eiga panašūs į asmenybės sutrikimą. Šios diagnozės nerekomenduojama plačiai vartoti, todėl, kad ji nėra aiškiai atribota ir nuo paprastosios schizofrenijos, ir nuo schizoidinių ar paranoidinių asmenybės sutrikimų. Jei šis terminas vartojamas, trys ar keturi tipiški požymiai, išvardinti anksčiau, turi būti nuolat ar epizodiškai mažiausiai dvejus metus. Individui niekad neturi būti nustatyta schizofrenijos kriterijų.
Gydymas
Gydymas šizoidinio tipo asmenybės sutrikimui gali apimti tiek psichoterapiją, tiek vaistų terapiją.
- Psichoterapija: Ypač kognityvinė-elgesio terapija, gali padėti pacientams suprasti savo emocijas ir gerinti socialinius įgūdžius. Susibendravus su tokiais žmonėmis, kartais galima atrasti, kad jie stebėtinai pilni minčių ir talentų.
- Vaistų terapija: Vaistai, tokie kaip antidepresantai ar anxiolizikai, gali būti skiriami, jei pacientas taip pat patiria depresijos ar nerimo simptomus.
Svarbu: Gydymas yra individualus ir priklauso nuo paciento simptomų sunkumo ir kitų individualių veiksnių.
Kiti Asmenybės Sutrikimai
Be šizoidinio tipo asmenybės sutrikimo, egzistuoja ir kitų asmenybės sutrikimų, kurie skirstomi į kelias grupes. Šis skirstymas yra labai sąlyginis, bet tiesiog susigaudyti tada truputį paprasčiau. Labai svarbu turėti omeny, kad be šių išvardintų asmenybės sutrikimų, egzistuoja ir kai kurie retesni, o ir išvardintieji dažnai turi paskirų, labai specifinių variantų, kurie tarpusavyje labai nepanašūs. Ypatingai painūs būna ribinio asmenybės sutrikimo atvejai, kur egzistuoja bent keletas visiškai nepanašių ir nesuderinamų skirstymų.
Taip pat skaitykite: Skirtumai tarp D ir K asmenybių
Štai keletas pavyzdžių:
- Paranoidinis asmenybės sutrikimas: Žmonės, kurių galvose visas pasaulis yra nukreiptas tik prieš juos. Jie visur mato puolimą prieš juos, tad jokie bandymai kažką pataisyti nepadės - jie nuspręs, kad ir jūs dalyvaujate sąmoksle prieš juos. Kad ir baisūs, paranoidiniai tipai kai kuriose pozicijose būna nuostabūs - dėl savo paranoidiškumo jie atranda kai kurias problemas ten, kur kiti nepastebi, ir jas sutvarko taip, kad jų nebeliktų.
- Šizotipinis asmenybės sutrikimas: Bene keisčiausias ir nuostabiausias, pilnas visokių netikėtų dalykų. Sakyčiau, žmonės, kurie turi šį sutrikimą, išties neturi jokio sutrikimo - greičiau jau jie turi talentą matyti pasaulį kaip nors kitaip, nei įprasta. Ir neretai - dar ir labai gerą talentą. Gal tik tiek, kad tas talentas neretai būna persimaišęs su visokiais prisigalvojimais, kartais - ir beprotiškais. Čia būna ir žmonės, turintys tiesiog išskirtinius muzikinius ar dailės gebėjimus, ir žmonės, kurie moka apjungti kelis pojūčius į vieną visumą (sinestezija), ir žmonės, kurie tiesiog labai mėgsta fantazuoti, ir žmonės, kurie paprasčiausiai yra atradę ir ištreniravę kai kuriuos jutimus, kurių nemoka panaudoti kiti.
Asmenybės Sutrikimai ir Neurozė: Skirtumai
Svarbu atskirti asmenybės sutrikimus nuo neurozės. Tai visiškai natūralu: mes visi esame subjektyvūs, mes visi pasaulį ir save pačius suvokiame per savo anksčiau gautas subjektyvias patirtis ir supratimus - o tai reiškia, kad visi suvokiame daugiau ar mažiau perkreiptai, kitaip tariant - neurotiškai. Skirtumas tarp paprasto neurotiko ir žmogaus, kuris turi asmenybės sutrikimą - labai paprastas ir labai stiprus: tiesiog neurotikai būna visokie - skirtingu metu skirtingi. Neurotikas vieną minutę gali mąstyti kaip narcizas, o po kelių minučių - jau kaip histrionikas. Vieną gyvenimo dalį neurotikas gali praleisti taip, lyg didesne dalimi būtų ribinis, bet po kažkiek metų gali pasikeisti ir imti elgtis daugiau kaip depresyvinis. Žodžiu, neurotikai keičiasi. O štai asmenybės sutrikimą turintys - nesikeičia. Tas amžinas nekintamumas, tas perkreiptas mąstymas visose srityse, kokias tik galima sugalvoti - tai ir yra tikro asmenybės sutrikimo požymis.
tags: #schizoidinio #tipo #asmenybes #sutrikimas