Prancūzų kinas - tai atskira, unikali filmų kategorija, turinti didžiulį gerbėjų ratą visame pasaulyje, įskaitant ir Lietuvą. Kai kuriems žiūrovams žodžių junginys „prancūzų filmas“ jau yra kokybės ženklas. Šiame straipsnyje panagrinėsime prancūziško kino įtaką, jo žanrų įvairovę ir prasmę, pateikdami pavyzdžių iš naujausių ir klasikinių filmų.
Prancūzų kino festivaliai Lietuvoje
2005-2023 metais Lietuvoje vyko frankofoniškų filmų festivalis „Žiemos ekranai“, kuris paprastai sausio pabaigoje pradėdavo kino festivalių sezoną. Nuo praėjusių metų Prancūzų institutas Lietuvoje (Institut Français de Lituanie) pakeitė renginio pavadinimą į „Rudens ekranus“ ir įtraukė jį į „Scanoramos“ programas.
Naujausi prancūziški filmai ir reakcijos į juos
Naujausias režisierės Maïwenn Le Besco filmas „Žana Diu Bari. Karaliaus favoritė“ (2023 m.), kuriame vaidina Johnny Deppas, Lietuvoje sukėlė nevienareikšmišką reakciją. Nors filmas atidarė Kanų kino festivalį, kai kurie Lietuvos kino centrų vadovai atsisakė jį rodyti, tačiau kiti kino teatrai vis dėlto suteikė galimybę žiūrovams jį pamatyti.
Ankstesnis režisierės Maïwenn Le Besco darbas „Mano karalius“ nepaisant pavadinimo, nėra susijęs su Versalio rūmų intrigomis ar Prancūzijos monarchais. Tai melodramos žanro filmas apie meilę, emocijas, pavydą, išdavystes, išsiskyrimus ir laimės troškimą. Filme Toni (akt. Emmanuelle Bercot), pavargusi nuo gyvenimo, atvyksta į slidinėjimo kurortą ir patiria traumą. Ligoninėje ji prisimena savo gyvenimą ir santykius su Džordžijumi (akt. Vincentas Casselis), su kuriuo susipažino dirbdama bare. Jų santykiai buvo audringi, kupini aistros ir negatyvių emocijų. Šis filmas įdomus tuo, kad jį sukūrė moteris, todėl galime pažvelgti į porelės santykius iš kitos perspektyvos.
Komedijos žanras prancūziškame kine
Emmanuelio Courcolio filmas „Triumfas“ tapo festivalio „Kino pavasaris“ puošmena. Ši komedija yra linksma, jaudinanti ir verčianti susimąstyti. Pagrindinis herojus - tarptautinį pripažinimą pelnęs dirigentas Tibo Desormė (akt. Benjaminas Lavernhe‘as), kuris sužino sergantis kraujo vėžiu ir ieško kaulų čiulpų donoro. Jis sužino, kad buvo įvaikintas ir turi jaunesnį brolį Džimį (akt. Pierre‘as Lottinas), kuris dirba mokyklos valgykloje ir groja trombonu pučiamųjų orkestre. Nors juos skiria viskas, juos vienija meilė muzikai. Filme skamba klasikos melodijos, populiarūs Aznavouro, Dalidos ir Michelio Sardou hitai, taip pat Mileso Daviso ir Benny Goodmano džiazo kompozicijos.
Taip pat skaitykite: Strazdo gyvenimo paradoksai
Moterų režisierių indėlis į prancūzišką kiną
Prancūzė Anne Fontaine yra viena iš nedaugelio moterų kino režisierių, kuriai pavyko apginti savo požiūrį į pasaulį ir moters vaidmenį jame. Jos filmai dažnai vadinami psichologinėmis dramomis. A. Fontaine teigia, kad stengiasi skirti didžiausią dėmesį savo personažų nematomoms charakterių pusėms ir vadovaujasi Siegmundo Freudo nuostata ieškoti žmonėse to, apie ką jie patys nenutuokia. Jos filmo „Džema Boveri“ pavadinimas primena Gustave‘o Flaubert‘o romaną „Ponia Bovari“. Filmas sukurtas pagal britų animatorės Posy Simmonds „romaną su paveikslėliais“, kurį įkvėpė G. Flaubert‘as. Filme pasakojama apie buvusį rašytoją Marteną Žuberą (akt. Fabrice’as Luchini), kuris gyvena Normandijoje ir perima tėvo kepyklą. Jo gyvenimas pasikeičia, kai kaimyninėje fermoje apsistoja sutuoktinių pora iš Didžiosios Britanijos - Džema ir Čarlzas Boveri (aktorės Gemma Arterton ir Jasonas Flemyngas). Naujieji kaimynai atkartoja knygos herojų kelią, patys to nežinodami.
Ekologinės temos prancūziškame kine
Louiso Garrelio filmas „Kryžiaus žygis“ (pranc. „La croisade“) apibrėžiamas kaip ekologinė fantazija tėvams ir vaikams. Filme rodomas pasaulis vaikų akimis. Suaugusieji užsiėmę savo reikalais ir nepastebi, kad kažkas vyksta ne taip. Bohemiškas žurnalistas Abelis (vaidina pats L. Garrelis) ir jo žmona Marion (Laetitia Casta) sužino, kad jų sūnus Žozefas kaupia pinigus slaptam projektui. Netrukus paaiškėja, kad tokių vaikų, kaip Žozefas, visame pasaulyje yra šimtai. Vaikai susivienijo, kad išgelbėtų planetą nuo ekologinės katastrofos ir sukurtų jūrą Sacharoje. Originalus filmo pavadinimas „Kryžiaus žygis“ yra nuoroda į 1212 metais vykusį vaikų kryžiaus žygį į Jeruzalę.
Gurmaniška aistra prancūziškame kine
Vietnamiečių režisieriaus Anh Hung Tran filmas „Gurmaniška aistra“ (pranc. „La Passion de Dodin Bouffant“) yra apie vyrą gurmaną Dudaną Bufaną (Benoit Magimel), kuris jaučia aistrą ne tik maistui. Jam padeda jo ištikima virėja ir sugyventinė Eugenija (Juliette Binoche). Jiedu jau dvidešimt metų gyvena ir dirba drauge, bet Eugenija atsisako tekėti už Dudano. Veiksmas vyksta XIX ar XX amžiaus pradžioje Prancūzijos kaime. Dudanas Bufanas - žymus virtuvės šefas, o Eugenija jam padeda. Filme daug dėmesio skiriama maisto gaminimui, kuris yra lėtas, švelnus, atidus, žavus, susikaupęs, malonus ir net palaimingas. Filme vyrauja laikinumo tema, nes šedevrai, kuriuos sukuria Dudanas ir Eugenija, gyvuoja tik valandą ar dar mažiau. Tai filmas apie dviejų žmonių meilę, apie laikinumo grožį, apie lėtumą, efemerišką pasaulio prigimtį, spalvų tekstūrą ir apie maistą.
Meilės temos prancūziškame kine
Filme „Liepsnojančios moters portretas“ (pranc. „Portrait de la jeune fille en feu“) atgyja nuostabūs nuošalios salos Bretanėje peizažai, o jų fone plėtojasi kostiuminė XVIII a. vidurio istorija. 1770 metais jauna tapytoja Marijana (akt. Noémie Merlant) pasamdoma nutapyti neseniai iš vienuolyno išėjusios Eloisos (akt. Adele Haenel) portretą. Galiausiai menininkė ir jos modelis pamilsta viena kitą. Abiems pagrindinėms herojėms išreikšti abipusius jausmus padeda meno pasaulio kalba.
Socialinės temos prancūziškame kine
Xaviero Dolano filmo „Mamytė“ (pranc. „Mommy“) siužetas ir problematika susijusi su debiutiniu jauno režisieriaus filmu „Aš nužudžiau savo motiną“ (2009). Šį kartą motiną vaidina ta pati aktorė Anne Dorval, o sūnų pirmajame filme įkūnijusį patį režisierių pakeitė Antoine’as-Olivier Pilonas. Jis vaidina nemokantį susivaldyti hiperaktyvų penkiolikmetį Styvą, dėl to daug laiko praleidusį specialiosiose ugdymo įstaigose. Filme nagrinėjama hiperaktyvių vaikų auklėjimo problema.
Taip pat skaitykite: Savigarba ir meilė: kaip jie susiję?
Kiti prancūziški filmai ir renginiai
Sausio 26 d. Vilniuje prasidėjo prancūzų kino savaitė „Žiemos ekranai“. Triesto (Italija) kino festivalyje šiemet išskirtinis dėmesys skirtas Baltijos šalių kinui.
Taip pat skaitykite: Psichologija: meilė ir pyktis