Šiame straipsnyje nagrinėjama semantinės informacijos psichologija, apimanti kalbos duomenų tyrimo ir valdymo metodus, atminties sistemas bei informacijos apdorojimo ypatumus. Straipsnyje remiamasi mokslinių tyrimų įžvalgomis ir praktiniais pavyzdžiais, siekiant atskleisti, kaip lingvistinių susietųjų duomenų technologijos ir atminties procesai veikia mūsų pažinimą ir sprendimų priėmimą.
Lingvistinių susietųjų duomenų svarba
Mykolo Romerio universiteto Žmogaus ir visuomenės studijų fakulteto Humanitarinių mokslų institutas surengė konferenciją „Kalbos duomenų tyrimo ir valdymo metodai“, kurioje doc. dr. Dagmara Gromann ir dr. Jorge’ė Gracia pristatė plenarinius pranešimus. Mokslininkų tyrimų kryptys apima lingvistinių susietųjų atvirų duomenų kūrimą ir technologijų taikymą įvairiose srityse. Šie duomenys leidžia mašinoms suprasti kalbos duomenis ir juos tirti naujais būdais, atveriant naujas žinias.
Lingvistinių susietųjų duomenų esmė
Dr. D. Gromann teigimu, lingvistinių susietųjų duomenų koncepciją sunku apibūdinti keliais žodžiais, tačiau jos esmė - kalbos duomenų pateikimas formatu, suprantamu mašinoms. Dr. J. Gracia palygina šią koncepciją su takais, sujungtais linijomis. Internetas pilnas kalbos duomenų, tačiau jie nėra susieti tarpusavyje. Norint gauti prasmingų rezultatų, svarbu duomenis pavaizduoti bendru formatu.
Praktinis pavyzdys
Ieškant informacijos apie M. K. Čiurlionį, paieškos varikliai pateikia daugybę puslapių su informacija, tačiau tai nėra patogu. Jei visi duomenys būtų susieti tiesiogiai, informaciją būtų galima rasti vienoje grafinėje žinių schemoje.
Taikymas švietimo sektoriuje
Dr. D. Gromann teigia, kad švietimo sektoriuje lingvistinių susietųjų duomenų technologijos gali susisteminti ir pateikti aiškią informaciją apie konkretų objektą. Pavyzdžiui, psichologijos studentas gali tiesiog žvilgtelti į grafinę žinių schemą ir sužinoti, kokius pagrindinius laukus apima šis mokslas.
Taip pat skaitykite: Gyvūnų vardų motyvacijos analizė
Pavyzdys iš Italijos
Italijoje vykdomas projektas „LiLa“ (Linking Latin) sistemina lotynų kalbos informaciją, pateikiamą žodynuose, gramatikos taisyklėse ir vertimuose, konvertuodamas ją į elektroninį formatą. Tai leidžia lotynų kalbos besimokantiems gauti visą reikiamą informaciją vienu formatu per trumpą laiką.
Kitos taikymo sritys
Lingvistinius susietuosius duomenis galima taikyti darbo teisėje, farmacijoje, prekyboje ir kituose sektoriuose. Jie taip pat gali daryti įtaką mūsų sprendimams, pavyzdžiui, renkantis atostogų kryptį ar mokymosi įstaigą.
Įvaizdžio kūrimas ir veiklos reklamavimas
Dr. D. Gromann teigia, kad kiekvienai organizacijai svarbu sisteminti savo viešai pateikiamą informaciją. Dr. J. Gracia mano, kad lingvistiniai susietieji duomenys yra pernelyg specifiniai šioms sferoms, nes verslui paprastai nepakanka žodinių išraiškų. Jis pateikia pavyzdį apie įmonės tinklalapį, kuriame semantiškai anotuoti duomenys padeda paieškos varikliams praturtinti užklausos rezultatus.
Kalbos barjerų mažinimas
Mokslininkai pabrėžia, kad lingvistinių susietųjų duomenų technologijų taikymas įvairiose srityse yra itin aktualus kalboms, kurios neturi pakankamai skaitmeninių išteklių, pavyzdžiui, lietuvių kalbai. Svarbiausias šio proceso tikslas - mažinti kalbos barjerus tarp pasaulio gyventojų.
Atminties sistemos ir jų veikimas
Atmintis yra proto sukauptų žinių saugykla, leidžianti mums prisiminti praeities įvykius, patirtis ir informaciją. Yra žinomos trys pagrindinės atminties sistemos: sensorinė atmintis, trumpalaikė atmintis ir ilgalaikė atmintis.
Taip pat skaitykite: Kaip pagerinti semantinę atmintį?
Sensorinė atmintis
Sensorinė atmintis yra pirmoji informacijos apdorojimo pakopa, kurioje gaunama informacija užkoduojama ta pačia forma, kaip suvokiama. Dažniausiai sensorinėje atmintyje informacija išlaikoma iki 3 sekundžių. Informacija, į kurią per šį laiką neatkreipiamas dėmesys ir kuri neatpažįstama, dingsta iš sąmonės. Į sensorinę atmintį patenka tik dalis (apie 1/3) tos informacijos.
Trumpalaikė atmintis
Atrinkta ir žmogui vertinga informacija persiunčiama į trumpalaikę atmintį, kurios trukmė - apie 20 sekundžių. Tai tuo momentu veikianti atmintis, sauganti tą informaciją, kuri tuo momentu suprantama. Išsaugoti informaciją padeda kartojimas, kuris gali būti einamasis (pvz., kartojame skaičius renkant telefono numerį) arba detalizuotas (perkelia informaciją į ilgalaikę atmintį).
Ilgalaikė atmintis
Daug specialistų mano, kad ilgalaikė atmintis yra nelimituota atmintis, nuosekliai fiksuojanti visą įsisąmoninamą informaciją. Tai patvirtina neurologo W. Penfildo tyrimai. Tai, ar informacija pereina iš trumpalaikės atminties į ilgalaikę, lemia ir žmogaus interesai, sugebėjimai, nuostatos, vertybės ir atitinkamos žinios. Ilgalaikė atmintis yra kryptingas ir organizuotas procesas.
Informacijos atgaminimas
Informacija, patekusi į ilgalaikę atmintį, turi būti atgaminta, kad būtų galima ją vėl panaudoti. Atgaminimas gali būti atpažinimas (kai pastebima, kad stimulas yra toks pat arba skiriasi nuo to, su kuo buvo anksčiau susidurta), atsiminimas (kai sugebama spontaniškai prisiminti kažką, ko tuo metu nėra) arba rekonstrukcija (kai reikia įsiminti sudėtingą, reikšmingą medžiagą).
Sėkmingo įsiminimo sąlygos ir veiksniai
Valingą įsiminimą palengvina poreikis ir stiprus noras įsiminti, taip pat aiškus tikslas, nevalingą - stiprūs interesai arba išoriniai dirgikliai. Būtina neurofiziologinė sėkmingo išmokimo sąlyga yra smegenų žievės ir atitinkamų požievio skyrių aktyvumas. Bendriausias sėkmingo įsiminimo veiksnys yra kartojimas.
Taip pat skaitykite: Informacija apie priklausomybių gydymą
Ebinhauzo užmiršimo kreivė
Jei nei karto nepergalvosi arba nepakartosi to, ką įsiminei, po 1 val. atgaminsi tik apie 45%, o po 2 dienų - tik apie 28% visos įsimintos informacijos. Todėl mokytis pamokas namie būtina tą pačią dieną, kai pirmąsyk mokeisi klasėje, o iš vakaro, prieš pamoką, vėl pakartoti.
Prasminis įsiminimas
Mokiniams pereinant į aukštesnes klases, mokantis vis daugiau dalykų, tenka įsiminti valingai, prasminiu loginiu būdu. Valingas prasminės medžiagos įsiminimas - tai speciali psichinė veikla, informaciją perkelianti į ilgalaikę atmintį. Čia labai svarbu įsisąmonintas tikslas ir noras įsiminti ilgam.
Patarimai, kaip pagerinti atmintį
- Mokykitės kartotinai, kad galėtumėte daugiau prisiminti. Mokykitės papildomai.
- Daugiau laiko skirkite medžiagai kartoti arba aktyviai ją praktiškai taikyti.
- Padarykite medžiagą jums asmeniškai prasmingą.
- Norėdami įsiminti nežinomus dalykus, naudokite mnemoninėmis priemonėmis.
- Atnaujinkite savo atmintį, suaktyvindami atkūrimo užuominas.
- Prisiminkite įvykius, kol jie dar neišblėsę ir kol nesusidūrėte su galima klaidinančia informacija.
- Mažinkite interferenciją. Mokykitės prieš pat užmigdami.
Semantinė atmintis ir jos tyrimas
Semantinė atmintis saugo informaciją apie supantį pasaulį, gerai įsisąvintas bendrąsias žinias ir žodžių reikšmes. Ją galima palyginti su biblioteka, kur žodžių reikšmės skirstomos į tam tikras kategorijas, vadovaujantis hierarchiniu principu.
Tyrimas
Buvo atliktas tyrimas, siekiant nustatyti, ar informacijos suskirstymas į kategorijas pagerina atminties pajėgumą. Tiriamiesiems buvo pateiktas žodžių sąrašas, suskirstytas į logines grupes (eksperimentinė grupė) arba pateiktas paprasta nestruktūruota seka (kontrolinė grupė).
Rezultatai
Tyrimo rezultatai parodė, kad eksperimentinės grupės tiriamieji atsiminė žymiai daugiau žodžių nei kontrolinės grupės tiriamieji. Tai patvirtina hipotezę, kad informacijos suskirstymas į kategorijas pagerina atminties pajėgumą.
tags: #semantine #informacija #psichologija