Šiame straipsnyje apžvelgiama Vilniaus universiteto (VU) mentorystės nerimo klinikos veikla, apimanti psichologinės pagalbos teikimą, mokslinius tyrimus ir švietėjišką veiklą. Daugiausia dėmesio skiriama Psichotraumatologijos centrui, Klinikinės psichologijos katedrai ir jų indėliui į psichologinės gerovės stiprinimą Lietuvoje. Straipsnyje remiamasi pateikta informacija apie VU padalinius, profesorių įžvalgomis ir kitais šaltiniais, siekiant pateikti išsamų ir informatyvų vaizdą.
Psichotraumatologijos centras: pagalba patyrusiems traumas
Vilniaus universiteto Psichotraumatologijos centras, vadovaujamas psichologijos profesoriaus Evaldo Kazlausko, yra tarpdisciplininis centras, vykdantis psichotraumatologijos tyrimus ir teikiantis visuomenei žinias apie moksliškai pagrįstus pagalbos būdus. Centro komanda specializuojasi traumų ir streso sukeltų sutrikimų atsparumo ir rizikos veiksnių tyrimuose, taip pat kuria ir taiko psichosocialines intervencijas asmenims, patyrusiems psichologines traumas. Centras aktyviai bendradarbiauja su partneriais iš Lietuvos ir viso pasaulio.
Misija ir vizija
Psichotraumatologijos centro misija - pripažinti traumų ir streso padarinius asmeniui ir visuomenei, teikiant įrodymais pagrįstas žinias, kad būtų plėtojama veiksminga psichologinė pagalba. Centro vizija - būti lyderiaujančiu psichotraumatologijos kompetencijos centru regione.
Kontaktinė informacija
Psichotraumatologijos centras įsikūręs Vilniaus universitete, M. K. Čiurlionio g. 29, 203 kab., LT-03100 Vilnius. El. paštas: [nurodytas el. paštas]. Ankstesnes metines centro ataskaitas galima rasti internete: 2018 m., 2019 m., 2020 m., 2021 m., 2022 m., 2023 m., 2024 m.
Hipnozė psichoterapijoje: mitai ir realybė
Profesorius Eugenijus Laurinaitis, VU Medicinos fakulteto psichiatras-psichoterapeutas, pabrėžia, kad hipnozė yra pasaulyje pripažintas gydymo metodas. Nepaisant to, hipnoterapija vis dar apipinta įvairiais mitais ir gandais.
Taip pat skaitykite: Lyčių skirtumai nerime
Kas yra hipnozė?
Hipnozė nėra miegas, bet ypatinga sąmonės būsena, vadinama transu. Hipnozės metu naudojamasi įgimta žmogaus savybe - įtaigumu. Skirtingai nuo supratimo ar tikėjimo, įtaiga yra paremta nesąmoningu bendravimo „kanalu“. Hipnozės specialistas turi vadovautis griežtais etikos principais, kadangi įteigti galima įvairių dalykų, kurie gali pasireikšti sapnuose arba tapti įsitikinimais apie save.
Hipnozės taikymas psichoterapijoje
Profesorius Laurinaitis teigia, kad hipnozė nėra savarankiška psichoterapijos rūšis, bet technika, kurią galima pritaikyti beveik visose psichoterapijos kryptyse. Hipnozės specialistai dažniausiai kreipiasi dėl nerimo, panikos priepuolių, nuotaikos sutrikimų, somatoforminių sutrikimų ir kitų problemų.
Hipnozės nauda
- Atsipalaidavimas ir nerimo suvaldymas.
- Susikoncentravimas į ryšį tarp psichoterapeuto ir kliento.
- Neįsisąmonintos informacijos atkūrimas.
- Kūrybiškumo panaudojimas psichologinėms situacijoms „peržaisti“.
Mitai apie hipnozę
Esama klaidingo mąstymo, jog hipnozės metu žmogus pasyvus, o specialistas gali viską padaryti už jį. Tačiau žmogui neįteigsi to, ko jis daryti nenori. Svarbu įdėti pastangų, kad būtų pasiektas rezultatas.
Hipnozės etapai
- Indukcija: įvedimas į specifinę sąmonės būseną.
- Gydomoji įtaiga: vaizdinių, scenų įsivaizdavimas.
- Išėjimas iš hipnozės: grįžimas į įprastą sąmonės būseną.
Amnezija hipnozės metu
Pasitaiko spontaninės arba įteigtos amnezijos atvejų, kai žmogus užmiršta tam tikrą dalį hipnozės seanso metu vykusių dalykų. Tačiau prisiminimus galima „sugrąžinti“ atkakliomis pastangomis.
Hipnozės mitų priežastys
Hipnozė apipinta įvairiais mitais dėl to, kad žmogaus dėmesys būna labai sukoncentruotas į hipnozę atliekantį specialistą, o reakcija į aplinką sumažėja.
Taip pat skaitykite: Iššūkiai ir galimybės
Hipnozė teismo procese
Kai kuriose JAV valstijose ir Europoje hipnozė buvo naudojama teismo procesuose, tačiau jos patikimumas dažnai vertinamas kritiškai.
Klinikinės psichologijos katedra: mokslas ir praktika
Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Psichologijos instituto Klinikinės psichologijos katedra yra svarbus centras, kuriame vykdomi moksliniai tyrimai ir rengiami klinikinės psichologijos specialistai. Katedra įkurta 1991 metais, o jos ištakos siekia aštuntąjį dešimtmetį, kai profesorius Alfonsas Gučas rėmė studentų iniciatyvas klinikinės psichologijos srityje.
Katedros raida
Iš pradžių katedra vadinosi Klinikinės ir socialinės psichologijos katedra, vėliau, suformavus organizacinės psichologijos specializaciją, pavadinimas buvo pakeistas. Vilniaus universitete įdiegus dviejų pakopų studijas, buvo sukurtos dvi magistratūros programos - Klinikinės psichologijos ir Organizacinės psichologijos.
Vadovavimas
Pirmąjį dešimtmetį katedrai vadovavo profesorius Rimantas Kočiūnas, nuo 2000 m. iki 2018 m. - profesorė Danutė Gailienė. 2018-2021 metais katedrai vadovavo prof. dr. Rasa Barkauskienė, nuo 2022 m. - doc. dr. Neringa Grigutytė, o nuo 2025 m. - doc. dr. [vardas ir pavardė nenurodyti].
Moksliniai tyrimai
Klinikinės psichologijos katedra organizuoja ir vykdo ilgalaikius, plačios apimties mokslinius tyrimus klinikinės psichologijos srityje.
Taip pat skaitykite: Vąšelio pasirinkimas
Kontaktinė informacija
Klinikinės psichologijos katedra įsikūrusi Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Psichologijos institute, Universiteto g. 9-202, 01513 Vilnius. El. paštas: [nurodytas el. paštas].
Roma Jusienė: moksliniai tyrimai ir indėlis į psichologiją
Roma Jusienė yra Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Psichologijos instituto profesorė, mokslinių tyrimų vadovė, klinikinė psichologė ir psichodinaminės krypties psichoterapeutė. Ji kartu su kolegomis tyrinėja vaikų naudojimosi elektroninėmis medijomis reikšmę jų psichosocialinei raidai bei sveikatai. R. Jusienė yra monografijos „Mažų vaikų savireguliacija“ autorė, knygos „Vaikas auga“ ir vadovėlių „Konsultavimas mokykloje“, „Sveikatos psichologija“ ir „Psichologija“ bendraautorė.
Kontaktinė informacija
Adresas: Universiteto g. [numeris nenurodytas]. El. paštas: [nurodytas el. paštas].
tags: #vu #mentoryste #nerimo #klinika