Šiuolaikinis gyvenimo būdas, kupinas nuolatinio skubėjimo, didelių ambicijų ir konkurencijos, neišvengiamai sukelia stresą. Šis streso palydovas ypač kenkia imuninei sistemai ir širdžiai. Medicinos diagnostikos centro gydytoja kardiologė Vidmanta Milašienė, turinti 28 metų darbo patirtį, teigia, kad nuolatinis skubėjimas, susikoncentravimas į sėkmę ir nesugebėjimas pralaimėti sukelia stiprius streso šaltinius, tokius kaip konkurencija, laiko trūkumas, nedarbo baimė, informacijos gausa ir šeimos rūpesčiai. Šis gyvenimo ritmas ilgainiui kelia pavojų fizinei sveikatai, pirmiausia sujaukdamas mintis, jausmus ir psichiką.
Stresas - Neišvengiamas Gyvenimo Reiškinys
Kardiologė pabrėžia, kad stresas yra natūralus gyvenimo reiškinys, kurio neįmanoma visiškai išvengti. Jis ypač kamuoja darbingus vidutinio amžiaus žmones, ypač verslininkus ir valdininkus. Specialistė tvirtina, kad aplinka turi didelės įtakos streso atsiradimui, o nuolatinė įtampa, skubėjimas ir nemokėjimas džiaugtis pasiekimais yra pagrindinės išeminės širdies ligos, hipertenzijos ir širdies ritmo sutrikimų priežastys.
"Perdegimo" Simptomai: Kada Organizmas Sako "Stop"
Ilgą laiką keliant sau tikslus ir reikalavimus, viršijančius organizmo galimybes, atsiranda vadinamųjų „perdegimo“ simptomų. Gydytoja kardiologė teigia, kad juos atpažinti visai nesunku. Tai galvos ir nugaros skausmai, miego sutrikimai arba visiškai nepaaiškinami skausmai kai kuriose kūno vietose.
Ypatingą dėmesį reikėtų atkreipti, jei pradeda silpnėti imunitetas, mažėja atsparumas infekcinėms ligoms, atsiranda nemotyvuotas pyktis, kraujospūdžio svyravimai, pakinta virškinimo sistema (norisi labai daug valgyti arba visiškai nieko nevalgoma), nenorima eiti į darbą, jaučiamas nuolatinis nuovargis, niekas neįdomu, kankina nerimas ar depresija. Tai gali būti ženklas, kad organizmą „užpuolė“ stresas.
Streso Poveikis Organizmui: Pila Prakaitas, Plaka Širdis
Į stresą žmogaus organizmas reaguoja vienodai: padažnėja kvėpavimas, pagreitėja ar sutrinka širdies ritmas, išpila prakaitas, padidėja gliukozės kiekis kraujyje, pakyla kraujospūdis. Ši reakcija padeda organizmui prisitaikyti prie pakitusių sąlygų, susigrąžinti fiziologinę pusiausvyrą ir pasirengti kovai. Nedidelis ir trumpalaikis stresas gali nuteikti žmogų teigiamai, atpalaiduoti energiją ir „pastūmėti“ siekti norimų rezultatų, produktyviau dirbti ir kūrybiškai tobulėti.
Taip pat skaitykite: Kaip Įveikti Stresą Mokykloje
Sveikatos problemos atsiranda tada, kai žmogus neskiria, kada stresas veikia teigiamai (skatina veikti), o kada ima alinti organizmą, imuninę sistemą, psichiką ir gali sukelti ligą. Žmonės, patiriantys stresą, į jį reaguoja skirtingai ir yra skirstomi į A ir B tipų žmones. A tipo žmonėms būdingas aktyvumas, kompetencija, nekantrumas ir greitas pyktis. Šio tipo žmonėms intensyviau išsiskiria streso hormonai katecholaminai, kurie labai dažnina širdies ritmą, didina deguonies poreikį širdies raumeniui, kraujo krešumą bei cholesterolio kiekį kraujyje. Ilgą laiką patiriant stresą, gali sutrikti širdies kraujagyslių kraujotaka, susidaryti trombas arba plyšti aterosklerozinė plokštelė. B tipo žmonės yra ramesni, santūresni ir mažiau reaguoja į stresą.
Jautri Širdis: Streso Sukeltos Ligos
Tipiškos streso sukeltos ligos - hipertenzija, miokardo infarktas, kai kurios alerginės ligos, opaligė, migrena. Tyrimais įrodyta, kad vyrams apie 40-uosius metus stresas gali tapti ūmaus miokardo infarkto, stenokardijos priepuolių, hipertenzinės krizės, prieširdžių virpėjimo priepuolių priežastimi. Stresas savo juodą darbą gali „dirbti“ ilgai ir nepastebimai, o paskui vieną dieną iškyla visu savo gražumu.
Aterosklerozinė plokštelė daugelį metų auga nesukeldama jokių simptomų, o streso paveikta gali plyšti. Spazmai, kylantys širdies vainikinėse kraujagyslėse, kurios daugumos vidutinio amžiaus žmonių jau yra pažeistos, yra ypač pavojingi. Dažnai stresą bandoma numalšinti rūkymu ir kava, o tai tik pablogina situaciją. Nikotinas ir streso hormonai veikia panašiai - stiprina kraujagyslių spazmus, keičia kraujo sudėtį ir didina arterinį kraujospūdį.
Neigiamų pasekmių sveikatai gali turėti tiek ūmus, tiek lėtinis stresas. Ilgalaikis stresas išsekina organizmą ir sumažina imuninės sistemos atsparumą. Stresinėje situacijoje žmogus visas savo mintis sutelkia iškilusioms problemoms spręsti, o fiziologinių organizmo reakcijų net nepastebi. Statistika rodo, kad tie, kurie patiria ilgalaikį dvasinį stresą, 5-6 kartus dažniau miršta nuo kraujagyslių ligų.
Vyrų ir Moterų Reakcija į Stresą
Nors moterys laikomos silpnesne lytimi, vyrai stipriau reaguoja į stresą, greičiau pakyla jų kraujospūdis. Moterys į stresą reaguoja „moteriškai“ - yra smulkmeniškesnės, labiau rūpinasi šeimos reikalais, todėl patiria daugiau rūpesčių. Tyrimai rodo, kad moterys patiria daugiau įtampos ir streso, nes kasdienybę suvokia kaip visumą, o vyrai į stresą reaguoja kaip į konkretų dalyką. Taip pat tyrimai rodo, kad 16 proc. vyrų ir 22 proc. moterų suserga širdies kraujagyslių ligomis dėl darbe patiriamo streso.
Taip pat skaitykite: Kaip kovoti su stresu
Ką Daryti, Jei Jau "Stresuojate"?
Jeigu į širdį jau pasibeldė stresas, sustokite ir įtampą sukėlusį įvykį pabandykite vertinti iš naujo. Jeigu negalite pakeisti situacijos, reikia pažvelgti į ją kitaip, atsipalaiduoti nuo streso spąstų. Į susidariusią padėtį pažvelkite iš šono, tarsi kito žmogaus akimis - galbūt rasite išeitį. Nuo dvasinės ramybės priklauso visi tolimesni sprendimai.
Dar vienas svarbus psichologinis aspektas - nelaikykite jausmų ir emocijų savyje. Kalbėkite apie savo rūpesčius, išsakykite tos situacijos sukeltus jausmus. Kalbėjimas padeda atsikratyti įtampos, be to, jis turi ir gydomosios galios. Kalbėkite su šeimos nariais, bendradarbiais ar psichologu. Ši išpažintis labai naudinga, nes ji sumažina vidinę įtampą - prigesina jausmų laužą ir padeda nusileisti ant žemės. Kalbėdami apie savo problemas, pradedate jas spręsti.
Bent pusvalandį ar valandą per dieną skirkite vien sau. Geras būdas sustabdyti stresą - fizinis krūvis. Galite rinktis tai, kas jums patinka, kas padeda atsipalaiduoti ir nurimti. Išėjus iš darbo, eikite namo pėsčiomis, apgalvokite savo dieną, atgaukite sielos ramybę. Kai ją patiriate, išsiskiria endorfinai - laimės hormonai, kurie padeda nurimti. Jei ramiai negalite ar nenorite vaikščioti, eikite į sporto aikštelę - kartu su išlietu prakaitu nuvysite ir bjaurųjį stresą. Tinka bėgimas, važiavimas dviračiu, plaukimas, aerobika ir visi kiti aktyvūs užsiėmimai. Visais būdais bandykite pašalinti streso priežastis ir šaltinius.
Pulsas 120: Kada Tai Pavojinga?
Pulsas - tai širdies plakimų dažnis per minutę, rodantis, kaip intensyviai dirba mūsų širdis. Normalus pulsas suaugusiam žmogui ramybės būsenoje paprastai svyruoja nuo 60 iki 90 dūžių per minutę. Tačiau kai jis pakyla iki 120, daugeliui kyla klausimas - ar tai pavojinga, ar vis dar laikoma normos ribose? Pulsas 120 reiškia, kad širdis plaka greičiau nei įprasta - tokia būklė vadinama tachikardija. Tai nėra atskira liga, o simptomas, galintis rodyti įvairias organizmo reakcijas ar sutrikimus. Širdies susitraukimų dažnis padidėja, kai organizmui reikia daugiau deguonies - tai natūralus atsakas į krūvį, stresą ar karštį.
Yra daugybė priežasčių, galinčių lemti širdies plakimo padažnėjimą, įskaitant fizinį krūvį, emocinę įtampą ar stresą, karštį ar dehidrataciją, kofeiną, nikotiną, alkoholį, karščiavimą ar infekciją, anemiją, skydliaukės ligas ir širdies ritmo sutrikimus. Trumpalaikis širdies susitraukimų padažnėjimas paprastai nėra pavojingas. Tačiau jei pulsas 120 išlieka ilgiau nei kelias minutes be aiškios priežasties, tai gali būti rimtos problemos požymis.
Taip pat skaitykite: Streso įtaka limfmazgiams
Norint įvertinti situaciją, svarbu atsižvelgti į aplinkybes. Jei pulsas padažnėja dėl sporto, karščio ar streso ir poilsio metu greitai normalizuojasi - greičiausiai viskas gerai. Gydytojas gali paskirti tyrimus: elektrokardiogramą (EKG), kraujo tyrimą (hemoglobino, skydliaukės hormonų, elektrolitų), o kartais ir širdies echoskopiją.
Jei pulsas padažnėjo, rekomenduojama atsisėsti ir giliai kvėpuoti, išgerti stiklinę vandens, atsipalaiduoti, vengti stimuliuojančių medžiagų ir stebėti savo savijautą. Norint išlaikyti sveiką pulsą, svarbu rūpintis bendra širdies ir kraujagyslių sistema.
Pulsas 120 ne visada reiškia pavojų, tačiau tai signalas, kad organizmas patiria didesnį krūvį nei įprastai. Kartais pakanka poilsio, o kartais - medicininės apžiūros, kad būtų išvengta rimtesnių problemų. Svarbiausia - klausytis savo kūno, stebėti simptomus ir laiku imtis veiksmų.
Streso Poveikis Širdies Sveikatai ir Valdymo Būdai
Stresas sukelia įvairius fiziologinius pokyčius organizme, kurie gali turėti neigiamą poveikį širdies sveikatai. Kai žmogus patiria stresą, organizmas pradeda reaguoti aktyvindamas „kovok arba bėk“ atsaką, kuris lemia streso hormonų, tokių kaip adrenalinas ir kortizolis, išsiskyrimą. Ilgalaikis stresas gali sukelti kraujagyslių susiaurėjimą, kuris sumažina kraujo pritekėjimą į širdį, ir sukelti uždegiminius procesus organizme, kurie yra susiję su širdies ligomis.
Norint sumažinti streso poveikį širdžiai, svarbu taikyti įvairias streso valdymo strategijas. Reguliarus fizinis aktyvumas, meditacija, kvėpavimo pratimai ir joga gali padėti nuraminti protą ir sumažinti streso lygį. Taip pat svarbu turėti platų socialinių ryšių ratą, sveikai maitintis ir užtikrinti pakankamą miego kiekį. Teigiamas požiūris ir optimizmo skatinimas gali padėti geriau valdyti stresą bei sumažinti neigiamą poveikį širdžiai.
Širdies Daužymasis Ramybės Būsenoje: Priežastys ir Kada Kreiptis į Gydytoją
Padažnėjęs širdies daužymasis yra dažnas simptomas, dėl kurio žmonės kreipiasi į gydytojus. Nors įprastai žmogaus širdis plaka ritmingai ir nesukelia jokių nemalonių pojūčių, ramybės būsenoje atsirandantis intensyvesnis širdies daužymasis gali kelti nerimą ir diskomfortą. Šis simptomas gali būti įvairių veiksnių pasekmė - nuo nekenksmingų fiziologinių pokyčių iki rimtų sveikatos sutrikimų.
Daugeliui žmonių intensyvesnis širdies plakimas pasireiškia dėl streso, nerimo, didelio fizinio krūvio ar net per didelio kofeino vartojimo. Tačiau kai širdis ima stipriai daužytis be aiškios priežasties, ypač kai žmogus yra ramybės būsenoje, svarbu atkreipti dėmesį ir išsiaiškinti galimas priežastis. Hormoniniai pokyčiai, skydliaukės sutrikimai, elektrolitų disbalansas ar širdies ritmo sutrikimai taip pat gali būti tokio simptomo priežastis.
Fiziologinės priežastys yra vienos dažniausiai pasitaikančių, ir jos dažnai susijusios su mūsų gyvenimo būdu bei kasdienėmis situacijomis. Streso metu organizme išsiskiria streso hormonai, kurie didina širdies susitraukimų dažnį, net jei žmogus yra ramybės būsenoje. Lėtinis nerimas ar panikos atakos taip pat gali sukelti padažnėjusį širdies daužymąsi. Dehidratacija, pervargimas ir miego stoka, kofeino ar alkoholio vartojimas taip pat gali turėti įtakos širdies veiklai.
Hormonų lygio svyravimai taip pat gali turėti įtakos širdies veiklai. Pavyzdžiui, menopauzė ir nėštumas pasižymi dideliais hormoniniais pokyčiais, kurie gali sukelti širdies plakimo dažnio padidėjimą ar kitus ritmo sutrikimus. Širdies plakimo dažniui įtakos gali turėti ir skydliaukės sutrikimai. Kai kurios sveikatos būklės ir ligos, tokios kaip elektrolitų disbalansas, širdies ritmo sutrikimai, anemija ir plaučių problemos, taip pat gali sukelti širdies daužymąsi ramybės būsenoje.
Nors dažniausiai tai, kad žmogaus širdis daužosi ramybės būsenoje nėra pavojingas simptomas ir gali praeiti savaime, vis dėlto svarbu stebėti, ar simptomas kartojasi ir stiprėja. Laiku kreipiantis į gydytoją ir atlikus išsamų sveikatos patikrinimą, galima užkirsti kelią rimtesnėms sveikatos problemoms.
Jei intensyvus širdies daužymasis kartojasi dažnai arba trunka ilgą laiką, tai gali būti ženklas, kad širdies ritmas sutrikęs. Jei širdies daužymasis yra susijęs su kitais simptomais, tokiais kaip dusulys, galvos svaigimas, skausmas krūtinėje ar sąmonės praradimas, būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją. Jei širdies plakimas yra ne tik pagreitėjęs, bet ir nereguliarus (pavyzdžiui, juntami permušimai), tai gali būti širdies ritmo sutrikimo požymis. Jei asmuo jau turi širdies ar kraujagyslių sistemos sutrikimų, širdies daužymasis ramybės būsenoje gali būti ženklas, kad liga progresuoja.
Preparatai Širdžiai: Kaip Palaikyti Sveiką Širdies Veiklą
Norint palaikyti sveiką širdies veiklą ir išvengti padažnėjusio širdies daužymosi ar kitų ritmo sutrikimų, gali būti naudinga vartoti tam tikrus preparatus ar maisto papildus, pavyzdžiui, širdies darbą gerinančius lašus. Bet nepamirškite, kad bet kokius papildus ar vaistus reikia vartoti tik pasikonsultavus su gydytoju, kad būtų išvengta nepageidaujamų reakcijų ar sąveikų su kitais vaistais.
Magnis yra esminis mineralas, kuris padeda reguliuoti širdies ritmą. Magnio trūkumas organizme gali sukelti aritmijas ir padažnėjusį širdies daužymąsi, todėl papildai su magniu gali padėti palaikyti tinkamą širdies funkciją. Kalis taip pat yra svarbus elementas, kuris palaiko normalų širdies darbą. Kalis padeda reguliuoti kraujospūdį ir užtikrinti tinkamą širdies raumens veiklą. Omega-3 riebalų rūgštys yra svarbios širdies sveikatai, nes jos padeda sumažinti uždegimą, reguliuoti kraujospūdį ir sumažinti širdies ritmo sutrikimų riziką. Taip pat yra ir širdies lašų, kurie gaminami žolelių, tokių kaip valerijonas, sukatžolė ar gudobelė pagrindu.
Nors papildai ir kiti preparatai gali būti naudingi, svarbu suprasti, kad maksimaliam rezultatui pasiekti būtina laikytis sveiko gyvenimo būdo, pasirūpinti subalansuota mityba, užsiimti reguliaria fizine veikla ir vengti streso.
Kaip Palaikyti Širdies Sveikatą?
Palaikyti širdies sveikatą yra be galo svarbu, siekiant išvengti širdies ir kraujagyslių ligų bei užtikrinti gerą savijautą. Itin svarbi yra subalansuota mityba, reguliari fizinė veikla, streso valdymas ir žalingų įpročių vengimas. Reguliarūs sveikatos patikrinimai taip pat padeda laiku pastebėti tam tikrus pakitimus ir užkirsti kelią galimoms problemoms.
Širdies Permušimai: Priežastys ir Kada Sunerimti
Širdies permušimai tai neritmiškas širdies plakimas, kuris gali atsirasti tiek vaikams, tiek suaugusiems. Normaliai širdis plaka tolygiai, jeigu širdies raumens susitraukimas įvyksta anksčiau laiko, tada jaučiamas permušimas. Retai pasitaikantys, trumpalaikiai širdies permušimai sveikatai nepavojingi, juos jaučia didelė dalis sveikų žmonių. Tačiau, dažniausiai, permušimų priežastys yra visiškai nesusiję su širdies ligomis.
Širdies permušimus gali sukelti elektrolitų disbalansas, mažakraujystė, skydliaukės ligos, psichologinės priežastys, tokios kaip nerimas, stresas, nemiga ir panikos atakos, kiti veiksniai, tokie kaip dažnas tonizuojančių medžiagų, kofeino naudojimas, alkoholis, rūkymas, per didelis fizinis krūvis, pervargimas ir kai kurie vaistai.
Permušimai nustatomi, kada gydytojas klauso paciento širdies ritmą ir yra užrašoma elektrokardiogramą (EKG parodo tik tyrimo metu vykstančius ritmo pakitimus). Jeigu permušimai vargina daugiau naktį arba fizinio krūvio metu, tada atliekamas 24 val. Holterio monitoravimas - širdies EKG registruojama visos paros metu.
Širdis Žiemą: Kaip Apsisaugoti Nuo Išbandymų
Širdis - vienas ištvermingiausių žmogaus organų, tačiau net ir ji yra jautri tam tikriems išorės veiksniams. Staigūs orų pokyčiai, infekcijos bei stresas daro stiprų poveikį širdies ir kraujagyslių sistemai. Stresas ir šaltis veikia širdį panašiai - abu aktyvuoja simpatinę nervų sistemą. Kai temperatūra krenta, organizmas siekia išlaikyti šilumą: kraujagyslės susitraukia (vazokonstrikcija), dėl to pakyla kraujospūdis, o širdžiai tenka dirbti intensyviau. Žiemą suaktyvėja gripo, adenovirusų, enterovirusų (ypač Coxsackie B) ir SARS-CoV-2 infekcijos. Šie virusai gali pažeisti ne tik kvėpavimo sistemą, bet ir širdies audinius - dažniausiai miokardą (širdies raumenį) ir perikardą (širdies dangalą).
Norint apsaugoti širdį žiemą, svarbu stebėti kraujospūdį ir pulsą, vengti staigių temperatūros pokyčių, ilsėtis po infekcijų, rinktis subalansuotą mitybą ir valdyti stresą.