Tėvų meilė, rūpestis ir buvimas šalia yra neįkainojami, tačiau vaiko augimo procese vien tėvų meilės neužtenka. Paauglystė - tai naujas etapas, kupinas emocijų ir jausmų, kurie gali tapti iššūkiu tiek vaikui, tiek jo tėvams. Šiame straipsnyje aptarsime šiuolaikinio vaiko emocijų raidą, jos etapus, iššūkius ir galimybes, siekiant padėti tėvams ir pedagogams geriau suprasti ir palaikyti augantį žmogų.
Emocijų raida ankstyvoje vaikystėje
Visi vaikai patiria tokias pat emocijas: verkia, šypsosi, tyrinėja save ir aplinką. Vaikų emocijų raidos seka dažniausiai yra tokia pati. Tačiau vaikų emocijas suprasti ir interpretuoti nelengva, ypač kūdikių, kurie dar negali pasakyti, ką jaučia: nerimą, džiaugsmą, susižavėjimą, baimę ar nuovargį. Net kai tėvai aiškiai mato, kad vaikas liūdnas ar neramus, jiems sunku nuspėti, kokia šių emocijų prigimtis ir kiek jos svarbios vaikui.
Antrieji gyvenimo metai ypač svarbūs vaiko emocijų pasireiškimui ir pasitikėjimo savimi ugdymui. Pirmaisiais gyvenimo mėnesiais daugelis kūdikio emocijų yra paprastos reakcijos į kasdieninius įvykius, todėl dalis psichologų pirmuosius jo verksmus ir šypsenas dažniau įvardija kaip refleksus.
Kūdikio emocijos iki metų
Iki 6 mėnesių kūdikis turi daug priežasčių blogai jaustis: verkia dėl alkio, skausmo, šalčio, stipraus garso. Kūdikis patenkintas, kai sočiai pavalgęs, myluojamas, jam patinka matyti įdomius daiktus. 4-5 mėnesių vaikas juokiasi, kai jam tikrai smagu. Nuo 6 mėnesių iki 12 mėnesių vaikas verkia mažiau, nes virškinamoji sistema jau yra stabilesnė, atsiranda domėjimasis aplinka. Baimės jausmas atsiranda nuo 7 mėnesių. Prieraišumo jausmas atsiranda antrąjį pirmųjų kūdikio gyvenimo metų pusmetį. Kūdikis stipriai prisiriša prie mamos, tėčio ar kitų juo besirūpinančių žmonių, taip pat prie daiktų, žaislų.
Emocijos antraisiais gyvenimo metais
Antraisiais gyvenimo metais vaikas pradeda įsisąmoninti, kas jis yra ir ką jis gali padaryti. Augdamas vaikas geriau pažįsta save, todėl prisideda dvi naujos emocijos: pasididžiavimas savimi ir gėdos jausmas. Vaikas didžiuojasi savo naujais pasiekimais: išmoksta pats apsirengti, apsiauti batus, pavalgyti ir pan. Būtent šiuo metu tėvams labai svarbu išmokti atpažinti vaiko emocijas ir padėti tinkamai jas išreikšti.
Taip pat skaitykite: Plačiau apie šiuolaikinę psichologiją
Nuolatiniai priekaištai vaikui: „sušlapsi“, „išsitepsi“, „sulaužysi“ formuoja stiprų gėdos ir nepasitikėjimo savimi jausmą. Vaikas pradeda savęs nevertinti, laikyti blogu, nevykusiu. Dažnai šis savęs nevertinimas kompensuojamas agresyviu ir įžūliu elgesiu, todėl antraisiais gyvenimo metais dauguma vaikų dažnai laikomi „sunkiais“, „kaprizingais“, „nedraugiškais“. Tokio amžiaus vaikui didžiulę įtaką daro aplinka, auklėjimas, šeimos tradicijos.
Emocijų svarba ir socialinių įgūdžių ugdymas
Emocijos reikalingos tam, kad pagal jų raišką ir intensyvumą galėtumėte pažinti vaiką ir vaikas pats išmoktų pažinti savo emocijas, jas išmoktų valdyti, kontroliuoti, išmoktų laukti, gerbti save ir kitus. Stebėkite savo vaiką ir pasireiškusias vaiko emocijas panaudokite kaip galimybę jį ko nors išmokyti.
Vaikų socialiniai įgūdžiai pradeda formuotis jau antraisiais gyvenimo metais. Tam, kad vaikas įgytų daugiau socialinių įgūdžių, pavyzdžiui, dalytis žaislais, kai jis visai to nenori, arba laikytis žaidimo taisyklių, kurias sugalvojo kitas vaikas, reikia ne tik daug laiko ir pastangų, bet ir kūrybiškumo. Pasinaudokite žaidimo metodais, leiskite vaikui per žaidimus pažinti ir suprasti jį supančią aplinką, išmokykite laukti savo eilės, pažinti žaidimo taisykles, pagirkite, kad vaikas laikosi žaidimo taisyklių. Žodiniai metodai taip pat leidžia vaikui pažinti save ir kitus, suteikia galimybę ramiai ir atvirai išreikšti savo jausmus, todėl skirkite daugiau laiko pokalbiams su vaiku.
Padėkite vaikui rasti konstruktyvių problemos sprendimo būdų, vaiko mokymą ir auklėjimą organizuokite taip, kad jis stiprintų pasitikėjimą savimi. Svarbiausia - padėti atsiskleisti vaiko gebėjimams ir talentams. Vaikus reikia skatinti problemas, iškilusius sunkumus spręsti patiems, pasinaudoti savo gebėjimais. Reikia padėti suprasti, kad jie stiprūs ir turi kuo didžiuotis. Jei vaikas sako: „Aš nemoku“, tai rodo, kad jis nepasitiki savo gebėjimais, nenori pabandyti, nes nesitiki, kad jam pavyks. Padrąsinkite savo vaiką. Padrąsinimas tai pozicija, kad „gal ne viskas pavyks, bet tu gali įveikti“. Kuo vyresnis vaikas, tuo sunkiau jam įkvėpti pasitikėjimą savimi.
Paauglystės iššūkiai: pirmieji jausmai ir tėvų vaidmuo
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vyriausioji patarėja Gaila Matulytė teigia, kad naują vaiko raidos etapą - paauglystę - dažniausiai liudija kunkuliuojančios emocijos ir įsiplieskę pirmieji jausmai, kurie neretai tampa iššūkiu jaunam žmogui bei jo tėvams.
Taip pat skaitykite: Individualizuotas ugdymas
„Pirmieji jausmai, pasimatymai paaugliui dovanoja naujus pojūčius, išgyvenimus - jie gali pakylėti iki dangaus ar sviesti į žemę. Įžengus į paauglystę - apie 10-11 metus - vaikas gali patirti pirmuosius romantinius jausmus. Jų atsiradimui įtaką daro fiziologiniai hormonų pokyčiai ir pasąmoningas noras pasijausti patraukliu, įdomiu, reikšmingu ir pripažintu. Apie 14-17 metus paaugliui gali atrodyti, kad susirasti porą yra tiesiog privaloma, jis tarsi jaučia socialinį spaudimą - daugelis bendraamžių jau turi poras“, - sako G. Matulytė.
Svarbu, kad paauglys suprastų, jog meilė, pirmiausia, yra pagarba, rūpestis, atsakomybė už kitą ir gebėjimas išlikti savimi. Nepamirškime, kad svarbus ir lytinis švietimas, todėl pokalbis apie lytinius santykius, lytines infekcines ligas, apsaugos priemones, pagarbą savo kūnui, lytinę tapatybę toks pat būtinas ir neišvengiamas. Atviro pokalbio su vaiku metu svarbu susilaikyti nuo moralų, išklausyti ir patikinti, kad visada prireikus būsite šalia.
Vaikui įžengus į paauglystę, tėvų, suaugusiųjų įtaka natūraliai mažėja. „Ne visada paauglio jausmai į namus įneša tik romantikos. Būna situacijų, kad įsiplieskusi pirmoji meilė neigiamai keičia vaiko elgesį - jis praleidžia pamokas, negrįžta į namus, konfliktuoja su mokytojais. Dažniausiai, tokiems elgesio pokyčiams įtaką daro noras pritapti prie romantizuojamo asmens, naujo pažįstamų rato“, - apie įsimylėjusio paauglio elgesio pokyčius kalba vaiko teisių gynėja. Labai svarbu išlikti kritiškiems vaiko poelgiams ir atminti, kad bendrus sprendimus, sutarimą gali padėti rasti nuoširdus ir šiltas pokalbis. Jeigu tėvų ir vaiko santykiai tampa ypač sudėtingi, svarbu išdrįsti ieškoti specialistų pagalbos.
Bet kokio amžiaus vaikui tėvų supratimas, pagarba ir sprendimų palaikymas labai svarbūs, o ir tėvams gerokai ramiau, kai žino ir pažįsta tą, su kuriuo vaikas leidžia laiką. Net jeigu vaiko susižavėjimo sulaukęs žmogus jums, iš pirmo žvilgsnio, nesukelia ypatingo džiaugsmo ar pasitikėjimo, priimkite jį, parodykite susidomėjimą ir pagarbą. Vaikų supratimas ir palaikymas bei stiprus tarpusavio ryšys geriausiai apsaugos juos nuo negandų ir nusivylimų.
Z kartos ypatumai ir auklėjimo iššūkiai
Šiuolaikinė vaikų karta - Z karta, tai pirmoji vaikų karta, kuri auga pertekliuje, kada svarbiausia savybė yra išmokti atsirinkti. Z kartos vaikai dar kartais pavadinami skaitmeniniais aborigenais. Tai karta, kuri auga naudodami internetą jau tada, kai dar nemoka kalbėti, visas jų pasaulis jau nuo gimimo susietas technologijų. Štai keletas Z kartos ypatumų:
Taip pat skaitykite: Etiškas vaikų elgesys
- Individualistai: Z kartos atstovams yra sunku žaisti ir dirbti komandoje. Kiekvienas iš jų galvoja esantis ypatingas ir nenori derintis prie kitų. Jie nori išskirtinio dėmesio ir tik jiems skirto paaiškinimo.
- Multi-atlikėjai: Jiems yra lengviau atlikti kelias užduotis vienu metu, o ne ilgai daryti vieną darbą. Jie geba tuo pačiu metu daryti namų darbus, žiūrėti televizorių ir dar kalbėtis.
- Kūrybiški.
- Sunkiai sukaupiantys dėmesį.
- Norintys greito rezultato: Jie orientuoti ne į procesą, o į rezultatą, pvz.: sportuoja ne dėl malonumo, o dėl medalio ar taurės.
- Pasižymintys „kilpiniu mąstymu“, t.y.: apdoroja informaciją greičiau, bet mažomis porcijomis bei „kilpiniu skaitymu“, t.y.: geriau geba suprasti tekstukus, kurie neviršija ekrano apimties.
- Nemėgstantys prievartos ir nepripažįstantys autoritetų: Iš čia kyla iššūkis tėvams ir pedagogams, nes vien tai, kad tu esi suaugęs, šiuolaikinio vaiko akyse tavęs nepadaro viršesniu. Šiuolaikinis vaikas drąsiai diskutuoja, reiškia savo nuomone ir net drastiškai ginčijasi, gali derėtis iki išprotėjimo. Pagarbą Z kartos atstovų reikia nusipelnyti. Auklėti ne trumpais paliepimais, o derybomis ir paaiškinimais. Tai neretai išveda iš kantrybės vyresnius žmones ir jie puola pamokslauti apie jų laikus ir klupdymą ant žirnių.
Z kartos atstovai nėra nei geresni nei blogesni už kitų kartų atstovus.
Emocinė sveikata ir saugi aplinka
Lietuvoje daug dėmesio skiriame ugdymo rezultatams, kompetencijoms ir darbo rinkos poreikiams, tačiau svarbiausias žmogaus raidą lemiantis veiksnys - emocinė sveikata - vis dar lieka nuošalyje. Pasak SOS vaikų kaimai Lietuva programų vadovės Rasos Zaidovaitės, emocinis intelektas ir gebėjimas atpažinti savo emocijas priklauso nuo daugelio veiksnių.
„Svarbu ne tik mūsų tikslai, bet ir žmonės, su kuriais bendraujame, mūsų hobiai, įgimti talentai ar charakterio bruožai. Vaiko augimui ir pasiekimams itin didelę įtaką daro ir mokytojas, kuris kasdien jį lydi. Saugi aplinka leidžia vaikui būti savimi, drąsiai tyrinėti ir nebijoti suklysti - tai kuria pasitikėjimą savimi. Kai vaikas jaučiasi saugus ir nebijo klaidų, jo smalsumas ir noras mokytis tik auga“, - tvirtina R. Zaidovaitė.
Tie patys aspektai svarbūs ir vėlesniuose gyvenimo etapuose - asmeniniame gyvenime bei darbe: „Dažniausiai pasitikėti savimi mums trukdo baimė suklysti. Ji mažina pasitikėjimą, slopina kūrybiškumą, lankstų mąstymą ir drąsą. Darbo aplinkoje toks savybių derinys gali tapti rimtu kasdieniu iššūkiu.“
Pasitikėjimas savimi, drąsa suklysti ir noras tyrinėti pasaulį formuojasi vaikystėje - tai stipriai priklauso nuo to, kaip vaikas auklėjamas namuose. Tėvų globos netekusiems vaikams tai tampa dar didesniu išbandymu. Anot moters, tėvų globos netekęs vaikas - tai žmogus, kurio gyvenimo pamatai dėl sunkių patirčių buvo sugriauti. Svarbu suprasti, kad priimdami sprendimus turime stiprinti vaiką, o ne formuoti jį pagal savo norus.
„Artimam ryšiui itin svarbus suaugęs žmogus, kuris geba būti šalia ir kurti saugią aplinką. SOS vaikų kaimai Lietuva jau daugiau nei 30 metų kuria šeimai artimą aplinką, suteikdami vaikui stabilų, ilgalaikį emocinį ryšį. Visus šiuos metus mūsų darbuotojai vadovaujasi tikėjimu, kad paprastas, tikras rūpestis, namų aplinkos kūrimas, vaiko joje matymas ir girdėjimas, pastovumas bei pagarba yra tai, ko reikia, kad galėtume vadintis šeima“, - sako R. Zaidovaitė.
SOS vaikų kaimai Lietuva nuolatinės globos vadovė Eglė Valatkevičienė pritaria ir pabrėžia, kad į globą patekę vaikai netenka ne tik artimos aplinkos, bet ir žmonių, kurie juos supo nuo pat mažens. „Kai vaikas globoje sukuria saugų ir artimą santykį, mato teigiamus elgesio pavyzdžius, stiprėja jo savivertė ir formuojasi asmenybė. Turėdamas žmogų, kuriam gali išsipasakoti, jis mokosi suprasti savo jausmus, bendradarbiauti su aplinkiniais, atpažinti savo ir kitų emocijas. Tai padeda konstruktyviau spręsti kylančius sunkumus. Dėl to mūsų organizacijoje daug dėmesio skiriame ilgalaikiams santykiams ir kasdieniam emociniam palaikymui - tai pamatas, padedantis vaikams kurti pasitikėjimą savimi ir pasauliu“, - akcentuoja E. Valatkevičienė.
Emocinis intelektas - investicija į ateitį
Emocinio intelekto ugdymas vaikystėje yra ne tik socialiai svarbus, bet ir strategiškai reikšmingas šalies ateičiai. Investicijos į vaikų emocinę gerovę šiandien kuria labiau pažengusius ir psichologiškai tvirtesnius rytojaus darbuotojus, o jų potencialą tiesiogiai jaučia tiek verslas, tiek šalies ekonomika. E. Valatkevičienė pastebi, kad vaikai, kurie jaučiasi emociškai saugūs, yra labiau linkę dalintis savo pasiekimais ir nesėkmėmis, o prireikus ieškoti pagalbos - tai skatina kelti tikslus ir jų siekti.
„Vaikas, kuris atpažįsta savo jausmus ir moka juos tinkamai valdyti, atspariau reaguoja į gyvenimo iššūkius. Jis geriau supranta, kas tinkama, o kas ne, geba numatyti elgesio pasekmes. Emocinis raštingumas suteikia saugumo jausmą, mažina neigiamas patirtis, augina savivertę ir stiprina atsparumą“, - teigia E. Valatkevičienė.
Plačiąja prasme emocinio intelekto stiprinimas - tai ne pavienės iniciatyvos, o kryptingas visuomenės pasirinkimas: kokias programas remiame ir kokį švietimą kuriame jauniems žmonėms. „SOS vaikų kaimai Lietuva šeiminiai namai vadovaujasi paprastu, bet labai svarbiu principu - vaikui reikia šeimos, artimų ir juo tikinčių suaugusiųjų. Kartais pakanka vieno žmogaus, kuriuo vaikas gali pasitikėti, ir jo savivertė ima augti, o kasdieniai iššūkiai - nauja aplinka, draugai, savęs pažinimas - tampa įveikiami. Saugioje aplinkoje augantis vaikas gali būti vaiku - drąsiai tyrinėti, mokytis ir nejausti nuolatinės įtampos, kuri skatina užsidarymą savyje ir trukdo priimti naujas žinias“, - pabrėžia R. Zaidovaitė.
Prievartos atsisakymas ir taikus auklėjimas
Įpjautas pirštas tikrai greitai sugyja, toks jau mūsų kūno stebuklas. Tačiau sužeidimai yra ne tik kūno. Patyčios, smurtas, prievarta taip paprastai gali ir nesugyti. Vis daugiau visuomenės dalis supranta psichologinių traumų poveikį. Ilgam ir yra normalu dėl to jausti nerimą, pyktį, baimę, liūdesį. Svarbu, kad sukrėtimai nevirstų užsitęsusiais psichologiniais sunkumais.
Meilė visuomet ta pati, tikra ir galinga. Nereikia sudavus, ar bent nepagrasinus vaikui, kad pajustumėte palengvėjimą. Ir vaikai čia niekuo dėti. Rankos yra skirtos apkabinimui, paglostymui, o ne sudavimui. Galbūt reikėtų įvesti naują ritualą žmogaus gyvenime, kuris galėtų būti geras ritualas gimus vaikui - pasižadėjimas gyventi be prievartos ir smurto.
Svarbu atsižvelgti į vaiko jausmus, poreikius, mintis, norus. Juk mes patys norime, kad į mus atsižvelgtų. Pradėkime nuo savęs, ir po truputį, po truputį, imtumėm gyventi taikiai.
Ikimokyklinis ugdymas ir kompetencijų ugdymas
Programa siekiama atliepti 5-6 metų vaikų interesus, puoselėti jų gerovę ir tenkinti kiekvieno vaiko individualius, savitus poreikius bei galimybes. Programoje kompetencijos ugdomos integraliai visose ugdymosi srityse ir visose veiklose, kuriose vaikas dalyvauja, siekiant užtikrinti visų kompetencijų ugdymo pusiausvyrą ir dermę.
Programoje išskirtos 6 ugdymosi sritys: gamtamokslinis ugdymas, kalbinis ugdymas, matematinis ugdymas, meninis ugdymas, visuomeninis ugdymas, sveikatos ir fizinis ugdymas. Remiantis kompetencijų raidos aprašu, pateikiamu 1 priede, yra išskirtos pasiekimų sritys. Jos yra sugrupuotos pagal ugdymosi sritis. Pasiekimai aprašomi 3 pasiekimų lygiais: iki pagrindinio, pagrindinis ir virš pagrindinio. Pasiekimų lygiai skirti formuojamajam vertinimui, t. sukurti 5-6 m.
Įgyvendinant Programą ugdomos šios kompetencijos: pažinimo, kūrybiškumo, komunikavimo, skaitmeninė, pilietiškumo, socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos, kultūrinė. Kasdienėse situacijose (grupėje, namie, išvykose ir kt.), naudodami verbalines ir neverbalines komunikavimo priemones (žodžius, garsus, vaizdus, skaitmenines priemones ir kt.), vaikai ugdosi gebėjimus suprasti, surasti, pritaikyti ir perteikti kitiems informaciją. Visose ugdymo srityse vaikai plėtoja savo žodyną; kuria trumpą nuoseklų pasakojimą bei išklauso kitų pasakojimus, skiria realius ir išgalvotus įvykius, analizuoja informacijos tikrumą. Bendraudami, tardamiesi vaikai dalinasi patirtimi, įspūdžiais, įvardija savo mėgstamas veiklas, pratimus, žaidimus, kelia klausimus ir išsako savo pastebėjimus, nuomonę apie lankytus renginius (pvz., koncertus, spektaklius, parodas, pavienius kūrinius), bendraamžių raišką ar kitomis aktualiomis temomis. Stengiasi išlaikyti dėmesį, išklausyti pašnekovą, reaguoja, supranta gaunamus paprastus verbalinius ir neverbalinius pranešimus. Apibūdina savo jausmus ir emocijas, kylančias įvairių veiklų metu.
Kultūrinė kompetencija
Per patirtines kultūrines veiklas vaikai išbando kūrėjo, atlikėjo, kultūros stebėtojo ir vartotojo vaidmenis. Tyrinėdami Lietuvos ir kitų šalių kultūros paveldą, pastebi skirtingų tautų kultūrinį išskirtinumą, šiais atradimais pasinaudoja žaidimo, mokymosi situacijose ar atlikdami projektines veiklas (pvz., susipažįsta su tautinių raštų ornamentais, valstybių vėliavų spalvomis, išradimais, monetomis, banknotais ir pan.). Žaisdami, tyrinėdami, dalyvaudami kultūriniuose renginiuose, vaikai suvokia etninę kultūrą, perima pagrindinių Lietuvos valstybinių švenčių tradicijas, jas pritaiko ir puoselėja artimoje aplinkoje. Susipažinę su kai kurių Lietuvos kūrėjų bei atlikėjų kūryba, dalijasi savo įspūdžiais apie kūrinių įvairovę.
Kūrybiškumo kompetencija
Dalyvaudami atvirose, įtraukiančiose kūrybinėse-projektinėse veiklose vaikai ugdosi kūrybiškumo kompetenciją ir kūrybinį mąstymą. Klausinėdami, dalindamiesi savo sumanymais, žinojimu, talentais įgyvendina idėjas, savaip interpretuoja reiškinius ir įvykius, modeliuoja, fantazuoja, kuria istorijas, siužetus ar pasakojimus. Dalyvaudami generuojant ir įgyvendinant jiems aktualias idėjas, skirtingais būdais išbandydami kūrybinės veiklos priemones vaikai tyrinėja artimosios aplinkos objektus bei reiškinius, sukaupta patirtimi dalinasi su kitais. Kurdami, koreguodami savo sumanymus išbando įvairias dailės priemones, muzikos instrumentus ir kitus garso šaltinius, judesius bei vaidybinius elementus, kurie skatina improvizuoti, akomponuoti ir komponuoti; kelia klausimus, dalinasi savo meniniais sumanymais artimoje aplinkoje, švietimo įstaigoje ir svarsto, kaip įgytą meninę patirtį panaudoti už jos ribų. Vadovaudami žaidimui ar veiklai, siūlo taisyklių pakeitimus.
Pažinimo kompetencija
Natūraliai smalsaudami, dalyvaudami organizuotose veiklose, vaikai tiesiogiai stebi, tyrinėja artimiausią aplinką, kartu su kitais skiria, lygina, grupuoja, analizuoja gamtamokslinio ugdymo, kalbinio ugdymo, matematinio ugdymo, meninio ugdymo, visuomeninio ugdymo, sveikatos ir fizinio ugdymo daiktus ir reiškinius pagal jiems būdingus lengvai pastebimus požymius, mokosi juos apibūdinti. Žaisdami, tyrinėdami sieja kalbos garsus su jų simboliais, atpažįsta daugelį spausdintinių (didžiųjų) raidžių, skaito nesudėtingus pavienius žodžius, trumpus sakinius ir kelių sakinių lengvai suprantamus tekstus. Spausdintinėmis raidėmis užrašo paprastesnius ar dažnai matomus žodžius, savo vardą. Žodžiu kuria trumpus tekstus (sveikinimus, linkėjimus ir pan.), pasakoja ir atpasakoja išgirstus aiškaus, lengvai suprantamo turinio tekstus. Kelia klausimus, įvardija problemas, ieško sprendimo būdų, mokosi iš savo veiklos įvairiais būdais dalindamiesi įspūdžiais, kaip atliko veiksmus ir kokia seka; remdamiesi ankstesne patirtimi svarsto, ką kitą kartą darytų kitaip.
Pilietiškumo kompetencija
Aptardami gyvenimiškas situacijas, vaikai skiria pilietišką ir nepilietišką, tinkamą ir netinkamą elgesį, aptaria svarbiausius susitarimus, elgesio taisykles ir jų laikosi. Bendradarbiauja su kitais bendrose veiklose, paiso savo ir kitų poreikių, stengiasi gerbti kito nuomonę, ieško visiems tinkamo sprendimo, puoselėja vertybes (pagarbą, draugystę ir pan.). Kartu su kitais ruošiasi ir dalyvauja kūrybiniuose projektuose, koncertuose, Lietuvos valstybinių švenčių renginiuose ir atlieka juose pasirinktą vaidmenį (groja, dainuoja, vaidina, šoka ar pan.). Atpažįsta ir pritaiko pagrindinius kalendorinių švenčių, valstybinių švenčių, įstaigos tradicinių švenčių simbolius (herbą, vėliavą, himną, tautinius rūbus ir pan.), susipažįsta su tautinės kultūros raiškos požymiais, domisi tautosaka, etnokultūros tradicijomis, kalba, tarmėmis, tariasi dėl bendrų sprendimų, siekia savo tautos ir kitų Lietuvoje gyvenančių tautų sutarimo. Savo žodžiais nusako, ką žino apie savo tautos tradicijas ir kuo jos skiriasi nuo kitų tautų tradicijų, su kuriomis yra susidūrę. Ugdosi pagarbą visų žmonių laisvėms ir teisėms. Dalyvaudami bendruomenėje, ugdosi savo pilietinę atsakomybę, kuria asmeninį santykį su šalies istorijos įvykiais. Pastebi žmonių veiklos poveikį gamtai, jos ištekliams ir ugdosi suvokimą bei nuostatas juos tausoti, imasi iniciatyvos dalyvauti įstaigos bendruomenės veikloje, skirtoje saugoti gamtą ir taupiai vartoti jos išteklius.
Skaitmeninė kompetencija
Žaisdami, dalyvaudami įvairiose veiklose vaikai mokosi atsakingai, saugiai ir etiškai naudotis įvairiais skaitmeniniais įrenginiais, įrankiais, technologijomis ir bendrauti skaitmeninėje erdvėje. Naudodamiesi prieinamomis skaitmeninėmis technologijomis (planšetiniu kompiuteriu, išmaniuoju telefonu, interaktyviu ekranu, programėlėmis ir pan.), vaikai peržiūri skaitmeninį turinį, ieško informacijos, piešia, kuria, žaidžia ugdomuosius žaidimus, tyrinėja (pvz., žemėlapį, artimosios aplinkos objektus ir reiškinius) arba naudodami įrašymo technologijas pradeda kurti paprasčiausią skaitmeninį turinį (pvz. muziką, vaizdo įrašus), išbando technologijas bendravimui, bendradarbiavimui, dalinasi bendravimo patirtimi.
Socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos kompetencijos
Žaisdami, tyrinėdami aplinką, aptardami įvairias situacijas, vaikai plėtoja savimonės gebėjimus: supranta mimika ir kūno kalba reiškiamas emocijas, į jas reaguoja, apmąsto ir nusako savo jausmus, emocijas. Reflektuoja savo pomėgius, nusakydami, ką daryti patinka, o ko - nepatinka, suvokia savo augimą bei vietą šeimoje, ugdymo įstaigos bendruomenėje, pasaulyje. Dalyvaudami įvairiose veiklose mokosi valdyti savo emocijas, kuria ir palaiko draugiškus santykius su grupės draugais ir ugdytojais bei stengiasi laikytis grupės susitarimų ir taisyklių, plėtoja socialinės atsakomybės įgūdžius. Atpažįsta patyčias ir mokosi tinkamai reaguoti į jas. Supranta saugaus elgesio taisyklių svarbą atitinkamose situacijose, mokosi jų laikytis, rūpinasi sveikata pasitelkę fizinį aktyvumą, supranta sveikos mitybos svarbą sveikatai. Samprotaudami apie atsakingą ir saugų elgesį artimojoje aplinkoje, gamtoje, paaiškina, ko reikia žmogui, kad jis gyventų, gerai jaustųsi, būtų sveikas; mokosi tausoti išteklius, pasitikėti savo pažinimo galiomis; atlieka bendras tyrimų veiklas, dalinasi turima patirtimi.
Gamtamokslinis ugdymas
Programoje ugdymo(si) sritys aprašomos pagal pasiekimų sritis, pateikiant vaikų pagrindinio lygio pasiekimus. Pasiekimų sritys žymimos raide (pavyzdžiui, A, B), o raide ir skaičiumi (pavyzdžiui, A1, A2) žymimas tos pasiekimų srities pasiekimas. Pasiekimų lygių požymių lentelėse pateikiami trijų lygių pasiekimų aprašai: iki pagrindinio lygio, pagrindinis lygis, virš pagrindinio lygio. Domėdamasis, aiškindamasis, stebėdamas, žaisdamas, visais pojūčiais patirdamas, spontaniškai ir tikslingai tyrinėdamas atpažįsta ir savais žodžiais apibūdina artimiausios aplinkos gamtos objektus, reiškinius, jų įvairovę, požymius, kaitą. Atlieka ir paaiškina paprasčiausią savo sumanytą ir aptartą tyrimą laikydamasis jam suprantamos gyvybės saugojimo etikos.
Aplinkos pažinimas per pojūčius
Priešmokyklinis ugdymas. Pažįsta aplinką per pojūčius (skonis, kvapas, rega, klausa, lyta) ir atlieka priešmokyklinuko amžių, jo gebėjimus atitinkančius gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos, matematikos mokslų ir kūrybiškumo (STEAM - angl.
#
tags: #siuolaikinio #vaiko #emocijos