Šizofrenijos spektro sutrikimai yra sudėtinga grupė lėtinių psichikos sutrikimų, kurie veikia žmogaus mąstymą, jausmus, suvokimą ir elgesį. Šiame straipsnyje apžvelgsime šizofrenijos spektro sutrikimų apibrėžimą, simptomus, gydymo būdus ir gyvenimo būdo aspektus, kurie gali padėti valdyti šiuos sutrikimus ir pagerinti gyvenimo kokybę.
Šizofrenijos Spektro Sutrikimų Apibrėžimas
Šizofrenijos spektro sutrikimai apima šizofreniją, šizoafektinį sutrikimą ir šizotipinį sutrikimą. Šie sutrikimai pasižymi skirtingais simptomais ir sunkumo lygiu, tačiau juos vienija bendras bruožas - sutrikęs realybės suvokimas.
Šizofrenija
Šizofrenija yra lėtinis psichikos sutrikimas, kuriam būdingi mąstymo, suvokimo ir emocijų pažeidimai. Dažniausiai pasireiškia jaunystėje arba suaugusiojo amžiaus pradžioje ir gali smarkiai paveikti kasdienį gyvenimą bei gebėjimą atlikti įprastas veiklas. Šizofrenijai būdingi esminiai ir specifiniai mąstymo bei suvokimo sutrikimai ir neadekvatus arba blankus afektas. Svarbiausi psichopatologiniai fenomenai yra minčių skambėjimas, minčių įdėjimas ar atėmimas, minčių perdavimas, kliedesinis suvokimas, poveikio, įtakos ar pasyvumo kliedesiai, klausos haliucinacijos, pasireiškiančios balsais, komentuojančiais arba aptariančiais pacientą trečiuoju asmeniu, mąstymo sutrikimai ir negatyvūs simptomai.
Vidutiniškai šizofrenija serga 1 proc. pasaulio žmonių. Remiantis Valstybinio psichikos sveikatos centro (2006) duomenimis, šizofrenija gali susirgti bet kuris asmuo nepriklausomai nuo tautybės, socialinės padėties ar išsilavinimo. Šizofrenija yra sunkus psichikos sutrikimas arba grupė tokių sutrikimų, kuriems būdingi psichozės simptomai, pažeidžiantys žmogaus elgesį ir suvokimą. Tai polietiologinis psichikos sutrikimas. Su šizofrenija susijusios priežastys gali būti: virusinė infekcija iki gimimo, hipoksija (deguonies trūkumas), apsinuodijimai, cheminių medžiagų organizme disbalansas, neuromediatorių pusiausvyros sutrikimas, smegenų kraujotakos sutrikimai, psichosocialinis stresas ir tam tikri šeimos modeliai. Sergant šizofrenija pažeidžiamos šios psichikos veiklos sferos: valia, mąstymas ir emocijos. Su šizofrenija gali atsirasti suicidinių ketinimų. Savižudybės rizika didžiausia pirmuosius 6 metus, po šizofrenijos diagnozės nustatymo. V.Fenton (1997) teigimu, galimas ryšys tarp šizofrenijos spektro sutrikimų, teigiamų ir neigiamų simptomų ir suicidinio elgesio. Sergantiems šizofrenija kyla daug psichosocialinių problemų. Tai: nerimas, depresija, socialinė izoliacija, karjeros planavimo ir įsidarbinimo problemos. Sergantys šizofrenija asmenys turi tinkamai adaptuotis socialinėje aplinkoje. Sergantiems šizofrenija psichikos būklei įvertinti ir ligos požymių sunkumui nustatyti naudojami psichologiniai testai. Aktyviai taikoma psichosocialinė reabilitacija, kuri padeda atstatyti sutrikusias psichikos funkcijas ir darbingumą.
Žygimantas Žumbakys atliko tyrimą, kurio tikslas buvo nustatyti sociodemografinius veiksnius žudikams, sergantiems paranoidine šizofrenija ir OPP. Tyrimo metodika: atlikta pacientų, kurie buvo hospitalizuoti Rokiškio psichiatrijos ligoninėje, sirgo paranoidine šizofrenija ir OPP ir įvykdė žmogžudystę ir teismo psichiatrijos ekspertai pripažino nekaltais dėl beprotybės, analizė. Duomenys renkami iš ligos istorijų, teismo sprendimų ir teismo ekspertų išvadų. Statistiniai reikšmingumai buvo vertinami pagal pasirinktą statistinio reikšmingumo lygį α = 0,05. Tyrimo rezultatai: Dauguma žudikų, sergančių paranoidine šizofrenija, buvo 20-39 metų amžiaus, vieniši, mažai išsilavinę, dirbantys, gyveno su tėvais, dažniausiai kaime, piktnaudžiavo alkoholiu. Be to, jie anksčiau nebuvo įvykdę nusikaltimo, nenusižudė ar nebandė vartoti narkotikų, buvo gydomi psichiatrijos ligoninėje ir nesmurtavo prieš auką. Dažniausiai jie nužudė nepažįstamąjį, vieną asmenį, vyrą, savo namuose ir naudodami šaltąjį ginklą. Dauguma žudikų, sergančių OPP, buvo 40-59 metų amžiaus, vieniši, turėjo pagrindinį išsilavinimą, buvo tolygiai pasiskirstę pagal užimtumą, gyveno su tėvais, kaime ir piktnaudžiavo alkoholiu. Dauguma jų neturėjo ankstesnės kriminalinės istorijos, bandymų nusižudyti, narkotikų vartojimo, ankstesnio psichiatrinio gydymo ir smurto prieš auką. Išvados: žudikai, sergantys paranoidine šizofrenija ir OPP, buvo panašūs tuo, kad buvo vieniši, mažiau išsilavinę, gyveno su šeimos nariais, kaime, piktnaudžiavo alkoholiu ir anksčiau buvo gydomi psichiatrijos ligoninėje, nužudė vieną žmogų, dažniausiai savo namuose ir naudojo šaltąjį ginklą, linkę pateisinti savo nusikalstamus veiksmus ir iš dalies pripažinti savo kaltę dėl žmogžudystės.
Taip pat skaitykite: Gyvenimo kokybės gerinimas sergant šizofrenija
Profesionaliu vertinimu sergantys šizofrenija jaučia beprasmybę, tikslo nebuvimą ir apatiją, susiduria su funkcionavimo visuomenėje problemomis. Teigiamų gyvenimo pokyčių yra siekiama psichosocialinės reabilitacijos priemonėmis, tačiau šizofrenija sergantys asmenys vangiai įsitraukia į psichosocialinę reabilitaciją, o pradėję dalyvauti neretai iškrenta. Šizofrenija sergančių asmenų gyvenimo kokybės tyrimai yra svarbūs identifikuojant problemines asmens funkcionavimo sritis, kuriant psichosocialinės reabilitacijos programas, paremtas abipusiu vertinimu. Dažniausiai tyrinėjama sveikatos įtaka gyvenimo kokybei. Šizofrenija sergančių asmenų gyvenimo kokybė Lietuvoje nėra plačiai tiriama. Šios ligos paliestų žmonių subjektyvus gyvenimo kokybės vertinimas leidžia palyginti socialinių darbuotojų ir psichosocialinės reabilitacijos paslaugų vartotojų požiūrius į gyvenimo kokybės gerinimo metodus.
Šizoafektinis Sutrikimas
Šizoafektinis sutrikimas turi šizofrenijos ir nuotaikos sutrikimų (depresijos, manijos arba bipolinio sutrikimo) simptomų. Pacientai patiria saikingus šizofrenijos simptomus kartu su nuotaikos epizodais. Šizoafektinis sutrikimas dažnai pasireiškia kaip sudėtingas derinys, kai nuotaikos svyravimai ir psichozės požymiai persipina, todėl diagnozė ir gydymas reikalauja individualaus požiūrio. Šis gydymas dažniausiai apima antipsichotikus kartu su nuotaikos stabilizatoriais arba antidepresantais, priklausomai nuo paciento nuotaikos epizodų tipo.
Šizotipinis Sutrikimas
Šizotipinis sutrikimas yra asmenybės sutrikimas, kuriam būdingi socialiniai ir tarpasmeniniai sunkumai, ekscentriškas elgesys ir kognityviniai ar suvokimo iškraipymai. Nors šizotipinis sutrikimas dažniausiai nereikalauja antipsichotikų, gali būti skiriami vaistai nerimui ar depresijai gydyti. Psichoterapija, ypač socialinių įgūdžių mokymas, gali būti labai veiksminga kasdienio funkcionavimo ir tarpasmeninių santykių gerinimui.
Šizofrenijos Simptomai
Šizofrenijai būdingas labai platus spektras simptomų, kurie skirstomi į dvi pagrindines grupes: pozityvius ir negatyvius.
Pozityvūs Simptomai
Pozityvūs šizofrenijos simptomai yra pokyčiai, kurie atsiranda asmeniui kaip nauji, papildomi liguisti išgyvenimai:
Taip pat skaitykite: Žymūs asmenys, sergantys katatonine šizofrenija
- Haliucinacijos: Visų juslių pojūčių pokyčiai, kurie atsiranda be jokio stimulo, pavyzdžiui, žmogus gali girdėti apie jį diskutuojančių pažįstamų ar nepažįstamų žmonių balsus sklindančius aplinkoje ar skambančius galvos viduje, užuosti keistus, dažnai nemalonius kvapus, matyti vaizdus, kurių nemato kiti.
- Kliedesiai: Įsitikinimai, mintys, kurie prieštarauja turimiems realybės, loginiams faktams, pavyzdžiui, asmuo gali teigti, kad yra veikiamas kosminių jėgų, nuodijamas aplinkinių, kad apie jį ištisai kalba televizijoje ir pan.
- Mąstymo Sutrikimai: Pasikeičia mintys ir informacijos apdorojimas, minčių nuoseklumas ir minčių kalbinė išraiška, informacijos apdorojimo greitis, orientacija supančioje aplinkoje.
Negatyvūs Simptomai
Negatyvūs šizofrenijos simptomai yra tie gebėjimai ir funkcijos, kurių asmuo netenka sirgdamas šiuo sutrikimu. Tai gali būti:
- Emocijų išraiškos sumažėjimas (blankus afektas)
- Motyvacijos stoka
- Socialinis atsiribojimas
- Kalbos skurdumas
Šizofrenijos Priežastys ir Rizikos Veiksniai
Manoma, kad nėra vieno faktoriaus, kuris lemtų šizofrenijos išsivystymą. Šizofrenija yra lėtinė liga, kuriai įtakos turi genetiniai, aplinkos ir neurologiniai veiksniai.
Genetika
Šizofrenija turi stiprų genetinį komponentą. Tyrimai rodo, kad jei vienas iš tėvų serga šizofrenija, vaiko rizika turėti šį sutrikimą yra apie 10 proc., palyginti su 1 proc. rizika bendroje populiacijoje.
Aplinka
Aplinkos veiksniai, tokie kaip stresas, infekcijos nėštumo metu, narkotikų vartojimas ir socialinis kontekstas, taip pat gali turėti įtakos šizofrenijos vystymuisi. Yra nustatyta, kad ypatingai riziką susirgti šizofrenija ar šizofreninio registro sutrikimais didina emocinis tėvų šaltumas.
Neurologiniai Aspektai
Neurologiniai tyrimai, naudojantys magnetinio rezonanso tomografiją (MRT) ir kitus vaizdavimo metodus, padeda mokslininkams geriau suprasti smegenų struktūros ir funkcijos pokyčius, susijusius su šizofrenija ir kitais sutrikimais. Pavyzdžiui, tyrimai rodo, kad šizofrenija sergantiems pacientams gali būti sumažėjusi pilkoji medžiaga tam tikrose smegenų srityse, įskaitant priekinę skiltį, kuri atsakinga už planavimą ir sprendimų priėmimą. Taip pat pastebėta, kad yra pokyčių hipokampe, kuris svarbus atminčiai ir mokymuisi.
Taip pat skaitykite: Šizofrenija ir jos gydymas praeityje
Šizofrenijos Gydymas
Šizofrenija yra lėtinė liga, jai gydyti naudojami medikamentai ir psichoterapija. Pats gydymas susideda iš gydymo ūmioje ligos fazėje ir palaikomojo gydymo, pagrinde skirto užkirsti kelią atkryčiui ir neleisti progresuoti negatyviems simptomams. Gydymo vaistais kurso trukmė skaičiuojama metais. Jei paūmėjimai dažnai pasikartoja, dažniausiai reikalingas ilgalaikis, nuolatinis palaikomasis gydymas.
Sergant šizofrenija taip pat taikomi šie pagrindiniai psichologinės korekcijos metodai: psichologinis konsultavimas, kognityvinė elgesio terapija, šeimos psichoterapija, meno terapija ir grupinė psichoterapija.
Medikamentinis Gydymas
Pagrindiniai vaistai, skirti šizofrenijos gydymui, yra antipsichotikai. Jie padeda kontroliuoti simptomus, tokius kaip haliucinacijos ir kliedesiai, bei stabilizuoti nuotaiką. Gydyti pradedama nuo mažiausios veiksmingos neuroleptiko dozės.
Psichoterapija
Kognityvinė elgesio terapija (KET) gali padėti pacientams atpažinti ir keisti neigiamas mąstymo schemas, susijusias su jų liga.
Psichosocialinė Reabilitacija
Tai apima veiklas, kuomet mokomasi valdyti kasdienines užduotis, ieškoti darbo ir gerinti socialinius įgūdžius. Reabilitacijos programos padeda pacientams integruotis į visuomenę ir gyventi kuo savarankiškiau.
Gyvenimo Būdas ir Savipagalba
Nors šizofrenija, šizoafektinis ir šizotipinis sutrikimai dažniausiai turi genetinį komponentą, tam tikri gyvenimo būdo veiksniai gali sumažinti riziką arba atitolinti šių sutrikimų pradžią.
Subalansuota Mityba
Subalansuota mityba, kurioje gausu vaisių, daržovių, riešutų ir sveikų riebalų, gali padėti išlaikyti sveikas smegenis ir sumažinti psichikos sutrikimų riziką. Tyrimai rodo, kad Omega-3 riebalų rūgštys, esančios žuvyje ir linų sėklose, gali turėti teigiamą poveikį smegenų funkcijai.
Fizinis Aktyvumas
Fizinė veikla ne tik padeda išlaikyti fizinę sveikatą, bet ir mažina stresą, gerina nuotaiką ir padeda reguliuoti miegą, kuris yra svarbus psichikos sveikatai. Reguliari mankšta gali padėti mažinti depresijos ir nerimo simptomus, kurie dažnai lydi šizofreniją.
Streso Valdymas
Technologijos, tokios kaip meditacija, joga ir kvėpavimo pratimai, gali padėti sumažinti streso poveikį ir pagerinti bendrą psichikos būklę. Streso valdymo technikos padeda sumažinti kortizolio lygį, kuris gali turėti neigiamą poveikį smegenims ir padidinti psichikos sutrikimų riziką.
Socialinė Parama
Stiprūs socialiniai ryšiai gali padėti sumažinti streso lygį, pagerinti psichinę būklę ir skatinti pasveikimą. Šeimos nariai, draugai, bendruomenės nariai ir profesionalūs psichikos sveikatos specialistai gali suteikti reikalingą emocinę ir praktinę paramą.
Miego Higiena
Miego kokybė yra svarbi psichikos sveikatai, ypač šizofrenija, šizoafektiniu ir šizotipiniu sutrikimais sergantiems asmenims. Miego sutrikimai gali sustiprinti simptomus ir pabloginti gyvenimo kokybę. Todėl svarbu užtikrinti gerą miego higieną, kuri apima reguliarų miego grafiką, ramų ir patogų miegamąjį, vengimą kofeino ir alkoholio prieš miegą bei atsipalaidavimo technikas prieš einant miegoti.
Gyvenimo Kokybė Sergant Šizofrenija
Analizuojant quality of life of people affected by schizophrenia is important in identification of problematic person’s behavior ranges, also in preparing psychosocial rehabilitation programs, which are based on mutual estimation. Health influence for quality of life is under biggest research. The quality of life of people affected by schizophrenia is not widely studied in Lithuania. Subjective people affected by schizophrenia evaluation of life quality gives an opportunity to compare what is the social workers and rehabilitation service users point of view to methods, which increase quality of life.
Translated and readjusted the instrument of quality of life research - questionnaire “Quality of Life profile”. The research, which is oriented not to evaluation of illness influence to quality of life, is being done first time. The purpose of research - to identify relationship between subjective evaluation of life quality of people affected by schizophrenia and social work. Considering to investigative people illness peculiarity it was decided to choose quantitative type of research. Information collecting method - written questioning using questionnaire “Quality of Life profile”. The random sample of research - people affected by schizophrenia, who were selected by accidental type of selection, who are registered in Mental health center and to whom mental disorder was diagnosed not less than 5 years ago. Information is analyzed by quantitative information analyzing method, giving Kronbach alpha, Pearson correlation and Stjudent t - test indexes, the averages of quality of life and grading marks.
People affected by schizophrenia take their quality of life as very acceptable. Being, belonging and becoming quality ranges are equally important. However people affected by schizophrenia are just partly satisfied about this. There is a relationship between people’s affected by schizophrenia quality of life, control and possibilities which they have. People affected by schizophrenia just partly control their life and possibilities to choose by changing something in their life. Gender, age, education and marital status don’t have any influence in people’s affected by schizophrenia quality of life.
Šizofrenija sergantys asmenys savo gyvenimo kokybę vertina, kaip labai priimtiną. Jiems yra vienodai svarbios buvimo, priklausymo ir tapimo gyvenimo kokybės sritys. Tačiau šizofrenija sergantys asmenys yra tik iš dalies jomis patenkinti. Nustatytas ryšys tarp šizofrenija sergančių asmenų gyvenimo kokybės ir kontrolės bei turimų galimybių. Šizofrenija sergantys asmenys tik iš dalies kontroliuoja savo gyvenimą ir galimybes rinktis ką nors keičiant jame. Lytis, amžius, įgytas išsilavinimas ir šeimyninė padėtis neturi įtakos šizofrenija sergančių asmenų gyvenimo kokybei.
Naujausi Tyrimai ir Perspektyvos
Per pastaruosius du dešimtmečius šizofrenijos, šizoafektinio ir šizotipinio sutrikimų tyrimai labai pažengė į priekį. Mokslininkai aktyviai tiria genetinius ir neurologinius šių sutrikimų pagrindus, ieškodami naujų gydymo būdų. Naujausi tyrimai identifikavo kelis genetinius variantus, susijusius su padidėjusia šizofrenijos rizika.
Psichologinės Korekcijos Metodai
Sergant šizofrenija yra taikomi įvairūs psichologinės korekcijos metodai. Tai: psichologinis konsultavimas, individuali psichoterapija (trumpalaikė į problemas orientuota, ilgalaikė palaikomoji, kognityvinė, elgesio psichoterapija), šeimos, meno ir grupinė psichoterapija. Individuali psichoterapija taikoma mažinant su šizofrenija pasireiškiančius nuotaikos sutrikimus ir suicidinių ketinimų riziką. Derinant kognityvinę ir elgesio terapiją efektyviai gydomi psichikos sutrikimai (nerimas, depresija, baimės ir įkyrių minčių sindromas). Meno terapija taikoma turintiems bendravimo sutrikimų, ji skirta elgesio korekcijai ir socialinių įgūdžių tobulinimui. Vienas dažniausiai taikomų grupinės psichoterapijos metodų sergant šizofrenija yra klinikinės psichoterapijos (gydomosios) grupės. Šios grupės yra nukreiptos į ligos simptomų gydymą ir šalinimą.
tags: #sizofrenija #magistro #darbas