Šizofrenija - tai lėtinis psichikos sutrikimas, paveikiantis maždaug 1% pasaulio populiacijos. Nors statistiškai tai nėra labai dažnas sutrikimas, jis yra vienas labiausiai stigmatizuojamų ir mistifikuojamų, todėl sergantiesiems ir jų artimiesiems itin svarbu gauti tinkamą psichologinę pagalbą ir reabilitaciją.
Šizofrenijos spektro sutrikimai: statistika ir stigma
Šizofrenija, šizoafektinis sutrikimas ir šizotipinis sutrikimas sudaro psichozinio spektro sutrikimų grupę, kurią sudaro maždaug 2,5% pasaulio populiacijos. Nepaisant to, kad šizofrenijos atvejų skaičius yra panašus į bipolinio sutrikimo atvejų skaičių, šizofrenija sulaukia kur kas mažiau dėmesio, ypač iš mokslinės pusės. Dėl šios priežasties, sergantieji šizofrenija dažnai jaučiasi atstumti ir nurašyti, tarsi jie būtų psichiatrijos ir psichoterapijos užribyje. Kai kurios šalys, pavyzdžiui, Japonija ir Pietų Korėja, jau ėmėsi veiksmų kovoti su stigma, pervadindamos šizofreniją kitais terminais, tokiais kaip „integracijos sutrikimas“ arba „suderinimo sutrikimas“. Lietuviškas terminas „šizofrenija“ (iš gr. σχίζω „skylu” + φρήν „dvasia, protas”) taip pat nėra visiškai tikslus, tačiau svarbu pabrėžti, kad žmogus, turintis šizofrenijos diagnozę, labai skiriasi nuo to, kas bendrinėje kalboje turima galvoje sakant „šizofrenikas“.
Šizofrenijos poveikis gyvenimo trukmei ir kokybei
Šizofrenija ar psichozinio spektro sutrikimas dažnai apsunkina tiek sergančiųjų, tiek jų artimųjų gyvenimus, reikšmingai apsunkina funkcionavimą. Labai dažnai suprastėja gyvenimo kokybė, dažnesnės hospitalizacijos, tarpasmeninės problemos, konfliktai, nedarbas, įvairios finansinės problemos, netgi dažnesnės nei besigydant somatines ligas. Šizofreniją turintys žmonės gyvena trumpiau, vidutiniškai 14,5 metų trumpiau nei bendroji populiacija. Taip pat didesnė savižudybės rizika - maždaug apie 5-6 % šizofreniją turinčių žmonių nusižudo gyvenimo eigoje. Tačiau pastebėta, kad jeigu rizikos faktoriai yra sukontroliuojami ir žmones pavyksta įtraukti į visavertį gyvenimą, į bendruomenę, tai minėtas amžiaus trumpėjimo vidurkis ženkliai sumažėja.
Psichologinės pagalbos svarba
Šiuolaikiniai tyrimai patvirtina, kad gydant šizofreniją psichoterapija pasižymi didelėmis galimybėmis (greta taikant ir farmakologinį gydyma). Yra sukurtos ištisos psichoterapinės sistemos, turinčios mokslinį pagrindimą. Pavyzdžiui, viena iš jų - apjungianti daug įvairių dalykų - yra į atsistatymą arba į atsigavimą orientuota kognityvinė terapija (Recovery Oriented Cognitive Therapy arba CTR trumpinys). Svarbu suprasti, kaip tie žmonės gyvena, kas ten pas juos vyksta, kaip jie jaučiasi, ką jie gali ir ko negali. Šie žmonės yra painiojami su kažkokiais kvailiais, neprotingais žmonėmis. Ir tai yra neteisybė. Aš esu matęs labai daug pacientų, kurie yra labai labai protingai, netgi sakyčiau už mane protingesni. Protas, intelektas sumenksta nebent galutinėse stadijose, jeigu nėra tinkamo gydymo. Šie žmonės tam tikrose srityse gali puikiai išlaikyti ir kūrybingumą, ir produktyvumą, ir kitus svarbius dalykus. Mes žinome, kad labai daug žymių žmonių sirgo arba serga šia liga, bet apie tai dar grįšime. Kitas dalykas yra mitas, kad šitie žmonės yra pavojingi. Tai yra mitas. Sveikieji žmonės yra žymiai pavojingesni už sergančius ir sergantys šizofrenija ypatingai retai padaro nusikaltimus. Absoliučią daugumą nusikaltimų daro žmonės, kurie nieko panašaus neturi.
Psichosocialinės reabilitacijos paslaugos
Asmeniui, pripažintam ribotai darbingu, kai darbingumas ne didesnis nei 55 % arba laikino nedarbingumo trukmė per pastaruosius 12 mėn. viršijo 90 dienų, teikiamos psichosocialinės reabilitacijos paslaugos. Šias paslaugas sudaro trys etapai:
Taip pat skaitykite: Gyvenimo kokybės gerinimas sergant šizofrenija
- Vertinimas: Atliekamas asmens psichikos, elgesio, psichosocialinės būklės, alkoholio ir kitų žalingų medžiagų vartojimo vertinimas. Taip pat atliekamas asmeninės priežiūros, kasdieninės veiklos ir savarankiškumo vertinimas.
- Planavimas: Remdamasis vertinimo etape gautais rezultatais, gydytojas psichiatras sudaro individualų psichosocialinės reabilitacijos planą. Plane numatomi siektini tikslai, įgūdžių mokymosi būdai, psichosocialinės reabilitacijos paslaugos, jų skaičius, trukmė, dažnis ir paslaugas teikiantys specialistai. Atsižvelgiant į asmens poreikius, pasiektą pažangą ir specialistų rekomendacijas, planas gali būti koreguojamas ar papildomas.
- Vykdymas: Apima konsultavimą individualios priežiūros, kasdienės arba savarankiškos veiklos klausimais - dėl vaistų, priklausomybių, sveikatos palaikymo arba atkūrimo, savarankiškos priežiūros, buities ir profesinių darbų, finansų tvarkymo, šeimos planavimo, pasiruošimo vaiko priežiūrai įgūdžių. Teikiama psichologinė arba psichosocialinė pagalba, lavinami įgūdžiai, susiję su mokymusi ir pažinimu, mokoma asmeninės priežiūros ir kasdienio gyvenimo įgūdžių, teikiamos pagalbos paslaugos.
Psichosocialinės reabilitacijos paslaugas teikia specialistų komanda: gydytojas psichiatras, medicinos psichologas ir socialinis darbuotojas. Pagal trukmę psichosocialinė reabilitacija skirstoma į trumpalaikę (ne mažiau kaip 80 val. per 2 kalendorinius mėnesius) ir ilgalaikę (nuo 4 iki 6 mėnesių, per šį laikotarpį suteikiant ne mažiau kaip 150 valandų psichosocialinės reabilitacijos paslaugų).
Gydymo metodai ir galimybės
Šizofrenijos gydymas yra ilgalaikis ir kompleksinis, dažnai trunkantis visą gyvenimą. Paprastai derinami keli gydymo metodai:
- Vaistai: Pagrindiniai vaistai šizofrenijai gydyti yra neuroleptikai: tradiciniai (haloperidolis, cisordinolis, chlorpromazinas ir kt.) ir naujesni atipiniai (klozapinas, risperidonas, olanzapinas, amisulpiridas ir kt). Neuroleptikai turi būti vartojami gana ilgai, nes daugelio jų poveikis atsiskleidžia tik per kelias savaites. Todėl ypač pasiteisina praktikoje ilgo veikimo neuroleptikai: paliperidonas, risperidonas ir kiti.
- Psichoterapija: Tik tinkamai subalansavus medikamentinį gydymą ir kupiravus psichozės reiškinius yra galimas psichoterapinis gydymas. Priešingu atveju psichologinės intervencijos ar psichoterapija gali tik pabloginti būklę. Biopsichosocialinis modelis labiausiai pasiteisino šio susirgimo gydyme. Kognityvinė elgesio terapija (KET) gali padėti pacientams atpažinti ir keisti neigiamas mąstymo schemas, susijusias su jų liga. Grupinė ir šeimos terapija gali būti naudingos, padedant pacientams ir jų artimiesiems geriau suprasti savo ligą ir rasti socialinę paramą.
- Socialinė reabilitacija: Tai apima veiklas, kuomet mokomasi valdyti kasdienines užduotis, ieškoti darbo ir gerinti socialinius įgūdžius. Reabilitacijos programos padeda pacientams integruotis į visuomenę ir gyventi kuo savarankiškiau. Reabilitacija ir užimtumo terapija yra svarbi šizofrenija, šizoafektiniu ir šizotipiniu sutrikimais sergančių asmenų gydymo dalis. Šios terapijos padeda pacientams atgauti prarastus įgūdžius ir išmokti naujų, kurie yra būtini kasdieniame gyvenime. Užimtumo terapija gali apimti įvairias veiklas, tokias kaip darbo įgūdžių mokymas, socialinių įgūdžių lavinimas, kūrybinės dirbtuvės ir kitos veiklos, kurios padeda pacientams jaustis naudingais ir produktyviais.
Gyvenimo būdo įtaka
Nors šizofrenija, šizoafektinis ir šizotipinis sutrikimai dažniausiai turi genetinį komponentą, tam tikri gyvenimo būdo veiksniai gali sumažinti riziką arba atitolinti šių sutrikimų pradžią:
- Subalansuota mityba: Mityba, kurioje gausu vaisių, daržovių, riešutų ir sveikų riebalų, gali padėti išlaikyti sveikas smegenis ir sumažinti psichikos sutrikimų riziką. Tyrimai rodo, kad Omega-3 riebalų rūgštys, esančios žuvyje ir linų sėklose, gali turėti teigiamą poveikį smegenų funkcijai.
- Fizinis aktyvumas: Fizinė veikla ne tik padeda išlaikyti fizinę sveikatą, bet ir mažina stresą, gerina nuotaiką ir padeda reguliuoti miegą, kuris yra svarbus psichikos sveikatai.
- Streso valdymas: Technologijos, tokios kaip meditacija, joga ir kvėpavimo pratimai, gali padėti sumažinti streso poveikį ir pagerinti bendrą psichikos būklę.
- Socialiniai ryšiai: Stiprūs socialiniai ryšiai gali padėti sumažinti streso lygį, pagerinti psichinę būklę ir skatinti pasveikimą.
- Miego higiena: Miego kokybė yra svarbi psichikos sveikatai, ypač šizofrenija, šizoafektiniu ir šizotipiniu sutrikimais sergantiems asmenims. Miego sutrikimai gali sustiprinti simptomus ir pabloginti gyvenimo kokybę.
Ankstyvieji požymiai ir prevencija
Ankstyvas simptomų atpažinimas ir tinkamas gydymas gali padėti sumažinti simptomų sunkumą ir pagerinti pacientų gyvenimo kokybę. Ankstyvieji šizofrenijos požymiai gali būti subtilūs, tačiau juos atpažinus laiku, galima greičiau suteikti reikiamą pagalbą. Vienas iš pirmųjų požymių - socialinės izoliacijos atsiradimas, emocijų pokyčiai, mąstymo sutrikimai ir elgesio pokyčiai.
Kur kreiptis pagalbos?
Yra daug būdų, kaip gauti psichologinę pagalbą ir psichikos sveikatos paslaugas:
Taip pat skaitykite: Žymūs asmenys, sergantys katatonine šizofrenija
- Emocinės paramos tarnybos (parama telefonu ar internetiniu susirašinėjimu).
- Nemokamas psichologo konsultacijas be šeimos gydytojo siuntimo psichikos sveikatos centre arba visuomenės sveikatos biure.
- Gydytojas psichiatras psichikos sveikatos centre (įvertins Jūsų psichikos sveikatos būklę ir nustatys diagnozę, bei skirs reikiamą gydymą).
- Specializuotas paslaugas ligoninėje arba dienos stacionare (siuntimas iš gydytojo).
- Psichologinių krizių pagalbos centras ir mobilios psichologinių krizių įveikimo komandos (pagalba nutikus krizei).
Taip pat skaitykite: Šizofrenija ir jos gydymas praeityje
tags: #sizofrenija #psichologo #pagalba