Progresuojant demencijai, asmens galimybės priimti sprendimus dėl sveikatos, turto ir santykių gali pasikeisti. Įgaliojimas, išankstinis nurodymas, veiksnumo apribojimas ir neveiksnumo nustatymas - tai teisinės priemonės, galinčios padėti užtikrinti asmens teises. Svarbu suprasti šias priemones ir jų taikymo tvarką, siekiant tinkamai pasirūpinti psichikos liga sergančiu asmeniu.
Įgaliojimas
Kas tai yra?
Įgaliojimas yra rašytinis dokumentas, kuriuo fizinis asmuo (įgaliotojas) suteikia kitam fiziniam asmeniui (įgaliotiniui) teisę atstovauti jam, vykdant konkrečius pavedimus, susijusius su sveikata, finansais ar turtu. Pavyzdžiui, įgalioti asmenį vesti paveldėjimo bylas, priimti palikimą, valdyti turtą, disponuoti piniginėmis lėšomis, sumokėti mokesčius, organizuoti paslaugų gavimą, gauti receptus vaistams ir medicinos priemonėms ir pan.
Kada galima skirti įgaliojimą?
Įgaliojimą galima skirti, kai asmuo sąmoningai suvokia savo sprendimą ir pasirenka asmenį, kuriuo pasitiki. Atstovavimo santykiai yra grįsti abipusiu pasitikėjimu.
Kas tvirtina įgaliojimą?
Įgaliojimą tvirtina notaras.
Įgaliojimo trukmė
Įgaliojimo galiojimas nustatomas trukme metais ar įvykiu. Jei įgaliojimo trukmė nenurodyta, jis galioja vienerius metus nuo sudarymo datos.
Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti depresiją paaugliams
Įgaliojimo panaikinimas
Įgaliotojas gali bet kada panaikinti įgaliojimą. Jei įgaliotojas pripažįstamas neveiksniu toje srityje, kurioje duotas įgaliojimas, įgaliojimas pasibaigia.
Įgaliojimas asmeniui su demencija
Jei įgaliojimą skiria asmuo, turintis demencijos diagnozę, svarbu užtikrinti, kad sprendimas atitiktų jo laisvą valią. Notaras turi įvertinti, ar sprendimas duoti įgaliojimą yra priimamas laisva valia, suvokiant savo sprendimo pasekmes.
Įgaliojimo davimo eiga
- Sprendimo aptarimas: Jei asmuo turi demenciją, svarbu, kad jis galėtų aptarti įgaliojimo davimo tikslą, trukmę, procesą ir pasekmes su jo situaciją suprantančiais asmenimis. Asmuo turi savarankiškai nuspręsti, kas atstovaus jo interesams.
- Vizitas pas notarą: Užsiregistruokite pas notarą bet kuriame notarų biure. Vyksta asmuo, duodantis įgaliojimą. Kartu gali vykti ir įgaliotinis, tačiau jo dalyvavimas nebūtinas. Jei asmuo negali atvykti pas notarą dėl sveikatos būklės, notaras privalo atvykti į namus (jei įgaliojimą skiriančio asmens gyvenamoji vieta priskiriama notaro teritorijai).
- Medicininė pažyma: Gaukite psichiatro arba šeimos gydytojo pasirašytą medicinos pažymą apie įgaliojimą skiriančio asmens gebėjimą savarankiškai priimti sprendimus ir orientuotis situacijoje. Medicinos pažyma padės notarui įsitikinti, kad asmuo suvokia savo veiksmus ir gali priimti sprendimą duoti įgaliojimą.
Atkreipkite dėmesį! Notaro užduotis - užtikrinti, kad nebūtų neteisėtų sandorių. Jeigu įgaliojimas sudaromas atstovauti asmeniui, kuris negali savarankiškai priimti sprendimų, sandoriai gali būti ginčijami teisme. Įgaliojimas negali būti duodamas įgaliotiniui, jam nežinant.
Išankstinis nurodymas
Kas tai yra?
Išankstinis nurodymas yra rašytinis dokumentas, kuriuo asmuo nurodo, kaip turėtų būti sprendžiami klausimai dėl jo turtinių ir asmeninių neturtinių teisių ir pareigų įgyvendinimo ateityje, kai jis dėl ligos bus pripažintas neveiksniu ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje.
Išankstiniame nurodyme asmuo gali:
- Nurodyti asmenis, kuriuos pageidauja (arba nepageidauja), kad teismas skirtų jo globėjais arba rūpintojais.
- Pareikšti valią dėl gyvenamosios vietos (apgyvendinimo globos (rūpybos) institucijoje).
- Įvardyti, koks asmuo galėtų spręsti dėl jo turtinių ir asmeninių neturtinių teisių bei pareigų įgyvendinimo ir pan.
Kas tvirtina išankstinį nurodymą?
Išankstinį nurodymą tvirtina notaras.
Taip pat skaitykite: Kaip atrasti save?
Kada įsigalioja išankstinis nurodymas?
Išankstinis nurodymas įsigalioja teismui priėmus sprendimą dėl asmens pripažinimo neveiksniu ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje ir galioja nurodyme numatytą terminą. Kai išankstinis nurodymas įsigalioja, jo nuostatomis privalo vadovautis visi asmenys ir institucijos, atliekantys veiksmus dėl išankstinį nurodymą pateikusio asmens turtinių ir asmeninių neturtinių teisių bei pareigų įgyvendinimo, išskyrus atvejus, kai dėl pasikeitusių aplinkybių vadovavimasis išankstiniu nurodymu aiškiai nebeatitinka jį pateikusio asmens interesų.
Asmens veiksnumo apribojimas
Kada reikalingas?
Demencijai progresuojant, tam tikru metu tenka priimti sprendimą apriboti asmens veiksnumą tam tikroje srityje, siekiant užtikrinti tiek paties asmens, turinčio demenciją, tiek aplinkinių saugumą ir gerovę. Asmens veiksnumas apribojamas tuomet, kai asmuo dėl savo būklės negali suvokti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės, negali valdyti ar planuoti savo veiksmų ar pasirūpinti savimi tam tikrais atvejais. Tuomet asmeniui skiriamas globėjas-rūpintojas padėti būtent toje srityje, kurioje sergančiojo veiksnumas yra apribotas. Ribotai veiksnus žmogus, naudodamasis kito asmens pagalba, geba priimti sprendimus ir tam tikrais atvejais pasirūpinti savimi.
Sritys, kuriose asmuo gali būti pripažintas ribotai veiksniu ar neveiksniu
- Turtinių santykių sritys: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais, lizingo, daiktų pirkimo ir pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, kilnojamojo ir nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo, paveldėjimo teisiniai santykiai, banko sąskaitų valdymas ir kt.
- Asmeninių neturtinių santykių sritys: savitvarkos įgūdžių sritis, maitinimosi sritis, sveikatos priežiūros sritis, socialinių paslaugų sritis, bendravimo sritis, šeimos santykių sritis, darbo teisinių santykių sritis ir kt.
Kokia institucija gali apriboti asmens veiksnumą?
Asmenį pripažinti ribotai veiksniu arba neveiksniu tam tikrose srityse ir paskirti globėją ar rūpintoją gali tik teismas.
Kas gali būti pareiškėjas?
Į teismą dėl asmens pripažinimo ribotai veiksniu arba neveiksniu gali kreiptis to asmens sutuoktinis, tėvai, pilnamečiai vaikai. Visi šie asmenys yra laikomi suinteresuotaisiais asmenimis. Kai dėl asmens neveiksnumo nustatymo kreipiasi vienas iš suinteresuotųjų asmenų, siekdamas tapti šio asmens globėju, kiti suinteresuotieji asmenys turi išreikšti savo raštišką sutikimą arba nesutikimą dėl to, kad besikreipiantysis taptų globėju. Jei asmuo, dėl kurio pripažinimo neveiksniu ar ribotai veiksniu tam tikrose srityse, yra kreipiamasi į teismą, yra davęs išankstinį nurodymą, globėju ar rūpintoju skiriamas išankstiniame nurodyme nurodytas asmuo, jei tai neprieštarauja asmens, dėl kurio kreipiamasi, interesams. Kai suinteresuotųjų asmenų nėra arba dėl artimo žmogaus veiksnumo ribojimo ir jo globos nustatymo ketina kreiptis kitas giminaitis arba, neturint artimųjų, institucijos, teikiančios asmeniui socialines ir globos paslaugas, atstovas, prašymas dėl asmens pripažinimo ribotai veiksniu ar neveiksniu tam tikrose srityse yra teikiamas prokuratūrai arba globos (rūpybos) institucijai. Paprastai globos (rūpybos) institucijos funkcijos yra priskirtos savivaldybių socialinės paramos / paslaugų / rūpybos skyriams.
Riboto veiksnumo ar neveiksnumo nustatymo proceso žingsniai
- Prašymas savivaldybei: Pateikite prašymą asmens, kurį numatoma pripažinti ribotai veiksniu ar neveiksniu tam tikrose srityse, gyvenamo miesto savivaldybės administracijai dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus vertinimo. Šį vertinimą atlieka paskirtas socialinis darbuotojas. Išvada surašoma ir pateikiama per 2 mėnesius nuo prašymo gavimo dienos. Šią išvadą reikės pateikti teismui kartu su kitais dokumentais.
- Dokumentų rinkimas:
- Asmens, kurį norima pripažinti ribotai veiksniu ar neveiksniu, dokumentai: asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopija; neįgaliojo pažymėjimas ir individualios pagalbos poreikio nustatymo pažymos kopija arba kopija specialiojo nuolatinės slaugos ar priežiūros (pagalbos) poreikio nustatymo pažymos; gydytojo psichiatro medicininė pažyma apie asmens psichikos sveikatos būklę.
- Pareiškėjo dokumentai: asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopija; dokumentų, įrodančių giminystės ryšį ar santykį su asmeniu, kopija; medicininė pažyma apie pareiškėjo sveikatos būklę; pareiškėjo, pretenduojančio tapti globėju, rašytinis sutikimas būti paskirtu globėju.
- Papildomi dokumentai: asmens, pretenduojančio tapti globėju, pažyma apie gaunamas pajamas; pažyma apie šeimos sudėtį; dokumentai apie asmens, pretenduojančio tapti globėju, sveikatos pažyma; asmens, kurį numatoma pripažinti ribotai veiksniu ar neveiksniu tam tikrose srityse, turimos epikrizės, kompiuterinės tomografijos tyrimai, magnetinio rezonanso tyrimai ir kt. Suinteresuotųjų asmenų rašytiniai sutikimai, kad pareiškėjas būtų pripažintas globėju.
- Pareiškimo teismui pateikimas: Pareiškime turi būti nurodytos tikslios sritys, kuriose pareiškėjas prašo asmenį pripažinti ribotai veiksniu ar neveiksniu.
Papildoma informacija ir pagalba
Jeigu pirmos eilės giminaitis, kuris ketina kreiptis į teismą, gauna mažas pajamas, savivaldybė gali jį nusiųsti į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl nemokamo advokato paslaugos. Dėl asmens pajamų vertinimo reikia kreiptis į asmens gyvenamosios savivaldybės socialinės paramos skyrių. Jeigu artimieji, kurie ketina kreiptis į teismą, yra priskiriami pažeidžiamų asmenų grupei, gauna mažas pajamas ar yra kitų svarbių priežasčių, kodėl suinteresuotasis asmuo negali kreiptis į teismą pats, į pagalbą gali ateiti savivaldybė. Jei pareiškėjas yra ne pirmos eilės giminaitis, jis negali kreiptis į teismą tiesiogiai. Į teismą kreipiasi savivaldybės socialinių paslaugų skyrius. Tokiu atveju reikia kreiptis į asmens, kurį ketinama pripažinti ribotai veiksniu ar neveiksniu, savivaldybės administraciją pateikiant prašymą perimti teisę kreiptis į teismą dėl konkretaus asmens veiksnumo ribojimo, pažymint priežastį.
Taip pat skaitykite: Saugus kačių nagų kirpimas