Šizofrenijos Sergamumo Statistika Pasaulyje

Šizofrenija yra lėtinis psichikos sutrikimas, paveikiantis maždaug 1% pasaulio populiacijos, įskaitant Lietuvą. Ši liga iškraipo jausmus, mąstymą, suvokimą, valią ir emocijas, trukdydama aiškiai mąstyti, suvokti realybę, bendrauti ir priimti sprendimus. Nors šizofrenijos priežastys nėra visiškai aiškios, manoma, kad ją lemia genetikos, aplinkos ir smegenų cheminių medžiagų disbalanso derinys.

Šizofrenijos Simptomai ir Požymiai

Pirmieji šizofrenijos simptomai dažnai pasireiškia paauglystėje, todėl ankstyvieji ligos požymiai gali būti klaidingai palaikyti paauglišku elgesiu ar depresijos požymiais. Svarbu atkreipti dėmesį į šiuos simptomus, nes kuo ilgiau jie negydomi, tuo blogesnės bendros ligos pasekmės.

Šizofrenijos simptomai skirstomi į pozityvius, negatyvius ir kognityvinius.

Pozityvūs Simptomai

Pozityvūs simptomai yra pokyčiai, kurie atsiranda asmeniui kaip nauji, papildomi liguisti išgyvenimai:

• Haliucinacijos: Visų juslių pojūčių pokyčiai, kurie atsiranda be jokio stimulo. Pavyzdžiui, žmogus gali girdėti apie jį diskutuojančių pažįstamų ar nepažįstamų žmonių balsus, užuosti keistus kvapus, matyti vaizdus, kurių nemato kiti.
• Kliedesiai: Įsitikinimai, mintys, kurie prieštarauja turimiems realybės, loginiams faktams. Pavyzdžiui, asmuo gali teigti, kad yra veikiamas kosminių jėgų, nuodijamas aplinkinių, kad apie jį ištisai kalba televizijoje.
• Mąstymo Sutrikimai: Pasikeičia mintys ir informacijos apdorojimas, minčių nuoseklumas ir minčių kalbinė išraiška, informacijos apdorojimo greitis, orientacija supančioje aplinkoje.

Negatyvūs Simptomai

Negatyvūs simptomai yra tie gebėjimai ir funkcijos, kurių asmuo netenka sirgdamas šiuo sutrikimu. Tai gali būti:

Taip pat skaitykite: Gyvenimo kokybės gerinimas sergant šizofrenija

• Atsiskyrimas nuo draugų ir šeimos.
• Draugų ar socialinio rato keitimas.
• Susitelkimo ir dėmesio pokyčiai.
• Miego problemos.
• Irzlumas ir emocinis susijaudinimas.
• Prasti akademiniai pasiekimai, sunkumai mokytis.

Kognityviniai Simptomai

Kognityviniai simptomai apima sunkumus su atmintimi, dėmesiu ir vykdomosiomis funkcijomis.

Šizofrenijos Formos

Skiriamos keturios klasikinės šizofrenijos formos:

1. Paranoidinė šizofrenija: Dažniausia forma, kuriai būdingi kliedesiai su klausos haliucinacijomis ir suvokimo sutrikimais. Jausmų, valios, kalbos ir judesių sutrikimai neryškūs.
2. Hebefreninė šizofrenija: Būdingi afektiniai, jausmų sutrikimai, o kliedesiai ir haliucinacijos - trumpalaikiai. Mąstymas nenuoseklus, kalba padrika, būna polinkis į vienatvę, neprognozuojamas elgesys ir manieringumas, polinkis į socialinę izoliaciją, valios praradimas. Diagnozuojama paauglystėje arba jaunystėje; progresuoja, ligonio būklė tolydžio blogėja.
3. Katatoninė šizofrenija: Reta forma, būna psichomotorinio aktyvumo sutrikimų, būdingos nenatūralios ilgalaikės pozos, vaškinis lankstumas, ligoniai ištisas dienas guli lovoje, nevalgo, nekalba.
4. Paprastoji šizofrenija: Progresuoja elgesio sutrikimai, mažėja darbingumas, pasineriama į save; sutrikimai atsiranda nepastebimai.

Šizofrenijos Paplitimas Pasaulyje ir Lietuvoje

Pasaulyje šizofrenija serga apie 1% žmonių. Dažniausiai suserga 15-25 metų žmonės, abiejų lyčių sergamumas maždaug vienodas. Europos regiono gyventojų psichikos ir elgesio sutrikimų turi daugiau nei 16 proc. Panašią statistiką galima matyti ir Lietuvoje - Higienos instituto duomenimis, 2022 metais bent vienas psichikos ir elgesio sutrikimas buvo diagnozuotas 1 iš 8 Lietuvos gyventojų (iš viso 340 562 asmenims).

Didžiausias psichikos ir elgesio sutrikimų paplitimas fiksuojamas tarp 65 metų ir vyresnių žmonių. Šioje amžiaus grupėje sergamumo rodiklis išaugo nuo 172,6 atvejo 1 tūkst. gyventojų iki 265,7 atvejo. Tai yra didžiausias sergamumo augimas tarp visų amžiaus grupių per laikotarpį nuo 2016 iki 2022 metų.

Šizofrenijos Gydymas

Nors šizofrenija yra lėtinė liga, ją galima gydyti vaistais ir psichoterapija. Gydymas susideda iš ūmios ligos fazės gydymo ir palaikomojo gydymo, pagrinde skirto užkirsti kelią atkryčiui ir neleisti progresuoti negatyviems simptomams. Gydymo vaistais kurso trukmė skaičiuojama metais. Jei paūmėjimai dažnai pasikartoja, dažniausiai reikalingas ilgalaikis, nuolatinis palaikomasis gydymas. Įprastai skiriami antipsichoziniai vaistai, o gydymo trukmę nustato gydytojas psichiatras. Atslūgus paūmėjimui medikamentinį gydymą galima derinti su individualia ir (arba) šeimos psichoterapija.

Taip pat skaitykite: Žymūs asmenys, sergantys katatonine šizofrenija

Gydymo Būdai

• Antipsichoziniai vaistai: Padeda kontroliuoti simptomus, tokius kaip haliucinacijos ir kliedesiai.
• Psichoterapija: Padeda pacientams susidoroti su liga, mokytis socialinių įgūdžių ir spręsti problemas.
• Psichosocialinė reabilitacija: Padeda pacientams susigrąžinti socialinius ir profesinius įgūdžius.
• Elektroimpulsinė terapija (EIT): Gali būti naudojama sunkiais atvejais, kai kiti gydymo būdai neveiksmingi.

Stigmos Mažinimas ir Pagalbos Ieškojimas

Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų šalių, vis dar egzistuoja stigma, susijusi su psichikos sveikatos problemomis. Dėl gėdos ar baimės būti nesuprastiems, žmonės vengia pripažinti savo sunkumus ir nesikreipia pagalbos. Svarbu didinti visuomenės informuotumą apie šizofreniją ir kitus psichikos sutrikimus, mažinti stigmą ir skatinti žmones kreiptis pagalbos.

Senjorų Psichikos Sveikata

Europos Sąjungos statistikos tarnybos (Eurostat) duomenimis, 2030 m. kas trečias (36,6 proc.) Lietuvos gyventojas bus vyresnis nei 60 metų, todėl skirti daugiau dėmesio jų psichikos sveikatai yra ypatingai svarbu. Stiprinti senjorų psichikos sveikatą galima įvairiomis fizinę, emocinę, socialinę pagalbą apimančiomis priemonėmis:

1. Skatinant fizinį aktyvumą: Tyrimai rodo, kad fizinė veikla, tokia kaip vaikščiojimas, joga ar lengvi pratimai, padeda mažinti riziką susidurti su depresija ir nerimo sutrikimais, gerina miegą, stiprina emocinę gerovę ir bendrą sveikatą.
2. Socialinių ryšių stiprinimas: Dalyvavimas bendruomenės veiklose mažina vienišumo jausmą, savanoriška veikla gali suteikti naujų pažinčių, padėti įgyti tikslo jausmą ir teigiamai veikti psichikos sveikatą, o mokant senjorus naudotis technologijomis, pvz., vaizdo skambučiais ar socialiniais tinklais, galima padėti jiems palaikyti ryšius su artimaisiais.
3. Psichologinės sveikatos priežiūra ir pagalba: Reguliarios konsultacijos gali padėti spręsti kylančius emocinius sunkumus ir užkirsti kelią psichikos sveikatos pablogėjimui, o savipagalbos grupės gali būti saugia aplinka, kurioje senjorai gali dalintis savo jausmais, patirtimis ir gauti emocinę paramą iš kitų.
4. Protinė veikla: Kognityviniai užsiėmimai, tokie kaip skaitymas, kryžiažodžiai, šachmatai ar stalo žaidimai, padeda išlaikyti smegenis aktyvias ir pagerina pažintinę funkciją. Nauji įgūdžiai, pvz., užsienio kalba ar muzika, stimuliuoja smegenis, o taip pat suteikia senjorams naujų pasiekimų stimulą.
5. Sveikos mitybos ir gyvenimo būdo skatinimas: Maistas, kuriame yra daug vitaminų, mineralų ir omega-3 riebalų rūgščių, prisideda prie geresnės sveikatos, o reguliarus miego režimas ir pakankama miego trukmė mažina nuovargį ir pagerina emocinę būseną.
6. Stigmos mažinimas ir pagalbos ieškojimo skatinimas: Rengiant informacinius susitikimus ar mokymus, senjorai gali daugiau sužinoti apie psichikos sveikatą, dėl to sumažėja stigma ir auga drąsa ieškoti pagalbos. Labai svarbu didinti ir pagalbos paslaugų prieinamumą užtikrinant, kad senjorai žinotų, kur kreiptis dėl emocinės pagalbos ir psichikos sveikatos priežiūros paslaugų.
7. Kasdienio rutinos struktūravimas ir tikslų iškėlimas: Reguliarus dienos ritmas padeda palaikyti psichologinę gerovę, siekiami tikslai ir planai, net jei jie yra nedideli, padeda ugdyti pozityvų požiūrį į gyvenimą ir stiprina pasitikėjimą savimi.

Mitai apie Psichikos Sveikatą

Vis dar gausu daug pasenusių prielaidų ir senamadiško mąstymo, nepaisant kaip stipriai yra pažengusi medicina ir gebėjimas padėti psichikos problemų turintiems asmenims. Svarbu paneigti dažniausius mitus:

• Psichikos sveikatos problemos yra retos: Tai netiesa, nes 1 iš 4 žmonių pasaulyje tam tikru gyvenimo momentu nukentės nuo psichinių ar neurologinių sutrikimų.
• Žmonės, turintys psichikos sveikatos sutrikimų, negali dirbti: Dauguma žmonių, turinčių psichikos problemų, gali būti tokie pat produktyvūs kaip asmenys, neturintys psichikos sveikatos sutrikimų.
• Psichikos sveikatos problemos yra silpnumo požymis: Psichikos sveikatos sutrikimai yra ligos, o ne silpno žmogaus požymiai.
• Psichikos ligas sukelia patys žmonės, kurie nuo jų kenčia: Žmonės nėra kalti dėl savo ligų.
• Tik žmonėms be draugų reikia terapeutų: Yra didelis skirtumas tarp struktūrizuotų kalbėjimo terapijų ir kalbėjimo su draugais.
• Psichikos problemos yra nulemtos tik genetikos ar biologinio disbalanso: Yra daugybė priežasčių, kodėl žmonės patiria psichikos problemas.
• Psichikos sveikatos problemos yra nuolatinės ir jų neįmanoma išgydyti: Daugelis žmonių, po tinkamo gydymo, daugiau ar mažiau pasveiksta.
• Šizofrenija sergantys žmonės turi susiskaldžiusią asmenybę: Šizofrenija nėra tas pats, kas disociacinis tapatumo sutrikimas.
• Valgymo sutrikimai kankina tik moteris: Su tuo gali susidurti bet kas.
• Valgymo sutrikimai yra gyvenimo būdo pasirinkimas: Tai - itin pavojingas mitas. Valgymo sutrikimai yra rimta psichikos sveikatos būklė, o kraštutiniais atvejais tokie sutrikimai gali baigtis mirtimi.
• Visi psichikos ligomis sergantys žmonės linkę į smurtą: Tai mitas. Net asmenys, kurie patiria sunkiausias psichikos ligas, tokias kaip šizofrenija, dažniausiai yra nesmurtiniai.

Taip pat skaitykite: Šizofrenija ir jos gydymas praeityje

tags: #sizofrenija #serganciu #paplytimas #pasaulyje