Šizofrenija - tai sudėtingas psichikos sutrikimas, pasižymintis mąstymo, suvokimo, emocijų ir elgesio sutrikimais. Straipsnyje nagrinėjami šizofrenijos aspektai, pradedant nuo biologinių ir genetinių priežasčių, baigiant socialiniais ir psichologiniais veiksniais, turinčiais įtakos ligos vystymuisi ir eigai. Taip pat aptariami gydymo metodai, reabilitacija ir gyvenimo kokybės gerinimo galimybės sergant šia liga.
Neurobiologiniai ir Etiologiniai Aspektai
Šizofrenija dažnai siejama su smegenų ligomis, pažeidimais ar kitokiais pakenkimais, sukeliančiais smegenų disfunkciją. Šie pakenkimai gali būti pirminiai, tiesiogiai veikiantys smegenis, arba antriniai, kai sisteminės ligos pažeidžia smegenis kaip vieną iš daugelio organų. Nors tiksli šizofrenijos etiologija nėra iki galo aiški, manoma, kad ligos išsivystymą gali nulemti keli silpnos sąveikos genai. Taip pat svarbūs šeimos narių nepsichozinės būsenos ir charakterio bruožai, tokie kaip emocinis nespalvingumas, skurdumas, nepasitikėjimas ir įtarumas.
Virusinės ligos motinos nėštumo metu, ypač pirmojo trimestro metu, gali sutrikdyti vaisiaus centrinės nervų sistemos vystymąsį. Įvairios psichoterapinės mokyklos pateikia skirtingus šizofrenijos išsivystymo paaiškinimus, tačiau svarbu paminėti, kad šizofrenija neturi patognominių simptomų, o visi šio sutrikimo simptomai gali pasireikšti ir sergant kitais psichikos bei organiniais sutrikimais.
Šizofrenijos Simptomai ir Formos
Šizofrenijai būdingi esminiai ir specifiniai mąstymo bei suvokimo sutrikimai ir neadekvatus arba blankus afektas. Svarbiausi psichopatologiniai fenomenai yra minčių skambėjimas, minčių įdėjimas ar atėmimas, minčių perdavimas, kliedesinis suvokimas, poveikio, įtakos ar pasyvumo kliedesiai, klausos haliucinacijos, pasireiškiančios balsais, komentuojančiais arba aptariančiais pacientą trečiuoju asmeniu, mąstymo sutrikimai ir negatyvūs simptomai.
Šizofrenijos simptomai skirstomi į pozityvius (haliucinacijos, kliedesiai, mąstymo nenuoseklumas, keistas elgesys, neadekvatus afektas) ir negatyvius (blankus afektas, abulija, apatija, anhedonija, nesugebėjimas prisižiūrėti savęs, apsileidimas, socialinė izoliacija, kontaktų su šeima nutrūkimas).
Taip pat skaitykite: Gyvenimo kokybės gerinimas sergant šizofrenija
Yra keturios klasikinės šizofrenijos formos:
- Paranoidinė šizofrenija: Dominuoja sąlyginai stabilūs, dažniausiai paranoidiniai kliedesiai, kuriuos lydi haliucinacijos, ypač klausos, ir kiti suvokimo sutrikimai.
- Hebefreninė šizofrenija: Būdingi ryškūs afektiniai pakitimai, trumpalaikiai ir fragmentiški kliedesiai bei haliucinacijos, neatsakingas ir neprognozuojamas elgesys bei manieringumas.
- Katatoninė šizofrenija: Dominuoja ryškūs psichomotorikos sutrikimai, kurie gali svyruoti nuo hiperkinezės (psichomotorinio sujaudinimo) iki stuporo, arba nuo automatinio paklusnumo iki negatyvizmo.
- Paprastoji šizofrenija: Retai pasitaikantis sutrikimas, kuris atsiranda nepastebimai progresuojant elgesio keistumams, nesugebėjimu vykdyti visuomenės keliamus reikalavimus ir bendru darbingumo sumažėjimu.
Socialiniai ir Psichologiniai Veiksniai
Formuojantis psichikos sutrikimams, svarbūs ne tik biologiniai, bet ir psichologiniai bei socialiniai veiksniai. Pavyzdžiui, šizofrenija dažniau sergama didmiesčiuose ir tarp imigrantų, kur trūksta bendruomeninių ryšių ir žmogus paliktas pats sau. Socialinis kapitalas, t. y. nauda, kilusi iš individų ir grupių bendradarbiavimo, taip pat turi įtakos ligos eigai.
Šeimos modelis taip pat gali turėti įtakos šizofrenijos vystymuisi. Kai šeimoje sakoma viena, daroma kita, o vaikui draudžiama komentuoti ir tikslintis, kodėl taip yra, toks elgesys sutrikdo realybės jausmą ir gali prisidėti prie šizofrenijos formavimosi ateityje.
Gydymas ir Reabilitacija
Šizofrenija yra lėtinė liga, kuri ryškiai sutrikdo paciento gyvenimą ir socialinę adaptaciją, todėl ši būklė praktiškai visada reikalauja aktyvaus ilgalaikio gydymo. Nors metodo, kuris taikant visiškai pasveikstama nuo šizofrenijos, nėra, adekvatus gydymas padeda sumažinti ligotumą, mirštamumą ir su šios ligos padariniais susijusias gydymo išlaidas.
Šizofrenijos gydymas yra kompleksinis, derinant medikamentinį gydymą, psichosocialines priemones, psichoedukaciją, psichologinę, psichoterapinę ir socialinę pagalbą bei įvairius reabilitacijos metodus. Esant ūmiam šizofrenijos priepuoliui, pacientus tenka hospitalizuoti, nes dažniausiai dėl esamų suvokimo sutrikimų pacientai tampa pavojingi sau ir kitiems. Poūmiu periodu pacientus galima gydyti dienos stacionare arba ambulatoriškai.
Taip pat skaitykite: Žymūs asmenys, sergantys katatonine šizofrenija
Medikamentinis Gydymas
Šizofrenijos gydymui naudojami neuroleptikai, kurie padeda sumažinti pozityvius simptomus. Pradedant gydymą, reikia orientuotis į mažiausią efektyvią neuroleptiko dozę. Svarbu parinkti medikamento dozę, kuri yra saugi, nesukelia nemalonių šalutinių reiškinių, tačiau efektyvi. Parinkus efektyvią neuroleptiko dozę, gydymą reikia tęsti mažiausiai 6 mėnesius.
Psichosocialinė Reabilitacija
Lietuvoje prieinama psichosocialinė reabilitacija, kuri padeda grįžti į gyvenimą. Ji vykdoma įvairiose psichiatrinėse įstaigose. Psichosocialinės intervencijos, tokios kaip kognityvinė elgesio terapija (KET), šeimos terapija ir socialinių įgūdžių mokymas, padeda pacientams įgyti įgūdžių, reikalingų valdyti simptomus, gerinti socialinius santykius ir integruotis į visuomenę.
Gyvenimas su Šizofrenija
Sergant šizofrenija, svarbu laikytis režimo, vartoti vaistus, turėti prasmingus santykius ir veiklas. Psichoaktyvių medžiagų, ypač kanabinoidų, vartojimas yra labai nepageidautinas.
Didelė dalis pacientų, sergančių šizofrenija, gyvena sėkmingus gyvenimus. Jei sureguliuotas režimas, gydymas, yra adekvati ir tinkama parama iš aplinkos, jie grįžta į mokslus, darbus, tampa sutuoktiniais, tėvais, t. y. gyvena savo gyvenimus. Žmonės gyvena net ir su girdimais balsais ar egzistuojančiais kliedesiais, išmoksta juos atskirti ir jie netrukdo kasdieniam gyvenimui.
Mitai ir Tikrovė apie Psichikos Ligomis Sergančius Žmones
Vis dar egzistuoja daug mitų ir klaidingų nuomonių, susijusių su psichikos sveikata. Svarbu paneigti šiuos mitus ir suprasti, kad psichikos ligos yra gan dažnos, tačiau sulaukia nepagrįstos kritikos. Psichikos sveikatos problemos nėra retos, o vienas iš labiausiai paplitusių psichikos sveikatos sutrikimų yra depresija. Žmonės, turintys psichikos sveikatos sutrikimų, gali dirbti ir būti produktyvūs, o psichikos sveikatos problemos nėra silpnumo požymis.
Taip pat skaitykite: Šizofrenija ir jos gydymas praeityje
tags: #sizofrenija #tapatybes #sutrikimas