Emocijos - neatsiejama žmogaus gyvenimo dalis. Esame įpratę jas skirstyti į „geras“ ir „blogas“, tačiau toks skirstymas gali būti žalingas vaiko emocinei gerovei. Vaikų ir paauglių psichologai pabrėžia, kad svarbu priimti visas emocijas, padėti vaikui jas išgyventi ir išreikšti. Šiame straipsnyje aptarsime, kodėl svarbu priimti vaiko emocijas, kaip tai daryti ir kokios gali būti pasekmės, jei emocijos yra slopinamos.
Emocijų svarba vaiko raidai
Emocinis intelektas vaidina itin svarbų vaidmenį žmogaus sėkmei gyvenimo kelyje. Emocijų atpažinimas, priėmimas bei reguliavimas yra ypač svarbūs įgūdžiai kiekvienam, o ypač vaikams. Aukštas emocinis intelektas padeda labiau pasitikėti savimi, kurti stipresnius santykius su kitais žmonėmis, drąsiai priimti sprendimus ir sulaukti didesnio pasisekimo mokymosi įstaigose bei darbe.
Emocijų raiška ir mokymasis
Vaikai mokosi reikšti emocijas stebėdami tėvus ir kitus artimuosius. Ūgtelėję vaikai, maždaug nuo 7 metų, mokosi stebėdami visą supančią aplinką - tėvus, gimines, mokytojus, draugus. Jeigu pastebite, kad vaikas sunkiai užmezga santykius su bendraamžiais arba nerimastingai reaguoja į tam tikrus išorinius veiksnius, priežasčių reikėtų dairytis savo pačių elgesyje ir emocijų raiškoje. Pabandykite pažvelgti į save iš šono, galbūt kartais patys sunkiai reiškiate emocijas - slepiate nuo vaikų liūdesį arba pyktį, garsiai kalbate tik apie teigiamas emocijas. Tai ženklas, kad į pokyčius galėsite keliauti kartu su vaiku.
Kaip padėti vaikui priimti ir išgyventi emocijas
Vaikų ir paauglių psichologė Asta Blandė dalijasi keturiais patarimais, kuriuos pasitelkę tėvai gali padėti vaikui priimti ir išgyventi emocijas.
1. Priimkite vaiko emocijas
Visų pirma reikėtų priimti vaiko emocijas tokias, kokios jos kilo, padėti vaikui įvardinti, kas jam vyksta. Pavadindami emocijas geromis ar blogomis, kuriame labai nepalankias aplinkybes blogosioms priimti ir reikšti. Sakydami, kad emocijos gali būti malonios ar nemalonios, kur kas jautriau, šilčiau ir arčiau prisileidžiame tas, su kuriomis būti nelabai lengva.
Taip pat skaitykite: Individualizuotas ugdymas
2. Išnagrinėkite emocijas kartu su vaiku
Itin svarbu ne tik priimti emocijas, bet ir jas išnagrinėti kartu su vaiku - aptarti, kas ir kodėl jam kelia nerimą, išsiaiškinti susidariusios situacijos priežastį ir aplinkybes. Žmonės nuo pat gimimo patiria daugiau sunkių ir nemalonių emocijų, tad geriau išmokti jas priimti, rasti tinkamų būdų jas paleisti ir išmokyti tai padaryti atžalas. Saugodami vaikus nuo nemalonių patirčių, saugome juos nuo realaus pasaulio, kuris vieną dieną tikrai ateis į vaiko gyvenimą.
3. Ieškokite sprendimo
Priėmus emocijas ir aptarus jų atsiradimo aplinkybes, ateina laikas tėvams žengti patį svarbiausią žingsnį - ieškoti sprendimo. Kai pripažinote ir aptarėte vaiko emocijas ir jų atsiradimo priežastį, imkitės situacijos sprendimo. Padėkite vaikui nurimti, atrasti pusiausvyrą ir suprasti, kad viskas išsprendžiama. Atkreipkite dėmesį, kad svarbiausia pagalbos dalis yra ne linksminti, o būti kartu, bendrauti ir sumažinti sunkumo jausmą palaipsniui.
4. Leiskite vaikui reikšti emocijas
Emocijų atsiradimo kontroliuoti neįmanoma. Raišką žmogus pasirenka pagal savo brandą, turimas žinias ir įgūdžius. Noras sustabdyti vaiką nuo emocijų, pavyzdžiui, kad jis nereikštų pykčio arba nepatirtų liūdesio, prilygsta norui kontroliuoti prigimtį ir gamtą. Tai, kaip žmogus jaučiasi būdamas suaugęs, priklauso nuo patyrimų vaikystėje, užaugintų nuostatų ir išmoktų elgesio modelių.
Emocinio intelekto ugdymas
Emocinio intelekto ugdymas prasideda nuo gebėjimo atpažinti emocijų išraiškas (tiek išorines, tiek vidines), po to mokomasi susieti emociją su veiksmu ir tik tada ją suvaldyti - priimti ir išgyventi neužgniaužiant, neišsigąstant jos. Kai jau vaikas (o ir suaugęs žmogus - lavinti emocinį intelektą niekada nevėlu!) geba padaryti šitai, jis gali mokytis atpažinti ir kito žmogaus emocijas.
Emocijų atpažinimas
Tėvai, globėjai ar kiti su vaiku laiką leidžiantys žmonės turėtų jam papasakoti, kad žmonės jaučia emocijas. Svarbu suprasti, kad emocija ir jausmas - nėra tapatūs dalykai. Emocija - tai trumpalaikė, greitai, nesąmoningai, automatiškai kylanti būsena, kuri lemia fiziologines žmogaus reakcijas. Jausmas - ilgalaikis, pastovesnis nei emocija išgyvenimas.
Taip pat skaitykite: Etiškas vaikų elgesys
Vaikų emocijų atpažinimo ugdymui labai gerai pasitarnauja įvairūs veidukų atvaizdai, kuriuos galite paprasčiausiai nusipiešti. Parodykite savo ir paveikslėlyje esantį besišypsantį veiduką ir pasakykite vaikui, kad kai žmonės būna laimingi, jie paprastai šypsosi, tada paprašykite, kad vaikas taip pat pabandytų parodyti (pademonstruoti) „laimingą“ išraišką. Vyresnių vaikų galima paklausti, ką jie mato įvairiuose veidukų paveikslėliuose, tačiau nereikia prašyti įvardyti emocijų iš karto - tegul papasakoja, kas atsispindi paveikslėlyje - kokia akių, nosies, lūpų, smakro, antakių padėtis. Pirmiausia išmokstama atpažinti požymius, tik po to įvardinti emociją.
Emocijų siejimas su veiksmu
Emocijų siejimas vyksta tapatinant emociją su veiksmu, kuris ją sukelia: kai žaidžiu futbolą su draugais, jaučiuosi laimingas. Vaikui įvardinti emociją ir pasakyti, kada ją jaučia, gali būti nelengva, todėl tėvai (ar kiti su vaiku laiką leidžiantys žmonės) čia turėtų padėti. Įvardinkite, kada jūs jaučiatės laimingi, kai tokie iš tiesų esate - „Esu laimingas, kai vaikštinėju kartu su tavimi parke“, „…kai drauge skaitom knygą“ ir pan.). Paklauskite ir savo vaiko, kada jis jaučiasi laimingas? Svarbiausia yra suprasti ir paaiškinti vaikui, kad nė viena emocija nėra nei bloga, nei gera - visos jos yra natūralios reakcijos į aplinkos reiškinius, todėl visas jas reikia priimti tokias, kokios yra.
Emocijų išgyvenimas
Emocijos išgyvenimas - tai emocijos priėmimas, išbuvimas su ja, leidimas jai vykti nežalojant savęs ir kitų. Toks išbuvimas su emocija gali pareikalauti daug jėgų ir dažnai nėra malonus, ypač jaučiant pyktį, liūdesį ar gėdą. Tačiau visos emocijos yra naudingos kai jos tinkamai priimamos, įvardijamos ir leidžiama joms trukti.
Svarbu atrasti nemalonių emocijų priežastis (kodėl buvo liūdna, pikta, kodėl kilo baimė?) tam, kad kitą kartą būtų galima tų veiksnių išvengti arba tinkamai jiems pasiruošti. Išvengti veiksnių, kurie sukelia nemalonius išgyvenimus, bet nevengti pačių emocijų! Svarbu pridurti, kad pačiam vaikui atrasti tuos būdus, kaip priimti, išbūti ir leisti emocijai trukti, gali nebūti lengva, todėl vaikas turi žinoti, kad visada gali kreiptis pagalbos į suaugusiuosius.
Kitų žmonių emocijų atpažinimas
Kai vaikas jau geba pažinti savo emocijas, jis atsimena, kaip jį veikia viena ar kita emocija, kas su juo tuo metu vyksta, tuomet ir kito žmogaus emocijos jam tampa artimos, suprantamos, jis gali empatiškai jas priimti. Mokytis atpažinti kitų žmonių emocijas puikiai padeda pasakų ar filmukų personažai, kuriuos jūsų vaikas pažįsta. Skaitydami vakarinę pasaką galite paklausti, kaip, vaiko manymu, šioje situacijoje galėjo jaustis veikėjas. Pavyzdžiui, kai pasiklydo miške ar sutiko naujus draugus.
Taip pat skaitykite: Psichologija vaikams ir paaugliams
Kaip atpažinti, kad vaikas jaučiasi saugus su tėvais
Sėkmingą auklėjimą nusako ne geri vaiko rezultatai mokykloje, ir ne tai jog vaikas valgo sveiką maistą ar sekasi sporte. Svarbiausia tai, kad vaikas jaučiasi saugus su tėvais. Štai keletas požymių, kurie rodo, kad vaikas jaučiasi saugus su tėvais:
- Jūsų vaikas drąsiai išreiškia visas savo emocijas. Jis verkia, juokiasi, pyksta, bijo, pavydi. Jus matote visa emocijų amplitudę. Galite pasidžiaugti, kad šalia jūsų vaikas yra atviras, reikšdamas savo emocijas. Kam daugiau jei ne su jumis jis gali būti atviras.
- Jūsų vaikas drąsiai kreipiasi į jus pagalbos, kai ištinka bėda. Vaikas žino, kad Jūs padėsite, kad jūs mokate išklausyti ir padedate nesmerkdami. Jūsų santykiai atviri ir paremti pasitikėjimu.
- Jūsų vaikas drąsiai reiškia savo mintis, nebijodamas jūsų reakcijos. Vaikas gali apie visas gyvenimo sritis, kalbėti drąsiai. Jūs diskutuojate ir leidžiate, jam turėti savo nuomone. Nėra taip, kad jūs vaiką stabdote ir neleidžiate kalbėti kažkokiomis temomis, kad jis dar per jaunas, ar jam čia nėra reikalo dar gilintis. Taip pat nėra ir taip, kad jūs patys remiatės į vaiką. Kad vaikas turi jus išklausyti ir rūpintis jumis.
- Jūsų vaikas yra pasitikintis savimi. Jūs vaiką palaikote ir nepasmerkiate, net kai jis pasielgė netinkamai. Jūs gebate net ir kritinėse situacijose nepasmerkti vaiko, priklijuodami jam etiketę ,,Storas”, ,,Tinginys” ,,Ėdrūnas” ir t.t. Jūs sugebate pirma nusiraminti, o po to auklėti.
- Jūs žinote kas vaikui sekasi, įdomu ir tose srityse skatinate tobulėti. Svarbu, kad vaikai siektų savo svajonių ir turėtų savo pomėgius, o ne pildytų tėvų neišsipildžiusias svajones. Jei vaikai daro tai ką mėgsta iš tikrųjų, tai juos moko siekti savo tikslų, ugdosi valia ir mėgiamos veiklos apsaugo nuo rizikingo elgesio paauglystėje.
- Jūs vaikams gebate nubrėžti aiškias ribas, kurios kinta vaikui augant. Vaikams, kad jie jaustųsi saugūs ir mylimi reikalingos aiškios ribos. Vaikai be ribų prisidaro problemų, taip pat jaučiasi nemylimi ir nereikalingi.
- Jei klystate tiek vaikas, tiek jūs mokate atsiprašyti ir keistis. Gebėjimas atsiprašyti labai svarbus ryšio kūrime su vaiku. Tai priėmimas, kad nesu tobulas galiu klysti ir galiu keistis. Labai svarbu kalbėtis su vaikais ir išsakyti, kas nutiko, kad jūs rėkėte ar išsakėte nepagarbius žodžius vaikui. Svarbu išsiaiškinti ir stengtis savo netinkamo elgesio nekartoti.
Emocijų valdymas ir pyktis
Psichologė akcentuoja, kad savo emocinio pasaulio pažinimas yra svarbi psichologinės sveikatos sąlyga, todėl svarbu mokėti priimti ir saugiai išreikšti visas mums kylančias emocijas - įskaitant ir pyktį. Vaikai neretai yra mokomi vengti šio jausmo - „pykti negražu“, „piktų vaikų niekas nemėgsta“, „koks čia ožys vietoj vaiko atsirado?“ ar pan. Tačiau, kaip ir visi kiti jausmai, pyktis yra labai reikalingas - jis siunčia signalą apie mūsų pažeistas ribas, nepatenkintus poreikius, o kartais maskuoja kitus jausmus - vaiko bejėgiškumą, pažeidžiamumą, nusivylimą, gėdą. Augindami vaikus visi tėvai susiduria su stipriomis vaiko pykčio reakcijomis - natūralu, kad jos gali išgąsdinti, sukelti norą kuo greičiau jas nuslopinti.
Kaip elgtis su vaiko pykčiu
Susidūrus su vaiko pykčiu, svarbu tyla, įsiklausymas, empatija, įsijautimas į kito emocijas. Galima parduotuvėje atsigulti ant grindų šalia suirzusio savo vaiko ir padėti jam įveikti pyktį.
Emocinio intelekto ugdymas namuose
Kalbant apie emocinio intelekto ugdymą svarbu suvokti, jog vaikai mokosi ne tik žaidimų metu, bet ir stebėdami tėvų reakcijas, elgesį bei emocijas. Svarbu atkreipti dėmesį į šiuos dalykus:
- Priimkite vaikų emocijas - neigiant vaiko pyktį ar baimes atsiranda emocijų slopinimas. Toliau šis slopinimas pradeda pasireikšti nemaloniais sapnais, brolio mušimu ar kitu neigiamu elgesiu.
- Atskirkite elgesį nuo emocijų - tėvams nebūtina pritarti vaiko elgesiui, tačiau svarbu išklausyti vaiką ir priimti jo jaučiamas emocijas. Pavyzdžiui: aš suprantu tave (vaiko emocijų priėmimas) - tu esi supykęs (emocijos įvardijimas), nes brolis sulaužė tavo žaislą (priežastis), tačiau niekada nėra gerai mušti, kitą net jei ir esi supykęs (nepritariama neigiamam vaiko elgesiui).
- Turėkite kantrybės - jeigu matote, kad vaikui duota užduotis gali būti sunki ir reikalaujanti pastangų, pavyzdžiui, užsisegti megztinio sagas. Pasistenkite išlikti kantrūs, padrąsinkite vaiką jam bandant atlikti užduotį. Svarbu stebėti ar vaiko tuoj neužklups nusivylimas ir esant poreikiui - jam padėti, nes aplankius nusivylimui gali pasirodyti susierzinimo priepuolis ir išgirsti, ką tėveliai sako vaikui bus dar sunkiau.
- Vaidinkite emocijas - kartu su mažaisiais stebėkite save veidrodyje. Suvaidinkite įvairias emocijų išraiškas (linksmas, piktas, liūdnas ir pan.) ir jas vaikui įvardinkite. Taip vaikas mokysis atpažinti pagrindines emocijų išraiškas ir sužinos jų pavadinimus.
- Skaitykite - skaitydami knygas įvardinkite pasakų personažų emocijas, pvz. šuo yra liūdnas, katė yra linksma. Vyresniems vaikams galima pridėti paaiškinimą, pvz. šuo yra liūdnas, nes pasiilgo savo mamos. Taip pat, vaikų galima klausti kokias emocijas jaučia jų brolis, sesė ar močiutė skirtingose situacijose.
- Aptarkite dienos emocijas - prieš miegą aptariant dienos įspūdžius, pasakokite kokias emocijas tą dieną jautėte jūs, paklauskite vaikų kaip jie jautėsi vienoje ar kitoje dienos situacijoje. Taip vaikas mokysis pastebėti emocijas ir apmąstyti savo elgesį.
- Emocijų žodynas - padėkite vaikui plėsti emocijų žodyną. Kartu ieškokite ir aptarkite daugiau emocijas apibūdinančių žodžių - ne tik linksmas, liūdnas, piktas, bet ir ramus, išsigandęs, nustebęs, smalsus.