Šizofrenija - tai lėtinis psichikos sutrikimas, kuris paveikia asmens mąstymą, jausmus, suvokimą ir elgesį. Ši liga gali smarkiai paveikti kasdienį gyvenimą, socialinius santykius ir gebėjimą atlikti įprastas veiklas. Nors šizofrenija yra sudėtinga ir ilgalaikė liga, tinkama priežiūra ir gydymas gali padėti sergantiesiems valdyti simptomus, pagerinti gyvenimo kokybę ir integruotis į visuomenę.
Šizofrenijos Paplitimas Ir Rizikos Veiksniai
Lietuvoje šizofrenija serga apie 0,6 proc. gyventojų, o pasaulyje - apie 1 proc. Šizofrenija dažniausiai pasireiškia jaunystėje arba suaugusiojo amžiaus pradžioje. Vyrams dažniausiai pradžia yra 15-25 metų amžiuje, moterims - 25-35 metų amžiuje.
Šizofrenijos priežastys nėra visiškai aiškios, tačiau manoma, kad ligos išsivystymui įtakos turi genetiniai, biologiniai ir aplinkos veiksniai. Jei vienas iš tėvų serga šizofrenija, vaiko rizika susirgti šia liga yra apie 10 proc., palyginti su 1 proc. rizika bendroje populiacijoje. Jei abu tėvai serga šizofrenija, rizika padidėja iki 40-50 proc. Aplinkos veiksniai, tokie kaip stresas, infekcijos nėštumo metu, narkotikų vartojimas ir socialinis kontekstas, taip pat gali turėti įtakos šizofrenijos vystymuisi.
JAV mokslininkų atliktas tyrimas rodo, kad sergant šizofrenija mirties nuo koronaviruso tikimybė išauga net 2,67 karto! Tai antras po amžiaus didžiausias rizikos veiksnys. Neseniai Niujorke atliktas beveik 7 400 užsikrėtusių asmenų tyrimas atskleidė, kad sergantieji šizofrenija susiduria su kone tris kartus didesne mirties nuo COVID-19 rizika. Panašu, kad ši psichikos liga sumažina atsparumą virusinėms infekcijoms. Tiesa, gali būti, kad stulbinantys tyrimo rezultatai tiesiog atspindi dėl pandemijos atsiradusius sveikatos priežiūros skirtumus. „Tyrimas parodė, kad šizofrenija sergantys žmonės yra labai pažeidžiami“, - teigė Niujorko universiteto Langone Medicinos centro psichiatrė Katlyn Nemani. Ji taip pat pridūrė, kad šie nauji duomenys padės tinkamiau dėlioti vakcinacijos planus ir teikti medicinę pagalbą. Mokslininkai, rašo portalas „Sciencealert“, rėmėsi keturiose Niujorko ligoninėse kovo-gegužės mėnesiais sukauptais duomenimis. Iš viso ištirta 7350 koronaviruso atvejų, tarp kurių buvo ir 75 šizofrenija sergantys asmenys.
Šizofrenijos Simptomai Ir Diagnostika
Šizofrenija pasireiškia įvairiais simptomais, kurie gali skirtis priklausomai nuo asmens ir ligos eigos.
Taip pat skaitykite: Gyvenimas su šizofrenija
- Haliucinacijos: Dažniausiai pasitaikantis tipas yra klausos haliucinacijos, kai asmuo girdi balsus, kurių kiti negirdi.
- Kliedesiai: Tai klaidingi įsitikinimai, kurie neturi pagrindo realybėje. Pavyzdžiui, persekiojimo kliedesiai, didybės kliedesiai ir kt.
- Mąstymo sutrikimai: Šizofrenija gali sutrikdyti asmens gebėjimą aiškiai ir nuosekliai mąstyti. Tai gali pasireikšti nerišlia kalba, sunkumais organizuoti mintis ir priimti sprendimus.
- Emocijų sutrikimai: Blausus afektas, apatija, anhedonija (nesugebėjimas patirti malonumo).
- Elgesio sutrikimai: Motyvacijos stoka, socialinė izoliacija, sunkumai atlikti kasdienes užduotis.
Šizofrenijai diagnozuoti naudojami standartizuoti diagnostikos kriterijai, tokie kaip TLK-10 (šifrai F20-29) ir DSM-5. Diagnozė nustatoma, kai asmuo patiria būdingų simptomų derinį tam tikrą laikotarpį.
Šizofrenijos Gydymas
Šizofrenijos gydymas yra kompleksinis ir apima įvairius metodus, įskaitant:
- Medikamentinį gydymą: Pagrindiniai vaistai, skirti šizofrenijos gydymui, yra antipsichotikai. Jie padeda kontroliuoti simptomus, tokius kaip haliucinacijos ir kliedesiai, bei stabilizuoti nuotaiką. Naujausi tyrimai atskleidė kelis genetinius variantus, susijusius su padidėjusia šizofrenijos rizika. Šie atradimai gali padėti kurti naujus gydymo metodus, skirtus tiksliai pataikyti į šiuos genetinius taikinius.
- Psichoterapiją: Kognityvinė elgesio terapija (KET) gali padėti pacientams atpažinti ir keisti neigiamas mąstymo schemas, susijusias su jų liga. Psichosocialinės intervencijos gali padėti pacientams mokytis socialinių įgūdžių, geriau tvarkytis su kasdienėmis užduotimis ir išlaikyti darbo vietas.
- Socialinę paramą: Grupinė ir šeimos terapija gali būti naudingos, padedant pacientams ir jų artimiesiems geriau suprasti savo ligą ir rasti socialinę paramą.
- Reabilitaciją: Tai apima veiklas, kuomet mokomasi valdyti kasdienines užduotis, ieškoti darbo ir gerinti socialinius įgūdžius. Reabilitacijos programos padeda pacientams integruotis į visuomenę ir gyventi kuo savarankiškiau.
Svarbu paminėti, kad šizofrenijos gydymas yra individualus ir pritaikomas kiekvienam pacientui atsižvelgiant į jo simptomus, poreikius ir gyvenimo aplinkybes.
Šizoafektinis Ir Šizotipinis Sutrikimai
Šizoafektinis sutrikimas turi šizofrenijos (mažiau išreikštų) ir nuotaikos sutrikimų (depresijos, manijos arba bipolinio sutrikimo) simptomų. Pacientai patiria saikingus šizofrenijos simptomus kartu su nuotaikos epizodais. Šizoafektinio ir šizotipinio sutrikimų gydymo metodai dažnai yra panašūs į šizofrenijos gydymą, tačiau gali būti papildomi nuotaikos stabilizatoriais, antidepresantais ar kitais specifiniais vaistais.
Šizotipinis sutrikimas yra asmenybės sutrikimas, kuriam būdingi socialiniai ir tarpasmeniniai sunkumai, ekscentriškas elgesys ir kognityviniai ar suvokimo iškraipymai. Šis sutrikimas dažniausiai nėra toks sunkus kaip šizofrenija.
Taip pat skaitykite: Rizikos veiksniai: šizofrenija ir savižudybė
Gyvenimo Būdo Įtaka Šizofrenijos Rizikai Ir Eigai
Nors šizofrenija, šizoafektinis ir šizotipinis sutrikimai dažniausiai turi genetinį komponentą, tam tikri gyvenimo būdo veiksniai gali sumažinti riziką arba atitolinti šių sutrikimų pradžią:
- Sveika mityba: Subalansuota mityba, kurioje gausu vaisių, daržovių, riešutų ir sveikų riebalų, gali padėti išlaikyti sveikas smegenis ir sumažinti psichikos sutrikimų riziką.
- Fizinis aktyvumas: Reguliari mankšta gali padėti mažinti depresijos ir nerimo simptomus, kurie dažnai lydi šizofreniją.
- Streso valdymas: Technologijos, tokios kaip meditacija, joga ir kvėpavimo pratimai, gali padėti sumažinti streso poveikį ir pagerinti bendrą psichikos būklę.
- Socialinė parama: Stiprūs socialiniai ryšiai gali padėti sumažinti streso lygį, pagerinti psichinę būklę ir skatinti pasveikimą.
- Miego higiena: Miego kokybė yra svarbi psichikos sveikatai, ypač šizofrenija, šizoafektiniu ir šizotipiniu sutrikimais sergantiems asmenims.
Prevencija Ir Ankstyvas Nustatymas
Prevencija ir ankstyvas šizofrenijos, šizoafektinio ir šizotipinio sutrikimų nustatymas gali padėti išvengti jų ilgalaikių pasekmių. Ankstyvieji šizofrenijos požymiai gali būti subtilūs, tačiau juos atpažinus laiku, galima greičiau suteikti reikiamą pagalbą. Vienas iš pirmųjų požymių - socialinės izoliacijos atsiradimas, emocijų pokyčiai, mąstymo sutrikimai ir elgesio pokyčiai.
Priverstinis Gydymas: Etiniai Ir Teisiniai Aspektai
Priverstinis gydymas taikomas tik kraštutinai sunkių psichikos būklių atvejais, kai paciento elgesys kelia realų pavojų jo paties ir (arba) aplinkinių sveikatai ir (arba) gyvybei ir (arba) turtui. Tokią būklę nustatyti gali tik gydytojas psichiatras, ligoninėje - gydytojų komisija.
Elektra - Į Pagalbą Sudėtingais Atvejais
Elektrofiziologinių tyrimo ir gydymo metodų skyriaus vadovas medicinos biologas Kastytis Dapšys sako, kad nemedikamentiniai gydymo būdai įprastai gelbsti tais atvejais, kai vaistai žmogui nepadeda. Vienas jų - elektros impulsų terapija, kuri taikoma ypač sudėtingais depresijos atvejais, kai žmogui pasireiškia ryškios suicidinės mintys, taip pat kai kuriais šizofrenijos atvejais.
Taikant elektros impulsų terapiją žmogus trumpam užmigdomas. Kad nebūtų traukulių, jam suleidžiama raumenis atpalaiduojančių vaistų - miorelaksantų. Ant galvos uždedami specialūs elektrodai, kuriais atkeliauja elektros impulsai, - taip stimuliuojamos smegenys. Pabudęs žmogus neprisimena, kas su juo vyko - jis tiesiog atsigula, užmiega, o pabudęs grįžta į savo palatą.
Taip pat skaitykite: Šizofrenijos Faktai ir Išvados
„Norėčiau pabrėžti: šis metodas taikomas tik tada, kai išbandyti visi medikamentiniai gydymo būdai. Skirtingose šalyse elektros impulsų terapijos taikymo dažnumas įvairus, tačiau vidurkis - apie 15 proc. gydymo atvejų. Nors šis metodas kai kada vertinamas prieštaringai, tačiau medikamentai taip pat turi šalutinių poveikių, tai cheminės medžiagos, kurios veikia visą žmogaus organizmą. Kai kuriose šalyse šis metodas taikomas depresija sergančioms nėščiosioms - jis neturi neigiamo poveikio vaisiui, o moteris išvengia stiprių vaistų“, - pasakoja K. Dapšys.
Ar taikyti elektros impulsų terapiją, sprendžia gydytojų konsiliumas. „Kai gydantis medikas nusprendžia, kad žmogui skirtos vis didesnės antidepresantų dozės negelbėja, ieškoma alternatyvių gydymo būdų. Jis kviečia konsiliumą - gydytojų konsultacinę komisiją, kurią sudaro keletas gydytojų, taip pat administracijos atstovai. Gydymo komisija sprendžia, ar taikyti šį būdą. Be abejo, būtinas ir paciento sutikimas“, - aiškina specialistas.
Įprastai skiriamas elektros impulsų terapijos kursas, kurį sudaro dešimt procedūrų kas antrą dieną. „Jei tenka didinti impulsų intensyvumą, tai jau teigiamų pokyčių smegenyse požymis. Jei pokyčių nevyksta, reiškia, šis metodas gerų rezultatų neduos. Tokie atvejai labai reti, tačiau jų pasitaiko. Tada gydytojas sprendžia, kokius dar gydymo būdus pasitelkti“, - pabrėžia K. Dapšys.
Jo teigimu, kai kurie pacientai, išbandę šį gydymo būdą, antrąsyk patekę į ligoninę vėl pageidauja būtent jo. Šio metodo poveikis greitesnis nei medikamentų, jis nesukelia neigiamo poveikio sveikatai.
Dar vienas nemedikamentinis psichikos sutrikimų būdas, taikomas Naujosios Vilnios ligoninėje - transkranijinė magnetinė smegenų stimuliacija. Šis metodas taip pat taikomas gydant medikamentams nepasiduodančius depresijos atvejus ir šizofreniją, ypač tada, kai žmogus susiduria su klausos haliucinacijomis.
„Taikant šį gydymo metodą, žmogui nesukeliamas generalizuotas priepuolis, jis neužmigdomas, nepraranda sąmonės. Magnetinis impulsas pro kaukolę pasiekia smegenis ir veikia jų žievę, nedideles, specifines sritis“, - sako specialistas.
Šis metodas taip pat neturi jokio didesnio šalutinio poveikio žmogaus sveikatai, kai kuriais atvejais gali pasireikšti tik nežymūs veido raumenų trūkčiojimai. Pasak K. Dapšio, šis metodas taikomas šiek tiek rečiau nei elektros impulsų terapija: „Transkranijinė magnetinė smegenų stimuliacija dažniausiai skiriama tada, kai žmogui skirtų vaistų poveikis būna nepakankamas. Tai - tarsi priedas prie antidepresantų, kai liga gydymui sunkiai pasiduoda.“
Jo teigimu, taikant transkranijinę magnetinę smegenų stimuliaciją, prie galvos pridedama speciali magnetinė ritė. Paleidus tam tikro stiprumo elektros srovę, sukeliami magnetinio lauko impulsai, jais veikiamos nervinius impulsus perduodančios smegenų sritys. Šis metodas normalizuoja elektrofiziologinę ir biocheminę pusiausvyrą galvos smegenyse.
Modernios Technologijos - Tyrimams
Modernios, žmogui nekenksmingos technologijos pasitelkiamos ir atliekant įvairius tyrimus, nustatant ligas, viena jų - elektroencefalografija. „Tai galvos smegenų bioelektrinio aktyvumo tyrimas. Jei žmogus kartais praranda sąmonę, jį dėl neaiškių priežasčių kankina traukuliai, atlikę šį tyrimą išsiaiškiname, ar smegenyse nėra epilepsijai būdingų pakitimų. Jei jų nėra, reiškia, kad minėtų žmogaus problemų priežastys kitos, galbūt neurologinės ar psichikos problemos“, - aiškina K. Dapšys.
Pasak specialisto, elektroencefalografija - neinvazinis metodas: ant galvos išdėliojami elektrodai, kurie registruoja ritminį bioelektrinį smegenų aktyvumą. Šiam tyrimui atlikti naudojama skaitmeninė aparatūra, kuri padeda nustatyti smegenų skleidžiamų bangų svyravimus, jų dažnį. „Tokie tyrimai gali būti atliekami dažnai, nes jie visai nekenksmingi, pacientui nesukelia jokio pašalinio poveikio. Jei pastebima, kad žmogaus būklė gerėja, reiškia, ir vaistų jam galima skirti mažiau“, - sako pašnekovas.
Dar vienas modernus metodas - galvos smegenų sukeltų potencialų registravimas, kuris dažniausiai naudojamas ankstyviesiems kognityviniams sutrikimams nustatyti. „Šis metodas panašus į elektroencefalogramą, tik tiriant smegenų bioelektrinį aktyvumą žmogui pateikiami ir tam tikri dirgikliai: dažniausiai klausos, regos. Pacientui uždedame ausines, parenkame du skirtingus garsus, vieni pateikiami rečiau, kiti - dažniau. Žmogus gauna užduotį suskaičiuoti retus garsus, į dažnus nekreipti dėmesio. Visa tai fiksuojama elektroencefalogramoje ir tiriama, kaip žmogus atskiria reikšmes, kaip veikia jo darbinė atmintis, dėmesys, reikšmingos informacijos atpažinimas. Vertinama, ar procesai paciento smegenyse nesulėtėję, sprendžiama, ar jose yra pakitimų“, - pasakoja K. Dapšys.
Pasak jo, taikant tokią metodiką galima anksti nustatyti smegenų pakitimus, kurie reiškia demenciją ir leidžia anksčiau pradėti gydymą.
Psichologija Ir Psichoterapija
Pastaruoju metu kalbama, kad vietoj nemedikamentinių psichikos sutrikimų gydymo būdų dažniau reikėtų taikyti psichologinius, psichoterapijos metodus. Naujosios Vilnios ligoninėje šias paslaugas teikia Psichologinio konsultavimo ir psichoterapijos skyrius.
Pasak skyriaus vedėjos Ievos Vaskelienės, neretai gydantis medikas prašo atlikti paciento psichologinį įvertinimą. Tam naudojami įvairūs testai, kitos psichologinio tyrimo metodikos. Medikams psichologinis įvertinimas padeda tiksliau nustatyti diagnozę, įvertinti sutrikimo sunkumą.
Skyriuje vyksta ir individualios arba grupinės psichologinės ir psichoterapinės konsultacijos. „Pastaruoju metu stengiamės daugiau dėmesio skirti pacientų šeimoms. Artimieji taip pat būna stipriai paveikti - medicinos psichologų konsultacijos jiems suteikia informacijos, kaip gyventi su susirgusiu žmogumi. Ypač sudėtinga, kai susiduriama su pirmuoju psichikos sutrikimo epizodu, tada šeimos nariai patiria daug streso ir įtampos. Konsultacijos nuolat vyksta Vaikų ir paauglių psichiatrijos skyriuje. Vaiko tėvai, mokytojai ir kiti artimieji, socialinė aplinka yra labai svarbus resursas psichikos sutrikimus gydant nemedikamentiniais būdais“, - pasakoja I. Vaskelienė.
Reikalingi ir psichoedukacijos užsiėmimai, kur psichologas pasakoja apie ligas, jų prevenciją, suteikia bazinių žinių apie psichikos sveikatą. Tai ypač naudinga žmonėms, turintiems priklausomybių. „Be abejo, panašūs metodai taikomi jau tada, kai žmogus yra stabilesnės būklės, kai ligos simptomai suvaldyti“, - pabrėžia specialistė.
Besigydantiems reikalingi ir bendravimo užsiėmimai, skirti lavintis, paskatinti bendrauti, išsisakyti, sulaukti palaikymo. Veikia ir atsipalaidavimo grupės, kur žmonės mokomi būti čia ir dabar: taikant autogeninę treniruotę, žmogus skatinamas atkreipti dėmesį į savijautą ir savo pojūčius. Tai padeda šalinti nerimo požymius - psichikos sutrikimų turintys žmonės dažnai būna sutrikę, nežino, kaip savarankiškai atsipalaiduoti.
Psichoterapeuto paslaugas skyriuje teikia gydytojas. Pasak I. Vaskelienės, taikomos įvairios psichoterapijos technikos, mokomasi iš gerosios užsienio patirties. Vyksta ir judesio terapijos grupiniai užsiėmimai, kurie padeda žmonėms atsiskleisti, nebijoti parodyti emocijų.
„Stengiamės dirbti kaip komanda, kad į gydymą būtų įtrauktas ir pacientas, ir jo šeimos nariai. Ypač tai svarbu savižudybių prevencijos atveju, nes aiški pagalbos sistema sumažina savižudybės riziką. Nemedikamentinis būdas šiuo atveju ypač svarbus - kalbėdamiesi psichologai išsiaiškina žmogaus situaciją, mato ketinimus, vertina, ar jis turi savižudybės planą, kokioje stadijoje yra. Tai padeda įvertinti riziką“, - aiškina I. Vaskelienė.
Skyriuje dirbantys psichologai ir psichoterapeutai ateityje planuoja teikti ir daugiau paslaugų. Tarp jų - ambulatorines, kur pagalbą galėtų gauti ne tik besigydantys ligoninėje, bet ir visi kiti. „Dirbdami pastebėjome, kad turintiems psichikos sutrikimų labai reikia tęstinių paslaugų. Jei žmogus gerai sutarė su psichologu, jis ir ateityje nori lankytis būtent pas jį. Tiesa, kol kas tai - tik idėja, sunku pasakyti, kada ji bus įgyvendinta“, - sako I. Vaskelienė.
Pašnekovė primena, kad jau dabar skyriaus specialistai nemokamai konsultuoja žmones internetu.
tags: #sizofrenijos #tyrimo #planas