Alkoholizmas yra sudėtinga ir klastinga priklausomybė, paveikianti ne tik sergantįjį, bet ir jo artimuosius. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, pasaulyje kasmet nuo alkoholizmo miršta milijonai žmonių, o didelis alkoholio vartojimas Europoje, ypač Lietuvoje, lemia didelį mirčių skaičių ir ligų naštą. Šiame straipsnyje apžvelgiamos lėtinio alkoholizmo stadijos, pasekmės ir gydymo būdai, įskaitant medikamentinį gydymą ir elgesio terapiją.
Alkoholizmas: apibrėžimas ir stadijos
Alkoholizmas - tai lėtinis susirgimas, išsivystantis ilgą laiką piktnaudžiaujant alkoholiu, pasireiškiantis patologiniu potraukiu alkoholiui, psichine, o vėliau ir fizine priklausomybe. Alkoholis labai keičia žmogaus elgesį: sumažėja elgesio kontrolė, sprendimai priimami neįvertinus galimų pasekmių ir rizikos, išryškėja agresyvus elgesys. Net ir nedidelės alkoholio dozės sutrikdo koordinaciją, vairavimo įgūdžius. Ilgalaikis priklausomybės alkoholiui progresavimas sukelia ir gilina depresiją ir neretai baigiasi savižudybe.
Gydytojas narkologas A. V. Melnikovas išskiria tris palaipsniui viena kitą keičiančias alkoholizmo stadijas:
Pirmoji stadija
Šioje stadijoje žmogus pradeda jausti trauką alkoholiui ir neįsivaizduoja savo gyvenimo be jo. Pradeda bet kokia proga ir be progos vartoti alkoholį, dingsta išgerto alkoholio kontrolė ir situacinė kontrolė, todėl išgėręs gali padaryti tai, ko blaivas niekada nepadarytų. Savijauta po išgertuvių patenkinama, poreikio pagirioms dar nėra. Atsiranda alkoholinės amnezijos - atminties praradimas išgertuvių metu. Pirmoje stadijoje gerti nemetama, nes sveikata dar pakenčiama, todėl atsiranda įsitikinimas, kad alkoholis pakenkti negali. Šioje stadijoje dažnai įtikima alkoholio „naudingumu“.
Antroji stadija
Prie pirmosios stadijos simptomų prisideda pagrindinis alkoholizmo požymis - abstinencinis sindromas (pagirios). Lengvesniais atvejais alkoholikas gali kentėti pagirias iki vakaro ir „pataiso“ sveikatą po darbo. Sekantis priklausomybės etapas ateina tuomet, kai iki vakaro žmogus kentėti jau negali ir „taiso“ sveikatą per pietus. Toliau jau ir iki pietų kentėti sunku, todėl sveikata „pataisoma“ iš ryto, ir su laiku vis anksčiau ir anksčiau. Pagirių malšinimas alkoholiu anksti ryte ar naktį rodo alkoholizmo perėjimą į daugiadienio gėrimo stadiją. Ji gali tęstis kelias dienas, savaites ar net mėnesius. Alkoholis tampa dominuojantis sąmonėje, be jo gyvenimas atrodo beprasmiškas.
Taip pat skaitykite: Efektyvūs depresijos gydymo metodai
Trečioji stadija
Tai degradacijos ir mokesčio už palaidumą stadija. Požymiai ir pasekmės itin sunkios - beveik nesiliaujantis, nuolatinis alkoholio vartojimas, sunkus abstinencinis sindromas, alkoholiniai įvairių vidaus organų pakenkimai, alkoholinės psichozės, alkoholinė silpnaprotystė, baltoji karštinė, aukštas mirtingumas ir t.t. Tai jau ne mėgėjas ir ne „profesionalas“, tai degraduojanti arba degradavusi būtybė visomis prasmėmis - pragertas gyvenimas ir sveikata.
Alkoholizmo pasekmės
Ilgalaikis alkoholio vartojimas sukelia negrįžtamus pokyčius įvairiuose organuose ir sistemose:
- Smegenys: Smegenų ląstelių pažeidimas - negrįžtamas.
- Kepenys: Ilgainiui vystosi kepenų suriebėjimas ir cirozė. Galutinėje stadijoje sutrinka kraujotaka per kepenis, didėja kraujo spaudimas vartų venoje ir pilve kaupiasi skystis. Taip pat dažnai įvyksta kepenų nepakankamumas ir tai sąlygoja mirtį.
- Širdis: Alkoholis kenkia širdžiai ir sukelia alkoholinę kardiopatiją.
- Kiti organai: Alkoholis kenkia ir kitiems organams.
Lėtinės alkoholizmo pasekmės apima kepenų pažeidimus, cirozę, prieširdžių virpėjimą, kardiomiopatiją, burnos, gerklų bei virškinamojo trakto vėžį, neuropatiją, kasos uždegimą, mažakraujystę, taip pat nerimą ir depresiją.
Alkoholizmo gydymas
Alkoholizmo gydymas - labai sudėtingas procesas, reikalaujantis paties paciento pasiryžimo ir motyvacijos. Tai liga visam gyvenimui. Į gydymą įtraukiami ir artimieji. Gydymas apima detoksikaciją, medikamentinį gydymą ir psichoterapiją.
Detoksikacija
Po alkoholio vartojimo nutraukimo sergantiesiems priklausomybe išryškėjanti abstinencija gali pasireikšti lengvais ar vidutinio sunkumo psichologiniais simptomais (nervingumas, vidinis drebulys, nerimas, dirglumas ar lengva sujaudinimo būsena, nuotaikos svyravimai, depresija, nuovargis, sunkumas aiškiai mąstyti, nemalonaus turinio sapnai) bei fiziniais simptomais (galvos skausmas, prakaitavimas, pykinimas ir vėmimas, apetito praradimas, nemiga, blyškumas, dažnas širdies plakimas, vyzdžių išsiplėtimas, prakaitavimas, rankų drebėjimas). Svarbu žinoti, kad gali išsivystyti ir sunkios būsenos, tokios kaip psichomotorinis sujaudinimas, karščiavimas, traukuliai, širdies ritmo sutrikimai, delyras. Ypač tokių būsenų tikimybė didėja, jei asmuo turi gretutinių sveikatos sutrikimų, alkoholio vartota gausiai, buvo ilgas alkoholio vartojimo periodas.
Taip pat skaitykite: Hemopatinė Pagalba Miegui
Labai dažnai po ilgalaikio alkoholio vartojimo nutraukimo yra reikalingas detoksikacinis gydymas. Tai padeda išvengti ligos komplikacijų, palengvina alkoholio nutraukimo simptomus. Detoksikacijos metu naudojami benzodiazepinai, kurie sumažina riziką traukulių ir delyro išsivystymui. Diagnozuojami ir gydomi esantys somatiniai sutrikimai (kepenų, virškinamojo trakto, širdies pažeidimai, padidėjęs kraujospūdis). Skiriant intravenines tirpalų infuzijas užtikrinamas vandens, elektrolitų balansas organizme.
Medikamentinis gydymas
Nepaisant to, kad vis labiau kalbama apie psichoterapijos naudą gydant alkoholizmą, medikamentinis gydymas iki šiol dar vis užima svarbią vietą gydant alkoholizmą. Gydytojas įvertina bendrą paciento sveikatos būseną, priklausomybės nuo alkoholio eigą, esamus gretutinius psichikos sutrikimus. Labai dažnai medikamentinis gydymas derinamas kartu su psichoterapija.
Dažniausiai naudojami vaistai:
- Disulfiramas: Tai vaistas, blokuojantis alkoholio metabolizmą organizme. Šio vaisto vartojimo metu išgėrus alkoholio išsivysto nepageidaujamos reakcijos, tokios kaip paraudimas, tvinkčiojantis galvos skausmas, pykinimas, vėmimas, skausmas krūtinėje, širdies ritmo sutrikimai, miokardo infarktas, traukuliai, sąmonės sutrikimai.
- Naltrexonas: Opioidų antagonistas, priklausomybės nuo alkoholio gydymui. Tai medikamentas, nesukeliantis priklausomybės ir aversiškai nereaguojantis su alkoholiu.
- Tiapride PMCS: Šis vaistas skirtas elgesio sutrikimams gydyti, ypač pagyvenusiems žmonėms, sergantiems demencija. Jo nerekomenduojama vartoti kartu su tam tikrais vaistais nuo širdies ligų ar diuretikais, nes tai gali sukelti elektrolitų disbalansą. Svarbu pasitarti su gydytoju prieš vartojant, ypač jei turite inkstų problemų ar kraujo krešėjimo problemų šeimoje. Vartojant per didelę dozę gali pasireikšti raumenų spazmai, mieguistumas ir sąmonės netekimas.
Psichoterapija
Psichoterapija yra svarbi alkoholizmo gydymo dalis. Ji padeda pacientui suprasti savo priklausomybės priežastis, išmokti įveikti potraukį alkoholiui ir susidoroti su emocinėmis problemomis.
Nootropiniai vaistai
Nootropai - tai medžiagos, kurios teigiamai veikia aukštąsias integracines smegenų funkcijas. Jie gerina protinę veiklą, stimuliuoja pažinimo funkcijas, mokymąsi ir atmintį, didina smegenų atsparumą įvairiems naikinantiems faktoriams.
Taip pat skaitykite: Kaip vaistai padeda įveikti panikos atakas
Nootropinių medžiagų veikimo mechanizmai:
- Poveikis metaboliniams ir bioenergetiniams procesams nervinėje ląstelėje ir sąveika su neuromediatorinėmis smegenų sistemomis.
- Membranostabilizuojantis poveikis (fosfolipidų sintezės ir baltymų nervų ląstelėse reguliacija, ląstelinių membranų struktūrų normalizacija ir stabilizacija).
- Antioksidantinis poveikis (laisvųjų radikalų susidarymo ir ląstelių membranų lipidų peroksidacijos slopinimas).
- Antihipoksinis poveikis (neuronų deguonyje poreikio sumažėjimas hipoksijos metu).
- Neuroprotektinis poveikis (nervų ląstelių atsparumo įvairaus pobūdžio nepageidaujamų veiksnių poveikiui padidinimas).
Nootropiniai vaistai naudojami įvairios kilmės demencijos atvejais, lėtinio smegenų kraujagyslių nepakankamumo, psichoorganinio sindromo, smegenų kraujotakos sutrikimų atvejais, trauminių smegenų pažeidimų, intoksikacijos, neuroinfekcijos, intelektinių ir psichinių sutrikimų, asteninio, astenepresinio ir depresinio sindromo, neurotinio ir neurozinio sutrikimo, kraujagyslių distonijos, lėtinio alkoholizmo (encefalopatija, psichoorganinis sindromas, abstinencija).
Raminamieji vaistai
Raminamieji vaistai vartojami siekiant slopinti nerimą, depresiją, gerinti miegą. Tačiau vartojant juos nepasitarus su gydytoju, galimas neigiamas poveikis. Raminamieji ir migdomieji vaistai sukelia mieguistumą, lėtina mąstymą, mažina įtampą, nerimą, sutrikdo koordinaciją, silpnina reakciją. Šių preparatų negalima vartoti kartu su alkoholiu, nes poveikis stiprėja ir yra sunkiai prognozuojamas. Dažnai vartojant raminamuosius ir migdomuosius organizmas prie to pripranta ir poveikiui patirti reikia vis didesnių dozių. Organizmas, įgijęs toleranciją (atsparumą poveikiui) benzodiazepinų grupės vaistams, turi stipresnį atsparumą ir alkoholiui. Jei asmuo dažnai vartoja raminamuosius ir nuolat didina dozę, rizikuoja tapti priklausomas nuo jų.
Gyvenimas su alkoholiku
Gyvenimas su alkoholiku - tai nesibaigiantys pažadai ir konfliktai, nuotaikų kaitos, tuščios kaltų paieškos, nuolatiniai svyravimai tarp pykčio ir užuojautos. Artimieji taip pat turi dalyvauti gydymo procese, kad galėtų suprasti ligą ir padėti sergančiajam.