Akių Skausmas ir Nerimas: Priežastys, Simptomai ir Gydymo Būdai

Akių skausmas ir diskomfortas yra dažnas reiškinys, kurį patiria daugelis žmonių. Nors kartais jis praeina savaime, kitais atvejais tai gali būti rimtesnės problemos simptomas. Be to, vis daugiau specialistų pastebi, kad emocinė būsena, ypač vidinis nerimas, gali tiesiogiai paveikti ne tik psichiką, bet ir fizinį kūną, įskaitant akis. Šiame straipsnyje aptarsime akių skausmo priežastis, ryšį su nerimu, simptomus ir galimus gydymo būdus.

Glaukoma: klastinga akių liga

Glaukoma - tai viena iš sunkiausių lėtinių akių ligų, kuri negydoma gali sukelti negrįžtamą aklumą. Medicininių tyrimų duomenimis, susirgimų šia liga vis daugėja ir iki 2040 metų pasaulyje šia liga gali sirgti net 112 milijonų žmonių. Iki šiol nėra žinomos tikslios susirgimo šia liga priežastys, tačiau pastebima, kad dažniausiai jos aukomis tampa pagyvenę žmonės.

Gydytojai teigia, kad riziką padidina tam tikri aspektai: impulsyvūs galvos skausmai, trumparegystė, kraujotakos sutrikimai, prieš tai buvusios akių operacijos, sutrikusi akių spaudimo norma ir kiti veiksniai. Gan ilgą laikotarpį sergantysis net nenumano, kad jau serga klastingąja glaukoma, nes jam neskauda akių, nejaučiamas joks diskomfortas.

Tik ligai progresuojant pastebimi šie simptomai:

• siaurėja matymo laukas, žmogus dažnai jaučia lyg žiūrėtų į pasaulį pro dūmus ar rūko debesį;
• atsiranda rytinis ar vakarinis akių skausmas;
• akių vokas tampa „sunkus“, sergančiajam vis norisi užsimerkti ir tampa sunku atsimerkti;
• ypatingai blogai pradedama regėti tamsiuoju paros metu;
• žiūrint į saulę ar ryškią šviesą akyse matomi vos pastebimi, tačiau ryškios formos apskritimai arba rutuliukai.

Progresuojant ligai susiaurėja matymo laukas.

Taip pat skaitykite: Patarimai tėvams

Glaukomos gydymo metodai

Kad ir kokios priežastys būtų sukėlę ar paspartinę glaukoma, jos gydymas priklauso nuo ligos stadijos, formos, kitų akių ligų. Kol kas pasaulyje paplitęs akispūdžio mažinimas hipotenziniais lašais ir tik jiems nepadėjus imamasi lazerinio arba chirurginio šios ligos gydymo. Svarbu paminėti, kad vaistai dažniausiai naudojami tik akių spaudimui sureguliuoti, tad reikia prisiminti, kad akių lašai neatnaujina skysčių kiekio akyje, o tik dirbtinai jį palaiko. Chirurginis gydymas arba trabekulektomijos kol kas yra efektyviausia operacija glaukomai gydyti. Tačiau ji gali sukelti labai daug komplikacijų: vidinį akies kraujavimą, kitus negalavimus. Tad jiems išvengti atsirado alternatyva - sklerektomija. Šios operacijos metu atnaujinamas natūralus skysčių balansas akyje. Bet efektyvumas pastebimas tik pradinėse ligos stadijose, kitu atveju pacientui reikia kitokio gydymo (lazeriu arba taikyti trabekulektomiją). Taip pat sergantiems glaukoma labai svarbu šviesiu paros metu nešioti specialius medicininius žalių stikliukų akinius, kurie apsaugo nuo ryškios šviesos žalos.

Miego įtaka glaukomos vystymuisi

Naujausi tyrimai rodo, kad glaukomos vystymąsi gali lemti ir prastas miegas. Atliekant tyrimą buvo stebėta daugiau nei 400 000 žmonių siekiant nustatyti miego ir regėjimo praradimo sąsajas. Mokslininkai atsižvelgė į įvairias miego elgsenos rūšis - per daug ir per mažai miego, nemiga ir mieguistumas dienos metu, naktinė pelėda arba rytinis vyturys ir knarkimas.

Tyrėjai naudojo daugiau kaip 409 000 Jungtinės Karalystės biobanko, kurių vidutinis amžius - 57 metai, dalyvių duomenis. Tyrimo metu normalia miego trukme buvo laikoma 7-9 valandos. Tyrėjai naudojo medicininius įrašus ir mirties duomenis, kad galėtų stebėti visų dalyvių sveikatą ir gyvenimo trukmę iki pirmosios glaukomos diagnozės, mirties, emigracijos arba stebėjimo pabaigos 2021 metais. Per vidutiniškai 10,5 metų stebėjimo laikotarpį tyrėjai nustatė 8 690 glaukomos atvejų.

Tyrimo duomenys atskleidžia, kad dažnas mieguistumas dieną glaukomos ligos riziką padidino 20-čia procentų. Esant nemigai šios ligos rizika padidėjo 12 %, ir 8 %, kai miego trukmė buvo trumpa arba ilga. Knarkimas buvo susijęs su 4 % didesne rizika išsivystyti glaukomai. Palyginti su sveiko miego ritmu pasižyminčiais žmonėmis, knarkiančių ar dieną mieguistumą jaučiančių žmonių tikimybė susirgti glaukoma buvo 10 % didesnė. Nemigos kamuojami asmenys ir tie, kurie miega per daug arba per mažai, 13 % dažniau sirgo šia liga.

Palyginti su tais, kuriems ši liga nebuvo diagnozuota, glaukoma sirgo vyresnio amžiaus žmonės, vyrai, turintys aukštą kraujospūdį ar sergantys diabetu, taip pat rūkantys asmenys.

Taip pat skaitykite: Kaip atsikratyti rytinių galvos skausmų

Miego terapijos svarba

Tyrimo autoriai teigė, kad gali būti, jog pati glaukoma daro įtaką miego įpročiams, o ne atvirkščiai. Tyrėjai nurodė ir tikėtinus biologinius šio ryšio paaiškinimus. Vidinis akies spaudimas, kuris yra pagrindinis glaukomos išsivystymo veiksnys, padidėja, kai žmogus guli ir kai miego hormonai yra išsiderinę, kaip būna esant nemigai.

Tyrimo autoriai taip pat pažymėjo, kad depresija ir nerimas, kurie gali lydėti nemigą, taip pat gali padidinti vidinį akies spaudimą, pasikartojantys ar ilgai trunkantys mažo deguonies kiekio epizodai dėl miego apnėjos (staigaus kvėpavimo sustojimo miego metu) gali pažeisti regos nervą.

Svarbu pabrėžti, kad šis tyrimas tebuvo stebimasis, todėl jo rezultatai neįrodo priežasties ir pasekmės ryšio. Tačiau atlikto tyrimo rezultatai pabrėžia, kad žmonėms, kuriems yra didelė glaukomos rizika, būtina taikyti miego terapiją. O lėtiniais miego sutrikimais sergančių pacientų akių patikrinimai galėtų padėti nustatyti ankstyvuosius ligos požymius.

Miego trūkumas ir lėtinės ligos

Pasirodo, įžengus į aukso amžių, tiek vyrams, tiek moterims, kurie reguliariai neišsimiega, kyla didesnė rizika susirgti ne tik glaukoma, bet ir bent dviem sunkiomis lėtinėmis ligomis vienu metu. Į galimų ligų sąrašą patenka ir tokios ligos, kaip diabetas, vėžys, išeminė širdies liga, insultas, širdies nepakankamumas, lėtinė obstrukcinė plaučių liga, lėtinės inkstų ligos, kepenų ligos, depresija, demencija ir įvairūs kiti psichikos sutrikimai, Parkinsono liga ir artritas (reumatoidinis artritas).

Prancūzijos, Suomijos ir Jungtinės Karalystės mokslininkai stebėjo beveik 8 000 britų, kurių amžius nuo 50 iki 70 metų, miego režimą ir sveikatos būklę. Rezultatus apžvelgęs Mayo klinikos Rochesterio medicinos koledžo širdies ir kraujagyslių medicinos profesorius, daktaras Virendas Somersas teigė, kad nors naujoji analizė ir negali įrodyti priežasties ir pasekmės, tačiau stebėjimų ir intervencinių tyrimų apimtis tvirtai rodo, kad netinkamas miegas kenkia sveikatai.

Taip pat skaitykite: Kaip psichologija veikia nugaros skausmus?

Pasak tyrimo autorės, Paryžiaus universiteto Nacionalinio sveikatos ir medicininių tyrimų instituto mokslo darbuotojos Séverine Sabios, daugumai žmonių septynios valandos yra minimalus sveiko nakties miego poreikis. Jos komanda ištyrė, kurie dalyviai, įžengę į 60-uosius ir 70-uosius metus, įprastai miegodavo ne ilgiau kaip penkias valandas per naktį. Ir kiekvienu etapu reguliariai miegant mažiau valandų, rizika susirgti įvairiomis ligomis buvo 30-40 % didesnė, palyginti su reguliariai miegančių septynias valandas per naktį.

Tyrėjai nustatė, kad tiems, kurie sulaukę 50 metų nepakankamai miegojo, ankstyvos mirties rizika padidėjo 25 %, daugiausia dėl padidėjusios rizikos susirgti. Kalifornijos universiteto Berklyje Žmogaus miego mokslo centro kognityvinių neuromokslų doktorantas Adamas Krauzas teigė, kad tyrimas turi prasmę.

„Šios išvados nėra pernelyg netikėtos, nes rodo, kad trumpas miegas gali numatyti didesnį sergamumą lėtinėmis ligomis vėlesniame amžiuje. Miego procesai paliečia kiekvieną organizmo sistemą, todėl miego trūkumas, ypač kai jis patiriamas ilgą laiką, paveiks daugybę sistemų, kurių lėtinė disreguliacija gali lemti šių dažnai pasitaikančių lėtinių ligų išsivystymą“, - sakė A. Krauzas.

Nemiga: vis dažnėjantis sutrikimas

Nemiga - vis sparčiau dažnėjantis sutrikimas, kuris vargina beveik 30 proc. vakarų visuomenės gyventojų. Sveikatos priežiūros tinklo „Antėja“ šeimos gydytoja Julija Skirmantė sako, jog susiduriant su įvairiais miego sutrikimais, suprastėja ne tik organizmo veikla, fizinis pajėgumas, bet ir emocinė būsena.

„Nemiga - miego sutrikimas, pasireiškiantis sunkumu užmigti vakare, netikėtais nubudimais naktį ar ypač ankstyvą rytą. Neišsimiegojęs žmogus dienos metu jaučiasi pavargęs, negeba susikaupti, jį vargina suprastėjusi atmintis, nuotaikos pokyčiai ir dirglumas, dažniau daromos klaidos besimokant ar dirbant. Taip pat išauga nemenka rizika sukelti eismo įvykį. Nemiga gali būti ūminė, trunkanti iki 3 mėnesių, ir lėtinė, besitęsianti ilgiau nei 3 mėnesius“, - aiškino J. Skirmantė.

Įtariant nemigą patartina kreiptis į šeimos gydytoją, kuris atliks detalius tyrimus ir padės išsiaiškinti šios problemos priežastį. Miego sutrikimai gali slėpti daugybę skirtingų negalavimų, tokių kaip miego apnėja, narkolepsija, įvairius psichikos sutrikimus: depresiją, nerimą, priklausomybes. Įtaką daro ir tam tikrų vaistų vartojimas, taip pat skydliaukės funkcijos sutrikimai, neurologinės, širdies ir kraujagyslių ligos.

Miego higiena

J. Skirmantė atkreipia dėmesį į miego higienos svarbą ir išskiria keletą taisyklių, kurių reikėtų paisyti, norint naktį kokybiškai pailsėti. Visų pirma, keletą valandų prieš einant miegoti, rekomenduojama nesinaudoti elektroniniais prietaisais mat iš jų sklindanti mėlynoji šviesa trikdo hormono melatonino gamybą. Jei žadintuvas yra būtinas kasdienės rutinos elementas, galima įsigyti tradicinį - taip vengiant laikyti mobilųjį telefoną šalia savęs visą naktį. Gydytoja taip pat pataria neužmiegant nesikankinti - verčiau atsikelti bei atlikti kokią nors ramią, monotonišką veiklą, kol vėl apims snaudulys.

„Išbandžius visas minėtas miego savipagalbos priemones, tačiau nepajutus jokio teigiamo poveikio, neretai rekomenduojama atlikti polisomnografijos tyrimą. Kai kuriems asmenims gali prireikti ir medikamentinio gydymo, kurį paskiria gydytojas specialistas, tačiau bet kuriuo atveju kartu būtina laikytis ir miego higienos principų“, - teigė medikė.

Akių trūkčiojimas: priežastys ir sprendimai

Akių trūkčiojimas - tai nevalingas voko raumenų susitraukimas, kuris gali tęstis nuo kelių sekundžių iki kelių dienų. Nors daugeliui tai atrodo kaip menkniekis, pasikartojantis akių trūkčiojimas kartais gali rodyti nervinės sistemos ar regėjimo nuovargio problemas.

Šis reiškinys dažniausiai kyla dėl streso, miego trūkumo, per didelio kavos ar ekranų naudojimo, tačiau kai kuriais atvejais jis susijęs su magnio stoka ar nervų dirglumu. Laimei, daugeliu atvejų akių trūkčiojimas yra laikinas ir išnyksta savaime - tereikia suprasti jo priežastį ir šiek tiek pakeisti įpročius.

Pagrindinės akių trūkčiojimo priežastys

Dažniausiai akių trūkčiojimas kyla dėl paprastų, kasdienių veiksnių - streso, miego trūkumo, akių nuovargio ar per didelio kofeino vartojimo. Kai žmogus patiria įtampą, smulkūs akių raumenys tampa jautresni ir linkę spazmuoti net dėl menko dirgiklio. Magnio trūkumas taip pat yra viena iš dažniausių priežasčių. Šis mineralas atsakingas už nervų impulsų perdavimą ir raumenų atsipalaidavimą. Kai jo trūksta, raumenys (įskaitant akių vokus) gali pradėti nevalingai trūkčioti. Kiti veiksniai - per ilgas laikas prie ekranų, sausos akys arba alergijos. Tokiais atvejais akis nuolat įtempta, todėl net smulkus stresas gali išprovokuoti trūkčiojimą.

Kada akių trūkčiojimas gali rodyti ligą

Trumpalaikis akių trūkčiojimas dažniausiai yra visiškai nekenksmingas - organizmo reakcija į nuovargį, stresą ar miego stoką. Tačiau kai spazmai tęsiasi ilgiau nei kelias dienas, apima abi akis arba išplinta į kitas veido dalis, tai gali būti nervinės sistemos sutrikimo arba akių ligos požymis. Kartais trūkčiojimas rodo blefarospazmą - būklę, kai akys nevalingai užsimerkia dėl raumenų pertempimo. Kitais atvejais priežastis gali slypėti magnio trūkume, neurologiniuose sutrikimuose ar net alerginėje reakcijoje.

Kaip sustabdyti akių trūkčiojimą

Daugeliu atvejų akių trūkčiojimas praeina savaime, vos tik žmogus išsimiega, sumažina stresą ar sumažina kavos vartojimą. Tačiau jei simptomai kartojasi, verta imtis paprastų priemonių, kurios padeda greičiau atpalaiduoti akių raumenis ir nuraminti nervų sistemą.

1. Poilsis ir ekrano pertraukos: Kas 30-40 minučių nukreipkite žvilgsnį nuo telefono ar kompiuterio ekrano bent 1-2 minutėms. Tai sumažina akių sausumą ir įtampą.
2. Hidracija: Dehidratacija padidina nervų jautrumą, todėl svarbu išgerti pakankamai vandens (apie 1,5-2 litrus per dieną).
3. Magnis: Jei akių trūkčiojimą sukelia mineralų trūkumas, padeda produktai, turintys daug magnio: migdolai, bananai, špinatai ar tamsus šokoladas.

Galiausiai, jei trūkčiojimas tęsiasi ilgiau nei savaitę, verta apsilankyti pas oftalmologą ar neurologą. Gydytojas gali rekomenduoti dirbtines ašaras, vitaminų papildus ar net botulino injekcijas, jei diagnozuojamas blefarospazmas.

Prevencija: kaip išvengti akių trūkčiojimo ateityje

Akių trūkčiojimas dažnai kartojasi, jei lieka nepašalintos pagrindinės priežastys - stresas, miego trūkumas, akių pertempimas ar magnio deficitas. Prevencija čia paprasta, bet veiksminga - ji remiasi trimis dalykais: ramybe, regėjimo higiena ir mityba.

• Rūpinkitės miego kokybe: Miegas - pagrindinis nervų sistemos „įkroviklis“. 7-8 valandos per parą gali ženkliai sumažinti akių spazmų tikimybę.
• Ribokite ekranų laiką: Kas valandą padarykite 5 minučių pertrauką, nukreipkite žvilgsnį į tolį, pamirksėkite, palaikykite akis drėgnas.
• Subalansuokite mitybą: Valgykite produktus, kuriuose gausu magnio (riešutai, špinatai, avokadai), vitamino B ir omega-3 riebalų rūgščių.

Nerimas ir jo įtaka regėjimui

Vis daugiau specialistų pastebi, kad emocinė būsena, ypač vidinis nerimas, gali tiesiogiai paveikti ne tik mūsų psichiką, bet ir fizinį kūną. Tai, kas vyksta smegenyse, labai dažnai atsispindi ir akyse - tiek jausmų intensyvumas, tiek streso lygis gali turėti apčiuopiamų padarinių regėjimo funkcijoms. Neretai patiriant nerimą žmonės susiduria su įvairiais akių simptomais: neryškiu matymu, jautrumu šviesai, dažnesniu mirksėjimu ar net akių raumenų trūkčiojimais.

Kas yra vidinis nerimas

Vidinis nerimas - tai nuolatinis įtampos, baimės arba neramumo jausmas, kuris gali kilti net ir be aiškios išorinės priežasties. Mediciniškai šis jausmas dažnai siejamas su padidėjusiu simpatinės nervų sistemos aktyvumu, kuris sukelia organizme vadinamąją „kovok arba bėk“ (angl. “fight or flight”) reakciją. Tuomet organizmas išskiria daugiau streso hormonų - adrenalino, kortizolio. Tai svarbus evoliucinis mechanizmas, leidžiantis reaguoti į grėsmes, bet, kai sistema veikia nuolat, pradeda vystytis įvairūs nemalonūs pojūčiai arba simptomai.

Nerimo formos ir apraiškos

• Pavieniai nerimo epizodai - dažniausiai praeinantys trumpalaikiai simptomai po stresinės situacijos.
• Lėtinis (nuolatinis) nerimas - gali trukti ilgiau ir turėti reikšmingą poveikį tiek emocinei, tiek fizinei sveikatai.
• Panikos priepuoliai - staigūs ir stiprūs nerimo epizodai, dažnai lydimi konkrečių kūno pojūčių.

Kaip pasireiškia akių simptomai nerimo metu

• Neryškus matymas arba „rūkas akyse“: Streso metu kraujotaka gali persiskirstyti, o kvėpavimas pagreitėti, dėl to į akis patenka mažiau deguonies. Tai gali trumpam pabloginti regėjimo aštrumą.
• Padidėjusi jautra šviesai: Simpatinės nervų sistemos suaktyvėjimas išplečia vyzdžius, akys tampa jautresnės ryškiai šviesai.
• Akių raumenų trūkčiojimai: Dažnas nerimo palydovas - nevalingas viršutinio voko arba kitų akių raumenų „tikėjimas“. Tai gali būti tiesiog raumenų atsakas į didesnį nervinį impulsų srautą.
• Padidėjęs mirksėjimas: Stresą patiriantys žmonės dažniau mirksi, o kartais pradeda stipriai trinti akis - tai nesąmoninga reakcija į nemalonų diskomfortą.
• Sausos akys: Nerimas keičia ašarų sudėtį, sumažina drėkinimą ir dėl to atsiranda sausų akių jausmas.

Medicininis požiūris: kodėl akys reaguoja į stresą

Pagrindinė priežastis - mūsų autonominės nervų sistemos veiklos pokyčiai. Kuomet organizmas yra įtemptas, nervų sistema siunčia signalus, kurie kontroliuoja ne tik širdies plakimą ar raumenų tonusą, bet ir akių veiklą - nuo vokų judesių iki vyzdžių išsiplėtimo. Šią sąsają patvirtino ir klinikiniai tyrimai, kurie rodo, jog stiprus emocinis stresas ar lėtinė nerimo būsena gali išprovokuoti laikinus regėjimo pokyčius.

Stiprus ar ilgalaikis stresas taip pat gali paveikti ciliarinius raumenis, atsakingus už akies lęšiuko fokusavimą. Nuolatinis nervinis įtempimas gali sukelti vadinamąjį „akomodacijos spazmą“, kai akys sunkiai prisitaiko fokusuojant į skirtingus atstumus. Tai - viena iš priežasčių, dėl ko kenčiame nuo neryškumo, matydami daiktus tiek arti, tiek toli.

Kaip atskirti nerimo sukeltus akių simptomus nuo ligos

Nors dauguma aukščiau aprašytų simptomų dažniausiai yra laikini ir išnyksta sumažėjus stresui, svarbu nepraleisti rimtesnių akių sveikatos problemų. Jeigu akių diskomfortas tęsiasi ilgiau, pasireiškia regėjimo praradimas, užtemimai, staigus „žaibų“ regėjimas ar stiprus skausmas - būtina kuo greičiau kreiptis į oftalmologą.

Būdingi nerimo simptomai:

• Epizodiškas neryškus matymas, susijęs su nerimo priepuoliu.
• Grįžtamoji akių raumenų įtampa ar trūkčiojimas.
• Simptomų sumažėjimas nurimus arba pabėgus nuo stresinės situacijos.

Akių ligų požymiai, reikalaujantys dėmesio:

• Nuolatinis regėjimo pablogėjimas.
• Stiprus ar didėjantis akies skausmas.
• Juodų taškų ar „uždangų“ atsiradimas regos lauke.
• Struktūriniai pokyčiai: paraudimas, patinimas, eksudatas.

Ką daryti, jei nerimas veikia regėjimą

Žinojimas, jog akių simptomus gali lemti nerimas, padeda jaustis ramiau ir veikti tikslingai. Štai keletas rekomendacijų, kas gali padėti:

• Mokykitės atsipalaidavimo praktikų: Kvėpavimo pratimai, meditacija, sąmoningumo (mindfulness) technikos padeda normalizuoti nervų sistemą ir mažinti įtampą.
• Reguliarus fizinis krūvis: Aktyvumas padeda sumažinti streso hormonų kiekį kraujyje ir gerina bendrą savijautą.
• Regos mankštos: Trumpi pratimai akims - žiūrėjimas į tolį, švelnūs akių rutulių judesiai - gali atpalaiduoti akių raumenis.
• Pakankamas poilsis: Miegas būtinas normaliai nervų sistemos veiklai ir akių atsigavimui.
• Akių drėkinimas: Jei kamuoja sausos akys, galima naudoti dirbtines ašaras ar drėkinamuosius lašus, ypač dirbant prie kompiuterio.

Dažniausi mitai apie nerimą ir regėjimą

• Mitai: „Nerimas gali visam laikui sugadinti regėjimą.“ - iš tiesų, dauguma nerimo sukeltų akių simptomų yra laikini ir grįžtami.
• „Jei silpsta regėjimas, tikrai kalta psichika.“ - ne visada; tokius simptomus reikia atmesti tik pasikonsultavus su gydytoju.
• „Akių mirkčiojimas rodo rimtą ligą.“ - dažniausiai tai raumenų įtampos ženklas, susijęs su emocine būsena, bet bet kokį užsitęsusį ar stiprėjantį simptomą svarbu ištirti.

Kada kreiptis į gydytoją

Jei akių simptomai kartojasi ar trukdo kasdienai, nepadeda paprastos priemonės ir simptomai nesusiję su akivaizdžiu stresu, rekomenduojama kreiptis į akių gydytoją arba šeimos gydytoją. Tai ypač aktualu, jei atsiranda neįprastų regėjimo sutrikimų, ilgai trunkančio neryškaus matymo ar stipraus akių skausmo.

Depresija ir jos įtaka

Depresija yra psichikos sutrikimas, kuris pasireiškia nuolatiniu liūdesiu, bloga nuotaika bei interesų, energijos ir aktyvumo sumažėjimu, tai trukdo kasdieniniam gyvenimui. Dėl sumažėjusios motyvacijos, energijos, produktyvumo bei socialinio aktyvumo gali kilti sunkumų darbe bei santykiuose su kitais. Sergant depresija nuotaika būna bloga kasdien didžiąją dienos dalį bent dvi savaites iš eilės ir tai paveikia sergančiojo kasdienį gyvenimą.

Kiti dažni depresijos simptomai:

• Sunku susikaupti, atlikti užduotis, skundžiamasi pablogėjusia atmintimi, pastebima pavėluota reakcija pokalbių metu, lėta kalbėsena
• Sumažėjusi savivertė ir pasitikėjimas savimi.
• Perdėtas kaltės jausmas, savigrauža.
• Pesimizmas dėl ateities
• Sutrikęs miegas. Dažniausiai - nemiga, bet taip pat gali būti perdėtas mieguistumas, reikėtų atkreipti dėmesį į ankstyvus prabudimus, dažnai keliomis valandomis prieš įprastą prabudimo laiką
• Pasikeitęs apetitas (sumažėjęs ar padidėjęs), tai gali sukelti kūno svorio pokyčius.

Depresija nebūtinai pasireiškia visais išvardintais simptomais. Net sergantiems sunkia depresija, gali pasireikšti ne visi simptomai.

Depresijos priežastys

Depresijos priežastys yra daugialypės, tiek genetinės (biologinės), tiek psichologinės, tiek socialinės.

• Genetika: jei kažkuris iš tėvų, brolių ar sesių serga depresija ar kitu nuotaikos sutrikimu, turite didesnę tikimybę susirgti.
• Biologiniai pakitimai: manoma, kad sergantys depresija turi tam tikrų biologinių pakitimų smegenyse, ypač smegenų neuromediatorių - medžiagų, reguliuojančių visą eilę procesų smegenyse, pakitimų.
• Aplinkos faktoriai: tam tikri aplinkos faktoriai, kaip gyvenimas šalia priklausomybę turinčio asmens, artimojo su negalia priežiūra ar slauga, mobingas darbe, gali provokuoti depresiją.
• Psichoaktyvių medžiagų vartojimas (alkoholis, narkotikai ir kt.): 30% žmonių, turinčių priklausomybę nuo psichoaktyvių medžiagų, kenčia nuo depresijos.
• Lėtinės ligos: artritas, astma, vėžys, diabetas, širdies nepakankamumas ir panašūs surikimai, gali provokuoti depresiją. Ypač dažnai depresiją provokuoja lėtinis, nuolatinis skausmas, lėtinė obstrukcinė plaučių liga, širdies ligos.
• Kai kurie vartojami vaistai: pavyzdžiui, kortikosteroidai, beta adrenoblokatoriai ar interferonas.

Depresijos gydymas

Gydymo pagrindinės sudedamosios dalys yra:

• Palaikymas: Jis apima įvairias sritis - pokalbius apie gyvenimiškų sprendimų priėmimą, depresijos priežasčių analizavimą, šeimos narių edukaciją.
• Psichoterapija: Tai darbas su psichoterapeutu individualiai ar grupėje, siekiant asmens suvokimo, mąstymo ir elgesio pakitimų, tai leistų sumažinti tolesnių depresijos pasikartojimų tikimybę.
• Medikamentinis gydymas.

tags: #skauda #akis #nerimas #vinted