Vaikų galvos skausmai ir elgesio pokyčiai gali būti susiję su įvairiomis priežastimis, pradedant nuo streso ir baigiant psichikos sveikatos problemomis. Svarbu atpažinti požymius ir laiku kreiptis pagalbos, kad vaikas gautų reikiamą paramą.
Vaikų psichikos ir elgesio sutrikimai: ar tikrai jų daugėja?
Pastaraisiais metais diagnozuotų vaikų psichikos ir elgesio sutrikimų skaičius išaugo nuo kelių iki keliolikos procentų. Tačiau didesnis sergamumas gali būti susijęs su geresniu atpažinimu ir diagnostika, taip pat didesniu visuomenės susirūpinimu. Vis dėlto, kai kurių sutrikimų padaugėjo ir dėl vaikų gyvenimo būdo pokyčių, tokių kaip kenksmingas kompiuterinių technologijų naudojimas, fizinio aktyvumo stoka ir informaciniai krūviai.
Dirgikliai, veikiantys vaikus
Vaikus ir paauglius dažniausiai veikia tie patys faktoriai kaip ir šeimas, kuriose jie auga. Dažniausiai tai neišmoktas reguliuoti stresas, konfliktai, piktnaudžiavimai ir priklausomybės, darbo ir poilsio režimo nesilaikymas, fizinio aktyvumo deficitas ir kiti panašūs dalykai. Taip pat svarbūs yra genetiniai faktoriai, įgimtas temperamentas, nervų sistemos jautrumas ir asmenybės ypatumai.
Požymiai, rodantys vaiko rūpesčius
Sutrikus psichologinei būklei, pradeda trikti funkcionavimas bet kurioje srityje. Kuo anksčiau pastebimi sutrikimo požymiai, tuo mažiau matome neigiamos įtakos vaikų, o ir visos šeimos gyvenimui. Simptomai priklauso nuo besivystančio sutrikimo tipo.
- Nerimo sutrikimai: būdingos baimės, nuolatinis ar stiprus nerimavimas be pateisinamos priežasties.
- Depresinės būsenos: būdingas liūdesys, energijos stoka, atsitraukimas nuo svarbios kasdienės veiklos.
- Valgymo sutrikimai: būdingas susirūpinimas savo kūno išvaizda ar svoriu, disfunkciniai valgymo ir su valgymu susijusio elgesio įpročiai (maisto ribojimas, persivalgymas, valingas vėmimas, valymosi procedūros, perteklinis fizinis aktyvumas).
- Dėmesio sutrikimo ir hiperaktyvumo sindromas: būdingi dėmesio koncentracijos sutrikimai ir impulsyvaus elgesio protrūkiai.
- Psichozės: būdingi mąstymo ir elgesio sutrikimai.
Svarbūs požymiai, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį:
- Save arba kitus žalojantis elgesys
- Kalbėjimas apie mirtį ar savižudybę
- Grėsmingi impulsyvaus elgesio protrūkiai
- Miego sutrikimai
- Ilgiau negu dvi savaites trunkantis liūdesys
- Sumažėjęs produktyvumas mokykloje
- Kūno svorio pokyčiai
- Atsiradęs mokyklos ar socialinės veiklos vengimas
- Labai padidėjęs nervų sistemos dirglumas
- Drastiški pokyčiai mąstyme, elgesyje ar asmenybėje
- Valgymo elgesio pokyčiai
- Padažnėję ar sustiprėję tokie fiziniai simptomai kaip pykinimas, vėmimas, galvos skausmai, bendras silpnumas
Kaip padėti vaikui?
Visų pirma, patarčiau domėtis savo vaikais. Su jais būti, su jais išbūti, net kai tai sunku. Taip pat geranoriškai ir šiltai bet tiesiai klausti, jeigu pastebime, kas mums kelia nerimą. Bet ir kantriai išlaukti, jeigu tiesus pokalbis nepavyksta. Be abejo, verta atsižvelgti į vaikų amžių. Kuo didesni ir labiau brandūs vaikai, tuo daugiau reikia gerbti jų autonomiją ir tai jiems rodyti. Tuo daugiau gerbti jų nuomonę ir leisti jiems ją turėti. Tuo daugiau bendrauti ne per teiginius, o per klausimus. Be abejo, bet kuriame amžiuje didžiausią įtaką galime padaryti vaikams ne savo kalbomis, bet asmeniniu pavyzdžiu. Jeigu mūsų „pamokymai“ skiriasi nuo to, ką vaikai mato mūsų arba kitų kartu gyvenančių žmonių elgesyje, jie teiks pirmenybę „elgesio pamokoms“. Nesistebėkime, kad dalis tokių prieštaravimuose augančių vaikų tampa antisocialūs. Taip pat bet kuriame amžiuje turėtume aiškiai deklaruoti vaikams besąlygišką meilę, net tais atvejais, kai jų problemos mums kelia diskomfortą. Vaikus mylime ne už jų elgesį ar mokymosi rezultatus. Vaikus mylime todėl, kad įsipareigojome juos mylėti juos gimdydami. Turėtume atskirti elgesį nuo asmenybės. Vaikai geri, tačiau kartais pasielgia netinkamai ir gali pasimokyti iš tokio elgesio pasekmių.
Taip pat skaitykite: Kada kreiptis į psichologą?
Meditacinės praktikos
Meditacinės praktikos yra galinga psichologinės profilaktikos priemonė. Jos moko dėmesingumo ir gerina dėmesio koncentraciją, didina psichologinį stabilumą ir atsparumą, gerina savivoką, emocijų reguliaciją, empatijos jausmą, atjautos visomis kryptimis galimybes ir psichologinės gerovės jausmą. Be abejo, meditacinės praktikos taip pat padeda tvarkytis su stresu ir nerimu. Visa tai įrodyta moksliniais tyrimais. Svarbu, kad meditacinės praktikos padeda įvairaus amžiaus vaikams funkcionavimui įvairioje aplinkoje (mokykloje, šeimose ir kitur). Meditacinės praktikos leidžia stabilizuoti nervų sistemos veiklą taip, kad vienu metu galima jausti ir ramybę, ir budrumą. O tai labai padeda augti, mokytis ir gyventi.
Kvėpavimo meditacija, kitaip sakant, susikoncentravimas į kvėpavimą ir savo kvėpavimo stebėjimas yra viena iš pagrindinių meditacinių praktikų pradedantiesiems. Būdama paprasta ji kartu yra labai veiksminga. Vaikams taip pat labai tinka meditaciniai vaizduotės pratimai. Jų yra daug ir jie gali padidinti vaikų psichologinį atsparumą, kūrybingumą, gebėjimą tvarkytis su iššūkiais ir psichologinės gerovės jausmą. Tyrimai rodo, kad tokios praktikos padeda ne tik įsisąmoninti savo mintis, emocijas, elgesio impulsus, bet ir juos valdyti. Taip ugdosi bendrosios vaikų kompetencijos, savivertės suvokimo jausmas, didėja pasitikėjimas savimi.
Ramybė
Dažnai ramybė painiojama su abejingumu ar atsitraukimu nuo realaus gyvenimo iššūkių. Tačiau taip nėra. Įsisąmoninimo psichologijos prasme mes (taip pat ir vaikai) esame ramūs, kai nėra realių grėsmių ir yra tenkinami svarbiausi mūsų poreikiai. Jau yra gerai žinoma, kokių vaikų esminių poreikių tenkinimas užtikrina sveiką jų brandą ir vystymasis. Pagrindiniai vaiko emociniai poreikiai yra: stabilaus ir saugaus prisirišimo, saugumo, autonomijos, pastovios savivertės, malonumo ir žaidimų, identiteto (tapatumo), sveikų ribų. Jeigu šie poreikiai nepatenkinami, formuojasi disfunkcinės mąstymo-savijautos-elgesio schemos ir atitinkami režimai, neigiamai paveikiantys vaikų savivoką, jų santykį su savimi, kitais žmonėmis ir pasauliu ir labai apkartinantys jo gyvenimą.
Nerimas prieš mokyklą
Psichikos sveikatos centro „Neuromeda“ vaikų ir paauglių medicinos psichologė Simona Lukoševičienė pastebi, kad daugiau nerimo patiria tie vaikai, kurie klasėje nesijaučia gerai, nes vyrauja patyčios ar, kaip jie įvardina, „yra piktų mokytojų“, kurių bijo. Pasak jos, nerimas nebūtinai susijęs su mokykla. Pasitaiko šeimose vyraujančių didelių lūkesčių, nebūtinai nukreiptų į akademinę aplinką. Pati užklasinė veikla gali vaikui padėti, jeigu jis jaučiasi saugus, jam gerai sekasi. Jaudulys po atostogų prieš pokyčius yra normalus, tačiau reikėtų pastebėti ženklus, kurie rodo, kad peržengtos normalaus jaudulio ribos.
Ženklai, rodantys, kad peržengtos normalaus jaudulio ribos:
- Nerimą jaučia jau ilgą laiką (daugiau nei 2 savaites), ir net baigiantis pamokoms ar būreliams nerimas lieka.
- Nerimas be aiškios priežasties
- Greitai besikeičiančios emocijos
- Sunkumas atsipalaiduoti
Kaip padėti vaikui įveikti nerimą:
- Pasiruoškite iš vakaro (susidėti kuprinę, pasiruošti rūbus).
- Mokytojas turėtų turėti žinių apie galimus nerimo požymius.
- Mokytojas gali padėti vaikui įvairiais būdais: jeigu vaikas nepasiruošęs, nespausti kalbėti prieš klasę, pasiūlyti alternatyvų.
- Galima pasiūlyti vaikui padaryti pauzę, atsigerti vandens, o gal išeiti trumpam iš klasės, pasivaikščioti.
- Reikia stiprinti jo pasitikėjimą savimi.
- Pastebėti ir pagirti ne tik rezultatą, bet ir pastangas, kurias vaikas įdėjo.
- Prisiminti vaikui ankstesnes jo sėkmes.
- Palaikyti vaiką, atliepti jo jausmus: „suprantu tavo nerimą“, „matau, jog tau neramu, kaip galėčiau tau padėti?“.
Vaikų stresas
Vaikai, kaip ir suaugusieji, gali patirti stresą, tačiau jie dar nesugeba aiškiai išreikšti savo jausmų žodžiais. Dėl šios priežasties tėvams gali būti sudėtinga atpažinti, kad jų vaikas susiduria su stresu. Tačiau yra tam tikrų elgesio ir emocinių požymių, kurie gali rodyti, kad vaikas patiria psichinį diskomfortą. Svarbu atkreipti dėmesį į šiuos požymius ir reaguoti laiku, kad vaikas gautų reikalingą pagalbą.
Taip pat skaitykite: Pagalbos vaikui galimybės
Elgesio pokyčiai:
- Piktas elgesys ar agresija
- Nusivylimas ir apatiškumas
- Miego problemos
Fiziniai simptomai:
- Galvos skausmai ar pilvo skausmai
- Dažnas peršalimas ar ligos
- Skrandžio sutrikimai
Emocinės reakcijos:
- Padidėjęs nerimas ir baimės
- Liūdesys ir depresija
- Nerami kalba ir pasikartojantys klausimai
Sunkumai su mokymosi procesu:
- Sunkumai susikaupti
- Prastas akademinis pasiekimas
Socialinė izoliacija:
- Izoliacija nuo draugų
- Prasta komunikacija
Pakeisti įpročiai ir rutina:
- Mitybos pokyčiai
- Rutinos sutrikimas
Kaip padėti vaikui, patiriančiam stresą:
- Klausykite ir kalbėkite su vaiku
- Skatinkite poilsį ir atsipalaidavimą
- Palaikykite įprastą rutiną
Galvos skausmas
Galvos skausmas yra vienas iš dažniausių nusiskundimų medicinos praktikoje ir gali turėti įvairias priežastis bei pasireikšti skirtingais būdais. Šis simptomas gali būti nepriklausomas ligos požymis arba atsirasti kaip kitų ligų simptomas.
Pirminiai galvos skausmai:
- Migrena
- Įtampų sukelti galvos skausmai
- Kasdieniai atsirandantys galvos skausmai
Antriniai galvos skausmai:
- Galvos traumos
- Kraujagyslių sutrikimai
- Infekcijos (pvz., meningitas)
- Struktūrinės galvos ir kaklo problemos
Priežastys:
- Genetinis polinkis
- Stresas
- Miego trūkumas arba jo sutrikimai
- Netinkama mityba
- Fizinis neaktyvumas
- Netinkamas skysčių vartojimas
- Meteorologiniai veiksniai
- Šviesos, garsų ar kvapų jautrumas
Kaip sumažinti galvos skausmus:
- Gyvenimo būdo pakeitimai
- Farmakologinis gydymas
- Alternatyvios terapijos
Mitybos, fizinio aktyvumo ir streso valdymo poveikis galvos skausmui:
- Mityba: vengti skausmą provokuojančių maisto produktų
- Fizinis aktyvumas: reguliarus fizinis aktyvumas gali padėti sumažinti stresą, pagerinti miego kokybę ir stiprinti bendrą organizmo sveikatą.
- Streso valdymas: meditacija, gilus kvėpavimas, joga, taip pat hobių, kurie teikia malonumą ir atpalaiduoja, praktikavimas.
Galvos skausmo poveikis kasdieniam gyvenimui:
- Darbinis našumas
- Socialinis gyvenimas
- Emocinis poveikis
- Miego kokybė
- Fizinė sveikata
Depresija vaikams ir paaugliams
Vaikų depresija yra psichikos sveikatos problema, kuri turi įtakos vaikų mąstymui, nuotaikai ir elgesiui. Depresiją patiriantys vaikai dažnai neigiamai vertina save, savo situaciją ir ateitį. Net ir visai jaunas vaikas gali rodyti depresiškumo, apatiškumo ir bejėgiškumo bruožų, kurie dažnai pasitaiko po sunkių trauminių patirčių, tokių kaip įvairių rūšių smurtas, skyrybos, katastrofos.
Vaikų depresijos riziką didinantys faktoriai:
- Šeimyniniai sunkumai, skyrybos, nuolatiniai barniai
- Patyčios
- Fizinė, emocinė ar seksualinė prievarta/smurtas
- Kiti psichologiniai/fiziniai sutrikimai pvz. negalia; adhd, autizmo spektro sutrikimas ir kt.
- Jausmų skirstymas į blogus/ gerus, nesaugi aplinka jausti ir reikšti jausmus
- Genetinis polinkis į depresiją kitus nuotaikų ar psichikos sutrikimus (atvejai šeimos istorijoje)
Kaip atpažinti vaikų ir paauglių depresiją:
- Liūdesys ar slogia nuotaika (bent 2 savaites)
- Elgesio problemas mokykloje
- Dingusiu susidomėjimu dalykais, kurie visad patikdavo
- Tapus neryžtingas, trūksta pasitikėjimo savimi
- Mažiau bendrauja su draugais ir šeima
- Patiria tuštumos jausmą, negali jausti emocijų
- Turi minčių apie savižudybę arba savęs žalojimą
- Iš tikrųjų žaloja save, pvz. rizikingai elgiasi, įvairios priklausomybės, pjaustosi, perdozuoja ir t.t
- Sutriko miegas (nemiega arba miega daugiau nei įprastai)
- Kyla dėmesio koncentracijos problemų
- Žemu energijos lygiu arba bendru nuovargiu
- Pakito apetitas (valgo žymiai daugiau arba mažiau nei įprastai)
- Svorio pokyčiai
- Pastebimi kiti fiziniai simptomai
Kaip padėti vaikui ir paaugliui, kuris serga depresija:
- Laiku kreiptis pagalbos tiek į vaikų psichiatrą, tiek į psichologą/psichoterapeutą.
- Užtikrinti aiškią ir sveiką dienos rutiną, į kurią įeina kokybiškas miegas, maistas, judesys/sportas.
- Kalbėtis su vaiku apie jausmus, skatinti juos reikšti.
- Padėti susigražinti ryšį su aplinka gali padėti ir judesys, dėmesingo įsisąmoninimo, jogos pratimai, masažai, kvėpavimas, buvimas gamtoje.
- Skirti vaikui daug teigiamo dėmesio, ypač užsiėmimų, kuriuose galite praleisti laiką kartu šeimoje kalbėdami ir klausydami apie jo rūpesčius ir jausmus.
- Skatinkite savo vaiką užsiimti veikla, kuri jam paprastai patinka.
Kaip atpažinti depresiją paauglystėje?
Paauglystė yra laikotarpis, kupinas pokyčių, kurie gali turėti įtakos jaunuolių elgesiui ir psichinei sveikatai. Depresija serga net 14 proc. 15-18 m. amžiaus paauglių, iš jų 3-8 proc. - sunkia depresija. Paauglystės laikotarpiu mergaitės serga depresija 2 kartus dažniau nei berniukai. Depresija paauglystėje taip pat yra siejama su padidėjusia savižudiško elgesio rizika.
Kodėl yra sudėtinga atskirti depresiją nuo paauglystei būdingo nuotaikos svyravimo?
Paauglystėje depresija gali pasireikšti netipiškais simptomais, tokiais kaip prieštaraujantis elgesys, mokymosi apleidimas ir/ar mokyklos nelankymas, dažnai besikeičianti nuotaika ar pikta, o ne liūdna nuotaika. Pradiniai depresijos simptomai, tokie kaip nekonkretūs fiziniai skausmai (galvos, raumenų, pilvo skausmas) ar nuovargis, atsirandantis vengimas bendrauti ar užsisklendimas, padidėjęs jautrumas nesėkmėms gali būti mažai pastebimi aplinkiniams (pavyzdžiui, lyginant su elgesio sutrikimais) arba priskiriami paauglystės laikotarpio ypatumams.
Simptomai, kuriais dar gali pasireikšti depresija:
- Savęs žalojimas arba savižudybės mintys ir veiksmai
- Tėvų ir vaikų ryšio vaidmuo depresijos vystymuisi
Kaip padėti savo paaugliui:
- Jeigu manote, kad jūsų vaikas turi depresijos simptomų, yra svarbu ne save kaltinti, o kuo skubiau kreiptis pagalbos.
- Labai svarbu pasikonsultuoti su specialistais: savo šeimos gydytoju, pediatru ir / ar psichikos sveikatos specialistu.
- Aktyviai klausykite, kai jūsų vaikas nori su jumis kalbėtis, nutraukite tai, ką darote, ir visą dėmesį skirkite vaikui.
- Peržiūrėkite reikalavimus ir apmąstykite, kurių turite laikytis tvirtai.
- Nuolat ieškokite ryšio: ryšį užmegzti ir palaikyti lengviau, kuomet bendraujama maloniai ir kalbama apie iš esmės teigiamą patirtį.
- Stebėkite: paaugliams geriau pavyksta išvengti klaidų ir geriau sekasi susidoroti su iššūkiais, kai jų tėvai žino, kur jie yra ir ką veikia.
Vaikų adaptacija darželyje
Prasidėję nauji mokslo metai dažnai tampa tikru išbandymu ne tik moksleivių, bet ir darželį pradėjusių lankyti vaikų tėvams. Vaikų psichologai akcentuoja, kad sulaukti vaiko elgesio pokyčių jam pradėjus lankyti darželį yra normalu, tačiau jeigu praėjus adaptacijos periodui vaikui nebūdingas elgesys toliau tęsiasi ir vis kartojasi, tai jau signalas, kad pasirinktas darželis galimai nėra tinkamas jūsų vaikui.
Taip pat skaitykite: Autizmo diagnozė ir finansinė parama Lietuvoje
Vaikui pradėjus lankyti darželį gali kilti įvairiausių emocinių ir elgesio pokyčių - tai naujas ir vaikui nepažintas etapas. „Darželio lankymo pradžią paprastai lydi tokie nemalonūs jausmai kaip pyktis, nes turi eiti ir atsiskirti nuo tėvų, liūdesys ir tėvų ilgesys, baimė, kad jie gali daugiau nepamatyti savo tėvelių. Tėvams paliekant ir pasiimant vaikučius, jie gali daugiau verkti, rodyti nepasitenkinimą fiziškai, priešintis. Vaikams taip pat gali pasireikšti psichosomatiniai požymiai: pilvo, galvos skausmai, nuovargis.
Pasak psichologės, adaptacijos periodu tėvams svarbu reaguoti kuo ramiau ir tiesiog suteikti meilės bei šilumos savo vaikui, o šis periodas bus lengvesnis, jeigu vaiką jam ruošite iš anksto: „Stenkitės palaikyti panašią dienos rutiną, mokykite vaiką dalintis žaislais, prašyti pagalbos.
I. „Paprastai, ikimokyklinio amžiaus vaikams jis trunka nuo kelių savaičių iki kelių mėnesių - kuo vaikas mažesnis, jautresnis, tuo šis periodas gali trukti ilgiau, be to, ilgesnę adaptacijos trukmę paprastai lemia ir vaiko turėtos nemalonios patirtys ankstesniuose darželiuose. Tik tuomet, kai vaikas nepertraukiamai lankė darželį bent keletą savaičių ir nebėra matomi adaptacijos požymiai, galima teigti, jog adaptacija darželyje baigėsi“, - sako psichologė I.
Kada leistis į naujo darželio paieškas?
Tėvams pastebėjus vienus ar kitus vaiko emocinius ar elgesio požymius, ne vienas susimąsto, kad galbūt dėl to kaltas pats darželis. Ieva Kirkilė pataria neskubėti daryti tokių išvadų, nes nors požymiai, kada darželis neatliepia jūsų vaiko poreikių, išties egzistuoja, skirtingame amžiuje jie gali būti labai skirtingi.
Pasak ekspertės, tėvams apie vaiko savijautą pirmiausia svarbu kalbėtis su pačiu vaiku, stebėti jo savijautą, taip pat bendradarbiauti su darželio mokytojomis, teirautis, ką jos pastebi, kaip jos mato vaiką darželyje: „Galbūt galima sutarti, kokie bendradarbiavimo veiksmai bus vykdomi toliau, paprašyti darželyje dirbančių specialistų, pavyzdžiui, psichologo pagalbos. Tačiau jeigu visi tokie bandymai nepadeda, rekomenduočiau tėvams apsvarstyti galimybę keisti darželį į tą, kuris labiau atlieptų vaiko psichologinius ir fiziologinius poreikius“, - patarimais dalijasi psichologė I. „Pagalvokite, kaip savo vaiką įsivaizduojate po 10-20 metų, kokios vertybės jūsų šeimai yra svarbios, ir tik tuomet nuspręskite, koks darželis būtų tinkamesnis.