Šiuolaikiniame pasaulyje, kuriame nuolatinė įtampa ir stresas tapo kasdienybe, vis daugiau žmonių skundžiasi įvairiais fiziniais simptomais, tarp kurių - sąnarių skausmas. Nors dažnai manoma, kad sąnarių skausmas yra susijęs su artritu ar kitomis sąnarių ligomis, vis daugiau tyrimų atskleidžia, kad emocinis išsekimas ir stresas taip pat gali sukelti arba sustiprinti šį nemalonų pojūtį. Šiame straipsnyje išnagrinėsime, kodėl skauda sąnarius nuo streso, kaip atpažinti šį ryšį ir ką galima padaryti, kad sau padėtume.
Emocinis išsekimas ir jo poveikis organizmui
Emocinis išsekimas - tai būklė, kai žmogus jaučiasi nuolat pervargęs, praradęs motyvaciją, apatiškas ar net beviltiškas. Tai dažnai pasireiškia po ilgo streso, stiprių emocinių iššūkių darbe, šeimoje ar asmeniniame gyvenime. Užsitęsus šiai būsenai, žmogus pradeda justi ne tik psichologinius, bet ir fizinius simptomus - nuovargį, galvos ar sąnarių skausmus, raumenų įtampą.
Emocijos ir fizinė būklė yra glaudžiai susijusios. Ilgalaikis stresas ir emocinis išsekimas gali turėti įtakos įvairioms organizmo sistemoms, įskaitant nervų, imuninę ir raumenų sistemas, sukeldami įvairius fizinius simptomus, įskaitant sąnarių skausmą.
Streso atsakas organizme
Nuolat įsitempus, organizmas išskiria hormonus - kortizolį ir adrenaliną. Šios biologiškai aktyvios medžiagos paruošia mus „kovok arba bėk“ reakcijai. Trumpalaikėje perspektyvoje tai būtina norint išgyventi, tačiau ilgalaikis stresas neleidžia kūnui atsistatyti į ramybės būseną.
Raumenų ir sąnarių reakcijos
Nuolatinė įtampa tiesiogiai veikia raumenis - jie įsitempia, kai kurie net spazmuoja. Toks ilgalaikis raumenų tonusas lemia, kad raumenys ima spausti sąnarius, padidėja įtampa aplink juos. Dėl to atsiranda nemalonūs pojūčiai, o ilgainiui - net ir skausmai. Sąnariai tampa jautresni, gali atsirasti sustingimas, patinimas.
Taip pat skaitykite: Patarimai tėvams
Nervų sistemos ir uždegimo sąsajos
Lėtinis stresas daro įtaką ne tik nuotaikai, bet ir imuninės sistemos veiklai. Tyrimai rodo, kad ilgalaikis stresas didina uždegiminių procesų riziką kūne. Organizme pradeda išsiskirti daugiau uždegiminių citokinų - medžiagų, kurios susijusios ir su sąnarių ligomis, tokiomis kaip artritas ar sąnarių skausmai be aiškios organinės priežasties.
Autonominės nervų sistemos įtaka
Stiprus emocinis išsekimas paveikia autonominę nervų sistemą - ji kontroliuoja vidinius organus, skausmo slenkstį, taip pat ir raumenų tonusą aplink sąnarius. Kai nervų sistema ilgą laiką dirba per įtemptai, organizmas pradeda siųsti signalus apie diskomfortą, dažnai fiksuojamus sąnariuose. Tokie signalai - lyg įspėjimas, kad kūnas nebegali prisitaikyti prie nuolatinių įtampų. Stebimas ryšys tarp autonominės nervų sistemos (ANS) ir reumatoidinio artrito. Pasikeitę ANS parametrai buvo siejami su padidėjusiu ligos aktyvumu.
Moksliniai paaiškinimai: psichosomatika ir skausmo jutimo pokyčiai
Mokslininkai vis geriau supranta, kaip psichologiniai veiksniai gali paveikti fizinę sveikatą. Psichosomatika ir skausmo jutimo pokyčiai yra du svarbūs aspektai, paaiškinantys šį ryšį.
Psichosomatinės ligos - tai fiziniai simptomai, kuriuos sukelia ar stiprina psichologinės priežastys. Sąnarių skausmas po emocinio išsekimo dažnai pasižymi šiomis savybėmis: nėra aiškių medicininių priežasčių, skausmas atsiranda ar sustiprėja esant stresui, kartu pasireiškia ir kiti simptomai - nuovargis, nemiga, sumažėjusi energija. Tyrimai patvirtina, kad psichologinis spaudimas ir nuolatinė įtampa gali didinti jautrumą skausmui. Psichiatras psichoterapeutas Eugenijus Laurinaitis sako, kad psichosomatika yra, kai skauda kūną, o gydyti reikia sielą.
Nuo ilgalaikio streso ar išsekimo nervų sistema gali tapti jautresnė. Tokiu atveju net ir nestiprūs dirgikliai (pavyzdžiui, nedidelis fizinis aktyvumas ar ilgesnis sėdėjimas) sukelia didesnį skausmo pojūtį. Šis reiškinys vadinamas „centrinės jautrumo sindromu“, dažnai pasitaikančiu sergant fibromialgija, lėtinių skausmų sindromais. Emocinė įtampa stiprina šių simptomų išraišką.
Taip pat skaitykite: Kaip atsikratyti rytinių galvos skausmų
Kaip atpažinti sąnarių skausmą, sukeltą streso?
Svarbu atpažinti ryšį tarp emocinio išsekimo ir sąnarių skausmo, kad galėtume imtis tinkamų priemonių sau padėti.
Pirmiausia, įsiklausykite į save:
- Ar sąnarių skausmas atsiranda ar sustiprėja po įtemptų darbų, ginčų ar sunkių emocinių situacijų?
- Ar jaučiate kartu nuolatinį nuovargį, sunku susikaupti, kamuoja nemiga?
- Ar tyrimai nerodo aiškių uždegiminių ar degeneracinių sąnarių ligų požymių?
Jei atsakymas į bent kelis klausimus teigiamas, gali būti, kad jūsų sąnarių skausmas yra susijęs su emociniu pervargimu.
Mitų paneigimas
Dažnai manoma, kad sąnarių skausmas visada rodo rimtas ligas - artritą ar reumatą. Tačiau tai nebūtinai tiesa. Emocinis išsekimas taip pat gali būti stiprus trigeris.
Neretai žmonės gėdijasi pripažinti, kad jų fiziniai negalavimai susiję su stresu, ir užuot tvarkęsi su emocinėmis priežastimis, renkasi vaistus ar net nevengia savarankiško gydymosi. Svarbu suprasti, kad emocijoms jautrus kūnas yra normalu, o kompleksinis požiūris gali padėti išvengti užsitęsusio skausmo.
Taip pat skaitykite: Kaip psichologija veikia nugaros skausmus?
Ką galite padaryti, kad sumažintumėte sąnarių skausmą dėl streso?
Yra daug būdų, kaip galite padėti sau valdyti emocinį išsekimą ir sumažinti sąnarių skausmą:
- Atpalaiduokite raumenis ir mintis. Reguliari mankšta, tempimo pratimai, joga ar tiesiog ramūs pasivaikščiojimai įtraukimas į dienotvarkę padeda sumažinti raumenų įtampą ir skausmą.
- Išmokite valdyti stresą. Kvėpavimo pratimai, meditacija, dėmesingumo (mindfulness) praktikos padeda sumažinti streso hormonų lygį organizme.
- Skirkite laiko poilsiui ir miegui. Gera miego kokybė - tai atsistatymo pagrindas ir imuninės sistemos balansas. Jei kankina nemiga, vadovaukitės šia taisykle: skirkite 8 valandas darbui, 8 valandos turi būti skirtos poilsiui arba hobiams ir 8 valandos privalo tekti miegui.
- Pasikalbėkite su specialistais. Kartais verta kreiptis į gydytoją, psichologą ar psichoterapeutą. Jie padės įvertinti situaciją iš visų pusių ir pateiks individualias rekomendacijas.
- Neapsiribokite vaistais. Skausmą numalšinti gali padėti ir natūralios priemonės - masažas, šilumos terapija, gydomasis judesys.
- Subalansuokite darbo ir poilsio režimą. Polinkis pervargti yra vienas dažniausių darbingo amžiaus žmonių kelių į nemigą. Jei darbo problemas sunku palikti darbe, prieš miegą užsiimkite raminančia, monotoniška arba nuobodžia veikla.
- Vartokite vaistažoles ir vitaminus. Jei negalite užmigti dėl patiriamo streso ar įtampos, išbandykite vaistažolių preparatus. Vartokite tokias raminančias vaistažoles, kaip melisa, valerijonas, mėtos, preparatai turintys pasifloros ekstrakto, apyniai. Taip pat padėti gali magnis B6. Rekomenduojame prieš miegą išgerti preparatų sudėtyje, turinčių melatonino. Gerinti organizmo būklę ir su stresu bei nemiga kovoti padės vitaminai nervų sistemai.
- Reguliariai atlikti kasmetinius medicininius tyrimus, rekomenduojamus jūsų amžiaus grupei.
- Venkite ilgo buvimo toje pačioje kūno padėtyje arba fizinio krūvio sutelkimo į vieną kūno sritį.
Kada kreiptis pagalbos?
Jei sąnarių skausmas labai stiprus, užsitęsia ilgiau nei kelias savaites arba pastebite kitų simptomų (karščiavimas, stiprus patinimas, paraudimas), būtina pasitarti su gydytoju. Kartais fiziniai simptomai gali būti rimtos ligos pradžia, todėl svarbu atmesti kitas galimas priežastis.
Taip pat reikėtų kreiptis į gydytoją, jei skausmas tęsiasi ilgiau nei kelias savaites, pasireiškia naktį, yra tinimas ar karščiavimas.
Kiti galimi sąnarių skausmo tipai ir priežastys
Sąnarių skausmas gali būti įvairių tipų ir atsirasti dėl įvairių priežasčių. Svarbu atskirti sąnarių skausmą, sukeltą streso, nuo kitų galimų priežasčių, tokių kaip:
- Artritas: tai gan dažna sąnarių skausmo priežastis. Artritas gali apimti tiek vieną sąnarį, tiek grupę sąnarių. Vieną sąnarį apimantis artritas dažniausiai atsiranda dėl to sąnario perkrovos arba sumušimo. Tuo tarpu grupę sąnarių apimantis artritas dažniau būna reumatinės kilmės. Dažniausi artrito tipai yra osteoartritas, reumatoidinis artritas ir podagra.
- Per didelis krūvis: tai pasikartojantys judesiai arba per didelės sąnario apkrovos.
- Reumatoidinis artritas: autoimuninis sutrikimas, dėl kurio organizmo imuninė sistema atakuoja sąnarius ir sukelia uždegimą bei skausmą.
- Sąnarių artrozė: sąnarinės kremzlės bei sąnarinio tarpo plonėjimas, yra natūralus senėjimo procesas.
- Sąnarių skausmas naktį: dažniausiai siejamas su uždegiminiais procesais, jį gali sukelti įvairūs prieš tai išvardinti uždegiminiai veiksniai - bursitas, tendinitas, artritas, hormoniniai pokyčiai, ligos ir kiti.
- Sąnarių skausmas nėštumo metu: gali sukelti įvairūs veiksniai, įskaitant hormoninius pokyčius, svorio didėjimą, laikysenos ir eisenos pokyčius.
- Sąnarių skausmas po COVID-19 infekcijos: manoma, kad virusas gali sukelti uždegiminį organizmo atsaką, dėl kurio atsiranda sąnarių skausmas, sustingimas, aktyvėja uždegiminiai procesai sąnariuose ir pasireiškia kiti simptomai.
- Migruojantis sąnarių skausmas: tai skausmas, kuris laikui bėgant pereina iš vieno sąnario į kitą. Gali būti sukeltas sisteminės raudonosios vilkligės (SRV), reaktyvaus artrito, psoriazinio artrito.
Kineziterapija ir kitos priemonės sąnarių skausmui malšinti
Skundžiantis sąnarių skausmu žmonės ieško būdų kas galėtų padėti jį numalšinti. Štai keletas galimų priemonių:
- Kineziterapija: reguliarūs pratimai ir fizinis krūvis gali padėti malšinti sąnarių skausmą. Taisyklingai atliekant pratimus, dirbant su kineziterapeutu, galima sustiprinti raumenis, sausgysles ir raiščius. Taip pat galima atlikti kineziterapiją vandenyje. Kineziterapeutas taip pat gali naudoti ir kitas nebūtinai su aktyviu judesiu susijusias metodikas, pavyzdžiui, manualinę terapiją.
- Karščio ir šalčio terapija: skaudamą vietą galima šildyti ir šaldyti. Šiluma ir šaltis gali padėti sumažinti uždegimą ir sumažinti skausmą.
- Masažas: pažeistos vietos masažas gali padėti pagerinti kraujotaką ir sumažinti sustingimą sąnariuose.
- Vaistai: dažnai yra vartojami nereceptiniai skausmą malšinantys vaistai, tokie kaip, ibuprofenas ar kiti, kurie greitai numalšina skausmą. Svarbu paminėti tai, jog apie vaistų vartojimą reikia konsultuotis su gydytoju arba vaistininku.
- Svorio mažinimas: esant viršsvoriui, sąnariai patiria didesnį krūvį, yra labiau spaudžiami ir tai gali lemti skausmo atsiradimą.
Raumenų skausmas ir jo ryšys su sąnarių skausmu
Raumenų ir sąnarių skausmas dažnai yra tarpusavyje susiję. Gydant raumenų ir sąnarių skausmą, svarbu taikyti kompleksinį požiūrį. Rekomenduojama reguliariai mankštintis, kad būtų palaikomas raumenų tonusas ir sąnarių lankstumas. Be to, svarbu valdyti uždegimą organizme. Tam galima naudoti nesteroidinių vaistų nuo uždegimo, tokių kaip ibuprofenas ar naproksenas.
Raumenų skausmo tipai ir priežastys
- Nuolatinis raumenų skausmas: dažniausios priežastys yra fibromialgija, lėtinis nuovargio sindromas, reumatinė polimialgija, osteoartritas, uždegiminės raumenų ligos, skydliaukės sutrikimai, ar vaistų sukeltas raumenų pažeidimas.
- Nervinis raumenų skausmas: atsiranda dėl nervų sistemos pažeidimų ar sutrikimų, kurie gali būti susiję su įvairiomis ligomis, traumomis ar būsenomis.
- Migruojantis raumenų skausmas: tai skausmas, kuris „keliauja" iš vienos kūno vietos į kitą, nepasireiškdamas visą laiką vien tik toje pačioje vietoje. Dažniausia priežastis yra fibromialgija.
- Rankų raumenų skausmas: dažnai pasireiškia dėl pertempimo, tendopatijų, riešo kanalo sindromo, osteoartrito, cervikalinės radikulopatijos, fibromialgijos, polimialgijos, uždegiminių raumenų ligų, ar vartojamų vaistų šalutinio poveikio.
- Kojų raumenų skausmas: gali būti ūmus arba lėtinis, lokalizuotas vienoje vietoje arba apimantis kelias raumenų grupes. Dažniausios priežastys yra trauma, per didelis fizinis krūvis, netaisyklinga laikysena, raumens patempimas ar netgi plyšimas.
- Kaklo raumenų skausmas: dažniausios priežastys yra netaisyklinga laikysena, kaklo traumos, degeneraciniai pakitimai, ilgalaikis stresas ir nerimas, netinkama miego padėtis, fizinis perkrovimas, peršalimas.
- Krūtinės raumenų skausmas: gali sukelti per didelis fizinis krūvis, netaisyklinga laikysena, ilgalaikis sėdėjimas, traumos, įvairūs raumenų patempimai, stresas ar psichosomatiniai sutrikimai.
- Pilvo raumenų skausmas nėštumo metu: dažniausiai nepavojingas simptomas, kurį patiria daugelis besilaukiančių moterų.
- Tarpšonkaulinių raumenų skausmas: dažniausios priežastys yra atsiradęs raumenų nuovargis dėl ilgalaikio kosėjimo, ar čiaudėjimo, netinkamos laikysenos, staigių judesių ar patirtų traumų.
- Žandikaulio raumenų skausmas: dažniausios priežastys yra okliuziniai sutrikimai, bruksizmas, atsiradę žandikaulio artritiniai pakitimai, patirtos traumos, stresas ar netaisyklinga laikysena.
- Šlaunų raumenų skausmas: gali atsirasti dėl raumenų pertempimo, patempimo, nuovargio po intensyvių fizinių krūvių, šlaunies raumens įplyšimas, prasidėjusios uždegiminės ar degeneracinės būklės.
- Sėdmenų raumenų skausmas: dažniausios priežastys yra raumenų pertempimas, patempimas, nuovargis po padidėjusių fizinių krūvių, sėdimas gyvenimo būdas, netaisyklinga laikysena, degeneraciniai pakitimai ar kilęs uždegimas organizme.
- Dubens raumenų skausmas: dažniausios priežastys būna raumenų pertempimas, patempimas, nuovargis po fizinių krūvių, dubens dugno raumenų disfunkcija, dubens uždegiminės ligos, degeneraciniai pakitimai, nervų suspaudimas ar dirginimas.
- Raumenų skausmas po gripo: atsiranda dėl virusų sukelto raumenų pažeidimo ir vėliau kilusio uždegimo.
- Raumenų skausmas po sporto: atsiranda praėjus 12-48 valandoms po intensyvios ar neįprastos organizmui fizinės veiklos.