Saviugda - tai nuolatinis procesas, kuris prasidėjęs, neleidžia sustoti. Tai savo asmenybės auginimas, kuris vyksta, kai mes auginame patys save. Niekas negali mūsų priversti augti, lygiai taip pat, kaip ir mes negalime priversti augti kito žmogaus. Žinant saviugdos dėsnius, galima lengviau ir greičiau augti, geriau padėti sau.
Kodėl mums reikia augti?
Labai dažnai, kai vienas žmogus pradeda domėtis saviugda, jam natūraliai kyla noras ir kitus skatinti tuo užsiimti. Kartais tas skatinimas virsta prievarta ar net kito žmogaus nužeminimu už tai, kad jis nedaro to paties. Tačiau niekas negali mūsų priversti augti.
Kyla klausimas - kam mums reikia augti? Ar ne lengviau tiesiog atsipalaiduoti ir smagiai leisti laiką, suteikiant sau pasiteisinimą - aš esu kokia esu ir niekada nepasikeisiu, tegu keičiasi visi kiti? Juk būtų daug lengviau!
Tačiau mes norime augti dėl kelių priežasčių:
- Gamta mus taip sutvėrė. Mes turime augti, evoliucionuoti, kad išliktume. Tai yra užkoduota mūsų prigimtyje. Gamtoje, jei augalas nustoja augti, jis pradeda nykti. Taip yra ir su žmonėmis.
- Tikimės, kad paaugus mums bus lengviau gyventi, lengviau būti laimingais. Mes tikimės, kad būdami sąmoningesni, brandesni, labiau apsišvietę, mes lengviau arba kokybiškiau susitvarkysime su gyvenimo iššūkiais.
Vidinio ir išorinio pasaulio ryšys
Viskas, kas vyksta su mumis ir aplink mus, t.y. mūsų išoriniame pasaulyje, yra mūsų vidinio pasaulio atspindys. Tai yra tarsi veidrodis. Tad, jeigu mums kažkas nepatinka mūsų gyvenime, t.y. veidrodyje, tai yra kaip ženklas, signalas, kad laikas pažvelgti į savo vidų ir jį sutvarkyti. Juk nekaltiname veidrodžio, kad ant mūsų nosies matosi spuogas. Nepuolame jo daužyti, valyti ar pakeisti nauju, kad rodytų gražesnę nosį. O ką mes tada darome? Susirūpiname savo veido odos priežiūra. Lygiai tas pats yra ir gyvenime.
Taip pat skaitykite: Revoliucinės Prancūzijos lyderiai
Mūsų galimybės pasiekti tikslą labiausiai priklauso ne nuo aplinkybių, nors labai dažnai atrodo - va, jeigu man pasisektų, tai aš galėčiau padaryti tą ir aną. Jei turėčiau daugiau laiko, pinigų, reikiamų pažįstamų, tai… galėčiau kurti sėkmingą verslą. Jeigu tik tas žmogus padarytų tai, aš galėčiau pasiekti savo tikslą. Pavyzdžiui, jeigu tik mano vyras mažiau dirbtų, mes galėtume turėti laimingą santuoką. Taip, aplinkybės gali padėti arba pakenkti, bet…
Bet ar tikrai nuo jų priklauso mūsų sėkmė? Ne. Aplinkybės nėra esminė sąlyga mūsų sėkmei. Esminė tavo sėkmės priežastis esi TU. Tu esi savo gyvenimo centras. Nuo tavo, kaip žmogaus, kokybės, tiek fizinės, tiek dvasinės, tiek ir psichologinės/emocinės, priklauso visa kita tavo gyvenime. Mūsų sėkmė priklauso ne nuo aplinkybių, o nuo to, kaip į tas aplinkybes reaguojame. Pavyzdžiui, dalyvavai pokalbyje dėl darbo ir tavęs nepriėmė. Šioje situacijoje aplinkybė yra ta, kad tavęs nepriėmė į darbą. Tu to pakeisti negali. Kiek daug galimų reakcijų! Saviugda bei koučingas padeda savo praeities klaidas panaudoti geresnės ateities kūrimui. Ir tai yra sėkmingų žmonių bruožas.
Asmenybė - visko pagrindas
Ką darai irgi yra labai svarbu. Tačiau daug svarbiau už ką tu darai, yra KAS tu esi arba KOKIA tu esi, kai tai darai. Naujas vairuotojas nevairuos taip gerai kaip patyręs, nors ir darys tą patį. Patyrusio boksininko smūgis nebus toks pats kaip pirmą kartą smūgiuojančio žmogaus, nors jis ir laikytųsi visų teisingo smūgiavimo taisyklių.
Asmenybė ir jos augimo lygis yra visa ko pagrindas. Todėl kai padedama savo klientams, pirmiausia dirbama su jų asmenybėmis. Tvirtai žinoma, kad kai jie paaugs, dalis jų problemų išsispręs savaime, o kitą dalį jiems bus daug lengviau išspręsti, nes jie turės tam tinkamus įgūdžius bei mąstymą (angl. mindset).
Pavyzdžiui, į mane kreipiasi klientė dėl santykių problemų su vyru, kuris labai daug dirba ir beveik neskiria jai nei dėmesio, nei laiko. Ji žinoma kaltina jį, kad jis toks nerūpestingas, darboholikas ir pan. ir jos tikslas yra kažkaip jį priversti su ja daugiau pabūti, priversti jį pasikeisti.
Taip pat skaitykite: Mokytojo realybė
Taip, yra tam tikros technikos, kurios padeda, tačiau aš jų net neliečiu, kol nepaliečiame klientės vidaus. Aš jai sakau - jei nori, kad vyras pats norėtų su tavimi praleisti daugiau laiko, turi būti tokia moterimi, su kuria jam būtų gera leisti laiką. Tai reiškia, turi nustoti bambėti, laidyti sarkastiškus juokelius ir sėdėti susiraukus galvodama, kad jis viską daro ne taip, kaip reikia.
Tačiau per prievartą tokių dalykų nepadarysi, negali šypsotis dantis sukandusi ir visą laiką savęs prievartauti.
Atsakomybė už save - būtina augimo sąlyga
Kitas labai svarbus dalykas, kurį supratau yra tai, kad augimui yra būtinas visiškas ir pilnas atsakomybės už save prisiėmimas. Ką tai reiškia?
Prisiimti visišką atsakomybę už save pirmiausia reiškia nekaltinti kitų. Jeigu norisi kažką kaltinti, tai yra ženklas, kad neatlieki savo vidinio darbo su savimi arba jį atlieki ne tinkamai (prisiminkite pavyzdį su veidrodžiu ir spuogu ant nosies).
Taip pat nereikėtų kaltinti ir savęs. Apskritai, kaltinimai neduoda nieko gero, nes jie kyla tada, kai susitelkiame į problemą. Tai ką gi daryti? Kaip tą atsakomybę prisiimti? Atsakymas labai paprastas - susitelkti į sprendimą! Ko išmokau ir ką kitą kartą galiu daryti kitaip, kaip panaudosiu šią patirtį? Štai toks klausimas sau, nieko nekaltina, bet labai skatina augti, mokytis bei tobulėti.
Taip pat skaitykite: Žaidimai ir charakterio ugdymas
Gyvenime yra tik dovanos ir pamokos. Net ir pačios pamokos yra dovanos.
Atsakomybės neišeina prisiimti tuomet, kai sau meluojame. Mes visi norime būti geri, tad kilus nemalonioms emocijoms, dažnai pradedame kabinti sau makaronus ir bėgti nuo jų. Yra milijonai būdų, kuriais „pudriname“ sau smegenis, kai tuo tarpu mūsų vidinis balsas tyliai kužda, kad yra visai ne taip, kaip mes sau sakome. Tačiau tą girdėti mums nemalonu, todėl toliau „kabiname sau makaronus“.
Pavyzdžiui, tu nusprendei sveikai maitintis ir nevalgyti saldumynų. Tačiau ant stalo, tiesiai prieš akis, stovi saldainiukų pilnas indelis. „Aš paimsiu tik vieną, ir viskas“ - bandai save apgauti. O tas balsas viduje kužda: „Tu po vieno tikrai nesustosi. Neimk visai. Juk tu sau pažadėjai“. Taip užsiveda vidinis dialogas. Nuo to, kuris balsas tavyje dažniausiai laimi, priklauso tai, kokia asmenybė tu esi.
Tas vidinis balsas, intuicija, nuojauta yra labai svarbus mūsų vedlys. Tai vadinama vidiniu kompasu arba barometru, kuris parodo, ar esame teisingame kelyje, ar elgiamės teisingai. Tereikia išmokti jį stebėti.
Taigi, asmenybės augimui yra būtinas atsakomybės prisiėmimas už save bei radikalus sąžiningumas su savimi. Tai nėra lengva, bet kai pavyksta - jausmas ir rezultatai yra neapsakomi. Kuo daugiau atsakomybės prisiimame ir kuo sąžiningesnės esame, tuo greičiau augame.
Drąsa ir tikėjimas - būtini augimo palydovai
Dar vienas augimo dėsnis yra tas, kad augimui būtinai reikia drąsos ir tikėjimo, kad viskas bus gerai, tikėjimo, kad susitvarkysiu, tikėjimo gėriu bei pasitikėjimo gyvenimu. Augimas reiškia daryti kažką naujo, ko dar nedariau. Jis yra nesaugus, rizikingas tik todėl, kad mes dar nežinome, kas bus kai pasielgsiu taip, kaip niekada nedariau.
Drąsa nereiškia, kad nėra baimės. Drąsios moterys nėra tos, kurios nebijo, todėl nereikia bėgti nuo savo baimių. Drąsa reiškia, kad bijau, bet vis tiek darau. Drąsa reiškia, kad baimę jaučiu, tačiau neleidžiu jai manęs sustabdyti. Ji mane tik perspėja, tačiau ji manęs nevaldo.
Augimas visada yra lydimas baimių, o su baime, kartu ir drąsos. Nes augimas reiškia išėjimą iš mums įprastos komforto zonos, o tai visada sukelia baimę, nerimą, nejaukumą ar panašias emocijas. Net ir geri pokyčiai, kurių labai norime, sukelia tokius jausmus. Pagalvokime, kaip prieš vestuves jaudinasi nuotaka arba nauja darbuotoja prieš pirmą kartą ateidama į naują darbą.
Tuomet dažnai kyla vidinis pasipriešinimas naujiems, dar nepatirtiems dalykams. Tai tik rodo, kad ketiname daryti kažką, ko iki šiol nedarėme, kažką naujo bei nepatirto. Susiduriame su dilema - pajausti diskomfortą ir paaugti ar jaustis patogiai ir likti ten pat. Pasipriešinimas bei baimės tik parodo su kuo reikia padirbėti dabar, kad taptum tokia asmenybe, kuri gali pasiekti naują tikslą. Tai yra savotiškas pasiruošimas tikslo pasiekimui ir puiki proga išvalyti savo smegenis nuo šiukšlių, susitvarkyti vidinius trukdančius įsitikinimus bei kompleksus.
Žinios - vertingos tik tada, kai jas naudojame
Žinios yra vertos tik tiek, kiek jas naudojame. Kiek daug žmonių labai gražiai kalba, tačiau patys nedaro to, ką sako, negyvena taip, kaip mokina kitus. Kaip dažnai mes paskaitome labai gerą knygą, kurioje parašyta tai, kas tikrai padėtų mums paaugti bei pagerinti savo gyvenimą ir visą tai panaudojame tik tam, kad paprotintumėm kitą. O savo gyvenime taip ir nepanaudojame gautų žinių.
Aš vadovaujuosi tokiu principu: perskaitau knygą ir pagalvoju, kokį vieną svarbiausią dalyką iš jos supratau ir kaip realiai aš galiu jį pritaikyti savo kasdienybėje, ką nuo šiol darysiu kitaip. Tą patį darau ir po kiekvieno seminaro, paskaitos ar kurso.
Tavo gyvenimas prieš skaitant gerą knygą ir ją perskaičius turi skirtis.
Saviugda - kelias į pilnatvę
Saviugda yra kelias į vidinę pilnatvę, gyvenimo kokybę ir pusiausvyrą. Nuoširdžiai žaviuosi tais žmonėmis, kurie yra smalsūs domėtis pasauliu ir savimi bei ambicingi ir ryžtingi siekti užsibrėžtų gyvenimo tikslų prasmingesniam ir kokybiškesniam gyvenimui. Mes juk visi siekiame tų pačių dalykų: būti laimingais, sėkmingais, mylimais - kitaip tariant kupini tiek išorinės, tiek vidinės gausos!
Vis tik saviugda kaip mokymosi visą gyvenimą procesas yra ne visuomet savanoriškai pasirinktas užsiėmimas, ypatingai tais momentais, kai susiduriame su nemaloniais ar didelių iššūkių keliančiais išoriniais veiksniais, kuriems reikiamu metu nesąmoningai mažai skyrėme dėmesio arba kurie nuo mūsų valios nepriklauso. Žmogus atsiduria tam tikroje kryžkelėje tarp praeities ir ateities - senojo Aš ir potencialiai naujojo Aš, į kurį „stumia“ pats gyvenimas. Tyrimų duomenys rodo, jog suaugusiųjų saviugda - kryptingas asmenybės ugdymasis ir savikūra, orientuotas į sąmoningą asmenybės transformaciją fiziniu, psichiniu, dvasiniu ar socialiniu lygmeniu per kasdienio sąmoningumo didinimą bei vidinių galių atskleidimą, asmens mąstymo ir elgsenos įpročių keitimą formuojant asmeninę gyvenimo filosofiją, kas padeda išlaikyti gerą sveikatą ir vidinę harmoniją, sėkmingai atlikti kasdienes užduotis bei įprasminti gyvenimą judant dvasinės brandos link. Nustatyta, jog diskomfortą keliančios kritinės gyvenimo patirtys sukuria prielaidas vystytis saviugdai kaip transformuojančiam ugdymuisi, nes vyksta asmenybės vertybinės sistemos pokyčiai, lemiantys saviugdos praktikų pasirinkimus: tai skatina analizuoti nepasitenkinimą keliančias priežastis, ieškoti jose gilesnės prasmės, o netikėtos įžvalgos atsiradimas lemia gyvenimo vertybių ir tikslų persvarstymą, kas stiprina motyvaciją sąmoningai ir kryptingai saviugdai.
Saviugda ir gyvenimo misija
Supratimas kas yra saviugda yra kiekvienam aiškus, tačiau žmogus gali nugyventi visą gyvenimą taip ir nesupratęs kokia jo misija buvo šioje žemėje. Yra ir tokių, kuriems klausimas - kokia tavo misija, atrodo kaip kažkoks nesusipratimas. Iki šio laikmečio vyrams dažniausiai jų misija buvo pasodinti medį, pastatyti namą, užauginti sūnų. Moterų dažnai įvardinama misija būdavo būti mama, prižiūrėti vaikus, sukurti namuose jaukumą ir grožį.
Tik užsiimantis saviugda žmogus žino savo misiją ir vertybes. Saviugda yra savęs pažinimas ir suvokimas kur aš esu, kas su manimi vyksta, kodėl aš patiriu tai, ką patiriu, kokios mano esminės užduotys gyvenime. Kai žmogus atsako į tokius ir panašius klausimus į jo gyvenimą ateina ramybė ir harmonija. Jis aiškiai žino koks jo tikslas ir kaip jo pasiekti. Visos šios savybės asmenyje pasireiškia ne užsirašius sąsiuvinyje, kad dabar būsiu toks ir elgsiuosi taip. Šios savybės tiesiog yra žmoguje, kai jis suderina tris sudedamąsias gyvenimo pilnatvės dalis, kurios veikia darnoje ir išvien. Nepavyks pasiekti pilnatvės gyvenime, jeigu jūsų protas prieštaraus širdies norams. Pavyzdžiui neturėsite visiškos sėkmės gyvenime, jeigu nenorėdami prieštarauti tėvų valiai įgijote teisininko specialybę, o jūsų siela trokšta tapyti. Tokiu atveju jums nelemta būti profesionalu nei vienoje iš šių sričių. Gyvenime reikia turėti drąsos išreikšti savo norus, drąsos pasipriešinti ir kai kuriais atvejais pasakyti tvirtą NE.
Žiniuoniai ir koučeriai - pagalbininkai saviugdos kelyje
Nuo neatmenamų laikų, kiekvienas kaimas turėdavo savo žiniuonį. Nebūtinai tai turėdavo būti žilas senelis su ilga barzda ar visų vaizduotėse gerai suvokiama ragana. Žiniuonio vaidmenyje būdavo paprasti kaimo žmonės, dažniausiai jie turėdavo išskirtinių gebėjimų, kuriuos paveldėdavo iš savo tėvų ir senelių. Taip išmintis keliaudavo iš kartos į kartą. Dažniausiai šie gyvenimo mokytojai, patarėjai turėdavo stipriai išvystytą intuiciją ir gebėjimą jausti kitą žmogų.
Dabar yra paprasčiau. Atsakymus į rūpimus klausimus galima rasti knygose, kursuose, seminaruose. Esame laikmetyje, kai informacija pasiekiama vienu mygtuko paspaudimu, tereikia panorėti ir sužinosi kaip gyvena žmonės kitose šalyse, kokia patirtimi jie dalinasi ir tam net nėra būtinybės mokėti užsienio kalbą. O tiems, kas nori tiksliai ir greitai verta pasinaudoti profesionalių koučerių pagalba.
Poreikiai ir galimybės
Savo kelionės šioje žemėje pradžioje kiekvienas žmogus gauna tiek, kiek jam reikia. Augant asmenybei, auga ir poreikiai. Vėliau ateina laikas, kai poreikiai ima mažėti, bet ne todėl, kad taip suplanuota iš aukščiau, o todėl, kad žmogus aptingsta, užsidaro jam patogioje aplinkoje ir nesistengia turėti daugiau. Arba jis patiki, kad geras gyvenimas, gausa ir turtai ne jam. Tai netiesa. Žmogus gali turėti viską ko tik panorės.
Jeigu nerandate atsakymo savarankiškai galite ateiti į koučingo sesiją, kurios metu aš padėsiu išsivaduoti iš klaidingų įsitikinimų ir suvokti savo galimybes. Renkatės jūs. Jau dabar - pasitikėkite viskuo, ką atliekate su entuziazmu ir aistra. Kai atliekamai užduočiai jums nereikia ieškoti papildomos motyvacijos iš išorės, tai vadinama veikla iš pašaukimo. Jeigu negalite pasakyti, kad tai apie jus, mąstykite ir veikite naujai. Jūs viską galite, tiesa vienas iki tiesos eisite ilgiau, o eidami su treneriu išvengsite aplinkelių ir klaidų. Siekiant visaverčio ir prasmingo gyvenimo, savęs tobulėjimo kelionė iškyla kaip transformuojanti odisėja.
Saviugdos psichologinis poveikis
Be įgūdžių ir žinių įgijimo, savęs tobulėjimas apima gilų savo vidinio pasaulio tyrinėjimą, asmeninį augimą ir atsparaus mąstymo ugdymą. Šiame straipsnyje gilinamasi į įvairiapusę saviugdos sritį ir jos gilų psichologinį poveikį, pabrėžiant, kaip sąmoningas asmeninės evoliucijos siekimas gali formuoti žmogaus psichiką.
Savęs tobulėjimas yra holistinis nuolatinis procesas, apimantis tyčines ir sąmoningas pastangas tobulinti įvairius savęs aspektus - fiziškai, intelektualiai, emociškai ir dvasiškai. Jis pranoksta tik tikslų siekimą, sutelkiant dėmesį į nuolatinę savęs atradimo ir augimo kelionę.
Įsitraukimas į saviugdos veiklą didina savigarbą ir pasitikėjimą savimi. Asmenys, įgydami naujų įgūdžių, siekdami asmeninių tikslų ir įveikdami iššūkius, labiau tiki savo sugebėjimais ir formuoja teigiamą savęs įvaizdį.
Savęs ugdymo praktika dažnai apima streso valdymo metodus, tokius kaip sąmoningumas ir laiko valdymas. Ugdydami atsparų mąstymą ir taikydami veiksmingas įveikos strategijas, asmenys gali lengviau įveikti gyvenimo iššūkius ir sumažinti streso poveikį savo psichinei gerovei.
Savęs tobulėjimas skatina savistabą ir savirefleksiją, todėl padidėja savimonė. Savo vertybių, stipriųjų pusių ir tobulintinų sričių supratimas skatina gilesnį ryšį su savimi ir padeda pagrindą sąmoningam asmeniniam augimui.
Asmeninių bei profesinių tikslų išsikėlimas ir siekimas yra esminis saviugdos aspektas. Prasmingų tikslų siekimas suteikia tikslo, krypties ir pasiekimų pojūtį, skatina motyvaciją ir atkaklumą.
Savęs tobulėjimas suteikia asmenims įrankius, kad jie būtų atsparūs sunkumams. Puoselėdami augimo mąstymą - tikėjimą savo gebėjimu mokytis ir prisitaikyti - žmonės į iššūkius žiūri kaip į mokymosi ir tobulėjimo galimybes, o ne į neįveikiamas kliūtis.
Emocinis intelektas, gebėjimas suprasti ir valdyti savo ir kitų emocijas yra pagrindinis savęs tobulėjimo rezultatas. Padidėjęs emocinis intelektas prisideda prie veiksmingesnio bendravimo, stipresnių santykių ir geresnių konfliktų sprendimo įgūdžių.
Strategijos saviugdai ir psichologiniam poveikiui pasiekti
Nuolatinio mokymosi mąstysena - tai žinių ir naujų įgūdžių siekis. Nesvarbu, ar per formalųjį švietimą, internetinius kursus ar savarankišką mokymąsi, žinių siekimas prisideda prie intelektualinio augimo ir gebėjimo prisitaikyti.
Realių ir pasiekiamų tikslų išsikėlimas yra kertinis tobulėjimo akmuo. Tikslai suteikia kryptį, motyvaciją ir pagrindą asmeniniam augimui. Didesnių tikslų skaidymas į mažesnius, valdomus žingsnius padidina sėkmės tikimybę.
Sąmoningumo praktikos, tokios kaip meditacija, ugdo dabarties momento suvokimą ir psichinį aiškumą. Jos prisideda prie emocinės gerovės, streso mažinimo ir geresnio dėmesio - esminių psichologinės sveikatos elementų.
Fizinė gerovė yra neatsiejama nuo psichologinės sveikatos. Reguliarus fizinis aktyvumas, subalansuota mityba ir pakankamas miegas pakelia energijos lygį, pagerina nuotaiką ir bendrą psichologinį atsparumą.
Pozityvūs teiginiai - tai sąmoningi teigiami įsitikinimai apie save. Kartodami teiginius, skatinančius meilę sau, pasitikėjimą ir atsparumą, asmenys gali pakeisti savęs suvokimą ir ugdyti teigiamą mąstymą.