Šiame straipsnyje panagrinėsime psichosomatikos sąvoką, jos ryšį su kūnu ir protu, bei kaip emocijos gali pasireikšti fiziniais simptomais. Aptarsime, kaip spręsti šias problemas holistiškai ir kaip stiprinti santykį su savimi, kad pagerintume gyvenimo kokybę.
Kas yra psichosomatika?
Psichosomatika susideda iš dviejų žodžių: psyche (graikiškai - siela) ir soma (kūnas). Psichosomatika yra mokslas, tiriantis ryšį tarp psichikos ir fizinio kūno. Tai reiškia, kad praeities neužbaigtos situacijos yra sprendžiamos simptomais. Psichosomatikoje simptomas yra vidinio konflikto pasekmė, kuri budina žmogų pagaliau spręsti atidėliotus, užmirštus ir pasąmonėj vis dar atvirus konfliktus. Kūnas visada veikia tikslingai, tad ir simptomai, sindromai bei ligos yra kaip tikslinga kompensacija neišspręstiems vidiniams konfliktams.
Aurelija Kacelavičiūtė, kineziterapeutė, kineziologijos specialistė ir integratyvios kūno-judesio terapijos (IBMT) studijuotoja, teigia, kad psichosomatika apibūdinama kaip mentalinių procesų vaizdinė išraiška, o soma yra patyriminis fizinės realybės ir gyvybingumo kūnas. Kitaip tariant, kai sielos skausmai virsta kūno skausmais.
Svarbu suprasti, kad simptomas nereiškia, kad žmogus serga. Tai reiškia, kad žmogus kinta. O sąmoningai ar nesąmoningai - čia jau pasirinkimo ir atsakingumo klausimas.
Kūno ir proto ryšys
Kūnas ir protas yra glaudžiai susiję. Aurelija tiki, kad kūnas gali išgyti be vaistų ar operacijų, jei tai ne kraštutinis atvejis. Sportuojant, šokant, gilinantis į biologiją, fiziologiją, neurologiją visada žavėjausi kūno kaip organizmo tobulumu - viskas turi savo vietą bei paskirtį, vykdo absoliučiai skirtingas funkcijas, bet tuo pačiu susiję tarpusavy.
Taip pat skaitykite: „Skype“ emocijos: įtaka mūsų jausmams
Aurelija ieškojo atsakymų į savo asmeninius sveikatos klausimus: migrena, sutrikusi virškinimo sistemos veikla, nuolat išberta oda, raumenų skausmingi spazmai, sunkumas kvėpuoti, žandikaulio įtampa, nuovargis, nemiga, disociacija… Kuo toliau, tuo labiau įsitikino kūno ir proto sąsajomis.
Žmogus iš esmės yra psichosomatinė būtybė.
Oda kaip smegenų tąsa
Oda yra smegenų tąsa, kuri reaguoja į kontaktą ar jo nebūvimą. Žmogaus oda yra smegenų bei nervų sistemos tąsa, nes odos ląstelės ir nervų sistemos ląstelės turi bendrą embriologinę kilmę - abejos vystosi iš ektodermos (embrioninėje stadijoje). Tai apima ne tik odą, bet ir burnos bei nosies gleivinę, išangę, prakaito liaukas, plaukus, nagus bei dantų emalį.
Kalbant apie šeimos hierarchinę sistemą, pirmiausia kenčia energetiškai silpniausias, kuris dažnai būna ir jauniausias narys - pagrandukas. Jei tėvai išgyvena savyje ar tarpusavy vidinius konfliktus, tai vaikai visada jaučia ir iš tos besąlyginės meilės, iš noro užsitikrinti rūpestingumo gavimą vaiko psichika imasi gelbėjimo pozicijos lyg „pasiimdamas“ dalį fizinio negalavimo sau.
Kai kurie specialistai teigia, kad žmogaus sveikata priklauso nuo tėvų būsenos tol, kol žmogus finansiškai yra priklausomas nuo tėvų. Kas skamba logiškai, nes asmuo vis dar vengia atsakomybės, todėl ribojasi jo laisvės, formuojasi skolos pojūtis ir lūkesčiai tėvams, kuriuos nuolat lydi nusivylimas - visa tai tampa puikia dirva nepaaiškinamiems simptomams.
Taip pat skaitykite: Psichoterapija internetu
Pagrindinės vaikų odos problemos ir jų priežastys
Nėra vienos priežasties ar vienos pasekmės vaiko odai. Be to, oda gan didelis ir keliasluoksnis organas, kurį veikia tikrai ne viena tema, todėl ir priežastys bei pasekmės priklauso nuo asmeninių psichikoje sukurtų asociacijų.
Pagrindinės temos apima saugumą, gėdą, kontaktą ir dėmesio gavimą. Keletas pavyzdžių kiekvienai temai:
- Saugumas. Jei vaikas patyrė fizinį smurtą ar matė fizinį smurtą aplinkoje, tada psichika ieško lengvo, greito, energijos kiekiu „pigaus“ ir efektyvaus būdo apsisaugoti, pvz., per odą (kaip vidų saugantis nuo išorės organas) - taip atsiranda psoriazė, drugelio oda, stiprios alerginės reakcijos, kurios lyg priverčia smurtaujantį šeimos narį sustoti ir taip vaikas kūno pagalba apsisaugo nuo smurto.
- Šleikštulys (gėda). Jei vaikas linksmai vasarą lauke, oda nudegė, o grįžus namo abu tėvai pasibaisėję sako: „Kas tavo veidui? Kaip baisiai atrodo rankos, visa kaip beždžionės užpakalis raudona, o nosis kaip pas mano girtą tėvą - raudonas burokas.“ Tiek ir tereikia, kad vaiko psichika pasidarytų išvadą „mano išvaizda yra gėdinga, negaliu rodytis dienos šviesoje, saulė mano daro pabaisa“ - tai kūne pasireiškia saulės/karščio alergija.
- Kontaktas. Viena dažniausių situacijų, kai vyksta giminės šventė, kur susirenka visokių tetų, dėdžių ir tėvai pradeda vaiką versti apsikabinti, bučiuotis, fotografuotis su jam nepažįstamais ir nepatinkančiais žmonėmis - taip psichika randa išeitį kūno pagalba, pvz., dermatitas tampa dingstimi vaikui niekur nesiliesti ir būti neliečiamu.
- Dėmesio gavimas. Galiausiai, kai vaikas įvairiais būdais prašo dėmesio, kurio vis tiek pilnavertiškai negauna, tai psichika bando ligos taktiką - akne ar vitiligo. Tėvai pamato, išsigąsta, susirūpina, pradeda dažniau bendrauti su vaiku sveikatos klausimais, vežioja visokiem tyrimam daryti… taip psichika užpildo dėmesio trūkumo deficitą, o odos liga šiuo atveju yra puiki taktika dėmesiui gauti.
Holistinis gydymas
Vienintelis būdas visa tai išspręsti, pasak Aurelijos, holistiškai. Pradedant nuo pagrindų - mitybos, miego, vandens, judėjimo, tvarkingo darbo-poilsio režimo, pakankamos socializacijos ir laiko sau. Tada pridedame savirealizaciją, kūrybą, hobius, laisvalaikį. Lygiagrečiai tvarkome santykius su tėvais, draugais, kolegomis. Visa tai sudaro gyvenimo kokybę.
Svarbiausia, stiprinti santykį su savimi, nes tai atsispindi visame kame - kūne, požiūryje, rezultatuose, uždarbyje, santykių kokybėje. Tėvams svarbu įsisąmoninti, kad vaiko gydyme pirmoje vietoje turi būti darbas su savimi, o ne vaiko „taisymas.“ Kitaip vaikas iš esmės įtiki, kad yra sugadintas, blogas, netinkamas, nereikalingas, atstumtas, vienišas… ir visos šios išvados tampa jo vidiniu monologu sudėtingose situacijose. Pradėkime nuo savęs. Juk iš tėvų vaikai mokosi apie save.
Dirbdama su žmonėmis per sesijas ji apjungia kineziterapiją, kineziologiją, IBMT, darbą su pasąmone, kvėpavimo technikas, piešimo terapijos elementus ir kitas praktikas. Vienam užtenka vienos sesijos, kitiems ir metų neužtenka, bet svarbiausia - progresas.
Taip pat skaitykite: KBT terapija Skype platformoje
Kaip atpažinti psichosomatinę ligą?
Psichosomatinė liga yra ta, kuriai gydytojai negali nustatyti tikslių atsiradimo priežasčių. Arba rastos priežastys nepasiduoda įprastiems gydymo būdams, arba įprasti būdai padeda tik dalinai, trumpam. Į tai ji ir siūlo atkreipti dėmesį tėvams: „Kai simptomai ar ligos kinta priklausomai nuo emocinės būsenos, patiriamo streso, iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad simptomas „banguoja“ nežinia nuo ko. Ypač, kai liga ar simptomas trunka ar kartojasi ilgiau nei 1 metus arba yra paveldėtas.“
Iš esmės simptomas padeda vaikui susidoroti su tuo, kam įveikti jis dar neturi patirties bei įrankių. Padeda pasiekti poreikių patenkinimo.
„Elgesys, kurį matome, atspindi susikaupusį vaiko (arba pačių tėvų) streso krūvį.“ Šia fraze norisi pakviesti tėvus žvelgti į save ir vaikus su atjauta ir nuoširdžiu noru pažinti, kas iš tikrųjų slypi už viso to fizinio skausmo, pilvuko maudimo, pykinimo, šlapinimosi, dermatito, karščiavimo, slogos ir t.t.
Išvados
Psichosomatika atskleidžia glaudų ryšį tarp mūsų emocijų ir fizinės sveikatos. Supratimas, kaip praeities konfliktai ir neužbaigtos situacijos gali pasireikšti kūno simptomais, yra pirmas žingsnis link holistinio gydymo. Stiprinant santykį su savimi, rūpinantis savo emocine ir fizine gerove, galime pagerinti savo gyvenimo kokybę ir išspręsti psichosomatines problemas.