Ar apie autizmo sutrikimą turinčius vaikus žinome pakankamai? Pagal Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) duomenis, vaikų, turinčių autizmo spektro sutrikimus, skaičius kasmet sparčiai auga. 2019 m. duomenys rodo, kad 1 iš 160 vaikų visame pasaulyje yra diagnozuojami autizmo spektro sutrikimai, pasireiškę per pirmuosius penkerius gyvenimo metus. Lietuvoje, pagal 2018 metų duomenis, 100 tūkstančių gyventojų tenka 378,11 autizmo atvejų, tačiau ši statistika nėra galutinė, kadangi ji atspindi tik gydymo įstaigas lankančių asmenų skaičių. Šiame straipsnyje aptarsime autizmo spektro sutrikimus (ASS), jų atpažinimo būdus, priežiūros ypatumus ir esamą situaciją Lietuvoje.
Kas yra autizmo spektro sutrikimas?
Autizmo spektro sutrikimas - tai smegenų vystymosi nukrypimas, kuris pasireiškia socialinių įgūdžių trūkumu arba šių įgūdžių vystymosi sulėtėjimu. Išskiriami trys pagrindiniai simptomai:
- Nuoseklus tam tikrų socialinių interesų trūkumas.
- Komunikacijos stoka.
- Pasikartojančios griežtos tvarkos veiksmų sekos.
Autizmo spektro sutrikimas diagnozuojamas tik turintiems akivaizdžius visus tris simptomus. Autizmą, visą gyvenimą trunkantį raidos sutrikimą, 1943 m. apibrėžė daktaras Leo Kanneris. Jis pastebėjo, kad autizmui būdingas kalbos, socialinės raidos sutrikimas, jį turintiems žmonėms reikia pastovumo, pasikartojimo, nuspėjamumo. Autistai pasižymi regimąja atmintimi, jie puikiai sprendžia įvairias vaizdines užduotis.
Kaip atpažinti autizmo spektro sutrikimus?
Apie tai, kaip atpažinti autizmo spektro sutrikimus turinčius vaikus pasakoja Mykolo Romerio universiteto Žmogaus ir visuomenės studijų fakulteto Edukologijos ir socialinio darbo instituto profesorė, Lietuvos socialinio darbo mokyklų asociacijos prezidentė prof. dr. Vida Gudžinskienė: „Autizmo spektro sutrikimus turintiems asmenims yra itin sudėtinga išsakyti savo nuomonę ir užmegzti kontaktą, dėl to aplinkiniams net paprasčiausiose socialinėse situacijose sunku suprasti jų mintis, jausmus ir elgesį. Dažnai autizmo spektro sutrikimą turinys vaikai perdėtai reaguoja ir patiria stresą susidūrę su naujovėmis ir neįprastomis situacijomis, jie jaučiasi emociškai nestabilūs. Taip susiformuoja savita socialinė sąveika ir skurdūs socialiniai įgūdžiai, didėja streso lygis, dėl kurių augančiam vaikui darosi vis sunkiau orientuotis socialinėje aplinkoje. Susidūrę su problema, kurios sprendimo iš anksto nežino, vaikai, turintys autizmo spektro sutrikimų, tampa bejėgiais ir tai gali sukelti įvairius elgesio savitumus ir sunkumus, pavyzdžiui, agresiją, pykčio protrūkius, vaikas gali pradėti žaloti save ar rodyti besikartojantį elgesį. Tad, įvairios kasdieninės probleminės situacijos gali turėti didelį poveikį vaiko gyvenimo kokybei, nes dažnai tai riboja galimybę mokytis integruotoje aplinkoje, dalyvauti papildomose neformaliojo ugdymo veiklose“.
Vienas iš ryškesnių autizmo spektro sutrikimų bruožų yra neįprastas prisirišimas ir santykiai su tėvais, kurie varijuoja nuo vieno kraštutinumo iki kito, kuomet vaikai laikosi įsikibę savo tėvų ir isteriškai verkia, kai yra paliekami arba beveik nėra linkę pripažinti savo tėvų ir mielai išeitų su nepažįstamuoju. Neretai vaikai lyg ir atrodo prisirišę prie tėvų, tačiau gali juos netikėtai užsipulti, tampyti už plaukų ir šūkauti, jei yra neleidžiama elgtis taip, kaip jie norėtų. Aplinkiniams gali būti sunku nesikišti, todėl svarbu tai, kad patys tėvai mokėtų tinkamai reaguoti ir ištvertų vaiko ašaras tais momentais. Dažnai pernelyg guosdami vaiką, tėvai iš tikrųjų jį patikina, kad situacija yra potencialiai pavojinga. Taip formuojami netinkami įpročiai, o vaikai tampa įpročių įkaitais.
Taip pat skaitykite: Išsamus depresijos slaugos vadovas
Kitas ryškus bruožas - socialinių įgūdžių stoka. Anot, MRU profesorės Vidos Gudžinskienės, „dauguma vaikų nori būti savarankiški, jie didžiuojasi savo pasiekimais ir nori būti panašūs į suaugusiuosius. Tačiau vaikai, turintys autizmo spektro sutrikimų, nesidomi pokyčiais, jie nenori būti panašūs į kitus, dėl to jų tėvams būna sunku juos suvaldyti ir ramybės dėlei tėvai linkę nusileisti. O tai yra viena dažniausių tėvų klaidų, nes autizmo spektro sutrikimai neužkerta kelio fizinei vaiko raidai - toks vaikas sugeba viską, ką gali padaryti jo bendraamžiai. Tiesiog reikia kantriai jį mokyti ir suteikti pagalbą, pastiprinimą. Socialinių pedagogų ir mokytojų užduotis - įtikinti tėvus, kad jų vaikai šioje srityje nėra neįgalūs, tiesiog vaikas, turintis autizmo spektro sutrikimą, išsiskiria kitoniškumu socialinėje plotmėje ir tai galiausiai sumažina jų savigarbą. Kuo ilgiau bus vilkinamas vaiko mokymas, tuo sunkiau bus įveikti nusistovėjusius įpročius. Svarbu nepraleisti 3-5 metų vaiko raidos laikotarpio, kuomet formuojasi kalbiniai įgūdžiai, o turinčių autizmo spektro sutrikimų vaikų raida yra žymiai lėtesnė.
Autizmo spektro sutrikimų turintys vaikai, savitai išreiškia save ir savo santykį su supančia aplinka. Vaikams būdingas konkretus, nelankstus mąstymas ir loginės išvados, o abstraktesnės idėjos bei metaforos jiems yra sunkiai suvokiamos. Taip pat vaikai dažnai jaučiasi susaistyti taisyklių. Juos nuolat lydi neigiama socialinė patirtis ir žema savigarba, dėl to kyla daug socialinių problemų, nesusipratimų bei konfliktų, didinančių streso lygį ir sukeliančių nerimą.
Ankstyvieji požymiai
Įvairiose šalyse, pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje jau yra gairės specialistams, kaip išmokti atpažinti pakitimus, galimus sutrikimus netgi dviejų-trijų mėnesių amžiaus vaikams. Ir tai yra svarbu, nes norime kuo anksčiau identifikuoti sutrikimą. Visi žinome, kad autizmas susijęs su sutrikusia įvairiais lygmenimis komunikacija. Tad kokie tie požymiai, nurodomi pediatrams, ir kuriuos atpažinti galėtume mokyti ir tėvus?
- Neįprastos vizualinės fiksacijos - vaikai labiau linkę žiūrėti į objektus nei į veidus. Normaliai besivystantis vaikas žiūri į veidą, nes iš veido jis išmoksta labai daug.
- Tam tikras kartojimas.
- Netipinis kalbos vystymasis, dažnai atsiliekantis įvairių garsų kartojimas gali būti vienas požymių, kad yra tam tikri vystymosi sutrikimai, siejami su autizmu, ir turi būti vertinami kitų sutrikimų kontekste.
- Nenoras bendrauti, noras orientuotis į negyvus objektus, o ne į savo tėvus.
Šie požymiai gali būti labai ankstyvi, jau antrą-trečią mėnesį pediatrams rekomenduojama atkreipti dėmesį, o šeši mėnesiai yra vėliausias laikas pastebėti šiuos požymius.
Kaip padėti autizmo spektro sutrikimą turinčiam vaikui?
Mykolo Romerio universiteto profesorė V. Gudžinskienė rekomenduoja:
Taip pat skaitykite: Bendruomenės psichikos sveikatos slaugytojo vaidmuo
- Pradėkite nuo akių kontakto palaikymo ir atkakliai lavinkite šį įgūdį, nes nuo kontakto prasideda bendravimas ir socialinė sąveika.
- Pratinkite užsiimti veikla ir žaisti bendradarbiaujant su kitais.
- Rekomenduotina pažymėti atskiras zonas nuotraukomis ar simboliais, taip vaikas išmoks susieti jas su tam tikru daiktu ar veikla.
- Skatinkite, motyvuokite vaiką, padėkite jam matyti veiklos tikslą.
- Jei aplinkoje triukšminga, ar daugiau vaikų šalia, siekdami padėti išvengti fizinio diskomforto, nukreipkite autizmo spektro sutrikimą turinčio vaiko dėmesį į kitą veiklą. Be to, esant sunkumams - nukreipkite vaiko dėmesį kitur ar net nutraukite veiklą, kol vaikas nurims.
- Mokytojai dažnai linkę per pamokas kalbėti daug, manydami, kad visi mokiniai sugeba sekti jų mintį ir supranta jų žodžius. ASS sunku sekti greitą kalbą ir sudėtingus sakinius, tad naudokite paveikslėlius, simbolius ar vizualinį tvarkaraštį. Jums pakaks tik atkreipti vaiko dėmesį į vaizdinę priemonę ir jis pats imsis kitos veiklos.
- Paaugliams - padėkite atpažinti savo emocijas, įskaitant ir kompleksines emocijas (pvz., pavydas, pasididžiavimas ir t. valdykite ir nukreipkite savo jausmus taip, kad grupė lengviau įgyvendintų savo tikslus, tam pasitelkdami emocinį intelektą. Demonstruodami savivoką ir savitvardą savo pavyzdžiu parodykime, kaip mums sekasi suvokti savo emocijas ir valdyti save.
Situacija Lietuvoje
Lietuvoje kasmet fiksuojama keli šimtai naujų autizmo atvejų, pasaulyje šie skaičiai auga. Deja, kol kas visuomenė dar nelabai išmano apie autizmo spektro sutrikimą bei apie didžiules problemas, su kuriomis susiduria tokius vaikus auginantys tėvai. Iki šiol pasitaiko tokių komentarų, kad tai yra išgalvota liga, jog norima gauti išmokų. Lietuvoje kol kas lengviau reaguojama į fizinę negalią nei į psichinę. Visonskino (JAV) universiteto mokslininkai yra nustatę, kad stresas, kurį nuolat patiria autistų vaikų tėvai, prilygsta stresui, kurį jaučia karo zonoje esantys žmonės.
Dideliu iššūkiu dažnai tampa išvyka į gatvę, vaikų žaidimų aikštelę, prekybos centrą. O ką jau kalbėti apie vizitą pas gydytoją, kirpėją, ugdymo įstaigą… Tėvai, sužinoję diagnozę, labai dažnai pasijunta vieniši, patiria didžiulių išlaidų, nes tenka samdyti auklę, mesti darbą, kenčia kiti šeimoje augantys vaikai.
Organizacijos, teikiančios pagalbą
2006 m., kai beveik nebuvo informacijos apie autizmo spektro sutrikimą, autistus vaikus auginantys tėvai įkūrė asociaciją „Kitoks vaikas“, o 2013 m. buvo įkurta asociacija „Lietaus vaikai“, kuri šiandien jungia jau kelis šimtus šeimų. Šios nevyriausybinės organizacijos kelia klausimų apie profesionalių paslaugų trūkumą, kuris itin aštrus visuose Lietuvos regionuose, išskyrus Vilnių ir Kauną.
Ankstyvosios intervencijos svarba
Didelė problema šiuo metu yra ta, kad, pediatrui pastebėjus tam tikrų sutrikimų, vaikas turi labai ilgai laukti eilėje, kol pateks pas trečiojo lygio specialistus Kaune „Lopšelyje“ ar Vilniuje, Vaiko raidos centre. Tas laikas - nepamirškime, kad smegenys vystosi kritiniais „langais“ - jau tampa prarastas vaikui, jo jis nebeatgaus, ir mes turime galvoti, ką darysime tada, kai tik kyla įtarimų tėvams ar pediatrui. Ir nereikia didelės specialistų paramos, nes daugiausia pagalbos tokio amžiaus vaikas gali gauti iš savo tėvų. Bet vaikas iki trejų metų daugiausia gali išmokti iš tėvų, o ne iš specialistų.
Autizmas - ugdymo iššūkis
2014 m. buvo nustatyta, kad autizmo spektro sutrikimą turinčių vaikų smegenyse yra gerokai daugiau smegenų neuronų jungčių. Turėtume pradėti žiūrėti į autizmą ne kaip į ligą, kurią turime gydyti, o kaip į ugdymo iššūkį. Turime padėti atskleisti žmogui jo galimybes, jas visas išnaudoti.
Taip pat skaitykite: Slauga esant psichikos sutrikimams
Neuromokslinis požiūris į autizmą
Ministro A. Balandžio 1-ąją LR Seime vyko konferencija „Autizmas Lietuvoje. Iššūkiai ir sprendimai“. Pranešimą „Autistiškos smegenys neuromokslininko akimis“ joje skaitė neuromokslininkė dr. URTĖ NENIŠKYTĖ. Ką mes žinome apie autizmą ir apie autistiškas smegenis neuromoksliniu požiūriu? Kas jau yra mokslo nustatyta, ką dar reikia nustatyti ir kur einame toliau?
Žiūrėdami į autizmo paplitimo dinamiką, mes matome didžiulį augimą, ir dažnai viešojoje erdvėje girdime apie autizmo epidemiją, nes atrodo, kad nuo 1975-ųjų iki dabar, per keturiasdešimt metų mes padarėme kažką labai blogai, kad tiek daug vaikų susiduria su tokiais neurovystymosi sutrikimais. Iš tikrųjų mes nuolat keitėme tai, ką vadiname autizmu, ir tai turėjo žymiai didesnę įtaką autizmo paplitimo dinamikai nei pačių sutrikimo atvejų didėjimas. Autizmas plečiasi, bet jis auga procentais, o ne kartais. Tas didėjimas susijęs su tuo, kad kiekvieną kartą atnaujindami gaires (jeigu žiūrėsime į JAV nustatytas gaires) pamatysime, kad autizmu vadiname daug ką. Kai po vienu skėčiu sudedame daug sutrikimų, kurie gali būti labai skirtingi, mes nepadedame nei gydytojams, nei pacientams, nei tyrėjams. Kaip pavyzdį, kodėl tai galėtų būti problema, galėčiau pateikti savo tyrimus Alzheimerio srityje. Žinome, kad Alzheimerio liga gali būti dviejų tipų: ankstyvoji, susijusi su genetiniais pakitimais, ir vėlyvoji, susijusi su senatviniais pokyčiais. Mes vis dar šiuo pavadinimu vadiname abu ligos tipus, vis dar ieškome terapijos, kuri galėtų padėti abiem atvejais. Mes to nerandame, nors jau seniai galėjome išspręsti genetinės Alzheimerio ligos gydymą. Ar nenutiks taip pat ir su autizmu, kai sudedame viską po vienu skėčiu ir nebandome išsiaiškinti, koks yra šis sutrikimas.
Kada atsiranda autizmas?
Ilgą laiką buvo galvojama, kad tai yra antrųjų gyvenimo metų sutrikimas. Ir iš to labai nesėkmingai atsirado asociacijų, kurios mus veda prie tymų epidemijos. Tai buvo sąsajos su tymų, raudonukės, kiaulytės skiepu, kuris tiesiog - taip jau atsitiko - atsirasdavo tuo pačiu metu: tiek autizmo simptomai, pastebimi net ne specialistams, tėvams, artimiesiems, tiek skiepijimo laikas. Ir iš tiesų tie požymiai, kurie atsiranda antraisiais vaiko gyvenimo metais, yra akivaizdūs, ir tėvai jų ignoruoti nesugeba. Bet ar tai reiškia, kad pakitimai atsirado antraisiais metais? Iš tikrųjų, ne.
Ankstyva diagnostika
Galimybė nustatyti dar anksčiau atsirado vystantis neuromokslams, be to, dabar yra žymiai daugiau galimybių taikyti funkcinį magnetinį rezonansą, taip pat jau yra technologijų, kompensuojančių judesius, kurie yra kritiniai, nes tame prietaise negalima judėti, norint gauti tikslius rezultatus. Londono mokslininkai sukūrė algoritmus, leidžiančius kompensuoti judėjimą, ir žiūrėti, koks yra aktyvumas. Jie tyrė naujagimius, keldami klausimą, ar galima perspektyviai ištirti juos ir numatyti, kurie naujagimiai per ateinančius trejus metus (nes vis dar laikoma, kad autizmas išsivysto pirmaisiais trejais metais) bus diagnozuoti kaip turintys autizmo spektro sutrikimą. Vaikai buvo pasirinkti iš didelės genetinės rizikos grupės, jų vyresni broliai ar seserys turėjo autizmo diagnozę. Tokia populiacija buvo reikalinga tam, kad būtų surinkta pakankamai respondentų, kuriems išsivysto autizmas, nes bendroje populiacijoje tai būtų vienas iš šimto ar vienas iš aštuoniasdešimties. Mokslininkai tyrė matomą smegenų aktyvumą ir pagal algoritmus bandė numatyti, kuriems šių vaikų bus diagnozuotas autizmas, o kuriems - ne. Po trejų metų grįžę prie šių duomenų jie pamatė, kad naujagimystės (pirmąjį mėnesį) laikotarpiu jie nustatė tiksliai, kurie iš tų vaikų turi smegenų sutrikimą, būdingą autizmui. Tikslumas buvo 90 procentų.
Tyrimai su vaisiais
Dabar tyrėjai jau atlieka tyrimus su vaisiais. Dar trečiajame nėštumo trimestre, naudodami tą patį algoritmą, leidžiantį jiems kompensuoti judėjimą gimdoje, nes vaisiui nepasakysi, kad nereikia judėti, o paralitikų mes nenorime naudoti, atlikdami tyrimus, tiesiogiai nesusijusius su sveikata, galime atlikti magnetinį rezonansą, kuris yra visiškai nekenksmingas. Buvo pastebėta, kad trečiajame nėštumo trimestre mes 70 procentų tikslumu nustatome, kuriems vaikams bus nustatytas autizmo spektro sutrikimas.
Smegenų vystymosi "langai"
Vaisiaus nepradėsime gydyti vaistais, o smegenys (pagal dabartinį priimtą modelį) vystosi vadinamaisiais smegenų „langais“. Tai yra tam tikros sritys, kurios išvysto tam tikras savybes tam tikru metu. Ir jei praleidžiame tą kritinį „langą“, nebegalime to prarasto laikotarpio kompensuoti.
Neuronų jungtys autistiškose smegenyse
Autistinėse smegenyse yra daugiau neuronų jungčių. Dėl to, kad jų per daug, mes stebime didesnį sričių sujungimą. Šis sujungimas siejamas ir su hiperjautrumu, kai tam tikras stimulas, kuris turėtų aktyvuoti tik tam tikrą sensorinę sritį, aktyvuoja žymiai daugiau, ir mes stebime rezultatą - hiperaktyvuotas smegenis. Neurotipiniam individui nuo sensorinio stimulo aktyvuojasi tik sensorinė smegenų žievė, tuo tarpu autistui aktyvuojasi viskas. Smegenų vystymasis susijęs su tuo, kad pradiniu laikotarpiu smegenų neuronų jungčių tankis labai didėja, o paskui jų skaičius (nes kiekviena vystosi savo „lange“) pradeda mažėti. Prieš gimimą jungčių tankis yra mažas, iki trijų mėnesių jis vis dar santykinai mažas, bet po to pradeda labai didėti. Po dvejų metų jungčių pradeda mažėti, tas mažėjimas būtinas, kad susiformuotų normalus tinklas, nes mūsų smegenys, kurios naudoja labai daug energetinių ir kitokių resursų, negali palaikyti dvigubai daugiau jungčių.
Suaugusiųjų autizmas
Pasaulyje ir Lietuvoje daugėja vaikų, kuriems diagnozuojamas autizmas. Kai tvirtas, gražus 30-metis Mantas Pikelis buvo mažas, apie autizmą niekas, net gydytojai, nekalbėjo, nors šis raidos sutrikimas pasaulyje žinomas nuo 1940 m. Nūnai pasaulyje autizmas kasmet diagnozuojamas vienam procentui vaikų. Lietuvoje statistikos neturime. Vienintelis autizmo paplitimo tyrimas buvo atliktas Vilniaus universiteto Vaikų psichiatrijos ir socialinės pediatrijos centre daugiau nei prieš dešimtmetį.
Manto mama Vilija galvoja, kad jos sūnui nuo vaikystės pripažintas protinis atsilikimas galėtų būti pakeistas į autizmo diagnozę. Būtent ši asociacija kartu su Lietuvos sveikatos mokslų universitetu praėjusią savaitę Kaune surengė 12-ąją Baltijos vaikų neurologų mokslinę-praktinę konferenciją, kurioje dalyvavo daugiau kaip pusantro šimto neurologijos specialistų iš viso pasaulio.
"Mokytoja pastebėjo, kad Mantas atlieka ritualus, manipuliuoja paties susikurtais daiktais. Tuomet ji pradėjo domėtis, kas yra autizmas. Sužinojo, kad monotoniški Manto judesiai, kas jam būdinga nuo vaikystės, yra ne kas kita, kaip autizmo požymis. "Be to suktuko Mantas negalėjo bendrauti su kitais vaikais. "Pamačiau, kad Mantui nebus lengva integruotis, jo būsena kitokia. Ji apgailestauja, kad sovietiniais laikais nebuvo autizmą diagnozuojančių gydytojų, o dabar šis sutrikimas nebenustatomas suaugusiesiems. "O aš noriu pasitikslinti, įsitikinti, kas yra mano sūnui. "Suaugusiųjų psichiatrai gali nemokėti diagnozuoti autizmo, nes tai vaikystės liga. Be to, atskirti ją nuo intelekto sutrikimo labai sudėtinga, - paprašyta pakomentuoti Virginijos nusiskundimą atkreipė dėmesį neurologų konferencijos dalyvė iš JAV, Northwesterno universiteto Vaikų neuropsichiatrijos klinikos vadovė docentė Sigita Plioplys. "Visi intelekto sutrikimų turintys žmonės turi ir autizmo simptomų. Jei pacientas negali kalbėti, nesuvokia, kaip elgtis, turi socialinio bendravimo problemų, galima įtarti, kad jis - autistas.
Diagnostikos svarba
"Svarbu kuo anksčiau nustatyti diagnozę. Esant tik komunikacijos problemų, be protinio atsilikimo, 30 proc. Ypatingo dėmesio, priežiūros reikia žmonėms, kuriems diagnozuoti bet kokie protinės raidos sutrikimai. Į teiginį, kad autizmas - lengvesnė liga, todėl siekiama šios diagnozės, docentė S.Plioplys atsako skeptiškai: tai tik žodžių žaismas, nes bet koks protinis atsilikimas, kaip ir autizmas, yra raidos sutrikimas.
Genetika ir autizmas
Jau seniai glaudžius ryšius su garsiausiais Švedijos neurologais palaikanti mokslų daktarė A.Prasauskienė tvirtina, kad visame pasaulyje duomenų dėl autizmo ir kitų raidos sutrikimų paveldėjimo sukaupta dar labai mažai. "Genetika šioje srityje dar nelabai toli pažengusi. Priežastį galima nustatyti tik 10 proc. autizmu sergančių vaikų, o 90 proc. genai dar neatrasti.
Prevencinė genetika
Vienas pavyzdžių - prevencinė genetika. Gydytoja pasakojo, kad Izraelyje visiems būsimiesiems tėveliams pasiūloma atlikti plataus spektro genetinius tyrimus. Jie apmokami iš valstybės biudžeto. Nustačius riziką pagimdyti nesveiką vaiką taikomi metodai, kad taip neatsitiktų. "Jei būsimiesiems tėveliams nustatoma genetinių sutrikimų, siūlomas dirbtinis apvaisinimas. Jo metu taikomas metodas, kai išrenkami tik sveiki embrionai ir jie įsodinami į gimdą. Pastarųjų būna daug daugiau - maždaug 75 proc. Ji žino, kad tuo metodu domisi Lietuvos dirbtinio apvaisinimo centrai, ir giria, kad mūsų šalyje taikomos naujausios technologijos molekulinės biologijos srityje. L.Basel-Vanagaitė pagal bendrą projektą su Vilniaus universitetu skaitys paskaitas apie genetikos pasiekimus Medicinos fakulteto studentams. "Diagnozuoti ligą visuomet svarbu: dėl šeimos narių, rizikos jų vaikams. "Didžioji problema - organizacinė. Prieš tai būtinas tinkamas ištyrimas laiku, pagrindinės diagnozės ir gretutinių ligų nustatymas. "Tereikia pritaikyti ugdymo metodus, kurie išmoko adaptuotis, bendrauti. Ir atvirkščiai: kačiukams užrišus akis, po kelių savaičių jie praranda regėjimą visam gyvenimui. "Ar Lietuvoje kam nors iš suaugusiųjų įrašyta ši diagnozė? Ji keičiama kitomis, o tai lemia medicininės ir socialinės priežiūros skirtumus. "Naujausias technologijas pritaikyti - antras žingsnis. Jei tai padaryti galimybių dar nėra, nereikia nusiminti, nes tai laikina. Svarbiausia - žinoti. Džiugu, kad ir visuomenė domisi sveikatos problemų sprendimu - į autizmo seminarą atėjo mamos, kuriančios programas, paramos grupes. "Tai patvirtino konferencijos dalyviai iš garsiausių pasaulio klinikų, konsultavę sunkiausius ligonius. Amerikietė pabrėžė, kad jos klinikoje vienam gydytojui talkina 40 darbuotojų. Brangiausiai apmokamos profesijos atstovai - gydytojai atlieka tik klinikinį darbą, priima svarbius sprendimus. "Lietuvoje tai - sistemos problema. Vadinamosios tausojamosios diagnozės - nusikaltimas. Autistiškiems vaikams atliekamas Barthelio testas, kuris pritaikytas turintiesiems judėjimo negalią. Vaikams, turintiems autizmo spektro sutrikimų, reikalinga sisteminga ir nuolatinė pagalba. Efektyvios metodikos nekompensuojamos valstybės biudžeto ar Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis, jos prieinamos mažiau nei 1 proc. Ypač trūksta vaikų ir paauglių psichiatrų.
tags: #slauga #autizmo #spektro #sutrikimas