Pasaulyje niekas nestovi vietoje, o žmogaus emocinė būsena nuolat kinta. Niekas negali visą laiką jaustis laimingas, tačiau ką daryti, jei bloga nuotaika užklumpa dažniau nei norėtųsi? Šiame straipsnyje pateikiami patarimai, kaip motyvuoti save pradėti dieną su šypsena, pagerinti nuotaiką ir atrasti daugiau džiaugsmo kasdieniame gyvenime.
Kava - greitas būdas pagerinti nuotaiką
Jaučiatės praradę ūpą? Metas kavos pertraukėlei! Įrodyta, kad šis gėrimas ne tik bematant pagerina nuotaiką ir suteikia energijos, bet ir turi ilgalaikės naudos. 16 m. trukęs mokslinis tyrimas atskleidė, kad kavos gėrėjai jaučiasi laimingesni, netgi gyvena keleriais metais ilgiau negu nemėgstantieji šio gėrimo. Tiesa, nereikėtų persistengti - teigiamas kavos poveikis pastebimas per dieną jos išgeriant ne daugiau kaip 2-4 puodelius. Įrodyta, kad kava mažina depresijos ir net savižudybės riziką. Neįtikėtina, tačiau visiškai nesvarbu, ar mėgaujamasi kava su kofeinu, ar be jo. Pasirodo, teigiamą poveikį psichinei sveikatai daro visai ne jis, o kitos kavos pupelių veikliosios medžiagos.
Pasivaikščiojimas gryname ore - gamtos dovana gerai nuotaikai
Nors šiais laikais didžiąją paros dalį praleidžiame uždarose patalpose, mūsų organizmas nesukurtas tūnoti tarp uždarų sienų. Nors ir atitolome nuo gamtos, vis dar esame jos vaikai. Todėl nieko keisto, kad paprasčiausias pasivaikščiojimas gryname ore gali akivaizdžiai pagerinti nuotaiką. Moksliniai eksperimentai rodo, kad pakanka vos 20 min. lauke, jog nuvytume blogas mintis šalin ir imtume šypsotis.
Mokslininkai atliko bandymą su grupe ką tik egzaminų sesiją baigusių studentų. Visų jų organizme buvo padidėjęs streso hormono kortizolio lygis, jautėsi išvargę, suirzę. Pusė studentų savaitgalį turėjo ilsėtis laiką leisdami mieste - vaikščiodami po kavines, barus, parduotuves, filmus ir kitaip pramogaudami. Kiti tą patį laiką leido gamtos apsuptyje, mėgaudamiesi plaukiojimu, žvejojimu, vaikščiojimu po mišką. Po savaitgalio tirta, kaip pakito studentų emocinė būklė ir hormonų pusiausvyra.
Meditacija - būdas pabūti su savimi
Jeigu niekada nebandėte medituoti, neskubėkite numoti ranka sakydami „tai ne man“. Tai neprivalo būti tradicinė meditacija, kiekvienas gali rasti tinkamiausią jos formą, kurios esmė - pabūti čia ir dabar, su pačiu savimi. Nustatyta, kad medituojant vos 15-20 min. per dieną laimės jausmas gali išaugti apie 20 %. Reguliariai medituojančių žmonių smegenis ištyrę mokslininkai pastebėjo, kad jose geriau išsivysčiusios sritys, atsakingos už sąmoningumą ir emocijų kontrolę. Taip pat sumažėjusi smegenų sritis, atsakinga už baimę ir nervingumą.
Taip pat skaitykite: Motyvacijos svarba
Laikas su draugais - geriau nei su šeima?
Kartais su draugais praleistas laikas duoda daugiau naudos negu buvimas su šeima. Pasitelkę specialią išmaniųjų telefonų programėlę mokslininkai analizavo, kaip žmonės jaučiasi bendraudami su skirtingais asmenimis. Tyrime dalyvavo apie 50 000 savanorių. Visi jie, naudodamiesi minėta programėlę, pabendravę su tam tikru žmogumi turėjo įvertinti, kaip tai paveikė jų laimės pojūtį. Paaiškėjo, kad pabendravus su bičiuliais laimė vidutiniškai išauga 8 %, su tėvais - 1,4 %, o su vaikais - 0,7 %. Taigi žmonės labiausiai atsipalaiduoja bičiulių rate, kartu užsiimdami vienijančia veikla, galėdami išsipasakoti, gauti nešališkų patarimų. Nepakanka su draugais tik susirašyti per socialinius tinklus ar susiskambinti.
Dėkingumo dienoraštis - kelias į optimizmą
Mokslininkai atliko eksperimentą - paprašė trijų savanorių grupių rašyti dienoraštį. Pirmoji grupė turėjo rašyti apie tai, kas tądien nutiko, antroji - kas suerzino, nuliūdino ar sukėlė kitų negatyvių emocijų, o trečioji - už ką buvo dėkingi. Visą dienoraščių rašymo laiką stebėta, kaip kinta tiriamųjų psichologinė būsena. Po 10 savaičių optimistiškiausiai nusiteikę ir labiausiai gyvenimu patenkinti buvo tie, kurie kasdien dienoraštyje už ką nors dėkojo. Neįtikėtina, tačiau jie netgi patyrė mažiau fiziologinių simptomų ar diskomforto: rečiau susidūrė su galvos skausmais, varvančia nosimi, perštinčia gerkle ir kt. Psichologai sako, kad pakanka kasdien 20 min. skirti rašymui, susitelkiant į tai, kas nutiko gero, už ką jaučiatės dėkingi, kas daro jūsų gyvenimą laimingesnį.
Dainavimas duše - geros nuotaikos garantas
Bent kartą duše yra dainavę apie 60 % žmonių. Nors daugumai tai atrodo kvailas, o gal net erzinantis įprotis, mokslininkų teigimu, tai naudinga psichinei sveikatai. Pasirodo, tie žmonės, kurie rytą pradeda dainomis duše, būna pozityviau nusiteikę visą dieną. Be to, rytinė daina pažadina geriau nei puodelis kavos! Dainavimas taip pat prilyginamas jogai: abu skatina laimės hormonų endorfinų ir oksitocino išsiskyrimą. Dėl jų esame psichologiškai stabilesni, nesureikšminame nesėkmių ir stipriau išgyvename džiugias akimirkas. Įrodyta, kad net pabudus po nemalonaus sapno rytinis dainavimas greitai išblaško slogią nuotaiką, susierzinimą, o ilgainiui netgi mažina depresijos riziką.
Seksas - ne tik fizinis, bet ir psichologinis malonumas
Padidinus seksualinių santykių kiekį nuo karto per mėnesį iki sykio per savaitę tikimybė jaustis laimingiems išauga tiek pat kartų, kaip ir netikėtai gavus 50 000 Eur. Tiesa, tik tuomet, jeigu intymūs santykiai teikia pasitenkinimą. Seksas nėra tik fizinis procesas, jis veikia ir psichiką, pasitenkinimą tiek tarpusavio santykiais, tiek gyvenimu apskritai. Apklausa atskleidė, kad tarp tų žmonių, kurie mylisi bent du kartus per savaitę, trečdalis jaučiasi labai patenkinti gyvenimu, o su nuolatiniu nerimu susiduria apie 9 %.
Socialiniai tinklai - vagys iš laimės
Pitsburgo universiteto (JAV) mokslininkai ištyrė socialinių tinklų poveikį vartotojų psichikai. Paaiškėjo, kad kuo dažniau juose lankomės, tuo mažiau esame patenkinti gyvenimu. Tyrime dalyvavo 1757 žmonės nuo 19 iki 32 m. Jie turėjo užpildyti anketą apie tai, kaip dažnai lankosi socialiniuose tinkluose, ką ten veikia. Kartu vertinta jų psichologinė būklė bei polinkis į depresiją. Tyrimas atskleidė, kad vidutiniškai socialiniuose tinkluose lankomasi 30 sykių per savaitę ir per dieną tam skiriama apie 61 minutė. Mokslininkus neramino tai, kad net ketvirtadalis dalyvių turėjo aukštą riziką susirgti depresija. Kuo dažniau lankomasi socialiniuose tinkluose, tuo didesnė šios ligos tikimybė.
Taip pat skaitykite: Kaip rasti motyvaciją sportuoti
Šypsena - laimės kvieslys
Įprastai šypsomės tuomet, kai esame laimingi. Tačiau mokslininkai teigia, kad viską galima apversti aukštyn kojomis ir šypseną paversti laimės kviesle. Teigiamai veikia net dirbtinė šypsena. Atliktas bandymas su grupe savanorių, kuriems teko išgyventi stresinę situaciją. Vieni į ją turėjo reaguoti natūraliai, antri - priverstinai išspausti kuklią šypseną, o treti - plačią šypseną. Rezultatai parodė, kad stresas mažiausią neigiamą įtaką padarė tų tiriamųjų būklei, kurie dirbtinai plačiai šypsojosi. Jų kraujyje buvo mažesnis kortizolio lygis, širdies ritmas mažiau padidėjo, o nuotaika liko geresnė.
Sodo darbai - laimė slypi dirvožemyje
Laimės pojūtį didina sodo darbai. Įrodyta, kad dirvožemyje gyvenančios sveikatai nepavojingos bakterijos Mycobacterium vaccae stimuliuoja laimės hormono serotonino išsiskyrimą ir veikia panašiai kaip vaistai nuo depresijos. Naudingą šių bakterijų poveikį galima patirti tik po žemę kapstantis plikomis rankomis, nemūvint sodo pirštinių. Neturite daržo ir gyvenate daugiabutyje? Anokia bėda, mat teigiamai veikia ir kapstymasis nedideliuose loveliuose ar vazonuose, kuriuos galima įkurdinti balkone ar net ant palangės.
Kiti greiti būdai pakelti nuotaiką
- Įrodyta, kad nuotaiką akimirksniu pakelia džiugios, ritmingos muzikos klausymas.
- Pasijutus blogai, verta ką nors apkabinti. Jei šalia nėra artimo žmogaus, puikiai tiks ir augintinis.
- Susierzinus ar sunerimus patartina kelis kartus giliai ir lėtai įkvėpti bei iškvėpti.
- Nusiminus verta pažiūrėti vaizdo įrašus su katėmis. Apklausus beveik 7000 žmonių paaiškėjo, kad dauguma jų, stebėję linksmus vaizdo įrašus su šiais gyvūnais pasijunta geriau, pralinksmėja.
- Esate šunų mylėtojai? Norint pakelti nuotaiką, galima sudėlioti dėlionę. Tik ne pernelyg sudėtingą, kad pavyktų pasiekti užsibrėžtą tikslą, kitu atveju galimas susierzinimas.
- Jaučiate nervinę įtampą? Patartina pakramtyti kramtomąją gumą.
- Pasijutus emociškai blogai, verta žiūrėti į ką nors žalią. Ši spalva pasąmoningai siejama su laime, saugumu, komfortu ir taika.
- Norint pasikelti nuotaiką, palanku klausytis paukščių čiulbėjimo. Jeigu aplink nėra tikrų, tiks ir jų giesmių įrašas.
Savaitės dienos ir nuotaikos kaita
Psichologai Robbins and Judge (2009) atlikę savaitės nuotaikų kaitos studiją teigia, kad nuotaikos stulpelis krenta „žemiau nulio“ savaitės pradžioje, savaitės viduryje nuotaika balansuoja „nulio taške“. Savaitės pabaigoje nuotaikai, kuriai reikėjo daug jėgų ir pastangų tam, kad pasiliktų nulio zonoje, staiga lengva tarsi pienės pūkas (iš nulinės prieblandos zonos) šokteli į patį šilčiausią ir šviesiausią tašką.
Kiekvienas iš mūsų turi savo požiūrį į kiekvieną savaitės dieną. Pirmoji savaitės pusė - susijusi su pareiga, atsakomybe, prievarta, asmeniniu pasitraukimu į savo vidines priedangas. Pirma savaitės pusė - skirta kitiems ir jų reikalams, antra - sau pačiam, tiems, kurie brangūs ir saviems reikalams. Pirmadienis - tai „mažoji žmogaus mirtis“. „Ilgų ilgiausia diena“ - pirmadienis. Ji - pati paradoksaliausia diena - simbolizuoja pradžią, kurios pradėti nepavyksta. Išgyventi pirmadienį - didis darbas ir sunkus uždavinys, į ją įšokti - sukrečianti patirtis, kuri kartojasi kiekvieną savaitę. Ketvirtadienis - šviesa tunelio gale, regis kova bus laimėta, regis jauti, kad tavyje nubunda paukščiai, kalasi žole, nušvinta saulė ir pasileidžia tavo lūpų kampučiais ir akių krašteliais. Penktadienis - išsivadavimas iš nežmoniškumo ir vergijos. Nieko nėra gražesnio už penktadienį. Šeštadienis - mėgavimasis asmenine laisve. Tai palaimos metas. Šeštadienis - tai taikos diena - su savimi ir su pasauliu. Ši diena - tai trumpos paliaubos. Sekmadienis - tai diena, kurios labiausiai bandome išvengti, siekiame apie ją negalvoti, jos neįsileisti arba ją sulaikyti.
Antradienis ir trečiadienis - tai dienos, atsiduodančios „pelenais“. Jos pilkos, kaip pelės, abejingos, ilgos. Tos dienos - tai mūsų kasdienybė, tai mūsų rutina. Apie jas nemąstome, jų neprisimename, bet jos - tai žmogiškos savaitės balansas, pusiausvyra - nulinis taškas, kuris pirmai savaitės dienai neleidžia pribaigti antrosios, o antrai pirmosios. Antradienis ir trečiadienis - pratybų laukas. Jų dėka stipriname kantrybės raumenis pirmadieniui ir sekmadieniui, auginame laukimo ištvermę penktadieniui ir šeštadieniui.
Taip pat skaitykite: Įmonės nauda iš socialiai atsakingų darbuotojų
Motyvacija darbe ir asmeniniame gyvenime
Įsitraukimas ir motyvacija - nuolat organizacijas ir vadovus lydintis galvos skausmas. Kuo daugiau jausmo „iš kančios“, tuo mažiau motyvacijos. Efektyvumo ir komandinės elgsenos trenerė Liana Mogišaitė pirmiausia primena, kas yra motyvacija: „Tai būsena, skatinanti siekti tikslų ar tiesiog imtis veiksmų. Paprasčiau tariant, motyvacijos tikslas - įkvėpti veikti. Šaltinių, kaip ir iš kur mes galime pasisemti motyvacijos yra begalybė, tiek vidinių, tiek išorinių.“
L. Mogišaitė ieškantiems savyje motyvacijos, rekomenduoja sekti dienos motyvacijos balansą. „Vakare perbėkime dieną, tarsi filmą, ir paklauskime savęs: „Jei būčiau dienos režisierius ir stebėčiau iš šono, kaip įvertinčiau savo motyvaciją?“ Pabandykime žvilgtelti, kas vyko su nuotaika, o ką darėme „iš kančios“, t. y. jausmo ar būsenos, kai atrodo plyštame iš vidaus, o gal net norisi rėkti. Kuo daugiau jausmo „iš kančios“, tuo mažiau motyvacijos turime į ateitį“, - naudingu patarimu, kaip įvertinti savo motyvacijos lygį, dalijasi specialistė.
Siekiantiems papildyti savo motyvacijos klodus L. Mogišaitė pirmiausia pataria ieškoti savyje įgūdžio, kurio „aš“ naudai priimame sprendimą - ar to, kuris nuolat „bamba“ ir atranda visokių pasiteisinimų, ar to, kuris geba įžvelgti gerąsias puses. Anot jos, pirmiausia, tam, kad „kančios jausmo“ būtų kuo mažiau, svarbu nepamiršti kelių paprastų, bet labai reikšmingų dalykų.
Kita svarbi dedamoji - ėjimas tikslo link mažais žingsniais. Vietoj to, kad kaltintume save, jog savaitę nėjome į kursus ir savaitgalį bandytume atsigriebti, padalinkime kalbos mokymąsi į lygias dalis, pavyzdžiui, kiekvieną dieną skirkime 15 minučių naujų žodžių mokymuisi. Lygiai taip pat darbe. Jei norime kelti kvalifikaciją ar išmokti kažką naujo, pagalvokime, kas bus tie maži ėjimai kasdien“, - rekomenduoja L. Mogišaitė.
Tyrimai rodo, kad didžiąją dalį, 70 proc., motyvacijos lemia mūsų aplinka. Atsidūrus aplinkoje, kuri demotyvuoja, stenkitės neįsijausti į kitų žmonių gyvenimus, atraskite naudą net ir nemėgstamiausiose užduotyse bei švęskite net ir mažas pergales.
Rytinė mankšta - energijos užtaisas visai dienai
Rytinė mankšta - tai galingas būdas pradėti dieną žvaliai, produktyviai ir geros nuotaikos. Rytinė mankšta veikia kaip natūralus organizmo žadintuvas - ji suaktyvina kraujotaką, pagreitina medžiagų apykaitą ir priverčia smegenis veikti efektyviau. Be to, rytinė mankšta padeda sustiprinti savidiscipliną. Lengvas fizinis krūvis po nakties poilsio leidžia organizmui pabusti natūraliai, be pernelyg didelio kofeino kiekio. Fizinis aktyvumas skatina adrenalino bei endorfinų gamybą - šie „laimės hormonai“ suteikia žvalumo ir gerą nuotaiką. Po mankštos pagerėja kraujo cirkuliacija smegenyse, todėl padidėja dėmesys ir gebėjimas susitelkti ties užduotimis. Rytinė fizinė veikla padeda suaktyvinti medžiagų apykaitą, o tai reiškia, kad organizmas greičiau degina kalorijas visą dieną. Reguliarus fizinis aktyvumas mažina stresą, nerimą bei depresijos simptomus. Judėjimas išskiria endorfinus, kurie skatina atsipalaidavimą ir suteikia pasitenkinimo jausmą.
Pradedantiesiems užtenka 10-15 minučių, o patyrę sportininkai gali treniruotis ir 45 minutes. Vyresni žmonės gali rinktis lengvą tempimą, vaikščiojimą, kvėpavimo pratimus ar jogos elementus. Norint, kad rytinė mankšta taptų įpročiu, pravartu turėti aiškią struktūrą. Toks paprastas, tačiau efektyvus rinkinys tinka daugumai žmonių ir gali būti atliekamas namuose be specialios įrangos.
Trys istorijos, įkvepiančios pokyčiams
Mokymo trenerė, taip pat šokio judesio ir sąmoningo kvėpavimo specialistė pastebi, kad klientai, iš kurių 80 proc. - moterys, daug dažniau pasakoja, kaip nenori gyventi, nes žinoti, ko nori, yra sunkiau. Ji pasidalino trimis istorijomis, kurios tikrai turėtų įkvėpti pokyčiams.
Pirma istorija apie jauną moterį, kuri dirbo užsienio kapitalo įmonėje administratore. Vieną dieną ji gavo žinią, kad jos įmonė bankrutuoja, ir ji, apimta panikos, ėmė ieškoti naujo darbo. Jai nespėjus išvažiuoti, gyvenimas davė šansą - viena įmonė ją pakvietė dirbti vadove! Ilgainiui viduje ėmė jausti neatitikimą, tačiau stengėsi į šį jausmą nesigilinti ir toliau uoliai dirbo. Kai jis pasidarė toks stiprus, kad ji nebegalėjo nekreipti dėmesio, pasikalbėjo su draugėmis. Jos išvadino ją beprote - iš vadovo kėdės ir dar tokios įmonės niekas pats neišeina - ir išsiuntė ją atostogų. Moteris išvažiavo, tačiau tik savaitei, nes neįsivaizdavo, kad gali sau leisti ilgesnes atostogas, nes įmonė be jos pražus. Grįžus porą savaičių viskas buvo gerai, vėl atsirado motyvacija dirbti, vėl pradėjo plūsti užsakymai. Deja, tas nemalonus jausmas po kurio laiko sugrįžo. Atėjo laikas, kai rytais išeiti į darbą pasidarė labai sunku. Ir įteikė išėjimo iš darbo pareiškimą. Akcininkai buvo šokiruoti: esą pasakok, kas nutiko, sumažinsime tau krūvį, padidinsime atlyginimą. Moteriai visai tai buvo nė motais - tą dieną tarsi akmuo nuo krūtinės nusirito, ji turėjo vienintelį norą - ilsėtis, ką uoliai ir darė: kaupė energiją, pradėjo skaityti knygas, lankytis koncertuose, teatruose. Nors naują darbo pasiūlymą gavo jau po trijų dienų, priimti jo neskubėjo.
Kita istorija - apie trenerės klientę Ingą. Kai ji atėjo ieškoti pagalbos, buvo vaiko auginimo atostogose ir visiškai sutrikusi, jos pasitikėjimas savimi artėjo prie nulio. Pasirodė, didžiausią nerimą jai kėlė mintis, kad artėja laikas grįžti į darbą, į kurį ji nenorėjo grįžti, o ką dar galėtų daryti, absoliučiai neįsivaizdavo. Tada gimė idėja įkurti drabužių parduotuvę. Kodėl gi ne? Tačiau kai dingtelėjo mintis, kad jai reikės dirbti septynias dienas per savaitę nuo ryto iki vėlaus vakaro, suprato, kad šis darbas - ne jai: juk ji turi šeimą, mažą vaiką. Ir jos fantazija išsisėmė. Tuomet paklausiau - o ką ji labiausiai mėgsta veikti. Iškart jos akys sužibo - sportuoti. Ir pakibo ilga pauzė… Koks šio pokalbio rezultatas? Įdomiausia, kad treneris su malonumu sutiko. Ji kelis mėnesius dirbo jo asistente, greitai pati tapo trenere, su bendramintėmis įkūrė savo verslą ir dabar veda treniruotes. Moteris iš savo aistros pasidarė verslą ir per nepilnus metus tiesiog pražydo“, - pasakojo trenerė.
Trečia istorija apie Mariją, kuri gyvena Amsterdame. Ji dirbo dviejuose darbuose - bare ir viešbutyje, bendravo su daug skirtingų žmonių, kalbėjo įvairiomis kalbomis, bet tai jos nedžiugino. Ji labai gerai žinojo, ko nori, - būti fotografe, bet netikėjo galinti iš fotografijos pragyventi. Pasak A. „Marija iš tiesų negalėjo mesti darbo, kad galėtų išgyventi, todėl dirbdama užsirašė į fotografijos praktiką, kurioje po truputį ėmė gauti užsakymus. Iš pradžių fotografavo vestuvėse. Tai jai ne pernelyg patiko. Vėliau ją atrado įmonės, kurios prašė fotografuoti jų produktus. Tai jai taip pat nebuvo labai įdomu, bet galiausiai ji atrado, kad labiausiai jai patinka fotografuoti žmones. Ji nusprendė dalyvauti projekte, kuris kvietė per fotografiją atskleisti skirtingus žmogaus identitetus. Marijai gimė unikali idėja - fotografuoti žmones, kurie turi skirtingų spalvų akis. Taip gimė projektas „Laumių vaikai“, kuris sulaukė tarptautinio pripažinimo, Marija jau rengia savo fotografijų knygą.
Didžiausia kliūtis, neleidžianti mums keisti savo gyvenimą, kuris mūsų netenkina, yra baimė. Baimė baigiasi, kai žmogus veikia, todėl specialistė pataria žengti bent vieną žingsnį į priekį - gal sutiksite naujus žmones, atrasite naują informaciją, gausite patirties ir nebus taip baisu. Su kiekvienu nauju žingsniu jūsų baimė tols.
Pirmiausiai reikia savęs paklausti - o kas sėkmė yra man? Užsimerkite, atmeskite visus visuomenės stereotipus, ką turėtų veikti gyvenime sėkmingas žmogus, ir pagalvokite: kas turėtų vykti mano gyvenime, kad aš galėčiau pasakyti - esu sėkminga ir laiminga? Atėjusias mintis užsirašykite ir vėliau nuolat jas skaitykite, tikrinkite, ar jos dar galioja, o gal jau yra naujų minčių. Toliau pagalvokite apie savo dabartinį gyvenimą, įvertinkite jį dešimtbalėje sistemoje. Paklauskite savęs: ką aš galėčiau padaryti, kad tas balas būtų didesnis? Ko trūksta? Gal visai mažo dalyko? Galiausiai - koks bus pirmas žingsnis? Ką galite padaryti jau šiandien, kad bent truputį priartėtumėte prie to, kaip norite gyventi? Gal tiesiog kažkam paskambinti telefonu, gal paieškoti tam tikros informacijos? Užsirašykite, kada tai galėsite padaryti.
Kaip įveikti stresą ir nerimą
Stresas arba tiesiog nervinė įtampa užima svarbią vietą mūsų gyvenime. Jis mobilizuoja mūsų kūno energiją, paruošia raumenis staigioms reakcijoms. Deja, dažniausiai mums nereikia bėgti nuo didelio, balto ir pikto lokio… Tačiau reikia susidoroti su kažkokiomis kasdienėmis problemomis ir tvyranti įtampa tik dar labiau tai apsunkina. Streso metu smegenys nebegali funkcionuoti aukšto mąstymo lygmenyje. Pats savaime stresas yra apsauginė organizmo būsena skirta mus apsaugoti ir įveikti iškilusius sunkumus. Maži streso kiekiai leidžia mums efektyviau ir sparčiau atlikti darbus.
Miegas yra vienas iš dviejų aprašomų metodų, kuriuos reikia naudoti prieš iškylant stresinėms situacijoms. Remiantis tyrimais, gerai išsimiegojęs žmogus gali daug geriau susidoroti su iškylančiomis problemomis, taigi, ir greičiau panaikinti stresą. Paprastai laikoma, kad suaugusiam žmogui reikia 7-8 valandų miego. Tačiau tai priklauso nuo aplinkos, kurioje miegate.
Beždžionė būdavo uždarome narve, į kurį paleidžiama elektros srovė. Buvo nustatyta, kad jei narve yra bent dar vienas individas, kurį beždžionė puikiai pažįsta, tuomet streso lygis šiek tiek sumažėja. Taip yra turbūt todėl, kad streso metu dažnai vyrauja baimė, kurios metu žmogus ieško saugumo. O saugumas - pažįstamos vietos ir sąlygos. Išvada peršasi pati - reikia save apsupti dalykais, kurie yra puikiai pažįstami. Darbo vietą apsistatyti nuotraukomis ir simboliais, kurie jums kažką reiškia.
Streso metu yra eikvojama daugiau organizmo resursų nei įprasta, sporto metu taip pat. Kadangi baigus sportuoti, į kraują plūsteli didelis kiekis endorfinų, kurie tarsi narkotikas suteikia malonumo ir laimės pojūtį. Be to, fizinis krūvis yra puiki priemonė išvyti iš galvos blogas mintis.
Dažnas iš mūsų turi viešo kalbėjimo baimę, užlipus į sceną apima visi streso požymiai, tokie kaip širdies ritmo ir kvėpavimo pagreitėjimas. Tačiau manau, kad visi sutiksite, kad jei tai darote kokį tūkstantąjį kartą, tuomet to jaudulio nė nebūtų. Kodėl tai veikia? Nes stresą sukelia neadekvatumas esančiai situacijai bei keliamiems reikalavimams ir įvairios, paprastai nepagrįstos, baimės.
Baimės įveikimas
Yra daugybė būdų įveikti baimei. Noriu, kad šis blogas būtų viešas ir, kad jame būtų tikrasis mano vardas su pavarde. Tačiau mane baugina mintis, kad kiekvienas mano draugas gali jį skaityti. Taigi kyla klausimas, kodėl aš tai darau? Nes šio tipo baimės yra kvailos. Jei aš rašau apie tai, ką jaučiu, kas esu ir ką darau savo gyvenime, koks blogiausias dalykas gali nutikti? Jie nustos būti mano draugais, nes sužinos, koks iš tiesų esu. Juk tai kvaila. Kitas pavyzdys: nori pakviesti kažkokį asmenį į pasimatymą, bet bijai, kad tau pasakys „ne”. Kodėl ši baimė neadekvati? Blogiausias dalykas, kuris gali nutikti yra tai, kad tau atsakys „ne”.
Kaip įveikti šią baimę? Pirmiausia, reikia įsivaizduoti, kaip atrodytų tavo gyvenimas, jei tau pavyktų. Tai labai motyvuoja ir padeda veikti ryžtingai. Antra, planuoti, skaičiuoti ir daryti kitus dalykus, kad nuspręstum, ar turi realią galimybę sėkmei pasiekti. Tai apima naujų dalykų mokymąsi. Tokiu būdu tapsi labiau savimi pasitikintis. Trečia, dabar yra informacijos ir internetinių puslapių amžius. Tau nereikia 100% savo laiko skirti verslui. Pradėk kūdikio žingsneliais ir stumkis į priekį. Net įkūręs savo verslą, gali dirbti savo senajame darbe. Ketvirta ir svarbiausia, žmonės gailisi tų dalykų, kurių jie nepadarė, kur kas labiau nei tų, kuriuos bedarant, juos aplankė nesėkmė.
tags: #motyvacija #diena #pradeti #su #sypsena