Įvadas
Didelis psichikos sutrikimų paplitimas yra viena didžiausių ir aktualiausių šiuolaikinės visuomenės sveikatos problemų. Terminas „depresija“ yra gana plačiai vartojamas tiek kasdieninėje kalboje, tiek mokslinėje literatūroje ir suprantamas nevienareikšmiškai. Apie 15 procentų žmonių kuriame nors savo gyvenimo etape suserga šia klastinga liga.
Depresijos Apibrėžimas ir Paplitimas
Galima teigti, kad depresijos sąvoka apima įvairias būsenas, kurios gali skirtis tiek savo sunkumu, tiek trukme. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, depresijos paplitimas siekia 3-5% pasaulio gyventojų skaičiaus. PSO prognozavo, kad liga iki 2030 m. bus pirmoji pasaulyje pagal sergamumą. Depresija yra dažna liga, kuri smarkiai riboja psichosocialinį funkcionavimą ir mažina gyvenimo kokybę.
Depresijos Simptomai ir Pasireiškimas
Depresija gali pasireikšti tokiais simptomais: prislėgta nuotaika, jėgų stoka, neviltimi, koncentracijos sutrikimu, taip pat somatiniais simptomais: galvos skausmu, raumenų, kaulų skausmu, virškinimo trakto sutrikimais ir kt. Neretai kartu silpnėja malonumo pojūtis, domėjimasis bet kuo, gebėjimas susikoncentruoti, priimti sprendimus; be to, pablogėja apetitas, susilpnėja lytinis potraukis, sutrinka miegas. Beveik visada susilpnėja savigarbos ir pasitikėjimo savimi jausmas.
Depresijos Klasifikacija ir Priežastys
Depresija yra vienas psichikos ir elgesio sutrikimų. Jos priežastys ir simptomai labai įvairūs. Dažniausiai skiriamos somatogeninės, endogeninės ir psichogeninės depresijos.
- Somatogenines depresijas (organines ir simptomines) sukelia sunkios vidaus organų ligos, galvos smegenų traumos, centrinės nervų sistemos pažeidimai, piktybiniai navikai, kraujagyslių ligos ir kita.
- Endogeninės depresijos (šizofreninės, sezoninės, periodinės, involiucinės) paprastai yra monopolinių ir bipolinių nuotaikos sutrikimų, šizoafektinių sutrikimų, šizofrenijos ir priešsenatvinių psichozių sudėtinės dalys.
- Biologiniai pakitimai - biologiniai pakitimai smegenyse, kurie gali atsirasti dėl genetinių ypatumų, persirgtų ligų, kurios veikia centrinę nervų sistemą.
- Piknaudžiavimas alkoholiniais gėrimais, narkotinėmis medžiagomis, medicininiais preparatais.
- Elgsenos sutrikimai įvairiose žmonių grupėse dažnai pasireiškia nepriklausomai nuo žmogaus valios ir gali būti nulemti jo organizme vykstančių cheminių procesų arba genetikos. Mokslo studijose depresija neretai siejama su pakitimais serotonerginėje sistemoje. Tai patvirtina ir į depresiją linkusių asmenų pomirtinių galvos smegenų tyrimai. Kitas depresijos paplitimo priežastis visuomenėje gali nulemti socialinės, ekonominės bei kultūrinės sąlygos.
Diagnostika ir Skirtumai nuo Liūdesio
Depresija - gana dažnas nuotaikos sutrikimas, tyrimų duomenimis, beveik 25 % visų gyventojų patiria ilgiau ar trumpiau trunkančias įvairios kilmės depresines būsenas. Nustatant depresiją bent keletas šių simptomų yra daugiau nei dvi savaites. Sergant šia liga sutrikdoma kasdienė žmogaus veikla, atsiranda sunkumai darbe ar mokslo įstaigoje, santykių ir buities iššūkiai.
Taip pat skaitykite: Nervinės anoreksijos simptomai
Mokslininkė atkreipia dėmesį į tai, kad, kalbant apie depresijos spektro lengvąją pusę, svarbu mokėti atskirti liūdesį ir gedėjimą (pvz., netekus svarbaus žmogaus) nuo depresijos kaip sutrikimo: „Juk artimo žmogaus netekęs asmuo išgyvena ir pereina gedėjimo etapus, ir tai yra natūralu.
Depresija Vaikams ir Paaugliams
Kalbėdama apie vaikų ir paauglių depresijas, profesorė pažymi, kad ilgą laiką buvo manyta, jog vaikai depresija neserga, nes jų psichika dar nėra pakankamai išsivysčiusi patirti ir išgyventi depresines būsenas, o paaugliams yra natūralu būti kažkiek „depresiškiems“. Dažnai, ypač ankstyvame amžiuje, depresinė simptomatika pasireiškia kartu su nerimo sutrikimais ir įvairiais somatiniais (arba kūno) simptomais bei negalavimais.
Depresijos Gydymo Būdai
Depresijai gydyti skiriami antidepresantai. Medikamentinio gydymo poveikis yra aiškus, ištirtas ir veiksmingas. Tačiau dažnai neatsižvelgiama į nemedikamentinį depresijos gydymą.
- Medikamentinis gydymas: Vaistai nuo depresijos smegenyse keičia tik tai, kas iššaukia ligą, o ne žmogaus asmenines savybes.
- Psichoterapija: Ši liga gydoma psichoterapija individualiai arba grupėje. Be to, labai svarbus palaikymas - kalbėtis apie problemų sprendimą, analizuoti depresijos priežastis.
- Nemedikamentinis gydymas: Fizinė veikla, ugdomoji poetikos terapija ir muzikos terapija.
Fizinis Aktyvumas kaip Depresijos Gydymo Priemonė
Fizinis aktyvumas vis labiau cituojamas mokslinėje literatūroje kaip alternatyva depresijos gydymui vaistais. Užsienio literatūroje medikamentinį ir nemedikamentinį depresijos gydymą siūloma taikyti kartu, šalia įprastinio medikamentinio depresijos gydymo, fizinė mankšta žymiai gerina sergančiųjų sunkia depresija būklę. Fizinė veikla mažina ne tik depresijos ir nerimo simptomų pasireiškimą sergantiems sunkaus laipsnio depresija, bet ir pagerina subjektyvią miego ir su sveikata susijusią gyvenimo kokybę.
Lietuvos sporto universiteto (LSU) profesorius, sporto mokslininkas Albertas Skurvydas įsitikinęs, kad depresiją galima gydyti ir be vaistų, tačiau apie šiuos būdus kalbama vis dar nedaug. „Fiziniai pratimai yra vieni geriausių antidepresantų. Jei sportuosime 150-300 minučių per savaitę, apie 40 procentų sumažinsime galimybę susirgti depresija. Skandinavijos šalių ir mūsų universiteto mokslininkų tyrimai rodo, kad pratimai veiksmingesni už vaistus nuo depresijos, o tai vienas svarbiausių sporto mokslo atradimų.
Taip pat skaitykite: Apie intelektą
Depresija Įkalinimo Įstaigose
Tiriant manijos sindromas aptiktas beveik trečdaliui visų apklaustųjų. Daugiausia sergančiųjų depresija nustatyta tarp įkalintų asmenų, mažiausia - tarp įkalinimo įstaigų darbuotojų. Tarp įkalintųjų ir ligotų asmenų depresija yra dažnesnė nei tarp darbuotojų, o įkalintos ir sergančios moterys patiria sunkiausią depresiją. Moterų, turinčių manijos sindromą, daugiausia buvo tarp sergančių, o mažiausia - tarp įkalinimo įstaigose dirbančių asmenų. Asmenys, įgiję aukštesnį išsilavinimą, patiria silpnesnių formų maniją, palyginti su žemesnio išsilavinimo asmenimis.
Europos Depresijos Diena ir Informuotumo Svarba
Spalio 1 d. minima Europos depresijos diena, kuria siekiama atkreipti pasaulio dėmesį į vieną labiausiai paplitusių psichikos sveikatos sutrikimų Europoje. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) tyrimai rodo, kad net iki 50 proc. depresijų ar kitų nerimo būsenų lieka negydytos, žmonės vengia kreiptis pagalbos.
Taip pat skaitykite: Šunų elgesio psichologija
tags: #smoksliniai #straipsniai #apie #depresija