Socialinis suvokimas yra sudėtingas procesas, apimantis socialinių objektų - kitų žmonių, savęs, grupių ir socialinių bendrijų - suvokimą, supratimą ir vertinimą. Šis suvokimas nėra tik pasyvus realybės atspindys; tai aktyvus, kūrybiškas ir nuolat kintantis pažinimo procesas, glaudžiai susijęs su emocijomis, motyvacija ir socialiniu kontekstu. Straipsnyje aptariami socialinio suvokimo dėsningumai, stereotipai, dažniausiai pasitaikančios klaidos ir tarpasmeninės atrakcijos veiksniai.
Socialinio Suvokimo Samprata Ir Ypatumai
Terminą „socialinis suvokimas“ 1947 m. pirmasis pavartojo JAV psichologas Dž. Bruneris, apibrėždamas suvokimo socialinį sąlygotumą. Jis teigė, kad suvokimas priklauso ne tik nuo objekto ypatybių, bet ir nuo subjekto patirties, tikslų, ketinimų ir situacijos. Vėliau socialinio suvokimo samprata išsiplėtė, apimdama visuminį individo suvokimą ne tik apie daiktus, bet ir apie socialinius objektus, situacijas ir pan.
Socialinis suvokimas kokybiškai skiriasi nuo negyvų objektų suvokimo dėl kelių specifinių bruožų:
- Aktyvus objektas: Socialinio suvokimo objektas (pvz., individas, grupė) nėra pasyvus ir indiferentiškas suvokėjo atžvilgiu. Suvokiamas žmogus gali stengtis pakeisti suvokėjo vaizdinius sau palankia linkme.
- Reikšmė ir vertė: Socialinio suvokimo subjektui svarbu ne tik vaizdo susidarymas, bet ir suvokiamo objekto reikšmė ir vertė, taip pat socialinio suvokimo priežastys (kauzalinė atribucija).
- Emocinis ryšys: Socialinių objektų suvokimas labiau susipynęs su emocijomis ir labiau priklauso nuo suvokėjo veiklos motyvų ir reikšmės nei negyvų objektų suvokimas.
Socialinio Suvokimo Lygmenys
Iš pradžių buvo skiriamos trys socialinių objektų grupės: kitas žmogus, grupė ir socialinė bendrija, o suvokėju buvo laikomas pavienis individas. Vėliau tyrimai parodė, kad suvokėjas gali būti ne tik individas, bet ir visa grupė. Pagal suvokėjo ir suvokimo objekto tarpusavio santykį buvo išskirtos trys iš dalies savarankiškos socialinio suvokimo procesų grupės:
- Tarpasmeninis suvokimas: Vienas žmogus suvokia ir vertina kitą žmogų.
- Savęs suvokimas: Individas suvokia pats save, savo savybes, vertybes ir vaidmenis.
- Tarpgrupinis suvokimas: Grupė suvokia kitą grupę ar grupes.
Socialinio Suvokimo Dėsningumai ir Stereotipai
Socialinis suvokimas veikia pagal tam tikrus dėsningumus, kurie gali lemti tiek adekvatų, tiek iškraipytą realybės suvokimą. Stereotipai yra viena iš tokių iškraipymų formų.
Taip pat skaitykite: Bihevioristinis požiūris į socialinį darbą
Stereotipai - tai apibendrinti, supaprastinti ir dažnai perdėti įsitikinimai apie tam tikrą žmonių grupę. Jie gali būti etniniai, rasiniai, socialiniai, kultūriniai ar nukreipti į lytį ar tam tikrą bruožą. Stereotipai veikia kaip kognityviniai „trumpiniai“, leidžiantys greitai susidaryti nuomonę apie kitą žmogų, tačiau jie taip pat gali sukelti išankstinį nusistatymą, diskriminaciją ir neteisingus sprendimus.
Vienas iš pavyzdžių, iliustruojančių stereotipų veikimą, yra filmas „Intouchables“. Filme vaizduojama situacija, kai turtingas neįgalusis Filipas įdarbina slaugą Drisą, kuris neturi jokio išsilavinimo ar patirties. Nors iš pradžių Drisas atrodo netinkamas šiam darbui, jis sugeba ne tik atlikti savo pareigas, bet ir įnešti į Filipo gyvenimą naujų spalvų. Ši situacija meta iššūkį stereotipui, kad gerai apmokamą darbą gali gauti tik išsilavinimą turintys žmonės.
Dažniausiai Pasitaikančios Socialinio Suvokimo Klaidos
Socialiniame suvokime neišvengiamos klaidos, kurios gali iškreipti realybės suvokimą ir lemti neteisingus sprendimus. Štai keletas dažniausiai pasitaikančių klaidų:
- Išankstinė nuomonė: Turima informacija apie žmogų prieš susitinkant su juo gali stipriai paveikti suvokimą.
- Save išpildančios pranašystės: Žmogus savo elgesiu nesąmoningai išprovokuoja tokius aplinkinių poelgius, kokių iš anksto tikėjosi (Pigmaliono efektas).
- Atribucijos klaidos: Aiškinant elgesio priežastis, žmonės linkę sėkmę priskirti sau, o nesėkmę - išorinėms aplinkybėms.
- Pasaulio teisingumo iliuzija: Nesąmoningai daroma prielaida, kad pasaulyje yra teisingumas ir kad visi gauna tai, ko užsitarnavo.
- Pradmės efektas: Informacija, kurią suvokiame pirmiausia, daro didesnę įtaką vėlesnės informacijos suvokimui.
- Baigmės efektas: Kaip ir pirminė informacija, taip ir paskutinė geriau išlieka atmintyje ir daro didesnį poveikį sprendimų priėmimui.
- Aureolės efektas: Vienpusiškas sprendimas apie žmogų, susiformavus teigiamam ar neigiamam santykiui.
- Pritarimo iliuzija: Polinkis manyti, kad kiti žmonės galvoja ir jaučiasi taip pat, kaip ir mes.
- Vieningumo iliuzija: Nepagrįstas tikėjimasis, kad kito žmogaus elgesys bus nuoseklus ir neprieštaringas.
Tarpasmeninė Atrakcija
Tarpasmeninė atrakcija - tai teigiamas požiūris į kitą žmogų, lydimas simpatijos, susižavėjimo ir noro bendrauti. Yra keletas veiksnių, didinančių tarpasmeninę atrakciją:
- Apdovanojimo teorija: Kitų žmonių patrauklumas didėja, kai santykiai su jais yra apdovanojantys (pritaria, padeda, patenkina poreikius, rodo simpatiją).
- Pastiprinimo - jausmų teorija: Kitų žmonių patrauklumas didėja arba mažėja priklausomai nuo to, kokias emocijas kartu patiriame.
- Balanso teorija: Patrauklumas siejamas su tuo, kiek subalansuoti mūsų santykiai su tuo žmogumi. Balansą sąlygoja panašūs interesai, požiūriai ir nuomonės.
- Fizinis atstumas: Buvimas arti vienas kito sudaro galimybę dažniau sąveikauti, o tai leidžia geriau pažinti tuos žmones ir labiau pamėgti.
- Dažnesnio pasirodymo efektas: Mums labiau patinka tai, ką mes dažniau matome ir geriau pažįstame.
- Panašumas: Nuostatų, įsitikinimų, interesų, asmenybės, kilmės, išsilavinimo, skonio ir fizinės išvaizdos panašumas - stiprus patrauklumą skatinantis veiksnys.
- Papildymas: Kiti mus traukia, nes turi savybių, kurių mes neturime. Žmonės gali papildyti vienas kitą, patenkindami vienas kito poreikius.
- Abipusiškumas: Mes mėgstame tuos, kurie mėgsta mus. Suvokimas, kad patinkame kitam asmeniui, didina to asmens patrauklumą.
- Fizinis patrauklumas: Fiziškai patrauklius asmenis įvairaus amžiaus, lyties ir kultūros žmonės visais atžvilgiais vertina geriau nei nepatrauklius.
Socialinis Emocinis Ugdymas
Pastaruoju metu vis daugiau dėmesio skiriama socialiniam emociniam ugdymui, kuris laikomas viena veiksmingiausių geros vaikų psichikos sveikatos užtikrinimo ir smurto prevencijos priemonių. Emocinis intelektas apima gebėjimą jausti, suprasti kitų žmonių jausmus, valdyti nuotaiką bei kontroliuoti impulsus, susidoroti su frustracija bei kasdienio gyvenimo reikalavimais. Socialinės emocinės kompetencijos - tai gebėjimai dirbti kartu su kitais, produktyviai mokytis, atlikti svarbiausius vaidmenis šeimoje, bendruomenėje ir darbo vietoje.
Taip pat skaitykite: Karjera socialiniame darbe
Tyrimai rodo, kad emocinis intelektas - socialiniai ir emociniai įgūdžiai - daug svarbesnis vaiko sėkmei už kognityvinį intelektą, matuojamą IQ. Emocinį vaiko intelektą galima ugdyti visuose jo amžiaus tarpsniuose. Gebėjimas susirasti draugų ir puoselėti draugystę, sėkmingai įsitraukti į grupę, inicijuoti pokalbį ir išklausyti, atskleisti save, drąsiai pasipriešinti skriaudėjams, atjausti kitus, įveikti sunkumus, išspręsti konfliktus, būti savikritiškam, motyvuoti save sudėtingomis aplinkybėmis, drąsiai žvelgti į sunkumus ir nesidrovėti artimumo yra tie įgūdžiai, kurie reikalingi gyvenime norint būti sėkmingu ir laimingu.
Taip pat skaitykite: Socialinis mąstymas: asmens ar situacijos įtaka?
tags: #socialinio #suvokimo #desningumai