Pastaruoju metu vis daugiau dėmesio skiriama emociniam kognityviniam ugdymui, kuris laikomas viena veiksmingiausių geros vaikų psichikos sveikatos užtikrinimo ir smurto prevencijos priemonių. Šiame straipsnyje aptarsime emocinio intelekto apibrėžimą, jo svarbą, ugdymo būdus ir poveikį asmeniniam bei profesiniam gyvenimui. Taip pat panagrinėsime Stephen Neale'o požiūrį į emocinio intelekto svarbą švietimo sistemoje ir pateiksime įžvalgas, kaip emocinis intelektas gali būti ugdomas mokyklose, šeimose ir organizacijose.
Emocinio Intelekto Apibrėžimas ir Reikšmė
Emocinis intelektas (EQ) - tai gebėjimas atpažinti ir suprasti savo bei kitų žmonių emocijas, valdyti savo nuotaiką, kontroliuoti impulsus, susidoroti su frustracija ir kasdienio gyvenimo reikalavimais. Tai apima gebėjimus dirbti kartu su kitais, produktyviai mokytis, atlikti svarbiausius vaidmenis šeimoje, bendruomenėje ir darbo vietoje. Emocinis intelektas apima aplinkinių žmonių ir savo emocijų pažinimą ir supratimą, jų valdymą bei kontrolę, empatiją, skatina efektyvų tarpasmeninį bendravimą, pozityviai veikia individualius sprendimus bei, apskritai, asmens psichologinį funkcionavimą. Todėl teigiama, kad emocinis intelektas yra gana patikimas asmeninio ir profesinio gyvenimo sėkmės rodiklis. Sėkmės susilaukiama tada, kai dėmesys skiriamas savęs pažinimui, lankstumui, savikontrolei, efektyviam konfliktų valdymui.
Tyrimai rodo, kad emocinis intelektas, socialiniai ir emociniai įgūdžiai yra daug svarbesni vaiko sėkmei nei kognityvinis intelektas (IQ). Emocinį intelektą galima ugdyti visuose amžiaus tarpsniuose. Aukštą emocinį intelektą turintys žmonės geba derėtis, priimti sprendimus, tinkamai reaguoti į neigiamas situacijas, suprasti emocijas sukeliančius veiksnius, prisiimti atsakomybę už savo jausmus ir yra empatiški.
Pagrindinės Emocinio Intelekto Kompetencijos
- Savęs pažinimas: Gebėjimas atpažinti ir suprasti savo emocijas, stipriąsias ir silpnąsias puses, vertybes ir motyvus.
- Savęs valdymas: Gebėjimas valdyti savo emocijas, impulsus ir elgesį, prisitaikyti prie besikeičiančių aplinkybių.
- Socialinis sąmoningumas: Gebėjimas suprasti kitų žmonių emocijas, perspektyvas ir poreikius, empatija.
- Santykių valdymas: Gebėjimas kurti ir palaikyti teigiamus santykius, efektyviai bendrauti, spręsti konfliktus ir įtakoti kitus.
Emocinis intelektas ir mokymosi aplinka
Yra nustatyta, kad mokymuisi daro įtaką daugybė socialinių ir emocinių veiksnių. Į mokyklą ateinantis neramus, baimingas ar besijaučiantis svetimas vaikas - tai vaikas, kurio gebėjimas mokytis yra sumažėjęs. Mokykla, kurioje patyčios yra kasdienis reiškinys, nėra ta vieta, kurioje vaikai jaučiasi skatinami mokytis ir bręsti. Todėl socialinis emocinis ugdymas organizuojamas taip, kad vaikai ir suaugusieji ugdytų socialines emocines kompetencijas - gebėjimus dirbti kartu su kitais, produktyviai mokytis, atlikti svarbiausius vaidmenis šeimoje, bendruomenėje, darbo vietoje.
Stephen Neale'o Požiūris į Emocinio Intelekto Svarbą
Pasak britų psichologo, psichoterapeuto ir emocinio intelekto eksperto Stephen Neale, kartais net labiausiai išsivysčiusiose šalyse mokymo sistemos nėra subalansuotos: per daug dėmesio skiriama loginio mąstymo ugdymui ir per mažai - emociniam intelektui. S. Neale teigia, kad labiausiai reikia lavinti limbinę smegenų dalį (emocines smegenis), nes būtent ji yra atsakinga už visas mūsų emocijas, įsitikinimus, vertybes, hormonų pokyčius, sprendimų priėmimą ir elgesio pokyčius. Ši smegenų dalis mūsų gyvenimui turi daug daugiau įtakos nei racionalioji smegenų dalis.
Taip pat skaitykite: Gebėjimų Modelio Apžvalga
S. Neale atkreipia dėmesį į tai, kad turime taip parengti mokymo programas, kad emocinis intelektas lydėtų kiekvieną pamokos aspektą. Tuomet pagerėtų egzaminų rezultatai, o vaikai išmoktų geriau panaudoti savo smegenų dalį, atsakingą už kūrybingumą. Pasaulinė patirtis rodo, kad pripažinus emocinio intelekto svarbą ir įtraukus jį į mokymo programas, vaikai geriau suvokia, kaip sukurti teigiamą požiūrį į save ir kitus, tampa emocionaliai išprususiais ir daugiau žino apie savo pačių ir kitų žmonių emocijas, išmoksta jas valdyti, įveikti stresą, susikurti teigiamą mąstyseną ir geba mokytis iš visų patirčių. Jie labiau pasitiki savimi, moka vystyti santykius su žmonėmis, bendrauti ir padėti kitiems, taikiai spręsti kilusius konfliktus.
Socialinių Emocinių Kompetencijų Ugdymas
Socializacijos procesas prasideda nuo vaiko įgimto temperamento sąveikos su suaugusiojo reakcija į jį ir pasireiškia dar kūdikystės laikotarpiu (kūdikis bendrauja šypsniu, žvilgsniu). Ikimokyklinio amžiaus vaikai socialinių įgūdžių įgyja ne tiek iš suaugusiųjų, kiek iš sąveikos su kitais vaikais. Vaikystėje patirtas atstūmimas - vienas iš rizikos faktorių, kad paauglystėje vaikas gali prasčiau mokytis, turėti emocinių problemų, nusikalsti. Prasti socialiniai įgūdžiai ypač išryškėja, kada vaikai bando susidraugauti. Tokie vaikai nori dalyvauti kitų veikloje, bet pasirenka klaidingą taktiką. Populiarūs vaikai prie nepažįstamų bendraamžių linkę artėti palaipsniui, kontaktas paprastai pradedamas žodžiu (klausiant, komentuojant). Todėl užsimezgusias vaikų draugystes būtina vertinti rimtai. Svarbu, kad suaugęs žmogus sudarytų sąlygas vaikui bendrauti su bendraamžiais, leistų ieškoti tinkamų komunikavimo būdų (klysdami vaikai aptinka, kurie būdai yra veiksmingi), rodytų asmeninį pavyzdį.
Šeimyniniai pokalbiai - vienas iš pagrindinių būdų mokyti vaikus socialinio komunikavimo. Kuo anksčiau vaikas girdi, kad šeimoje pagarbiai, mandagiai bendraujama (išklausoma, domimasi kitu, paisoma nuomonės, dalyvaujama pokalbyje), atspindimi kito jausmai, kreipiamas dėmesys į visus, tuo anksčiau tą pradeda taikyti komunikuodamas su bendraamžiais. Humorui šeimoje taip pat turėtų būti skiriama pakankamai dėmesio ir laiko. Lengviausias būdas - tiesiog drauge žaisti: kurti juokingus pasakojimus, dainas, maivytis, kvailioti. Humoras suteikia vaikams galimybę tvarkytis su stresu, nerimu, pykčiu, gali padėti išreikšti tai, ką sunku pasakyti. Vertinga skatinti vaikus juokauti ir pastebėti humorą net sunkiomis gyvenimo aplinkybėmis.
Kaip Tėvai Gali Ugdyti Vaiko Emocinį Intelektą: Praktiniai Patarimai
- Būkite Emociniu Pavyzdžiu: Vaikai mokosi stebėdami ir mėgdžiodami savo tėvus. Jei norite, kad jūsų vaikas būtų emociškai inteligentiškas, pirmiausia turite patys būti emociškai inteligentiški. Dalinkitės savo jausmais su vaiku, įvardykite juos.
- Padėkite Vaikui Atpažinti ir Įvardinti Emocijas: Vienas iš pirmųjų žingsnių ugdant emocinį intelektą - padėti vaikui atpažinti ir įvardinti savo emocijas. Naudokite emocijų korteles arba knygeles su paveikslėliais, kuriuose pavaizduotos skirtingos emocijos.
- Klausykite Aktyviai ir Empatiškai: Kai vaikas bando jums papasakoti apie savo jausmus, klausykite atidžiai ir empatiškai. Stenkitės suprasti, ką vaikas jaučia, net jei nesutinkate su jo požiūriu.
- Mokykite Sveikai Reikšti Emocijas: Svarbu ne tik atpažinti ir suprasti emocijas, bet ir mokėti jas sveikai reikšti. Mokykite vaiką reikšti savo emocijas žodžiais, o ne veiksmais.
- Mokykite Problemų Sprendimo Įgūdžių: Emocinis intelektas glaudžiai susijęs su problemų sprendimo įgūdžiais. Kai vaikas susiduria su sunkumais, padėkite jam rasti sprendimą, o ne tiesiog atlikite darbą už jį.
- Ugdydkite Empatiją: Empatija - tai gebėjimas suprasti ir jausti kitų žmonių emocijas. Mokykite vaiką įsivaizduoti save kito žmogaus vietoje.
- Skatinkite Savęs Pažinimą: Savęs pažinimas - tai gebėjimas atpažinti ir suprasti savo emocijas, stipriąsias ir silpnąsias puses, vertybes ir motyvus. Skatinkite vaiką reflektuoti apie savo jausmus, mintis ir elgesį.
- Leiskite Vaikui Patirti Natūralias Pasekmes: Kartais geriausias būdas išmokti - patirti natūralias savo veiksmų pasekmes. Jei vaikas elgiasi netinkamai, leiskite jam patirti pasekmes, o ne tiesiog apsaugokite jį nuo jų.
- Būkite Kantrūs ir Palaikantys: Emocinio intelekto ugdymas - tai ilgas ir nuolatinis procesas. Būkite kantrūs ir palaikantys savo vaiką. Svarbu, kad vaikas jaustų jūsų meilę ir palaikymą, nepriklausomai nuo to, kaip jam sekasi.
- Ieškokite Pagalbos, Kai Jos Reikia: Jei jums sunku ugdyti vaiko emocinį intelektą savarankiškai, nebijokite ieškoti pagalbos. Kreipkitės į psichologą, psichoterapeutą ar kitą specialistą, kuris gali jums padėti.
Ugdymo metodai skirtingais amžiaus etapais
Vaiko emocinio intelekto ugdymas skirtingais amžiaus etapais skiriasi. Svarbiausia nuoseklus ir nuoširdus tėvų elgesys su vaikais.
- Ikimokyklinis amžius: Didžiausią dėmesį reiktų skirti emocijų pažinimui, pykčio, liūdesio baimių priėmimui ir suvaldymui.
- Mokyklinis amžius: Empatija, problemų sprendimas, tikslų kėlimas ir gebėjimas priimti skirtingas nuomones.
Žaidimai ir Veiklos Emociniam Intelektui Ugdyti
Mokymasis žaidžiant vaikams itin priimtinas ir efektyvus, nes tai vyksta jiems nejaučiant. Tad teorijas ir sausus išvedžiojimus geriau keisti įtraukiančiais žaidimais. Čia itin svarbus vaidmuo tenka ir humorui (juokingiems pasakojimams, žaidimams ar tiesiog kvailiojimui). O dabar metas žaidimui… Pabandykite kartu su visa šeima pažaisti „Išjungtą garsą”. Šis žaidimas padeda mokytis atpažinti kitų žmonių emocijas ir jausmus.
Taip pat skaitykite: Priežastys ir Pasekmės: Emocinis Suvokimas
Žiūrėdami visai šeimai skirtą filmą išjunkite garsą (pasirinkite sceną, kurioje bendrauja keletas žmonių). Užduotis - įvardinti ir apibūdinti, kaip rodomoje scenoje jaučiasi kiekvienas žmogus, ką rodo jo veido išraiška, gestai, laikysena. Vėliau peržiūrėkite sceną su garsu.
Tinkamos pagal amžių veiklos gali būti vertingas emocinio intelekto vystymosi įrankis. Viena tokių veiklos yra žaidimas „Jausmų pantomima”, kai vaikai išreikš skirtingas emocijas, o kiti spėlioja, ką jie jaučia. Kitas pratimas yra kurti „emocinį dienoraštį”, kuriame vaikai gali rašyti arba piešti savo jausmus ir patirtis. Be to, dalyvaujant vaidybinių scenarijų situacijose, vaikai praktikuoja empatiją ir perspektyvos įsisąmoninimą.
Emocinis Intelektas ir Mokytojo Vaidmuo
Svarbu pažymėti, jog pedagogų ir tėvų socialinio emocinio intelekto ugdymui didinant jų socialines emocines komepetencijas reikalinga sisteminė pagalba ir parama. Pačios geriausios socialinio emocinio ugdymo programos vaikams gali būti neefektyvios vien todėl, kad pedagogo asmenybės elgesys ir asmenininės vertybės kontrastuos su programos nuostatomis, jei kalbėdamas apie empatiją, jis pats jos nejaus, jei mokydamas vaikaus pagarbos jiems nerodys savo elgesiu. Ne veltui yra sakoma, jog vaikai pirmiausia mokosi iš pavydžio. Galime stebėti kaip skiriasi klasės vaikų elgesys ir tarpusavio santykiai priklausomai nuo mokytojo santykio su jais. To negalime išugdyti teorinėmis žiniomis, reikalinga patyriminė praktika, kurios rezultatu bus žinojimas ir patyrimas tapęs asmenybės savastimi.
Lam C. nurodo gero mokytojo bruožus, kurie, savo ruožtu, lemia mokytojo socialines emocines kompetencijas bei siejasi su Neale S., Spencer-Arnell L., Wilson L.:
- Patinka mokyti vaikus - daug džiaugsmo ir pasitenkinimo savo darbu teikianti profesinės karjeros sritis, nors drauge tai taip pat daug pastangų reikalaujanti bei sekinanti veikla.
- Nulemia pokyčius - leidžia vaikams pasijusti klasėje ypatingiems, saugiems ir užtikrintiems. Mokytojai gali daryti teigiamą įtaką savo mokinių gyvenime.
- Skleidžia pozityvią energiją - stengiasi nuolatos būti teigiamai nusiteikę, laimingi ir besišypsantys. Teigiama energija užkrečiama, todėl ja dalinasi su klase.
- Geba megzti ir palaikyti asmeninius ryšius - pažįsta savo mokinius, žino, kuo jie domisi ir užmezga su jais ryšį. Taip pat vaikams atskleidžia, kuo domisi patys. Išsiaiškina, kaip vaikams patinka mokytis, stengiasi pažinti savo mokinių tėvus.
- Dirba su šimtaprocentiniu atsidavimu - dirba tobulėdami patys ir įkvepia kitus. Atiduoda visą save patiems sau, mokiniams, jų tėvams, mokyklai ir kiekvienam jais tikinčiam žmogui.
- Geba organizuotai dirbti - paskirsto darbus.
- Neturi išankstinio nusistatymo - mokytojus, kartas nuo karto stebi ir vertina, tiek formaliai, tiek ir neformaliai (štai kodėl būtina nuolatos dirbti su šimtaprocentiniu atsidavimu). Mokytojus nuolat vertina ir kritikuoja mokyklos direktorius, kolegos mokytojai, mokinių tėvai ir patys mokiniai. Užuot jautęsi įžeisti ar užsigavę, kai kas nors išsako pastabas apie tai, kaip mokote, priimkite konstruktyvią kritiką be išankstinio nusistatymo ir kurkite veiksmų planus. Įrodykite, kad esate gerai dirbantis mokytojas, - toks, kokiu ir siekiate būti. Pasaulyje nėra tobulų žmonių, o galimybių tobulėti visuomet yra. Juk pasitaiko, kad kiti geba pamatyti tai, ko nepavyksta patiems.
- Kelia reikalavimus - pats mokytojas elgiasi taip, kaip moko kitus.
- Ieško įkvėpimo ir jį randa - nestokoja kūrybiškumo.
- Nevengia pokyčių - yra lankstūs, nesiskundžia dėl pasikeitimų mokykloje.
- Reflektuoja - siekia tobulėti kaip specialistas, apmąsto, kaip jis dirba mokytojo darbą - kas pavyko, o ką reikėtų kitą kartą pakeisti. Nuolatos reflektuoja, apmąsto, kaip dirba, kaip patys mokosi iš klaidų, silpnybių.
Emocinis intelektas verslo organizacijose
Emocinis intelektas svarbus ne tik asmeniniame gyvenime, bet ir verslo organizacijose. Emocijos darbo aplinkoje gali daryti didelę įtaką darbuotojų motyvacijai, produktyvumui ir tarpusavio santykiams. Emocinis intelektas ypač reikalingas vadovams, nes jie turi gebėti valdyti savo emocijas, suprasti pavaldinių jausmus, motyvuoti juos ir spręsti konfliktus.
Taip pat skaitykite: Emocinio išsekimo simptomai
tags: #emocinis #kognityvinis #ugdymo #metodas