Įvadas
Šiandieninėje visuomenėje, kurioje socialiniai ryšiai ir tarpasmeninis bendravimas vaidina itin svarbų vaidmenį, socialinis asmenybės kompetentingumas tampa vis aktualesnis. Tai apima gebėjimą efektyviai bendrauti, suprasti kitų emocijas, valdyti konfliktus ir sėkmingai integruotis į socialinę aplinką. Šiame straipsnyje išnagrinėsime socialinio asmenybės kompetentingumo apibrėžimą, jo svarbą ir įtaką žmogaus gyvenime bei visuomenėje.
Socialinės rizikos šeimos: aktualumas ir iššūkiai
Šiais laikais socialinė rizika šeimoms yra aktualus ir neišvengiamas valstybės rūpestis, reikalaujantis neatidėliotinų sprendimų. Pastaraisiais metais tokios šeimos dažniausiai gyvena iš valstybės mokamų pašalpų, uždarbiauja nelegaliais būdais arba nedirba apskritai, aiškindami tai mažu atlyginimu. Dėmesio centre atsiduria vaikai, augantys nepalankioje aplinkoje - socialinės rizikos šeimose. Šis rodiklis nekinta jau kurį laiką, o tai patvirtina šios problemos aktualumą. Rizikos šeimose augantys vaikai reikalauja ypatingo dėmesio, todėl situacijai pataisyti steigiami dienos centrai, kurių veikla itin aktuali, stengiantis socialinės rizikos šeimų vaikams sukurti pilnavertį gyvenimą.
Socialinės rizikos šeimos samprata ir charakteristikos
Pradedant nagrinėti socialinės rizikos šeimų vaikų poreikių tenkinimo galimybes, tikslinga išsiaiškinti esmines socialinės rizikos šeimų charakteristikas. Anot E. Masiliauskienės ir V. Griažkutės, esminį vaidmenį vaiko asmenybės augime turi šeima, nes būtent joje yra suvokiami socialiniai vaidmenys, įgyjami reikalingi įgūdžiai, būtini vaiko adaptacijai ir integracijai visuomenėje. Šeima taip pat ugdo vaiko savivertės jausmą, didina pasitikėjimą savimi, plėtoja kūrybinį potencialą, socialinį aktyvumą. Svarbu, kaip sėkmingai šeima atlieka savo funkcijas, ir kokiu būdu, jų neatlikdama, ji rizikuoja tapti socialiai pažeidžiama.
Socialinės rizikos šeimos sampratą skirtingi mokslininkai interpretuoja šiek tiek skirtingai. Remiantis E. Masiliauskienės, V. Griažkutės atliktais tyrimais, vienuose dokumentuose identifikuojami negatyvūs tėvų elgsenos ypatumai, o kituose - negatyvios tėvų elgsenos pasekmės tokiose šeimose gyvenantiems vaikams. Taigi, bendruoju atveju socialinės rizikos šeimą galima apibūdinti kaip šeimą, kurioje auga vaikai iki 18 metų. Socialinės rizikos šeima - tai šeima, pasižyminti sutrikusiu bendradarbiavimu ir emociniu bendravimu, negatyvia aplinka, kuri neskatina sveiko, produktyvaus asmenybės augimo ir vystymosi. Tokio pobūdžio šeimos negeba tenkinti vaiko emocinių ir fizinių poreikių, be to, bendravimo būdas šiose šeimose ženkliai apriboja vaiko galimybes išreikšti savo poreikius ir jausmus. Socialinės rizikos šeima taip pat pasižymi įtraukimu į socialinės rizikos grupę.
Anot G. Kondrotaitės ir T. I. Butvilo, socialiai remtinomis dažniausiai pripažįstamos tos šeimos, kuriose yra alkoholio, narkotikų ar kitų psichotropinių medžiagų vartojimo problemų, smurto atvejų, nepriežiūros, nepilnos šeimos. Apribojamos vaikų galimybės dalyvauti visuomenės gyvenime, dvasiškai augti ir tobulėti. Taigi socialinės rizikos šeimą būtina apibūdinti kaip šeimą, kurioje tėvai dėl savo negatyvios elgsenos arba ekonominių, socialinių veiksnių neatlieka arba netikslingai atlieka šeimos statutui pavestą socialinį vaidmenį bei funkcijas. Tai tėvų negatyvaus ar neadekvataus elgesio pasekmės, kurios sąlygoja nepakankamą vaikų socializaciją bei ugdymąsi. Šių vaikų poreikiai yra nepatenkinami arba patenkinami nepakankamai, dažnai tokie vaikai susiduria su įvairiomis socialinėmis, fizinėmis, psichologinėmis problemomis. Svarbu atskirti veiksnį, sąlygojusį tam tikros šeimos priskyrimą socialinės rizikos grupei, identifikavimą.
Taip pat skaitykite: Kaip socialinis palaikymas skatina motyvaciją?
Socialinės rizikos šeimų atsiradimo priežastys ir mažinimo būdai
Analizuojant socialinės rizikos šeimų ypatumus, svarbu išsiaiškinti tokių šeimų atsiradimo priežastis bei galimus jų mažinimo būdus. Kaip teigiama Vaiko gerovės plėtros programoje, dažniausiai socialinę riziką patiriančios šeimos susiduria su skurdu, socialine atskirtimi, nedarbu, žemu išsilavinimu, priklausomybėmis, smurtu ir kitomis problemomis. Daugelis šių šeimų gyvena itin skurdžiomis sąlygomis. Anot E. Masiliauskienės ir V. Griažkutės, svarbu atkreipti dėmesį į tai, kokios yra šios šeimos nario išgyvenimo strategijos, susijusios su jų požiūriu į krizinę situaciją. Tokiose šeimose vaikai tampa socialiai labiau pažeidžiami dėl neužtikrintos socialinės-kultūrinės aplinkos, pozityvių tarpusavio santykių šeimoje trūkumo, nepriežiūros, netinkamo ar net negatyvaus elgesio. Susiformuoja vaikų elgsenos, emocinės, taip pat mokymosi bei bendravimo su bendraamžiais problemos.
J. Ruškus ir G. Kondrotaitė teigia, kad socialinės rizikos šeimoms ypatingai sudėtinga auklėti paaugliško amžiaus vaikus, kadangi šis amžiaus tarpsnis yra labiausiai problematiškas. Kaip akcentuoja autoriai, vieną socialinės rizikos šeimą gali paveikti abiejų paminėtų grupių socialinės rizikos faktoriai. Dažniausiai yra apsiribojama tik finansinės pagalbos suteikimu ir jos naudojimo kontroliavimu. Reikėtų konsultavimo, mokymo ir kt. paslaugų socialinės rizikos šeimoms bei jų vaikams. Socialinis paslaugų teikėjams dažnai tenka atlikti socialinius vaidmenis, kuriuos privalėtų tėvai arba globėjai. Šioms šeimoms šios paslaugos yra sunkiai prieinamos. Svarbu išsiaiškinti, kodėl šeima yra priskiriama socialinės rizikos grupei.
Aptariant socialinės rizikos paplitimą svarbu pažymėti, kad, kaip teigia G. Kondrotaitė ir T. Butvilas, jį dažnai sąlygoja tokie atvejai, kuomet vaikas, patyręs stresą, yra linkęs patirti ir daugelį kitų stresinių situacijų. Dalis mokslininkų laikosi nuomonės, kad skurdas tiesiogiai nesąlygoja vaiko neigiamo rezultato. Aptariant socialinės rizikos šeimų potencialą Lietuvoje matyti, kad probleminės šeimos dažniausiai gyvena esant ganėtinai didesniam skurdui. Kita vertus, vaikai, gyvenantys esant didesnės (sąlyginai) sociodemografinės rizikos sąlygomis, yra labiau linkę patirti neigiamas emocines bei elgesio problemas bei mokymosi sunkumus mokykloje nei tokiomis sąlygomis negyvenantys bendraamžiai: tokie vaikai dažniau gauna blogesnius pažymius mokykloje, yra linkę mažiau įsipareigoti ir pan. I. Leliūgienė ir A. Juodeikaitė teigia, kad rizikos grupei priskiriamus vaikus charakterizuoja du esminiai aspektai - šių vaikų elgesys skiriasi nuo visuomenei priimtų normų ir dėl šios priežasties jie patiria nuolatinę krizę.
Rizikos įtampos dažnai susijusios su žemu šeimos socioekonominiu statusu, žemu tėvų išsilavinimu, ribotomis įsidarbinimo galimybėmis ir kt. Žemas tėvų išsilavinimas ir skurdas. Vaikai, patiriantys bent kelis šiuos rizikos veiksnius, jau gali būti įtraukti į aukšto lygio sociodemografinės rizikos grupę. Įsteigus šalies seniūnijose daugiau socialinių darbuotojų etatų, situacija socialinių problemų šeimose atžvilgiu pagerėtų akivaizdžiai. Vaikui augant šeimoje svarbiausia yra ne biologinė prigimtis, bet aplinka, kurioje vaikas auga. Aplinkoje, kurioje dominuoja rizika vaiko asmenybei tapti asocialia. Vyraujant tokiai aplinkai vaikui formuojasi klaidingas požiūris tiek į save, tiek į jį supantį pasaulį - tuomet vaikai stengiasi atsiriboti nuo aplinkos, nepasitikėti aplinkiniais. Socialinės rizikos šeimose augantys patiria daugybę išbandymų - skurdas, smurtas, nepriežiūra, negatyvus psichologinis klimatas.
Taigi šeimos priskyrimą socialinės rizikos grupei sąlygoja įvairūs socialiniai, ekonominiai, kultūriniai veiksniai - tai gali būti menkas šeimos aprūpinimas, bendrų interesų tarp šeimos narių nebuvimas, skirtingos tėvų pažiūros įvairiais gyvenimo klausimais, tėvų psichologinės, psichosocialinės problemos ir kt. Dažnose situacijose šie veiksniai yra tarpusavyje susiję, sąlygoja vienas kito poveikį šeimos gerovei arba naujų negatyvių veiksnių atsiradimą. Tokiu būdu yra sąlygojamos įvairaus pobūdžio problemos socialinės rizikos šeimose - skurdas, alkoholizmas, narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimas, smurtas, depresija, diskriminacija šeimoje bei visuomenėje, vaikų mokyklos nelankymo, bėgimo iš namų, įsitraukimas į nusikalstamą veiklą.
Taip pat skaitykite: Metodai, iššūkiai ir galimybės socialiniame darbe
Socialinis kompetentingumas ir jo svarba
Socialinis kompetentingumas apibrėžiamas kaip asmens gebėjimas sėkmingai ir efektyviai bendrauti bei sąveikauti su kitais žmonėmis įvairiose socialinėse situacijose. Tai apima platų spektrą įgūdžių ir savybių, tokių kaip empatija, komunikacija, konfliktų valdymas, savimonė ir gebėjimas prisitaikyti prie skirtingų socialinių kontekstų.
Empatija
Empatija yra gebėjimas suprasti ir atjausti kitų žmonių jausmus bei perspektyvas. Socialiai kompetentingi asmenys gali įsijausti į kitų žmonių padėtį, suprasti jų motyvus ir atitinkamai reaguoti. Empatija padeda užmegzti tvirtus tarpasmeninius ryšius ir kurti pasitikėjimo atmosferą.
Komunikacija
Efektyvi komunikacija yra vienas svarbiausių socialinio kompetentingumo elementų. Tai apima gebėjimą aiškiai ir suprantamai išreikšti savo mintis bei jausmus, aktyviai klausytis kitų žmonių, tinkamai reaguoti į neverbalinius signalus ir pritaikyti savo komunikacijos stilių prie skirtingų auditorijų.
Konfliktų valdymas
Konfliktai yra neišvengiama socialinio gyvenimo dalis. Socialiai kompetentingi asmenys geba konstruktyviai valdyti konfliktus, ieškoti kompromisų, gerbti kitų žmonių nuomones ir rasti abiem pusėms priimtinus sprendimus. Jie vengia agresijos ir manipuliavimo, siekdami taikaus ir konstruktyvaus konflikto sprendimo.
Savimonė
Savimonė yra gebėjimas suprasti savo stipriąsias ir silpnąsias puses, emocijas, vertybes ir motyvus. Socialiai kompetentingi asmenys žino, kaip jų elgesys veikia kitus žmones, ir gali atitinkamai koreguoti savo elgesį. Savimonė padeda priimti teisingus sprendimus ir kurti autentiškus tarpasmeninius santykius.
Taip pat skaitykite: Vartotojų socialinis suvokimas: įžvalgos
Gebėjimas prisitaikyti
Socialinis gyvenimas yra dinamiškas ir nuolat kintantis. Socialiai kompetentingi asmenys geba prisitaikyti prie skirtingų socialinių kontekstų, suprasti skirtingas kultūras ir tradicijas, gerbti kitų žmonių skirtumus ir sėkmingai integruotis į įvairias socialines grupes.
Socialinio kompetentingumo svarba
Socialinis kompetentingumas yra svarbus visose gyvenimo srityse. Jis padeda užmegzti tvirtus tarpasmeninius santykius, sėkmingai dirbti komandoje, efektyviai vadovauti, kurti pasitikėjimo atmosferą ir spręsti konfliktus. Socialinis kompetentingumas taip pat padeda geriau suprasti save ir kitus žmones, priimti teisingus sprendimus ir kurti pilnavertį gyvenimą.
Asmeninis gyvenimas
Socialinis kompetentingumas yra būtinas kuriant tvirtus irHarmoningus santykius su šeima, draugais ir partneriais. Jis padeda suprasti kitų žmonių poreikius ir jausmus, efektyviai bendrauti, spręsti konfliktus ir kurti pasitikėjimo atmosferą. Socialiai kompetentingi asmenys jaučiasi labiau patenkinti savo asmeniniu gyvenimu ir rečiau patiria vienatvę ar socialinę izoliaciją.
Profesinis gyvenimas
Socialinis kompetentingumas yra svarbus siekiant karjeros aukštumų ir sėkmingai dirbant komandoje. Jis padeda efektyviai bendrauti su kolegomis, klientais ir vadovais, kurti pasitikėjimo atmosferą, spręsti konfliktus ir motyvuoti kitus žmones. Socialiai kompetentingi asmenys yra labiau vertinami darbdavių ir dažniau gauna paaukštinimus.
Visuomenė
Socialinis kompetentingumas yra svarbus kuriant darnią ir tolerantišką visuomenę. Jis padeda suprasti kitų žmonių kultūras ir tradicijas, gerbti kitų žmonių skirtumus, spręsti socialines problemas ir kurti pilietinę visuomenę. Socialiai kompetentingi asmenys aktyviai dalyvauja visuomenės gyvenime ir prisideda prie jos gerovės.
Socialinio kompetentingumo ugdymas
Socialinis kompetentingumas nėra įgimta savybė - jį galima ugdyti ir tobulinti visą gyvenimą. Yra įvairių būdų, kaip tai padaryti:
Mokymai ir seminarai
Yra daugybė mokymų ir seminarų, skirtų socialinio kompetentingumo ugdymui. Šiuose mokymuose dalyviai gali įgyti teorinių žinių, praktinių įgūdžių ir išmokti efektyvių bendravimo technikų.
Savišvieta
Yra daugybė knygų, straipsnių ir internetinių šaltinių, skirtų socialinio kompetentingumo ugdymui. Savišvieta padeda geriau suprasti socialinio kompetentingumo principus ir pritaikyti juos savo gyvenime.
Praktika
Geriausias būdas ugdyti socialinį kompetentingumą yra praktika. Dalyvaukite įvairiose socialinėse situacijose, bendraukite su skirtingais žmonėmis, stebėkite savo elgesį ir reaguokite į kitų žmonių reakcijas. Analizuokite savo klaidas ir mokykitės iš jų.
Grįžtamasis ryšys
Paprašykite savo draugų, šeimos narių ir kolegų, kad jie pateiktų jums grįžtamąjį ryšį apie jūsų socialinį kompetentingumą. Išklausykite jų nuomones ir atsižvelkite į jų patarimus.
Vaikų dienos centrai: pagalba socialinės rizikos šeimų vaikams
Vaikų dienos centrai atlieka svarbų vaidmenį teikiant pagalbą socialinės rizikos šeimų vaikams. Šie centrai siūlo įvairias paslaugas, tokias kaip maitinimas, priežiūra, mokymosi pagalba, socialinių įgūdžių ugdymas ir psichologinė parama. Vaikų dienos centrai padeda vaikams iš socialinės rizikos šeimų įgyti pasitikėjimo savimi, ugdyti socialinius įgūdžius, sėkmingai integruotis į visuomenę ir kurti pilnavertį gyvenimą.
Dienos centrų veikla
Pagrindinė vaikų dienos centrų veikla yra socialinės vaikų atskirties mažinimas bei vaikų kelio patekimui į globos namus užkirtimas, kompleksinė (socialinė, psichologinė, pedagoginė) pagalba vaikui ir šeimai - ši veikla yra tiesiogiai susijusi su socialinės rizikos šeimų vaikų poreikiais.
tags: #socialinis #asmenybes #kompetentingumas