Istorijos ir kultūros kontekste iškilios asmenybės ir jų skleidžiamos idėjos, vertybės užima ypatingą vietą. Šios asmenybės telkia ir veda visuomenę, keičia jos mentalitetą, akiratį bei lūkesčius, atverdamos naujus mąstymo horizontus. Iškilios asmenybės ir jų darbai įprasmina tautos ir valstybės gyvenimą. Per ryškiausių asmenybių veiklą mokiniai geriausiai suvokia, kaip skleidžiasi idėjos, vyraujančios visuomenės gyvenimo ar tam tikro dalyko kryptys, kurios susiformavo veikiamos įvairių socialinių ir mokslinių aplinkybių. Be idėjų nebūtų aišku, kur link eina žmonija vienu ar kitu laikotarpiu. Todėl deramą vietą ugdymo procese turėtų užimti tiek iškilios istorinės ir dabarties asmenybės (nusipelnę Lietuvos ir pasaulio menininkai, mokslininkai, išradėjai ir atradėjai, žymūs politikai, visuomenininkai ir kt.), tiek pagrindinės filosofinės (etinės, moralinės ir kt.) idėjos, darančios įtaką mokslo, visuomenės, kultūros, inovacijų ir technologijų, politikos, ekonomikos ir ekologijos plėtrai.
Iškilūs pavyzdžiai
Didžios asmenybės (autoritetai) visuomenę telkia ir veda, keičia jos mentalitetą, akiratį ir lūkesčius, atveria naujus mąstymo horizontus. Iškilios asmenybės ir jų darbai įprasmina tautos ir valstybės gyvenimą.
Judaizmas ir asmenybės
Žydų tautos istorija kupina senųjų istorinių asmenybių, patriarchų ir pranašų, karalių ir reformatorių. Judaizme itin svarbūs Abraomas ir Mozė, o švenčių istorinis kontekstas glaudžiai susijęs su šių asmenų veikla. Herojiški tikėjimo pavyzdžiai, tokie kaip rabinas Elchanan Wasserman, įkvepia tikinčiuosius. Judaizmas ir menas neatsiejami, o Nobelio laureatai Isaac Bashevis Singer ir J.D. Salinger, po Šoa kūrę menininkai Grigorijus Kanovičius ir Samuelis Bakas yra universalūs humanizmo pavyzdžiai. Alegorijos Tanacho ir Talmudo literatūroje, karaliaus Šlomo mokymai apie žmogaus gyvenimo kelio pasirinkimą ir laukiančius sunkumus atspindi Toros aktualumą šiandien. Šiuolaikiniai Izraelio ir Diasporos inovacijų kūrėjai yra naujų visuomenės gyvenimo technologijų lyderiai. W. James’o ir R. Otto aiškinimai atskleidžia, kodėl bet kuri visuomenė turi šventumo bei ritualų praktikas. Pagalba kitiems judaizme yra svarbiausia modalinė ūgties sąlyga.
Biologijos mokslo asmenybės
Biologijos mokslo pasiekimai neįsivaizduojami be žymių pasaulio ir Lietuvos biologų, tokių kaip Č. Darvinas, M. Šleidenas, T. Švanas, S. Singeris, G. Nikolsonas, R. Franklin, Dž. Votsonas, F. Krikas, H. Krebsas, M. Kalvinas, G. Mendelis, K. Linėjus ir V. Engelgardtas, kurių darbai padėjo pagrindus ląstelės teorijai, genetikai, biochemijai ir evoliucijos teorijai. Jų indėlis į biologijos mokslo raidą yra neįkainojamas.
Technologijų srities asmenybės
Kompiuterių raidos istorija neatsiejama nuo Alano Tiuringo vardo. Vaizdinė medžiaga apie Tiuringo mašiną ir ekskursijos į įmones padeda mokiniams suprasti problemų sprendimo automatizavimo svarbą ir kompiuterinių technologijų vaidmenį.
Taip pat skaitykite: Kaip socialinis palaikymas skatina motyvaciją?
Astronomijos srities asmenybės
Astronomijos mokslas taip pat turi savo žymius pasaulio ir Lietuvos atstovus, kurių pasiekimai įkvėpė naujas kartas tyrinėti Visatą.
Socialinės aplinkos įtaka asmenybės formavimuisi
Asmenybės formavimuisi didelę įtaką turi aplinka, kurioje asmuo auga. Aplinka apima daugybę veiksnių, tokių kaip šeima, mokykla, draugai, bendruomenė ir kultūra. Socialinė pedagogika tiria, kaip socialinė aplinka veikia asmenybės formavimąsi, nagrinėja, kaip socialinės sąlygos, kuriose asmuo auga, gali paveikti jo ar jos vertybių sistemą, elgesį ir požiūrį į gyvenimą.
Šeimos vaidmuo
Šeima yra pirmoji socialinė aplinka, kurioje vaikas auga. Šeimos narių elgesys, požiūris į gyvenimą, vertybės ir pan. gali turėti didelę įtaką vaiko asmenybės formavimuisi. Tyrimai rodo, kad šeimos, kuriose yra mažai meilės, palaikymo ir dėmesio, gali turėti neigiamą poveikį asmenybės vystymuisi. Šeimos, kuriose yra daug konfliktų ir netolerancijos, vaikai dažniau patiria stresą ir nerimą, o tai gali sukelti neigiamą poveikį jų psichinei sveikatai.
Mokyklos įtaka
Mokykla yra dar viena svarbi socialinė aplinka. Mokykloje vaikas susiduria su bendraamžiais, mokytojais, taisyklėmis ir t.t. Mokyklos aplinkoje vaikas mokosi bendrauti, bendradarbiauti, taip pat įgyja žinių ir įgūdžių, kurie reikalingi ateityje. Mokytojų elgesys, mokymo metodai ir mokyklos kultūra gali turėti didelę įtaką vaiko elgesiui ir mokymuisi. Jei mokytojai skatina pozityvų elgesį ir remia savarankiškumą, tai gali padėti vaikui tapti atsakingu ir pasitikinčiu savimi žmogumi.
Bendraamžių įtaka
Bendraamžiai yra dar viena svarbi socialinė aplinka, kurioje asmenybė mokosi bendrauti ir bendradarbiauti su kitais žmonėmis. Jei bendraamžiai remia vienas kitą ir skatina pozityvų elgesį, tai gali padėti vaikui vystytis kaip atsakingam ir pasitikinčiam savimi žmogui.
Taip pat skaitykite: Metodai, iššūkiai ir galimybės socialiniame darbe
Kultūros ir visuomenės svarba
Kultūra yra svarbus veiksnys asmenybės formavimuisi, nes ji apima įvairius socialinius, etninius, religinius ir kitus elementus, kurie daro įtaką individo vertybėms, požiūriams, elgesiui ir asmenybės raidai. Kultūra padeda formuoti asmens požiūrį į gyvenimą, įvertinti aplinką ir pasirinkti tinkamiausią elgesio modelį. Kultūra taip pat padeda formuoti asmens santykius su kitais žmonėmis, nes ji apima socialinius normas ir elgesio modelius, kurie yra priimtini tam tikroje kultūroje. Visuomenė taip pat daro didelę įtaką asmenybės formavimuisi, nes ji apima socialinius ir kultūrinius elementus, kurie formuoja asmens požiūrį į pasaulį. Visuomenė taip pat padeda formuoti asmens santykius su kitais žmonėmis, nes ji apima socialinius normas ir elgesio modelius, kurie yra priimtini visuomenėje. Kultūros ir visuomenės vaidmuo yra labai svarbus asmenybės formavimuisi, nes šie elementai padeda formuoti asmens požiūrį į gyvenimą, įvertinti aplinką ir pasirinkti tinkamiausią elgesio modelį.
Kiti veiksniai, darantys įtaką asmenybės formavimuisi
Genetikos ir sveikatos įtaka
Asmenybės formavimuisi įtaką turi daugelis veiksnių, tarp jų ir genetika bei fiziologinė būklė. Genai yra paveldimi ir lemia daugelį savybių, tokių kaip charakteris, polinkis į tam tikras ligas, intelektas ir kt. Tyrimai rodo, kad genetika vaidina svarbesnį vaidmenį asmenybės formavimuisi nei manyta iki tol. Tačiau svarbu atkreipti dėmesį, kad genetika nėra vienintelis veiksnys, lemiantis asmenybės formavimąsi.
Sveikata yra dar vienas svarbus veiksnys, kuris gali turėti įtakos asmenybės formavimuisi. Fizinė ir psichinė sveikata yra svarbios, nes jos gali paveikti asmenybės vystymąsi. Pavyzdžiui, tam tikros ligos gali turėti įtakos asmenybės charakteriui ir elgesiui. Tačiau svarbu atkreipti dėmesį, kad sveikatos įtaka yra sudėtinga ir daugeliu atvejų priklauso nuo daugelio veiksnių.
Emocinės būklės ir jausmų įtaka
Asmenybės formavimuisi didelę įtaką turi emocinė būklė ir jausmai. Emocinė būklė yra laikina psichinė būsena, kuriai būdingi tam tikri fiziologiniai ir psichologiniai reiškiniai. Jausmai yra asmens subjektyvus reakcijos į įvairius paskatas, kurias sukelia išoriniai ar vidiniai veiksniai. Jausmai gali būti susiję su teigiamais ar neigiamais įvykiais ir turėti įtakos asmens elgesiui ir mąstymui. Emocinės būklės ir jausmų įtaka asmenybės formavimuisi yra glaudžiai susijusi su emocinės kompetencijos ugdymu. Studijos rodo, kad emocinės būklės ir jausmų valdymo gebėjimai gali padėti asmeniui geriau susidoroti su stresu, sumažinti depresijos ir nerimo simptomus, pagerinti tarpasmeninius santykius ir padidinti savo savigarbą.
Elgesio ir charakterio formavimasis
Elgesys yra sudėtingas asmenybės bruožas, kuris formuojasi nuo pat gimimo. Aplinkos veiksniai, tokie kaip šeima, draugai, mokykla ir kultūra, turi didelę įtaką elgesio formavimuisi. Vaikystėje patiriamos patirtys gali turėti ilgalaikį poveikį asmenybės elgesiui. Be to, socialiniai veiksniai taip pat gali turėti įtakos elgesio formavimuisi. Pavyzdžiui, jei asmuo auga aplinkoje, kurioje yra daug nusikaltimų, gali būti linkęs imituoti netinkamą elgesį.
Taip pat skaitykite: Vartotojų socialinis suvokimas: įžvalgos
Charakteris yra ilgalaikis asmenybės bruožas, kuris formuojasi per ilgą laiką. Charakterio kūrimasis yra sudėtingas procesas, kurio metu asmuo išmoksta, kaip elgtis ir reaguoti į skirtingas situacijas. Pavyzdžiui, šeimos narių vertybės ir požiūris į gyvenimą gali turėti didelę įtaką charakterio kūrimuisi. Jei šeimoje vertinami teisingumas, pagarba ir atsakomybė, tai gali padėti formuoti teigiamą charakterį. Be to, draugų ir mokyklos aplinka taip pat gali turėti įtakos charakterio kūrimuisi. Jei asmuo auga aplinkoje, kurioje yra daug teigiamų pavyzdžių, pavyzdžiui, draugai, kurie elgiasi teisingai ir gerbia kitus, tai gali padėti formuoti teigiamą charakterį.
Ekonomikos įtaka
Ekonomikos veiksniai turi didelę įtaką asmenybės formavimuisi. Žmogaus socialinė aplinka, kurioje jis gyvena, yra tiesiogiai susijusi su ekonomine padėtimi. Darbo rinka yra viena iš svarbiausių ekonomikos veiksnių, kuris turi tiesioginę įtaką asmenybės formavimuisi. Darbo rinkos sąlygos, tokios kaip darbo vietų trūkumas ar aukštas nedarbo lygis, gali sukelti stresą ir neviltį, kurios gali turėti neigiamą poveikį asmenybės psichologinei būklei. Švietimo sistema yra dar viena svarbi ekonomikos sritis, kuri turi tiesioginę įtaką asmenybės formavimuisi. Švietimo sistema gali padėti asmeniui įgyti reikiamų įgūdžių ir žinių, kurie reikalingi siekiant sėkmės darbo rinkoje ir gyvenime apskritai. Sveikatos apsauga yra dar viena svarbi ekonomikos sritis, kuri turi tiesioginę įtaką asmenybės formavimuisi. Sveikatos apsaugos sistema gali padėti asmeniui išlaikyti gerą fizinę ir psichologinę sveikatą, kurie yra svarbūs siekiant sėkmės darbo rinkoje ir gyvenime apskritai.
Literatūros ir skaitymo reikšmė
Literatūra ir skaitymas yra vieni iš svarbiausių veiksnių, kurie gali turėti įtakos asmenybės formavimuisi. Moksliniai tyrimai rodo, kad skaitymas gali padėti vystyti socialinius, kognityvinius ir emocinius gebėjimus, kurie yra svarbūs asmenybės formavimuisi. Literatūra taip pat gali turėti didelę įtaką asmenybės formavimuisi. Skaitant knygas, žmogus gali susidurti su skirtingomis situacijomis ir problemomis, kurios gali padėti jam geriau suprasti save ir savo vertybes. Tačiau svarbu paminėti, kad ne visos knygos yra tinkamos asmenybės formavimuisi. Kai kurios knygos gali turėti neigiamą įtaką žmogaus požiūriui į gyvenimą ir savęs vertinimui.
Vaikystės patirtys
Vaikystė yra viena iš svarbiausių gyvenimo stadijų, kuri tiesiogiai įtakoja žmogaus vystymąsi. Vaikystės metu įgytos patirtys ir įgūdžiai yra esminiai žmogaus vystymuisi. Pavyzdžiui, šeimos aplinka, kurioje auga vaikas, yra vienas iš svarbiausių veiksnių, kurie formuoja jo asmenybę. Tėvų elgesys, jų požiūris į gyvenimą ir vertybės gali turėti didelę įtaką vaiko vystymuisi. Vaikystė taip pat yra laikotarpis, kai vaikas mokosi bendrauti su kitais žmonėmis. Ši patirtis yra esminė socialinio vystymosi dalis.
Ugdymo ir auklėjimo procesas
Ugdymo ir auklėjimo procesas yra svarbus veiksnys asmenybės formavimuisi. Tai yra procesas, kurio metu asmuo gauna žinias, įgūdžius ir vertybes, kurios yra būtinos jo gyvenimui. Ugdymo procesas yra susijęs su formaliojo mokymosi institucijomis, tokiais kaip mokyklos, universitetai ir kt. Ugdymo ir auklėjimo procesas yra labai svarbus vaiko asmenybės formavimuisi. Jis padeda formuoti vaiko charakterį, vertybes ir įsitikinimus.
Valios ir kryptingumo reikšmė
Asmenybės formavimuisi didelę įtaką turi valios ir kryptingumo raiška. Valia yra svarbi asmenybės formavimuisi, nes ji leidžia žmogui pasirinkti, kaip jis nori elgtis ir kaip jis nori veikti. Be valios, žmogus negalėtų pasirinkti, ką jis nori daryti ar kaip jis nori elgtis. Kryptingumas yra svarbus asmenybės formavimuisi, nes jis leidžia žmogui nukreipti savo veiksmus į tam tikrą tikslą. Be kryptingumo, žmogus gali būti linkęs nukrypsti nuo savo tikslų ir neįgyvendinti savo potencialo.
Gamtos įtaka
Gamtos įtaka asmenybės formavimuisi yra labai svarbi. Gamta yra viena iš pagrindinių aplinkos, kuri daro įtaką žmogaus elgesiui ir asmenybės formavimuisi. Studijos rodo, kad laiko praleidimas gamtoje gali sumažinti stresą ir padidinti kūno ir proto sveikatą. Moksliniai tyrimai rodo, kad vaikai, kurie auga arti gamtos, turi didesnę pažinimo ir kūrybingumo raidą. Šių vaikų elgesys yra daug geriau, jie yra mažiau agresyvūs ir turi mažiau dėmesio sutrikimų.
Aplinkos įtaka
Asmens formavimąsi gali veikti įvairios aplinkos, tokių kaip šeima, mokykla, bendruomenė, kultūra, socialinis sluoksnis ir kt. Šios aplinkos gali turėti skirtingą įtaką asmens vertybėms, įsitikinimams ir elgesiui. Aplinka gali turėti didelę įtaką asmens požiūriui į gyvenimą. Pavyzdžiui, jei asmuo auga neigiamoje aplinkoje, tai gali turėti įtakos jo požiūriui į gyvenimą ir vertybėms. Asmens požiūrį į aplinką gali lemiamai paveikti kultūra, šeima, draugai, mokykla, darbo aplinka ir kt. Aplinka gali turėti įtakos asmens charakteriui. Tai gali būti lemtinga, jei asmuo auga neigiamoje aplinkoje. Pavyzdžiui, jei asmuo auga aplinkoje, kurioje yra daug smurto ir konfliktų, tai gali turėti įtakos jo charakteriui. Aplinka gali turėti didelę įtaką asmens elgesiui. Pavyzdžiui, jei asmuo auga aplinkoje, kurioje yra daug smurto, tai gali turėti įtakos jo elgesiui. Svarbiausios aplinkos įtakos asmenybės formavimuisi rūšys yra šeimos, mokyklos, bendruomenės ir kultūros aplinka.
Emocinio intelekto ugdymas
Emocijos yra neatsiejama kiekvieno žmogaus dalis. Emocinio intelekto ugdymo svarba pasaulyje pripažįstama jau apie 20 metų, o Lietuvoje šis procesas tik įgauna pagreitį. Kiekvieną akimirką mes išgyvename tam tikras emocijas, kartais netgi patys to nesuprasdami. Emocijos tampa svarbios mūsų gyvenime labai anksti. Naujagimiui svarbiausia emociškai artimas ryšys su mama.
Emocijų legalumas
Visos emocijos yra legalios. Nėra jokių “neteisingų” emocijų. Svarbu tai, kaip mes jas išreiškiame. Yra kelios pagrindinės emocijos, kurias mes jaučiame dažniausiai: liūdesys, baimė, pyktis, pasibjaurėjimas, meilė, pavyduliavimas, pavydas, kaltės jausmas ir gėda.
Emocinio intelekto ugdymo būdai
Emocinį intelektą ugdyti galima taikant įvairius principus, būdus ir priemones (mokėjimas mokytis, kūrybiškumas, aplinkos pažinimas, meninė raiška ir t.t.). Ankstyvasis vaikų intelekto ugdymas prasideda žaidimų stadijoje, vėlesniame ikimokykliniame amžiuje vaikai savo išgyvenamas emocijas perteikia per meną, dar vėliau skaičių ir raidžių pagalba. Per veiklas įgyta patirtis vaikui leidžia įgyti naujų žinių, kurias jis gali pritaikyti savo kasdieninėje veikloje, veikdamas vienas ar kartu su bendraamžiais, suaugusiais žmonėmis. Tyrinėjant vaikas jaučia tam tikras adaptyvias emocijas, kurias pasikartojus situacijai atsimena. Emocinį intelektą sudaro socialiniai ir emociniai įgūdžiai, kurie padeda atpažinti, įsisąmoninti ir valdyti jausmus. Vaikas augdamas ir pažindamas pasaulį, suprasdamas jį veikiančius dėsnius patiria tam tikras emocijas, mokosi ir pažįsta pasaulį iš naujo. Emocinio intelekto ugdyme(si) svarbūs du aspektai - ugdymui(si) palanki emocinė aplinka ir pedagogas. Svarbu yra pedagogo emocinė kompetencija, jos tobulinimas ir gebėjimų perdavimo kultūra, ugdant vaikų emocinį intelektą. Darželio aplinka - puikus išorinio pasaulio atspindys. Darželyje mažylis bendrauja su įvairaus amžiaus vaikais bei suaugusiais, todėl natūralu, kad kyla nesusipratimų.
Šeimos vaidmuo ugdant emocinį intelektą
Šeima yra lemiamas asmenybės formavimo veiksnys, nes emocinį stabilumą, pasitikėjimą savimi užtikrina šeima ir stiprūs tarpusavio ryšiai. Šeima - pirmoji aplinka, kurioje vaikas susipažįsta su emocijomis. Bendraudami su tėvais, vaikai mokosi reikšti emocijas, suprasti savo ir kitų jausmus. Dalinkitės savo išgyvenimais ne tik su vaiku, bet ir su kitais šeimos nariais. Paaiškinkite vaikui, kas nutiko ir kodėl taip jaučiatės, kad jis nesijaustų kaltas dėl jūsų prastos savijautos. Vaikui diegiamas supratimas, kad dalintis jausmais yra normalu, priimtina ir saugu. Domėkitės vaiko jausmais. Atkreipkite dėmesį į vaiko jausmus, rodykite nuoširdų susidomėjimą jais. Klauskite vaiko, kaip jis jaučiasi vienu ar kitu atveju. Jeigu vaikas mažas - paprašykite nupiešti, tai ką jis jaučia. Žinojimas apie tėvų susidomėjimą skatina vaiko atvirumą ir stiprina tarpusavio santykius. Gerbkite vaiko jausmus. Vaikas turi teisę išgyventi tokius jausmus, kokius jis jaučia. Artimi santykiai su tėvais teikia vaikui saugumo bei pasitikėjimo jausmą, geresnį savęs ir aplinkinių supratimą. Leiskite vaikui pačiam spręsti savo problemas. Suteikite galimybes jam susidurti su sunkumais, padėkite juos suprasti ir spręsti (pvz., skatinkite prieiti prie kitų vaikų, pradėti kartu žaisti). Siekite, kad vaikas išmoktų pats tvarkytis su savo problemomis. Neaiškios situacijos baugina, tačiau kiekvienas sunkumų įveikimas suteiks vaikui daugiau pasitikėjimo savimi ir drąsos.
Tikroviškas mąstymas ir optimizmas
Tikroviškas mąstymas yra priešingas saviapgaulei. Pavyzdinės istorijos yra geriausias šito įgūdžio formavimo būdas. Vaikas išmoksta apie savo sunkumus ar rūpesčius galvoti tikroviškai, jeigu mato teisingą ir tinkamą suaugusiųjų pavyzdį. Optimizmas - depresijos ir menkų pasiekimų priešnuodis. Tai daugiau negu teigiamas mąstymas, tai teigiamo mąstymo įprotis. Šis įprotis gali būti tam tikras imunitetas prieš daugybę gyvenimo sunkumų. Pirmiausiai reikia vaiką mokyti atskirti optimistines ir pesimistines mintis.
Kritikos svarba
Mokslininkai yra įrodę, kad loginis protas gali būti „apmokytas“ valdyti emocinį protą. Galvokite, kaip kritikuojate vaikus. Pirmoji kritikos taisyklė - TIKSLUMAS. Antra taisyklė - aiškintis problemą tikroviškai. Pirmas daugelio pažintinių įgūdžių formavimo būdų yra pagalba vaikui mokytis atskirti save nuo turimos problemos. Antras būdas - perkelti problemą iš savo gyvenimo, pasitelkus pasakojimą, didinti atstumą tarp vaiko ir problemos.
Humoro reikšmė
Humoras užima labai svarbią vietą EQ raidai. Jau nuo pirmųjų savaičių kūdikis turi humoro jausmą, nuo 6 savaičių, galima su vaiku žaisti slepiant veidą, kutenant, ir jis reaguoja juoku. Tikrasis humoras atsiranda antraisiais gyvenimo metais, kai vaikas ima suprasti simbolinę žodžių ir daiktų esmę. Ugdant EQ, humorą galima pasitelkti kaip būdą nukreipti dėmesį nuo iškilusios problemos. Humoras padeda vaikui tvarkytis su stresu, nerimu, pykčiu. Skatinkime vaikus juokauti ir pastebėti humorą net kebliose situacijose. Savo juokais jie perteikia pomėgius bei antipatijas ir gali išreikšti teigiamus ir neigiamus jausmus. Lengviausias būdas paskatinti vaiko humorą, tai žaidimas.
Vaikų draugystės formavimosi etapai
- Egocentrinė pakopa (3-7 m.). Geriausias draugas šiuo laikotarpiu yra arčiausiai gyvenantis vaikas. Uždarus, vienišius vaikus reikia supažindinti su panašaus amžiaus vaikais ir mėgstančius tą pačią veiklą.
- Poreikių patenkinimo etapas (4-9 m.). Šiuo laikotarpiu vaikas renkasi tuos draugus, kurie tenkina jų poreikius, pvz.: dalinasi žaislais. Palaikykite vaiko pasirinkimą, papasakokite apie savo draugus ir patirtis, mokėkite išklausyti vaiko apie jo draugus, neskubėkite kritikuoti ar blogai kalbėti apie jo draugus.
- Abipusiškumo etapas (6-12 m.). Čia būdingas lygybės poreikis. Svarbiausia šioje stadijoje palikite savo jausmus ir nuomonę apie vaiko draugus sau, stebėkite iš šalies, svarbiausia komunikuoti su savo vaiku.
- Intymumo pakopa (9-12 m.). Dalyvavimas grupėje. Negalite priversti vaiko žaisti su kitais vaikais, tačiau galite parodyti pavyzdį, kad jums dalyvavimas yra svarbus.
Elgesio svarba
Elgsena yra svarbi. Kartelė nuolat turi kilti. Jokiomis aplinkybėmis nepakęskite netoleruotino, nepagarbaus, grubaus elgesio. Jokių išlygų. Sukurkite taisykles, kurios yra pildomos ir kurių turi laikytis visi: pasisveikinti, padėkoti, paspausti ranką svetimam žmogui sveikinantis ir pan. Kai geros manieros taps prioritetu, skatinkite teigiamą elgesį pagyrimu, pritarimu.
Savęs motyvavimas ir pasiekimų įgūdžiai
Sėkmės lūkesčiai. Motyvuoti vaikai tikisi sėkmės ir nesunkiai nusistato tikslus. Nemotyvuoti tikis šiokios tokios sėkmės ir nusistato žemiausio lygio tikslus, kuriuos pasiekę nesijaučia smagiai. Vaikų lūkesčiai dėl savo pasiekimų prasideda namie. Lūkesčiai nedaug ką reiškia, jeigu tėvai neugdo vaikų vertindami mokymosi. Pagyros turi būti labai atsargios ir pagrįstos. Suteikdami vaikams galimybę nusistatyti savo tikslus, labai padeda jiems išsiugdyti tokią kontrolę, kuri yra svarbus motyvavimo veiksnys ir viena iš skiriamųjų daug pasiekiančių žmonių savybių. Tėvų klaida daugiau duoti vaikui ir kuo mažiau reikalauti. Kitas būdas savęs motyvacijai - savęs vertinimas. Geras pavyzdys, namų darbų ruoša, kai tėvai pirmiausia paprašo vaiko įsivertinti savo atliktą darbą, o po to vertina (tikrina) patys ir sulygina rezultatus. Taip pat reikia mokyti vaiką susidėlioti savo darbus ir tikslus, planuojant laiką, išteklius. Kai vaikas gebės paskirstyti savo laiką, bus daug lengviau siekti tikslų ir atlikti visus darbus, tuo pačiu ir pailsėti. Pirmieji planai turi būti suskirstyti į mažus žingsnelius.
Nesėkmės ir jų nugalėjimas
Daugelis šių laikų vaikų nemokomi pakęsti neigiamų jausmų, susijusių su nesėkme. Atidėliojimas yra priedanga bijant nesėkmės. Darbo vengimas, norint apsisaugoti nuo nesėkmės, yra būdingas daugumos užkietėjusių galimybių švaistytojų bruožas. Vaikai kartais griebiasi kraštutinių būdų, kaip susižalojimas, kad išvengti nesėkmės mokykloje. Reikia mokyti vaikus vertinti pastangas, ne tik rezultatą. Mokyti, kad sėkmė remiasi pralaimėjimu.
Jausmų raiška
Vienas paprasčiausių ir naudingiausių vaiko jausmų sritį ugdančių dalykų - emocinio žodyno turtinimas. Geras būdas sudaryti jausmų ir emocijų knygelę ar žurnalą, su tikromis žmonių nuotraukomis, paprašant vaikų apibūdinti, ką ir kaip tie žmonės jaučiasi. Aptariant jausmus reikia mokyti vaikus aktyvaus klausymo, kai formuojami kito asmens išklausymo įgūdžiai. Skatinkite vaikus išreikšti jausmus žodžiais kaip būdą tvarkytis su savo konfliktais bei rūpesčiais ir patenkinti poreikius.
Nežodinis komunikavimas
Labai svarbus yra neverbalinis komunikavimas ir jo supratimas. Kitaip negu žodinis elgesys, kuris prasideda ir baigiasi, nežodinis tęsiasi visą laiką. Žmogus visuomet komunikuoja kūno kalba ir veido išraiška, ar jis tai suvokia, ar ne. Neverbalinio komunikavimo galios supratimas gali padėti vaikui išsiugdyti lyderiavimo savybes, tapti tvirtu ir įsijausti į kitų žmonių poreikius bei sunkumus.
Jausmų valdymas
Išmokti jausmų valdymo - asmenybės raidos etalonas, apibrėžiantis civilizuotą žmogų. Emocinis dvasios ir kūno gydymas. Kiekvienas suaugęs žmogus, kuris padeda vaikui įveikti emocinius sunkumus, turėtų į savo pastangas įtraukti ir kokią nors atsipalaidavimo formą.
Paauglystės laikotarpis
Paauglystė laikoma sudėtingos kaitos ir su tuo susijusių sunkumų kupinu etapu, kuriame vyksta intensyvūs kognityviniai, psichologiniai, socialiniai ir neurobiologiniai pokyčiai. Vienas esminių pokyčių yra paauglių santykių su tėvais ir bendraamžiais kaita, nulemta kintančių vaidmenų ir lydima tapatumo paieškų bei konfliktų, kai tolstant nuo šeimos formuojami ir palaikomi vis glaudesni santykiai su bendraamžiais. Paauglystė - pokyčių kupinas laikotarpis, kurio metu didėja rizika atsiskleisti asmenybės sutrikimui ir išauga santykių su bendraamžiais svarba. Neigiamos patirtys bendraamžių grupėje, tokios kaip atstūmimas, gali būti abipusiškai susijusios su asmenybės funkcionavimo lygiu.
Bendraamžių įtaka
Tyrimais įrodyta, kad palankūs ir palaikantys santykiai su bendraamžiais formuoja paauglių socialinius įgūdžius ir stiprina pritapimo prie grupės jausmą, o tai yra reikšmingas paauglio socialinio identiteto aspektas. Maža to, santykiai su bendraamžiais suteikia erdvę tyrinėti tapatumo raidą - esminį procesą, leidžiantį diferencijuoti sveiką ir sutrikusią asmenybės raidą paauglystėje, nes šis laikotarpis yra palankus rastis ir skleistis asmenybės patologijos rizikai. Nors moksliniais tyrimais įrodytas glaudus socialinės sąveikos su kitais pobūdžio ir asmenybės raidos procesų ryšys, jis menkai nagrinėtas pasitelkiant tęstinio šių fenomenų stebėjimo metodologiją paauglystės laikotarpiu.
#
tags: #socialinis #ugdymas #asmenybes #jega