Įvadas
Socializacija - tai procesas, kurio metu individas integruojasi į visuomenę, perimdamas jos kultūrines normas ir vertybes. Šis procesas prasideda vaikystėje ir tęsiasi visą gyvenimą, tačiau būtent vaikystėje susiformuoja pagrindiniai individo socialiniai modeliai. Šiame straipsnyje aptariama socializacijos reikšmė, veiksniai ir ugdymo svarba vaikystėje.
Socializacijos Apibrėžimas ir Svarba
Socializacija yra mokymosi procesas, kurio metu individai integruojasi į esamą visuomenę, įsisavindami joje vyraujančius kultūrinius normatyvinius standartus. Socializacija reprezentuoja prisitaikymą ir mokymąsi. Nors socializacijos procesas vyksta visą žmogaus gyvenimą, esminė individo struktūra susiformuoja vaikystėje, ir šiuo periodu išmoktos normos bei vertybės išlieka gan stabilios visą suaugusio žmogaus gyvenimą. Taigi jau ankstyvoje vaikystėje vaikai išmoksta jų lytį atitinkančius elgesio modelius, kurių įgyvendinimo iš jų tikisi visuomenės nariai.
Straipsnyje siekiama aktualinti socializacijos reikšmę brandinant visavertę žmogaus asmenybę. Pripažįstant socializacijos ontogenezėje prasmę ir specifiką, iškeliama ypatinga pirminės socializacijos svarba vaikystėje.
Pirminės Socializacijos Veiksniai Vaikystėje
Ankstyvame socializacijos proceso etape, kurio metu mergaitės išmoksta moteriškus vaidmenis, o berniukai - vyriškus, pagrindinis vaikų socializacijos veiksnys yra jų tėvai. Pagal patriarchalinėje visuomenėje vyraujančias kultūrines normas ir vertybes moters ir vyro vaidmuo bei statusas skiriasi. Pavyzdžiui, moteris yra matoma kaip vaikų augintoja, o vyras - šeimos materialinių išteklių tiekėjas; moteris yra orientuojama į šeimą, o vyras orientuojamas į visuomeninį gyvenimą; moterys yra skatinamos rinktis profesijas, kurios stereotipiškai apibrėžiamos kaip moteriškos specialybės ir tuo pačiu dažniausiai turi žemą statusą bei yra mažai apmokamos, o vyrai skatinami dirbti darbus, kurie turi “vyriško darbo” etiketę ir paprastai turi aukštesnį statusą bei yra daugiau apmokami, palyginus su stereotipiškai moteriškais užsiėmimais. Sėkmingos socializacijos uždavinys yra įdiegti vaikui šias normas ir daugelį kitų kultūrinių vertybinių standartų, pagal kuriuos vyrams ir moterims priskiriami skirtingi visuomeniniai vaidmenys.
Tėvų Įtaka
Vaiko mokymosi procesas, kurio metu išmokstami atitinkamos lyties vaidmenys, vyksta vaiko interakcijoje su tėvais. Šis procesas turi kelis esminius mechanizmus:
Taip pat skaitykite: Socializacija ir ugdymas: Juodaitytės atvejis
- Situacijos Kontrolė: Tėvai gali kontroliuoti situaciją, kurioje veikia vaikas, ir tokiu būdu orientuoti jį į kultūriškai apibrėžtus, jo lytį atitinkančius vaidmenis, kurie turės būti atliekami ateityje. Kadangi pagrindinė vaiko veikla yra žaidimai, žaislai yra ypatingai svarbūs vaiko socializacijos procese. Paprastai tėvai sūnui perka tokius žaislus, kurie laikomi tinkamais berniukui (pavyzdžiui, mašinėles, šautuvus, kamuolius, kaladėles), o dukrai duoda žaislus, kurie vertinami kaip mergaitiški (pavyzdžiui, lėles, lėlių namus, žaislinius indelius, žaislines virykles). Akivaizdu, kad berniukams duodami žaislai reikalauja daugiau erdvės, negu žaislai, su kuriais žaidžia mergaitės. Dar daugiau, berniukų žaislai skatina juos išeiti į kiemą, į lauką, kai tuo tarpu mergaitėms perkami žaislai paprastai yra skirti naudoti namuose. Todėl suaugusi moteris gali būti labiau linkusi tapti namų šeimininke, nei dirbti apmokamą darbą, siekti profesinės karjeros ar įsitraukti į aktyvią politinę veiklą. Taigi žaislai ir jų panaudojimui reikalinga erdvė moko ir skatina vaikus elgtis pagal kultūriškai apibrėžtus lyčių vaidmenis.
- Apdovanojimo-Bausmės Mechanizmas: Tėvai gali skatinti normatyvinius standartus atitinkantį vaiko elgesį ir slopinti veiklą, kuri neatitinka kultūriškai apibrėžtų lyčių vaidmenų. Tai daroma naudojant apdovanojimo-bausmės mechanizmą. Mūsų visuomenėje mergaitėms suteikiama mažiau laisvės nei berniukams, ir jos yra griežčiau baudžiamos už nepaklusnumą. Taigi mergaitės yra mokomos paklusnumo, o berniukams nuo mažens leidžiama būti aktyviems. Jei tėvai pritaria tradiciniams lyčių vaidmenis apibrėžiantiems stereotipams, jie greičiausiai bus linkę apdovanoti mergaitę už švelnų, rūpestingą, globėjišką elgesį ir skatinti berniukus būti autonomiškais, nepriklausomais, agresyviais ir lyderiaujančiais. Laikui bėgant, elgesio modeliai, už kuriuos berniukai ir mergaitės susilaukia teigiamo tėvų vertinimo, tampa įpročiu. Taigi nuo pat mažų dienų vaikai yra mokomi jų lytį atitinkančių vaidmenų, kuriuos jie turės atlikti užaugę.
- Imitacija: Naudojant apdovanojimo-bausmės mechanizmą, vaikas yra skatinamas imituoti atitinkamos lyties suaugusįjį. Berniukas yra skatinamas imituoti savo tėtę, pavyzdžiui, padedant dažyti duris; tuo tarpu mergaitė skatinama imituoti mamą, pavyzdžiui, padedant jai ruošti maistą ar tvarkyti namus. Tam tikras vaiko elgesys yra skatinamas arba slopinamas naudojant apdovanojimo arba bausmės priemones, priklausomai nuo vaiko lyties ir laukiamo vaidmens atlikimo. Pavyzdžiui, labai tikėtina, kad mergaitė nebus griežtai baudžiama arba bus visiškai nebaudžiama, jei ji nepadės savo tėtei taisyti automobilio; tačiau berniukas už tokio pobūdžio nepaklusnumą greičiausiai bus baudžiamas. Taip pat yra svarbu, ką veikia tėvai ir kaip jie elgiasi. Stebėdami savo tėvus, vaikai mato, kad daug fizinės jėgos reikalaujančius darbus dažniausiai atlieka tėtė, o mama dirba fiziškai lengvesnius darbus; tėtės darbas dažniausiai turi aukštesnį socio-ekonominį statusą ir yra geriau apmokamas, palyginus su mamos darbu ir t.t. Taigi imituodami savo tėvus, berniukai ir mergaitės išmoksta skirtingus socialinius vaidmenis.
- Identifikacija: Identifikacijos procese vaikas perima ir įsisavina iš suaugusiojo vertybes, kurios išreiškiamos tėvų požiūriu į vaiką. Vaikas labai jautriai reaguoja į tėvų veiksmus, kuriuos jis interpretuoja kaip tėvų požiūrio į vaiką išraišką. Pavyzdžiui, jei berniukui žaisti duodamos mašinos, šautuvai ar robotai, tai jis suvokia, kad būtent su tais žaislais jis ir privalo žaisti, bet ne su lėlėmis. Tėvų požiūris taip pat gali būti išreiškiamas ir žodžiais. Mes dažnai galime girdėti tokius pasakymus: “Tiktai mergaitės žaidžia su lėlėmis!” arba “Nežaisk su šautuvu! Mergaitės taip nedaro!” Tokiu būdu vaikas išmoksta, kaip jis turi elgtis, kad iš tėvų sulauktų teigiamos reakcijos. Priklausomai nuo lyties, vaikas identifikuojasi su savo mama arba tėte. Ši identifikacija turi du aspektus. Viena vertus, vaikas internalizuoja abiejų tėvų bendrąsias vertybes ir tas vertybines normas, kurios atitinka jo amžių. Akivaizdu, kad abiejų lyčių vaidmens tapatumas formuojasi sąveikaujant su abiejų tėvų lyties vaidmeniu. Vyriškas arba moteriškas vaidmuo konstruojamas ir įsisąmoninamas tik sugretinant vieną vaidmenį su kitu. Kita vertus, vaikas priima normą, kad mergaitėms ir berniukams vertybinė sistema yra taikoma skirtingai. Per identifikacijos procesą vaikas perima iš tėvų ir įsisavina vertybes, kurios išreiškiamos tėvų požiūriu į vaiką. Šios internalizuotos vertybės yra mūsų visuomenėje dominuojantys vertybiniai kultūriniai standartai. Tačiau iš vaiko nėra tikimasi to paties, ko laukiama iš suaugusiojo, todėl egzistuojanti bendra vertybinė sistema vaikui ir suaugusiajam taikoma skirtingai. Pavyzdžiui, jei iš suaugusiųjų tikimasi, kad jie atliks jų lyčiai tinkamus profesinius vaidmenis, tai iš vaikų tikimasi, kad jie žais žaidimus ar lankys tam tikros veiklos būrelius, kurie pagal kultūrinius normatyvinius standartus yra tinkami jų lyčiai.
Žaidimų Svarba
Iš veiksnių, lemiančių socializacijos procesus šiame amžiuje, išskiriamas žaidimas kaip pagrindinė vaiko veikla. Žaidimai, ypač siužetiniai-vaidmeniniai, yra svarbūs vaiko socializacijos procese. Jie leidžia vaikams išbandyti įvairius socialinius vaidmenis, mokytis bendradarbiauti, spręsti konfliktus ir suprasti socialines normas.
- Aramavičiūtė, V. ir Jasiūnaitė, P. (2011) straipsnyje „Žaidimas kaip vaiko socializacijos veiksnys ikimokykliniame amžiuje“ pabrėžiama žaidimų svarba ikimokykliniame amžiuje, kaip priemonė vaikams integruotis į visuomenę.
Ugdymo Įtaka Socializacijai
Ugdymas, tiek šeimoje, tiek ugdymo įstaigose, vaidina svarbų vaidmenį vaiko socializacijos procese. Tinkamas ugdymas padeda vaikams formuoti teigiamas vertybes, ugdo socialinius įgūdžius ir skatina adaptaciją visuomenėje.
Neformalusis Ugdymas
Neformaliojo ugdymo svarba pozityviajai socializacijai taip pat yra reikšminga. Būreliai, sporto užsiėmimai ir kitos veiklos padeda vaikams plėsti socialinį ratą, mokytis naujų įgūdžių ir ugdyti pasitikėjimą savimi.
Ugdymo Įstaigos
Ikimokyklinės įstaigos ir mokyklos yra svarbios socializacijos aplinkos. Jose vaikai mokosi bendrauti su bendraamžiais, paklusti taisyklėms ir įgyti socialinių įgūdžių.
- Parsons, Talcott (1951) savo veikale „The Social System“ analizuoja ugdymo įstaigų vaidmenį socializacijos procese.
Kultūriniai Aspektai
Vertybių ir normatyviškai apibrėžto elgesio perdavimas iš kartos į kartą vaidina didžiulį vaidmenį vaiko socializacijos procese. Tai taip pat padeda sukurti nuolat funkcionuojantį ciklą: vaikai perima iš savo tėvų ir įsisavina vyraujančias visuomenės vertybes ir išmoksta normų, kurios apibrėžia tam tikrus elgesio modelius, priklausomai nuo jų lyties; tai, savo ruožtu, įtakoja skirtingą moters ir vyro elgseną šeimoje, ekonominėje, politinėje ir kitose visuomeninio gyvenimo sferose; tapę tėvais tie žmonės per savo nuostatas ir elgesį perduoda savo vaikams tuos pačius kultūrinius normatyvinius standartus, kuriuos vaikystėje jie perėmė iš savo tėvų ir t.t. Taigi kultūrinė sistema yra gana stabilus ir lėtai kintantis darinys. Ir nors pagrįstai galima kelti klausimą apie mūsų visuomenėje egzistuojančių patriarchalinių nuostatų ir vertybių disfunkcionalumą (tiek visuomeniniame, tiek individo lygmenyje), tačiau neatrodo, kad cikliškai atsikartojantis individo socializcijos procesas, kuriame lemiamą vaidmenį atlieka šeima, artimiausiu laiku galėtų turėti ryškių pokyčių. Taigi mūsų kultūroje vyraujantis moters ir vyro skirtingas socialinis vaidmuo greitu laiku neturėtų pakisti.
Taip pat skaitykite: Socializacija medicinos srityje
Socializacijos Problemos ir Iššūkiai
Socializacijos procesas ne visada vyksta sklandžiai. Vaikai, augantys socialinės rizikos šeimose, patiriantys smurtą ar atskirtį, gali susidurti su socializacijos problemomis. Tokiais atvejais būtina teikti specialią pagalbą ir paramą.
- Lesaffre, Didier (1998) straipsnyje „Šeimos vaidmuo vaiko socializacijos procese“ aptaria šeimos įtaką socializacijos procesui ir problemas, kylančias dėl nepalankių šeimos sąlygų.
Lyčių Stereotipai
Vienas iš socializacijos iššūkių yra lyčių stereotipų įdiegimas. Vaikai nuo mažens mokomi, kad berniukai turi būti stiprūs ir agresyvūs, o mergaitės - švelnios ir rūpestingos. Šie stereotipai gali riboti vaikų galimybes ir trukdyti jiems realizuoti savo potencialą.
Socializacijos Skatinimo Būdai
Svarbu sąmoningai skatinti pozityvią socializaciją, ugdant vaikų empatiją, toleranciją ir pagarbą kitiems. Tai galima daryti per įvairias veiklas:
- Žaidimai ir užsiėmimai, skatinantys bendradarbiavimą ir socialinę sąveiką.
- Literatūra ir filmai, kurie atspindi įvairias socialines grupes ir skatina supratimą.
- Diskusijos ir pokalbiai, kuriuose aptariami socialiniai klausimai ir skatinamas kritinis mąstymas.
Taip pat skaitykite: Apie lyčių socializaciją
tags: #socializacija #ir #ugdymas #vaikysteje