Įvadas
Žmogaus asmenybės raida - tai nuolatinis procesas, trunkantis visą gyvenimą. Šis procesas apima fizinius, pažintinius, emocinius ir socialinius pokyčius, kurie vyksta skirtingais amžiaus tarpsniais. Raidos psichologija tiria šiuos pokyčius, siekdama suprasti, kaip žmogus keičiasi ir auga nuo gimimo iki senatvės. Šiame straipsnyje aptariami pagrindiniai asmenybės raidos amžiaus tarpsniai, jų apibrėžimai ir svarbiausios charakteristikos.
Amžiaus tarpsnių apibrėžimas ir charakteristikos
Amžiaus tarpsnis - tai žmogaus fizinės ir psichinės raidos pakopa, turinti apytiksles trukmės ribas. Amžiaus tarpsnio ribos paslankios, priklauso nuo fizinės (amžius), pažintinės, psichosocialinės žmogaus raidos sferų. Perėjimas iš vieno amžiaus tarpsnio į kitą kartais sukelia elgesio ir dvasinio gyvenimo sutrikimus, vadinamus krizėmis. Psichologai skiria skirtingus amžiaus tarpsnius, kurių kiekvienas pasižymi savitais raidos uždaviniais ir iššūkiais. Toliau pateikiami pagrindiniai amžiaus tarpsniai ir jų charakteristikos:
- Kūdikystė (0-2 metai): Šis laikotarpis pasižymi sparčiu fiziniu ir pažintiniu vystymusi. Kūdikiai mokosi pažinti pasaulį per pojūčius ir judesius. Šiame etape svarbiausias yra saugumo jausmas ir pasitikėjimas aplinka.
- Ankstyvoji vaikystė (2-6 metai): Vaikai tampa savarankiškesni, plečiasi jų socialiniai įgūdžiai ir kalbos gebėjimai. Šiuo laikotarpiu svarbu skatinti vaiko iniciatyvumą ir kūrybiškumą.
- Vidurinė vaikystė (7-11 metai): Vaikai pradeda lankyti mokyklą, įgyja naujų žinių ir įgūdžių. Šiame etape svarbu ugdyti vaiko darbštumą, atsakomybę ir gebėjimą bendradarbiauti.
- Paauglystė (ankstyvoji 11-16 metai, vėlyvoji apie 16-19 metų): Tai sudėtingas laikotarpis, kai vyksta dideli fiziniai, emociniai ir socialiniai pokyčiai. Paaugliai siekia tapatumo, savarankiškumo ir pripažinimo.
- Jauno suaugusiojo (apie 20-40 metų): Šiame etape žmonės kuria šeimas, siekia karjeros ir įsitvirtina visuomenėje. Svarbu mokėti kurti artimus santykius ir prisiimti atsakomybę.
- Vidutinio amžiaus suaugusiojo (apie 40-65 metus): Žmonės įvertina savo pasiekimus, siekia stabilumo ir rūpinasi ateinančiomis kartomis. Svarbu išlaikyti aktyvumą ir domėjimąsi pasauliu.
- Senatvė (nuo apie 65 metų): Šiame etape žmonės susiduria su fiziniais ir psichiniais pokyčiais. Svarbu išlaikyti orumą, susitaikyti su praeitimi ir mėgautis gyvenimu.
Pagrindinės asmenybės raidos teorijos
Įvairūs psichologai sukūrė teorijas, aiškinančias asmenybės raidą. Šios teorijos padeda suprasti, kokie veiksniai daro įtaką žmogaus vystymuisi ir kaip jis keičiasi skirtingais amžiaus tarpsniais.
Psichoanalitinė teorija (Z. Freudas)
Psichoanalitinės teorijos kūrėjas Z. Freudas teigė, kad žmogaus raida vyksta stadijomis: oralinė, analinė, falinė, latentinė ir genitalinė. Jis akcentavo ankstyvosios vaikystės patirtį ir pasąmonės vaidmenį asmenybės formavimuisi. Pagal Froidą žmogaus elgesį apsprendžia visų pirma biologiniai potraukiai apimant seksualinius ir agresijos. Gimęs kūdikis turi ID - primityvią trokštantį malonumų dalis ir seka, vadovaujasi malonumų principu, t.y. Biologiškai brestant vaikui vystosi jo EGO - vadovaujasi realybės principu, protingu, racionaliu kontaktu su išoriniu pasauliu, t.y. skatina individą pakeisti visuomenės reikalavimus, išmokti atidėti savo patraukio patenkinimą, tam kad galėtų pasiekti didesnių socialinių tikslų. Maždau tarp 3 - 6 m. Pagal Z. Froidą asmenybė praeina kelias psichosocialines stadijas.
Psichosocialinė teorija (E. H. Eriksonas)
Jungtinių Amerikos Valstijų psichologas E. H. Eriksonas pirmasis visus amžiaus tarpsnius sujungė į vieną sistemą - nuo gimimo iki senatvės. Pagal krizes, kurias individui reikia įveikti, jis skyrė 8 amžiaus tarpsnius: saugumo ir nesaugumo (iki 1 metų), autonomiškumo ir gėdos (1-3 metai), iniciatyvumo ir kaltės (3-6 metai), meistriškumo ir menkavertiškumo (7-11 metų), tapatumo ir vaidmenų neaiškumo (paauglystė), intymumo ir izoliacijos (jaunystė), generatyvumo ir stagnacijos (vidutinis amžius), integracijos ir nevilties (senatvė). Erikas Eriksonas (1902-1994) neofroidistu. Svarbu socialiniai santykiai ir išskyrė psichosocialinės raidos stadijas, t.y. raidos etapai, kurių metu individo įgytą gyvenimišką patirtį nulemia prisitaikymą prie socialinės aplinkos ir esminius asmenybės pokyčius.
Taip pat skaitykite: Revoliucinės Prancūzijos lyderiai
Kognityvinė teorija (J. Piaget)
Šveicarijos psichologas J. Piaget (kognityvinės teorijos šalininkas), remdamasis pagrindiniais psichiniais procesais, lemiančiais vaiko pažintinę raidą, skyrė sensomotorinę (iki 2 metų), priešoperacinę (2-6 metai), konkrečių mąstymo operacijų (7-11 metų), formalių mąstymo operacijų (nuo 12 metų) raidos stadijas. Teigė, kad toliau vyksta tik formalaus mąstymo raida (mąstymas kokybiškai nebekinta).
Bioheviorizmas
Šių teorijų šalininkai mano, kad dauguma elgesių normų yra įgyjama išmokimo dėka. Visą apimantis procesas. Vaikas nuo paauglio skiriasi tuo, kad daugiau moka, žino. Bioheviorizmas (angliškai reiškia elgesys) XX a. Išmokimas vyksta klasikinio ir operatyvinio sąlygojimo dėka. Žmogus reaktyvus, subjektyviai reaguoja į aplinkos įtaką, individas formuojasi dėka proceso, kurio metu formuojas ryšiai tarp stimulto ir reakcijos, jos arba tarp elgesio variantų ir pasekmių. Mokymas vyksta automatiškai. Dėl to teigiama šiuo atveju laikomasi mechaniztinio modelio, pagal kurį žmogus yra mašina, kuri veikia dėl įeinančio signalo ir atsakydama į tai išgeneruoja (pagamina) išeinantį signalą (stimulą). 2m. vertybės, elgesio normos yra apspręstos dabarties, praeities ir ateities apsprendžiantys aplinkos faktoriai - determinizmo modelis. Modeliavimas - kai specialiai stebimas žmogus, sistemingai. Efektyviausiai išmokstama, kai modelis panašus savo lytimi, sociaekonominiu statusu, svarbi gali būti rasė. Teorijos vertinimas - svarbiausia, kad paskatino objektyvius metodus.
Artimiausios plėtros zona (L.S. Vygotskis)
L.S. Vygotskis (1896-1934) buvo rusijos psichologas, jis įveda sąvoką - kaip aartimiausios plėtros zoną. Teorijos vertinimas - kai atkreipiam dėmesį įmintis, mąstymo raidą, bandėužlopyti biohevioristus, tačiau mažai nagrinėjo elgesį. Pasiūlė daug sąvokų.
Humanistinė psichologija
Humanistinė psichologija susiformavo Xxa., kaip trečia optimistiškesnė jėga asmenybės tyrimuose. Ji atsirado kaip reakcija į išorinį determinizmą, kuri atstovavo mokymosi teorijas ir visinio determinizmo seksualinio ir agresyvių instintyvių poreikių teoriją siūloma Z. Humanistinė psichologija siūlo holistinę asmenybės teoriją ir yra artimai susijusi su egzenstalizmo filosofija, egzenstalizmas - tai šiuolaikinės filosofijos kryptis, kurios dėmesio centre žmogaus siekis rasti savo asmeninio egzistavimo prasmę ir siekis gyventi laisvai ir atsakingai, neprieštaraujant etinėms principams. Jie mano, kad žmogus pats sprendžia kaip gyventi. Humanistai aukščiau visko laiko žmogiškąjį potencialą. Pasak humanistų, žmogus biologinė rūšis nuo gyvūnų skiriasi tuo, kad gali naudotis simboliais ir aptrakčiai mąstyti. Humanistinės psichologijos ir ,,aš“ teorijos tikslas sukurti žmogiškosios supratimą, kuo artimesnį žmogiškai patirčiai, anuot šių teorijų žinovų atstovų, žmogus - tai kažkas daugiau nei atskirų dalių suma.
Aplinkos įtaka žmogaus raidai
Aplinkos įtaka žmogaus raidai vyksta visą laiką. Gali būti laikina (liga), ilgalaikė. Socializacija - tai visiems bendras procesas, kurio dėka žmogus tampa socialinės grupės nariu (t.y. bendruomenės, šeimos). Perima, supranta ko tikisi ta grupė iš jo. Vyksta visą gyvenimą. Socializacija yra dvipusis procesas.
Taip pat skaitykite: Mokytojo realybė
Laiko faktorius - brendimo ir mokymosi sąveika priklauso nuo to koks amžius.
1 lygis - MIKROSISTEMA - vidurį pats žmogus, jo požiūris, sąveikauja su mezosistema.
2 lygis - MEZOSISTEMA - mezosistema susiformuoja sąveikaujant 2 mikrosistemoms. Šeima irgi gali būti mikrosistema, kaimynai, sąveika vyksta visom kryptim.
3 lygis - EKZOSISTEMA - tais ocialinės aplinkos ar visuomenės struktūros lygiai, kurie netiesiogiai veikia individo patirtį, bet įtakoja jo gyvenimą , pvz.; tai ttėvų darbo vieta, vaiką tai netiesiogiai tai veikia. Priklausyti platesnei giminei, kai pataria kaip auklėti. Priklauso žiniasklaidai daro įtaką ir mokyklai, ir šeimai, ir kaimynams.
Baltes (’87) teigė, kad individo eiga gyvenimo eiga įtakoja ne tik sąveika tarp augimo pokyčių ir istorinių pokyčių. Išvados: rasė, lytis, socialinė priklausomybė, tautybė, sąlygoja socialinį tipą ir įtakoja efektą.
Taip pat skaitykite: Žaidimai ir charakterio ugdymas
Tyrimo metodai raidos psichologijoje
Raidos psichologijoje naudojami įvairūs tyrimo metodai, siekiant nustatyti raidos dėsningumus ir veiksnius. Svarbu užtikrinti tyrimų objektyvumą, nes gali veikti pavyzdžiui išankstinė nuomonė / rasizmas.
Pagrindiniai tyrimo metodai:
- Turiningų klausimų uuždavimas - klausinėti konkrečiai, tikslingai. Lyginti kas yra svarbu, neturi būti padrikas klausinėjimas.
- Hipotezės patikrinimas - surenkant duomenis, fiksuojant.
- Eksperimentinio plano parinkimas - eksperimentinis planas, kai parenkami sąlygos, tiriamieji, tiriamo elgesio matavimo metodai, leidžiantys nustatyti duomenų surinkimo tvarką ir struktūruoti gaunamą informaciją.
- Longitudinis planas - (ilgalaikis) tai tyrimo organizavimas, kuriam esant tie patys tiriami stebimieji tam tikrą laiko tarpą.
- Išilginis pjūviometodas -skirtingo amžiaus grupės tiriamųjų tiriamos tuo pačiu metu.
- Kombinacinis planas - tai 2 ar daugiau grupių, individų, giminių skirtingu laiku, pakartotinai tyrimai, tam tikrais laiko tarpais.
- Validumas - tai tinkamumo rodiklis, su kurio kita metodika matuojama tam, ką ji skirta matuoti.
- Saviataskaitos (kai tiriamasis pateikia informaciją apie save.
- Išvadų formulavimas ir jų pritaikymas srities nustatymas - tyrimų išvadų nustatymas, egzistuoja, apibrėžimo, problemų nustatymas.
- Koreliacija - tai yra matematinė išraiška tarp dviejų kintamųjų.
Raidos faktoriai ir charakteris
Dėl raidos faktorių, kas lemia raidą? Gamta ar aplinka? Kaip vyksta raida? Raidos charakteris? Ar raida vyksta nuosekliai, ar pakopomis? Objekto prigimtimi: žmogus organizmas ar mechanizmas? Organizmas - žmogus aktyvus, keičiasi, bet pats keičiantis keičia ir aplinką. Piget.
Nėštumo laikotarpis ir teratogenai
Embriono trunka nuo 2 - 8 sav. Po apvaisinimo. Vaisiaus stadija tęsiasi likusius 7 mėnesius. Hormonų įtaką 3 nėštumo mėn. nulemia tai kokios išsivystis genitalijos. 5 mėnesių vaisius miega ir prabunda reguliariais intervalais, išsivysto tokie refleksai, kaip ryjimas ir žagsėjimas. Vaisius verkia ir gali čiulpti nykštį. Tradiciškai 7 mėnesių laikomas gyvybiškuoju, nes tuo laiku gimęs kūdikis turi teisę išgyventi, tačiau t.y. klaidinanti nuomonė, nes egzistuoja svorio , sveikatos ir raidos individualūs skirtumai. Kai kkurie kūdikiai 7 mėn. yra daugiau pasiruošę nepriklausomam egzistavimui, nei kiti. Maždaug po 266d. TERATOGENAI - tai bet koks veiksnys, kuris sukelia gimimo defektą. Teratageno įtaka lemia veiksnio tipas, dozė, vaisiaus genetinės charakteristikos. Kai kurie teratogenai sukelia gimimo defektus, jis veikia tam tikru laiku.
Raidos uždaviniai skirtingais amžiaus tarpsniais
- Vaikai, gavę plačias galimybes užsiimti motorine ir intelektine veikla, būna iniciatyvūs, sugeba planuoti ir prisiimti atsakomybę.
- Vaikai, kurie raginami veikti, kurti, dirbti ir paskatinami už pastangas, vysto savo įgūdžius, pasididžiavimą pasiekimais, tampa darbštūs, siekiantys tikslų.
- Jauni suaugusieji privalo tobulinti sugebėjimą bendrauti ir rūpintis kitais, nebijodami prarasti savo tapatumo.
- Apie gyvenimo vidurį, suvokus savo mirtingumą, iškyla rūpestis ateinančia karta ir savęs įprasminimu.
- Vientisumas reiškia žmogaus sugebėjimą atsigręžti į savo praeitį ir įvertinti ją kaip turiningą ir prasmingą. Tai palengvina ir susitaikymą su mintimi apie artėjančią mirtį.
tags: #asmenybes #raidos #psichologija #amziaus #tarpsniai