Įvadas
Socializacija - tai procesas, kurio metu individas perima visuomenės normas, vertybes ir elgesio modelius, integruojasi į socialinę aplinką. Kultūrinė meninė veikla atlieka svarbų vaidmenį šiame procese, suteikdama galimybes pažinti save, aplinką, ugdyti kūrybiškumą, bendruomeniškumą ir adaptuotis visuomenėje. Šiame straipsnyje aptariama socializacijos per kultūrinę meninę veiklą svarba, nagrinėjami konkretūs pavyzdžiai Lietuvoje ir išskiriami pagrindiniai aspektai, užtikrinantys sėkmingą šios veiklos įgyvendinimą.
Kultūros įtaka socializacijai
Kultūra daro didžiulę įtaką socializacijai. Siekdami įvairiomis patraukliomis priemonėmis padėti socialiai pažeidžiamam žmogui susieti save su visuomene, socialiniai darbuotojai organizuoja ir sociokultūrines paslaugas, kurios siejamos su dvasine, kultūrine, prevencine ir socialine gerove asmeniui. Šiuolaikinėje visuomenėje socialinio darbuotojo vykdoma sociokultūrinė veikla yra skirta padėti įvairioms socialinėms grupėms analizuoti savo problemas ir keisti mąstymą.
Menas harmonizuoja gyvenimą, tobulina žmonių bendravimo formas, todėl menas neišvengiamai yra socialus. Vienas iš rūpesčių - parodyti, kaip meniniai reiškiniai padeda žmogui integruotis į visuomenę, prisitaikyti prie jos reikalavimų ar priešingai - priešintis socialinei aplinkai ir maištauti. Dėl meno visuomenės socialiniai reiškiniai tampa artimesni: tradicijų, nuostatų, elgesio būdų raiška meninėmis priemonėmis sutelkia žmones į darnesnę bendruomenę.
Kultūrinė meninė veikla kaip socializacijos priemonė
Kultūrinė meninė veikla yra veiksminga socializacijos priemonė, nes:
- Skatina saviraišką ir kūrybiškumą. Dalyvaudami meninėje veikloje, žmonės gali išreikšti savo jausmus, mintis ir idėjas, atrasti naujų talentų ir pomėgių.
- Ugdymo ir švietimo svarba. Formaliajame ugdyme dėstoma dailė ir technologijos. Integruojant formalųjį ir neformalųjį ugdymą dailės ir technologijų programą papildo spalvinė ir grafinė raiška - po 0,5 sav. val. 1-2 kl. ir po 1 sav. val. 3-4 kl. ir integruota meninė raiška - po 0,5 sav. val. dailės pamokose klasė dalijama į dvi grupes panaudojant mokinių ugdymo poreikiams tenkinti pamokas - po 1 val. klasei. Integruojant formalųjį ir neformalųjį ugdymą 5-8 kl. dailės ugdymo turinį praplečia piešimo-tapybos (5-8, I kl. 1 sav. val.,), grafikos (5-8 kl. 0,5 sav.) ir erdvinės raiškos (5-8 kl. 0,5 sav. 7-8 kl. vedami meninės fotografijos užsiėmimai (po 1 sav. val. praplečia meninės technologijos (1 sav. val.). Integruojant formalųjį ir neformalųjį ugdymą I-II kl. dailės ugdymo turinį praplečia piešimo-tapybos ir grafikos (po 1 sav. val. I kl.), tapybos-grafikos (1 sav. val. II kl.), erdvinės raiškos (po 1 sav. praplečia rotaciniu būdu dėstomos meninių technologijų: keramikos, odos, tekstilės, stiklo programos (po 0,5 sav. val. I kl., po 1 sav. val. II kl.).
- Mokinių kūrybiniai projektai. II klasėje meninio ugdymo klasių mokiniai atlieka kūrybinius darbus (projektas „Dovana mokyklai“). Mokiniai (individualiai) rugsėjo mėn. renkasi temą, mėgstamą dailės technologijų raiškos sritį. Direktoriaus įsakymu tvirtinamas mokinių pasirinkimas, skiriamas darbo vadovas. Spalio-balandžio mėn. skiriami savarankiškam kūrybiniam mokinių darbui, konsultuojantis su paskirtaisiais vadovais.
- Ugdymo principai. Diegiamas principas, kad visi mokiniai yra kūrybingi ir gali tam tikru mastu plėtoti visų meninio ugdymo veiklos sričių kompetencijas: meninės raiškos, menų suvokimo, interpretavimo, vertinimo, menų svarbos socialiniame kultūriniame gyvenime suvokimo. Kuriamas palankus emocinis klimatas (rodoma pagarba, laikomasi susitarimų, tinkamai padrąsinant sukuriami kūrybai ir mokymuisi palankūs santykiai).
- Skatina bendravimą ir bendradarbiavimą. Dalyvaudami grupiniuose meniniuose projektuose, žmonės mokosi dirbti komandoje, dalintis idėjomis, gerbti kitų nuomones.
- Plečia akiratį ir kultūrinį supratimą. Susipažįstant su įvairiomis meno formomis, stiliais ir kultūromis, ugdomas tolerancija, empatija ir gebėjimas suprasti kitus.
- Padeda integruotis į visuomenę. Kultūrinė veikla suteikia galimybes susipažinti su vietos bendruomene, dalyvauti kultūriniame gyvenime ir jaustis pilnaverčiu visuomenės nariu.
- Gerina emocinę būklę ir psichinę sveikatą. Menas gali būti naudojamas kaip terapijos priemonė, padedanti įveikti stresą, nerimą, depresiją ir kitas emocines problemas.
Kultūrinė meninė veikla Lietuvoje: pavyzdžiai ir iniciatyvos
Lietuvoje yra daug iniciatyvų ir projektų, skirtų kultūrinei meninei veiklai skatinti ir prieinamumui didinti.
Taip pat skaitykite: Socializacijos teorijų analizė
Projektas „Menas žmogaus gerovei“
2020 m. Kultūros politikaTyrimo tikslas „Menas žmogaus gerovei“ yra bandomasis projektas, kurį finansavo Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, siekdama didinti kultūros prieinamumą visoje šalyje. Kūrybinė partnerystė, projekte į bendrą veiklą suvienijusi meno, švietimo, sveikatos ir socialinių paslaugų sričių profesionalus, plėtoja naują požiūrį į meno svarbą bei sveikatos sampratą Lietuvoje.
Formalusis ir neformalusis ugdymas
Veikla vyksta specializuotuose dailinio ir integruotos meninės raiškos kabinetuose, kurie yra pritaikyti grupiniam ir individualiam darbui, įrengti remiantis ne tradiciniu, o postmodernistiniu ugdymo aplinkos modeliu, pasinaudojus „Kuriame ateitį“ projekto vadovo F.Obe rekomendacijomis. Dažnai menų pamokos vykdomos kultūrinėje aplinkoje: galerijose, muziejuose, teatruose ir kt. Tokiu būdu padedama mokiniams suprasti meninės veiklos svarbą kiekvieno žmogaus ir bendruomenės gyvenime, nuteikiama aktyvesnei meninei, kultūrinei raiškai ir suteikiama galimybė suprasti kūrybinių kultūrinių industrijų veiklos principus. Mokiniai pagal galimybes aprūpinami reikalingomis priemonėmis, sudaromos sąlygos naudotis jomis pamokų metu.
Sociokultūrinė veikla socialiniame darbe
Jei socialinių darbuotojų darbas su šeimomis anksčiau buvo nukreiptas į pagalbos teikimą šeimai, tai dabar apima ir sociokultūrines sritis, aprėpiančias žmogaus kultūrinės raiškos santykį su aplinka, padedančias žmonėms suvokti save, pažinti aplinką ir tobulėti visose srityse. Dėl kultūros daromos didžiulės įtakos socializacijai, siekdami įvairiomis patraukliomis priemonėmis padėti socialiai pažeidžiamam žmogui susieti save su visuomene, socialiniai darbuotojai organizuoja ir sociokultūrines paslaugas, kurios siejamos su dvasine, kultūrine, prevencine ir socialine gerove asmeniui. Šiuolaikinėje visuomenėje socialinio darbuotojo vykdoma sociokultūrinė veikla yra skirta padėti įvairioms socialinėms grupėms analizuoti savo problemas ir keisti mąstymą.
Vienas iš kūrybinio bendradarbiavimo su kultūros darbuotojais pavyzdžių yra Neveronių seniūnijoje socialinės priežiūros šeimoms paslaugas teikiančio socialinio darbuotojo ir Ramučių kultūros centro laisvalaikio salės organizatoriaus jau keletą metų vykdoma bendra sociokultūrinė veikla, apjungianti ir kitas Kauno rajono seniūnijas bei Neveronių ir Socialinių paslaugų centro Šeimos gerovės skyriaus vaikų dienos centrus. Ketverius metus tradiciškai rengiamos tarptautinės šeimos dienos šventės, organizuojami ir pavieniai kalendoriniai renginiai: tėčio dienos, teatro dienos, Kalėdiniai šventiniai renginiai.
Šventės kaip sociokultūrinė priemonė
Šventė - džiaugsmas, smagumas, iškilminga nuotaika, pramoga kokia nors svarbia, malonia proga. Ši priemonė yra itin svarbi sociokultūriniame darbe, nes tinkamai parengta ji skatina žmonių bendrumą, saviraišką, kūrybą, estetinį jausmą, pašalina kasdienybės ir rutiniškumo pojūtį ir yra ideali terpė perteikti dalyviams pozityvias vertybes. Be to, tai priemonė išsaugoti tradicines lietuvių tautos vertybes, kurios buvo orientuotos į harmoniją su gamta ir šeima, t. y. šviesti paslaugų gavėjus kultūrinių tradicijų klausimais siekiant, kad klientas, sėkmingai pritaptų visuomenėje.
Taip pat skaitykite: Integracija ir perspektyvos Vaikų Socializacijos Centre
Norint puikiai parengti šventę reikalingi meniniai įgūdžiai, gebėjimas kūrybingai panaudoti įvairias technikas ir technologijas, štai čia ir gali pagelbėti kultūros centrų specialistai, kurių tikslas irgi yra įtraukti renginio dalyvius, pakoreguoti pasyvųjį stebėjimą ir padėti dalyviams ugdyti savo įgūdžius ir gebėjimus. Kultūros darbuotojas turi neabejotinų kompetencijų pramogų ir malonių sąlygų kūrime, sukuria patrauklią ir saugią aplinką draugiškam bendravimui.
Sėkmingos socializacijos per kultūrinę meninę veiklą sąlygos
Norint, kad socializacija per kultūrinę meninę veiklą būtų sėkminga, būtina:
- Užtikrinti prieinamumą visiems. Kultūrinė veikla turi būti prieinama visiems, nepriklausomai nuo amžiaus, lyties, socialinės padėties, negalios ar kitų veiksnių.
- Skatinti įvairovę ir įtraukti skirtingas grupes. Kultūrinė veikla turi atspindėti visuomenės įvairovę ir įtraukti skirtingas socialines grupes, kad kiekvienas galėtų rasti sau įdomią ir prasmingą veiklą.
- Plėtoti partnerystę tarp įvairių sektorių. Svarbu plėtoti partnerystę tarp kultūros, švietimo, socialinių paslaugų, sveikatos priežiūros ir kitų sektorių, kad būtų galima sukurti kompleksines programas, skirtas socializacijai per kultūrinę veiklą.
- Ugdyti kultūrinį raštingumą ir kritinį mąstymą. Svarbu ugdyti žmonių kultūrinį raštingumą, gebėjimą suprasti ir vertinti įvairias meno formas, taip pat kritinį mąstymą, kad jie galėtų analizuoti kultūros reiškinius ir jų įtaką visuomenei.
- Investuoti į kultūros infrastruktūrą ir profesionalus. Būtina investuoti į kultūros infrastruktūrą (muziejus, teatrus, galerijas, kultūros centrus) ir profesionalus (menininkus, kultūros darbuotojus, socialinius darbuotojus), kad jie galėtų kokybiškai vykdyti savo veiklą ir prisidėti prie socializacijos proceso.
- Laikytis komandinio darbo principų. Siekiant, kad visa tai pavyktų, būtina laikytis komandinio darbo principų, kartu skatinti klientų motyvaciją turiningai praleisti laiką, ugdytis kultūros tradicijų klausimais, atsinaujinti.
Taip pat skaitykite: Socializacijos įtaka asmenybei
tags: #socializacijos #menu #galimybes #individas #dalyvaudamas #kulturineje