Depresija ir psichosomatiniai skausmai: simptomai, priežastys ir gydymo būdai

Įvadas

Psichosomatika - tai fizinių simptomų, kurių atsiradimą lemia psichologinės priežastys, matymas ir jutimas. Terminas „psichosomatika“ yra kilęs iš graikų kalbos žodžių „psyche“ (siela, mintis) ir „soma“ (kūnas), pabrėžiant kūno ir proto sąsają. Mintys gali veikti asmens fiziologiją, pavyzdžiui, jaučiant gėdą ar jaudulį, parausta skruostai, o ašaros gali būti fiziologinė reakcija į emocinį stimulą. Šiame straipsnyje nagrinėjami depresijos psichosomatiniai skausmai, jų simptomai, priežastys ir galimi gydymo būdai.

Psichosomatikos paplitimas ir esmė

1997 m. Pasaulinė sveikatos organizacija atliko tarptautinį tyrimą, siekdama išsiaiškinti psichosomatikos paplitimą pirminės priežiūros skyriuose. Tyrimas parodė, kad apie 20 % pacientų turėjo bent šešis mediciniškai nepaaiškinamus simptomus, kurie reikšmingai prisideda prie žemesnės gyvenimo kokybės. Psichosomatika pasireiškia fiziologine simptomatika, siekiant paslėpti patiriamą emocinį stresą. Pacientai, patirdami fizinius simptomus, pirmiausia kreipiasi į medicinos gydytoją. Tačiau kiekvienas gydytojas savo praktikoje sutinka skirtingas psichosomatikos formas, skirtingas simptomatikas, todėl pasireiškiančią ligą gali interpretuoti skirtingai.

Kai kurios ligos atsiranda arba yra sustiprinamos psichologinių faktorių, pavyzdžiui, patiriamo streso ar nerimo. Manoma, kad tokios ligos, kaip skrandžio skausmai, aukštas kraujo spaudimas, šlapimo pūslės problemos, gali pasireikšti kaip psichosomatiniai simptomai. Kiekvienoje fizinėje ligoje slypi ir psichologinis aspektas: asmens reakcija į kylančius sunkumus, gebėjimas susitaikyti su diagnoze ir pan. Visa tai varijuoja priklausomai nuo individo. Pavyzdžiui, vienas asmuo turėdamas išbėrimą ant rankos, į jį nereaguos, tuo tarpu kitas, išbėrimą sureikšmina ir kiekvieną dieną jaučia vis didesnį nerimą dėl bėrimo buvimo ir jo lėto nykimo, kas gali paskatinti išbėrimą trukti kiek ilgiau nei įprastai. Psichologinė būsena ar psichinis sutrikimas turi savo fizinius požymius. Turbūt geriausias pavyzdys yra streso ir nerimo metu jaučiami simptomai. Fiziniai simptomai pasireiškia dėl suaktyvėjusios nervinės sistemos, kuri siunčia impulsus iš smegenų į įvairias kūno vietas bei dėl streso ir nerimo metu į kraujo sistemą patenkančio adrenalino (epinefrino).

Psichosomatinių sutrikimų priežastys ir mechanizmai

Psichosomatiniai sutrikimai susiję su pernelyg dideliu emociniu krūviu, kurį patiria psichika. Tai gali būti stresas, skaudūs, traumuojantys išgyvenimai, neįsisąmoninti jausmai. Kiekvienas jausmas turi savo fiziologinį, “kūnišką” komponentą. Kai psichika susiduria su pernelyg stipriais ir jai nebepakeliamais išgyvenimais, ji permeta juos į kūną - atsiranda jausmui skirti fiziniai pojūčiai. Tai senas psichologinis mechanizmas, padedantis pavojaus, streso metu išlaikyti blaivią sąmonę, nesutrikti ir reaguoti tinkamai į situaciją. Fiziniai pojūčiai tuo metu palengvina psichikos darbą. Psichosomatiniai sutrikimai atsiranda tuomet, kai šie pojūčiai užsitęsia, tampa kankinantys, tarsi fiksuojasi ir ima kartotis. Tam tikromis sąlygomis jie gali sukelti panikos sutrikimus ir rimtas psichosomatines ligas, kurios pasižymi fiziniais kūno pažeidimais, jas sunkiau gydyti, nes reikia gydyti ir kūną, ir sielą. Tai tokios psichosomatinės ligos kaip: opaligė, arterinė hipertenzija, skydliaukės hiperfunkcija, reumatoidinis artritas, opinis kolitas ir kt.

Nėra tokio dėsningumo, kad koks nors jausmas visiems žmonėms sukeltų tuos pačius fizinius pojūčius ir negalavimus. Tačiau yra tam tikros mūsų kūno vietos, kurios yra jautresnės, labiau pažeidžiamos ir stipriau nukenčia nuo intensyvių emocijų. Kiekvienu atveju fizinius reiškinius sukėlę jausmai yra individualūs. Dažniausiai tai būna tokie stiprūs ir prieštaringi jausmai, kad juos labai sunku įsisąmoninti ir suvokti. Taip gali nutikti, kuomet jaučiame tam pačiam žmogui ir pyktį, ir neapykantą ir, deja, meilę, prisirišimą. Arba tas pats žmogus mus ir žavi ir gąsdina ir kelia pavydą. Psichosomatinių sutrikimų priežastis nebūtinai yra vien tik stiprūs jausmai, tai gali būt ir trauminiai išgyvenimai, skaudus, neįsisąmonintas, pamirštas patyrimas. Bet kokiu atveju šiuos sutrikimus sukelia tai, kas panašu į susiraizgiusį kamuolį iš jausmų, minčių, patyrimo, emocijų, prisiminimų, baimių, fantazijų, asociacijų ir kt. Neretai psichosomatinius sutrikimus sukelia agresyviosios mūsų dalies apraiškos. Taip nutinka žmonėms, kurie dėl savo asmeninių savybių gyvenime yra pasirinkę kelią būti malonūs, mandagūs, paslaugūs. Manoma,kad tokiu būdu sužadinama simpatinė nervų sistemos dalis, bet dirginimui neturint iškrovos susergama psichosomatine liga. Taip nutinka arterinės hipertenzijos ir daugelio autoimuninių ligų atveju.

Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti depresiją paaugliams

Vaikystėje mes visi esame jautresni ir labiau pažeidžiami, nes apsauginiai psichikos mechanizmai dar yra nebrandūs ir nesusiformavę. Vaikas emocijas išgyvena ir išreiškia tuojau pat, betarpiškai, spontaniškai, reaguodamas ir kūnu ir siela. Kai to padaryti jis negali, kuomet baiminasi aplinkinių reakcijos ar tiesiog nepajėgia, jo jausmai labai greitai pereina į kūną ir atsiranda taip vadinamos psichosomatinės reakcijos. Dažnai vaikai savo skausmą ar liūdesį parodo sutrikusiu, nekontroliuojamu, neadekvačiu elgesiu. Pyktis ar susierzinimas, taip pat baimė, gali pasireikšti pilvelio skausmais. Vaikas, kuris nenori atsiskirti nuo mamos, kuriam nepatinka darželis, kaip tyčia ima ir suserga. Tokiu būdu mažylis somatizuoja atsiskyrimo nuo mamos liūdesį ir skausmą, baimę ir pyktį,nes jais pasidalinti su mama negali - juk ji verčia jį lankyti darželį.

Ne visų fizinių ligų pagrindas yra emocijos. Yra nemažai ligų, kurios turi labai aiškų biologinį ar genetinį pagrindą. Nors kiekvienoje ligoje yra ir psichologinis komponentas, jo taip pat nereikėtų pervertinti. Pirmą kartą dėl psichosomatinių sutrikimų besikreipiantis žmogus visuomet privalo pirmiausia atlikti visus standartinius, o jei reikia ir specifinius fizinius tyrimus. Jie padeda nustatyti somatines ligas ir leidžia nesuklysti. Vienas tokių svarbių tyrimų yra skydliaukės hormonų koncentracija kraujyje. Jei žmogui ką nors vis maudžia, skauda, gydytojus perėjo - priežasčių nerado, jis gal ir gali susimąstyti, jog tai ne fiziniai negalavimai. Jeigu vargina skausmai ir kiti pojūčiai, o medicininiai tyrimai yra normalūs, greičiausiai jūs išgyvenate kokią nors krizę. Verta pamąstyti apie tai: ar pastaruoju metu nebuvo kokio nors skausmingo, traumuojančio įvykio, netekties (skyrybos, darbo praradimas, artimo žmogaus liga, išėjimas į pensiją ar kt.). O gal jus vargina nuolatinis, besitęsiantis stresas, gyvenimiška situacija, kuri verčia jaustis nepajėgiu ar bejėgiu? Atsiradus psichosomatiniams sutrikimams, dažniausiai tai reiškia, jog jums reikalinga specialisto pagalba. Juos sukelia psichinės gynybos mechanizmai, kurie yra nesąmoningi, vadinasi pats tų priežasčių jūs pamatyti negalite, jums reikalingas “veidrodis” arba psichoterapeutas.

Asmenys, turintys psichosomatinių sutrikimų, dažnai pasižymi problema, vadinama aleksitimija. Tai reiškia, kad žmogus labai sunkiai arba visai negali įvardyti savo jausmų ir būsenų. Aleksitimija - tai esminis žmogaus nesugebėjimas įsisąmoninti savo jausmus ir suvokti jų ryšį su liga. Tuomet jausmas neiškraunamas žodžiais ar fizine veikla ir permetamas į kūną, jo organus. Tokiu būdu psichika tarsi “kalba per kūną” ir atsiranda psichosomatiniai sutrikimai bei ligos. Aleksitimija pasižymintis žmogus gali būti intelektualus, išsilavinęs, apsiskaitęs, daug pasiekęs gyvenime, tačiau pokalbio metu paaiškėja, kad jo kalboje visiškai nėra žodžių kurie atspindėtų jo jausmines būsenas. Jausmus jis įvardija tik per kūno pojūčius. Tokiais atvejais gerai padeda psichoterapija - tai būdas pažinti save ir savo jausmines būsenas bei jas išreikšti žodžiais ir po truputį keistis.

Kaip atskirti psichosomatinį skausmą?

Iš karto identifikuoti, kokio pobūdžio skausmą, fizinį ar psichologinį, jaučia pacientas, nėra lengva. Dažniausiai susiduriama su širdies, kraujotakos, kvėpavimo ir virškinamojo trakto ligas imituojančiais nusiskundimais: skausmas širdies plote, kraujo spaudimo kilimas, dusulys, silpnumas. Pasitaiko, kad žmogus išsigąsta, jog netrukus jį ištiks infarktas. Skausmas skrandžio srityje, nevirškinimas, pykinimas, pilvo pūtimas, viduriavimas ar vidurių užkietėjimas ir panašūs simptomai imituoja virškinamojo trakto ligas. Tačiau būna labai įvairių simptomų, kurių negalima priskirti jokiai somatinei ligai. Tik atlikus tyrimus, patvirtinus, kad nėra kūno ligos, galvojama apie psichosomatinį sutrikimą. Reikia prisiminti, kad dažnai pacientams nėra lengva suprasti, jog fizinį sutrikimą gali sąlygoti ne kūno liga, o pasąmonė, kurioje slypi sąmoningai nesuvokiami, užslopinti jausmai. Ir kai konsultavęs gydytojas pacientui pasako, kad jis sveikas, kad jam reikėtų psichiatro ar psichoterapeuto konsultacijos, žmogus dažnai tai sutinka priešingai, eina konsultuotis pas kitą specialistą, nusivilia gydytojais, medicina.

Pabandykime prisiminti, ar nėra taip buvę, kad prieš egzaminą, atsakingą pokalbį, atsidūrę stresinėje situacijoje jautėme nemalonų spaudimą širdies srityje, nenorą valgyti, skausmą skrandžio srityje, laisvesnius vidurius, galvos svaigimą, gniutulo jausmą gerklėje ir pan. Jei tai yra trumpalaikė reakcija, viskas gerai. Tai net padeda mums išlaikyti blaivų mąstymą, gebėti susikaupti, mes lyg nustumiame jausmus, „atiduodame“ juos kūnui. Tačiau jei šie pojūčiai užsitęsia, kartojasi, formuojasi psichosomatiniai sutrikimai ar net psichosomatinės ligos, kurioms būdingi jau ne tik psichikos, bet ir fiziniai sutrikimai. Daug plačiai paplitusių ligų gali būti mišrios: tiek somatinės, tiek psichosomatinės prigimties. Pavyzdžiui, nuolatinės įtampos sukeltas arterinio kraujospūdžio padidėjimas, lydimas kitų veiksnių, gali reikšmingai padėti vystantis širdies ir kraujagyslių ligoms, kurios galiausiai gali baigtis miokardo infarktu ar insultu.

Taip pat skaitykite: Metabolinis sindromas ir psichikos ligos

Dažnai tenka girdėti apie vaikystėje buvusius, o vėliau išaugtus astmos priepuolius arba astmos priepuolius, kurie pasireiškia žmogui asmeniškai reikšmingose stresinėse situacijose. Klientai dažnai pasakoja apie, kaip paaiškėja per pokalbį, tik streso metu pasireiškiančias virškinamojo trakto ligas: gastritą, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opaligę, opinį kolitą. Nereti ir psichologinės šlapinimosi bei lytinės funkcijos sutrikimai, dermatologinės ligos, pavyzdžiui, psoriazė, neurodermitas.

Psichosomatinių simptomų pasireiškimas

Trumpalaikius simptomus galime jausti kiekvienas, bet ne visiems pasireiškia sutrikimas. Vis dažniau tenka konsultuoti žmones, kuriuos vargina psichosomatiniai simptomai. Darbas po keliolika valandų per dieną, per trumpos atostogos, pavyzdžiui, po vieną, kitą dieną pridėjus prie išeiginių, atgalinio ryšio iš viršininkų stoka. Jei tikslas yra būti „geriausiam“, „padaryti idealiai“, žinoma, kad patirsime nusivylimą - būti geriausiam ir padaryti idealiai tiesiog neįmanoma, nes niekas išties nežino, kas yra tas „idealiai“ ar su kuo tą „geriausiai“ palyginti. Kai kovoti su sau išsikeltais uždaviniais nebėra jėgų, atsiranda skausmas ar kiti simptomai, imituojantys kūno ligas. Psichosomatinį skausmą ar kitus simptomus gali sukelti baimė, nerimas, liūdesys, bejėgiškumas, pyktis. Šie jausmai dažnai yra neįsisąmoninti, o juos jaučiantiems žmonėms būdingas negebėjimas suvokti, suprasti savo jausmų.

Kaip sau padėti?

Padėti sau šiuo atveju nėra taip lengva. Dažnas ne tik nesupranta, bet net ir neįsileidžia minties, kad, pavyzdžiui, galvos svaigimas gali būti susijęs ne su kūno skausmu. Psichosomatinių sutrikimų vis daugėja, o nuolatinė konkurencija darbe, visuomenėje, politinės ir ekonominės krizės bei šiuo metu šalia mūsų vykstantis karas nepagerina situacijos.

Nors psichosomatiniais sutrikimais skundžiasi vis daugiau žmonių, jau suvokiama, kad kiekvienas turi pasirūpinti ne tik kūnu, bet ir siela. Tad gydytojo rekomendacija pasikonsultuoti su psichiatru ar psichoterapeutu vis rečiau priimama kaip įžeidimas. Padėti sau galite sureguliavę darbo ir poilsio režimą. Skirkite po 30 procentų sau, darbui ir miegui. Svarbu įvertinti ir santykius su artimaisiais, draugais, bendradarbiais - ar tikrai toje gyvenimo srityje yra viskas gerai, o galbūt mes tik bandome save apgauti, racionalizuodami, kad „būna dar blogiau“. Labai dažnai nutinka taip, kad daug kam, bet ne sau teikiame pirmenybę. Tačiau reikia pripažinti, kad negalėsime pasirūpinti kitais, jei tinkamai nesirūpinsime savimi, nepaisysime savo poreikių. Raskite laiko pabūti su savimi, savo jausmais. Labai svarbu kalbėti su žmonėmis, o kartais - net ir su savimi.

Depresijos įtaka psichosomatiniams simptomams

Depresijos simptomai gali pasireikšti įvairiais būdais, tačiau lyderystės kontekste simptomai dažnai pasireiškia specifinėmis formomis, kurios gali būti klaidingai suprantamos kaip įprasta reakcija į darbo stresą ar vadovavimo iššūkius. Svarbu atpažinti šiuos požymius, nes ankstyva intervencija gali padėti išvengti rimtesnių pasekmių tiek asmens sveikatai, tiek organizacijos gerovei. Channon & Green (1999) tyrimas atskleidė, kad depresija sergantys asmenys rečiau naudoja tinkamas veiklos strategijas palyginus su kontroline grupe ir prasčiau atlieka užduotis, susijusias su problemų sprendimu ir planavimu.

Taip pat skaitykite: Depresijos įtaka darbingumui Lietuvoje

Emociniai simptomai dažnai būna labiausiai maskuojami, nes lyderiai stengiasi išlaikyti “stipraus vadovo” įvaizdį. Tačiau net po šia kauke, depresija pasireiškia kaip:

• Nuolatinis liūdesys arba tuštumos jausmas.
• Sumažėjęs susidomėjimas veikla, kuri anksčiau teikė malonumą.
• Irzlumas ar nenormalus susierzinimas.
• Savivertės sumažėjimas arba kaltės jausmas.

Svarbu pažymėti, kad šie emociniai simptomai dažnai būna interpretuojami kaip “aukšti standartai” ar “siekimas tobulėti”, tačiau iš tiesų jie signalizuoja apie gilesnius emocinius sunkumus. Depresija keičia vadovo elgesį darbe ir gali mažinti efektyvumą įvairiais būdais:

• Sunkumas priimant sprendimus.
• Sumažėjęs produktyvumas.
• Sunku susikaupti ir atsiminti dalykus.
• Padidėjęs konfliktų skaičius su kolegomis.

Depresija turi ir fiziologinių pasekmių, kurios yra dažnai klaidingai tapatinamos su įprastu vadovaujančių pareigų stresu:

• Nuolatinis nuovargis ir energijos trūkumas.
• Miego sutrikimai (nemiga arba per didelis mieguistumas).
• Apetito pokyčiai (sumažėjęs arba padidėjęs apetitas).
• Fiziniai skausmai be aiškios priežasties (galvos skausmai, skrandžio problemos).

Miego trūkumas, būdingas depresijos metu, siejamas su sumažėjusiu neuroplastiškumu ir smegenų funkcijomis, ypač paveikiant atmintį ir mokymąsi (Knight et al., 2018), tai tiesiogiai veikia vadovo gebėjimą efektyviai dirbti. Socialiniai depresijos požymiai lyderiams pasireiškia kaip:

• Atsiribojimas nuo komandos ir kolegų.
• Sumažėjęs dalyvavimas socialiniuose renginiuose ir susitikimuose.
• Sunku palaikyti teigiamus santykius su pavaldiniais.

Šie socialiniai pokyčiai ypač probleminiai lyderystės kontekste, nes jie mažina vadovo gebėjimą įkvėpti ir motyvuoti savo komandą.

Psichosomatinių skausmų lokalizacija ir jų reikšmė

Jei svarstote, ar galėtumėte patirti depresijos simptomus, skirkite akimirką savistabai.

• Galva: Jeigu nuolat ar dažnai skauda galvą, galima įtarti, kad jūsų smegenys gauna per daug informacijos, su kuria nesusidoroja, arba per daug įtemptai mąstote apie kažkokį dalyką, kuris jums nuolat neduoda ramybės. Galvos skausmus dažnai keičia racionalūs, vien protu gyvenime besiremiantys žmonės, kurie savo emocijas tiesiog slopina. Be to, galvos skausmas gali byloti apie žemą savivertę, vidinius priekaištus sau ar baimę, kuri gali būti ir neįsisąmoninta.
• Plaukai: Problemos su plaukais (ankstyvas žilimas, silpni, slenkantys plaukai) - streso, bejėgiškumo ir beviltiškumo ženklas. Plaukai laikomi gyvybinės energijos simboliu. Jeigu žmogus gyvena nuolatinėje įtampoje, ilgainiui tai paveikia ir plaukus. Vos tik labiau pradėsite pasitikėti savimi, ims keistis ir jūsų plaukų būklė. Kartais plaukų problemos gali signalizuoti tai, kad jūsų ego, taigi savivertė, yra pernelyg didelis. Patarimas būtų peržiūrėti savo vertybes ir santykius su aplinkiniais.
• Kaklas: Kaklas jungia protą (galvą) su jausmais (kūnu), todėl skausmai kaklo srityje byloja apie konfliktą tarp proto ir jausmų. Metafiziniu aspektu kaklą galima laikyti tiltu tarp dvasinio ir materialaus mūsų gyvenimo aspektų. Dažniau kaklo skausmus kenčia mažiau lankstūs žmonės: vaizdžiai galima paaiškinti, kad žmogus tarsi bijo pasisukti, jog sužinotų tiesą, kuri slepiasi jam už nugaros. Užuot išsiaiškinęs ir sprendęs situaciją, jis ją ignoruoja. Jei skauda kaklą, pabandykite pritariančiai linktelėti arba papurtyti galvą į abi priešingas puses. Tai parodys, su kuriuo iš aspektų turite problemų - „taip“ ar „ne“.
• Akys: Trumparegystė - tai išmintingumo, matymo į priekį stoka, ateities baimė ir nenoras matyti toliau savo nosies. Toliaregystė - nesugebėjimas gyventi dabartimi, šiandienos diena. Tokie žmonės pernelyg ilgai mąsto, užuot darę tai, ką būtina padaryti, nesugeba pamatyti visos situacijos. Daltonizmas - akys nepriima spalvų, viską mato pilkai, nes žmogus nesugeba džiaugtis gyvenimu. Svarbu patikrinti tų spalvų, kurias išstumia sąmonė, reikšmę, t. y. su kuo jos siejamos. Glaukoma - tai tarsi šydas ant akies, atsidarantis dėl to, kad žmogus dabartyje kenčia dėl praeities dalykų, negali kažko atleisti ar priimti.
• Dantys: Dantis dažniau skauda neryžtingiems žmonėms, kuriems būna sunku priimti sprendimus. Jie linkę viską už juos spręsti patikėti kitiems, nes patys nemoka analizuoti savo gyvenimo situacijų ir bijo. Problemos su krūminiais dantimis byloja apie tai, kad žmogus nesugeba priimti užgriuvusių aplinkybių. Sakoma, kad viršutiniai dantys atsakingi už sprendimų priėmimą, o apatiniai - už atsakomybę dėl savo sprendimų. Kairioji pusė - asmeninė erdvė, dešinioji - socialinė. Taip pat manoma, kad problemos, susijusios su kairiąja kūno dalimi, atspindi bendravimą su motina, su dešiniąja kūno dalimi - bendravimą su tėvu.
• Burna: Burnos ertmės ligos, pavyzdžiui, stomatitas, susijusios su širdį draskančia nuoskauda. Jei įsikandote liežuvį, galbūt baudžiate save už pernelyg didelį šnekumą, jei įsikandote skruostą - jaučiate nerimą arba slepiate kokią nors paslaptį. Burna susijusi su naujomis idėjomis. Bet kokios burnos problemos byloja apie nesklandumus šioje srityje.
• Lūpos: Lūpos - mūsų jutiminio pasaulio išraiška, todėl ant jų pasireiškia mūsų vidinės problemos: įtrūkimai - žmogų į dalis plėšo prieštaringi jausmai; lūpų kramtymas - žmogus baudžia save už parodytą jausmingumą; pūslelinė - tas pats, kaip ir lūpų kramtymas, tik daug rimčiau.
• Nugara: Nugara simbolizuoja atramą gyvenime. Jeigu skauda nugarą, greičiausiai gyvenime trūksta moralinės paramos. Žmogus mano, kad jo niekas nemyli, arba yra priverstas slėpti savo meilę. Kai žmogus praranda gebėjimą laisvai judėti, vadinasi, jis negali reikšti savo meilės kitiems per veiklą. Jei daugiau skauda kairiąją pusę, problemos kyla su artimaisiais, jei dešiniąją - su aplinkiniu pasauliu.
• Juosmuo: Konfliktas. Kaltės jausmas. Nuolatinė savigrauža dėl to, kas buvo praeityje. Taip būtų galima vertinti juosmens skausmus. Apatinė nugaros dalis susijusi su materialiomis gėrybėmis, pinigais, partneriu, namais, vaikais, darbu, mokslu ir pan. Skausmas juosmens srityje byloja ir apie tai, kad žmogus nori ką nors turėti ar pakeisti, kad jaustųsi geriau, bet nesiryžta to pripažinti nei sau, nei kitiems. Todėl problemas ant savo nugaros jis tempia pats.
• Sąnariai: Sąnario uždegimas - užspausto pykčio ženklas. Žmogus visur siekia tobulybės, netgi smulkmenose. Tačiau jeigu jis nepatenkintas, neleidžia sau išlieti pykčio, pyktis susikaupia sąnariuose. Artritas dažnai susijęs su jausmu, kad esi nemylimas. Kita vertus, nuo artrito kenčiantys žmonės paprastai labai teisingi. Pagrindinis jų žodis - „reikia“. Trūks plyš, bet jie padarys. Be to, jie turi savyje labai stiprų vidinį kritiką. Išnirimai, ypač jeigu jie dažni, byloja apie tai, kad žmogus per dažnai leidžia savimi manipuliuoti. Problemos su keliais - tai užsipyrėliškumas, puikybė ir nesugebėjimas nusileisti.
• Antsvoris: Jei žmogus ilgą laiką turi antsvorio, jam verta peržiūrėti savo jausmus ir mintis. Dažnai kūnas kaupia svorį, kad apsisaugotų nuo išorinių poveikių. Žmogus jaučiasi labai pažeidžiamas savo gyvenime. Kartais antsvoris byloja ir apie užslopintą norą ko nors pasiekti.
• Blauzda: Skausmai blauzdose gali byloti apie vertybinius konfliktus gyvenime. Galbūt subyrėjo jūsų idealai, o galbūt norite dalykų, kurie prieštarauja jūsų vertybinėms nuostatoms? Kai skauda blauzdas, sunku normaliai vaikščioti ar bėgioti, t. y. judėti į priekį, taigi šie skausmai susiję su mūsų požiūriu į ateitį ir mūsų sugebėjimu gyvenime eiti į priekį.
• Skrandis: Žinia, viena pagrindinių gastrito atsiradimo priežasčių - stresas, sunkūs išgyvenimai ir įtampa. Problemos su skrandžiu byloja, kad jums gyvenime trūksta apibrėžtumo, jūs tarsi esate pakibęs situacijoje, dėl to kartais aplanko netgi beviltiškumo jausmas. Skrandžio opa byloja, kad jūsų gyvenime daug baimės, jaučiatės nesaugūs ir nepatenkinti. Taigi opa atsiranda dėl susierzinimo, kuris neišliejamas į išorę. Jeigu tokie žmonės leistų sau išsikalbėti, jie opos neturėtų.
• Kūno skausmas: Kūno skausmas, kaip vienas iš pagrindinių organizmo apsauginių mechanizmų, yra sudėtingas ir daugiaaspektinis fenomenas, kuris jau seniai domina tiek medicinos, tiek filosofijos tyrinėtojus. Skausmo mechanizmai yra sudėtingi ir apima daugybę neurofiziologinių procesų. Nociceptoriai - specializuotos nervinės ląstelės, esančios įvairiuose audiniuose, yra atsakingos už skausmo signalų priėmimą ir perdavimą. Kai audiniai yra pažeisti, nociceptoriai aktyvuojasi ir siunčia elektrinius impulsus į nugaros smegenis, o iš ten - į smegenų žievę, kur skausmas yra suvokiamas. Lėtinis skausmas gali žymiai pabloginti žmogaus gyvenimo kokybę, sukelti miego sutrikimus, depresiją, nerimą ir socialinę izoliaciją. Skausmas gali pasireikšti įvairiomis formomis.

tags: #depresija #psichosomatiniai #skausmai #simptomai