Depresija: Simptomai, Kada Kreiptis Į Gydytoją Ir Veiksmingi Gydymo Būdai

Depresija - tai daugiau nei tik prasta nuotaika ar trumpalaikis liūdesys. Tai rimtas psichikos sveikatos sutrikimas, galintis paveikti žmogaus mintis, jausmus ir kasdienį gyvenimą. Svarbu atpažinti tiek savo, tiek savo artimųjų nuotaikos sutrikimus ir laiku užkirsti kelią ligai įsisenėti.

Kas Yra Depresija?

Depresija - tai psichikos sveikatos sutrikimas, kuriam būdinga slogi nuotaika, energijos stoka, motyvacijos praradimas ir sumažėjęs gyvenimo džiaugsmas. Nors kiekvienas žmogus kartais patiria liūdesį ar nusivylimą, depresija yra kur kas daugiau nei laikinas emocinis nuosmukis - tai sudėtinga liga, kuri veikia tiek psichologinius, tiek fiziologinius procesus organizme. Depresijai būdinga prasta nuotaika, negebėjimas džiaugtis pozityviomis akimirkomis, liūdesys arba nuolatinis kaltės jausmas, savivertės jausmo stoka, padidėjęs arba sumažėjęs apetitas, miego sutrikimai. Kai depresijos forma itin sunki, gali būti sudėtinga atsikelti iš lovos ar eiti į darbą - bet kurie kasdieniai užsiėmimai gali atrodyti neįmanomi.

Skirtumas Tarp Liūdesio Ir Depresijos

Dažnai žmonės maišo depresiją su trumpalaikiu liūdesiu ar bloga nuotaika. Svarbu suprasti, kad depresija nėra tiesiog reakcija į nemalonų gyvenimo įvykį, pavyzdžiui, darbo praradimą ar artimojo netektį. Nors šios situacijos gali sukelti liūdesį, tačiau depresija yra ilgalaikė ir dažnai atsiranda be aiškios priežasties. Pagrindiniai skirtumai:

• Liūdesys - tai natūrali emocija, kuri dažniausiai yra trumpalaikė ir išnyksta, kai liūdesį sukėlusi situacija išsisprendžia ar praeina šiek tiek laiko.
• Depresija - tai ilgalaikis būsenos pokytis, kurį lydi slogi nuotaika, trunkantis mažiausiai dvi savaites ar ilgiau, trukdantis kasdieniam gyvenimui ir galintis netgi sukelti minčių apie savižudybę.

Depresija pasireiškia įvairiais simptomais ir kiekvienam žmogui gali būti skirtinga. Tačiau yra tam tikri bendri simptomai, kurie padeda ją atpažinti. Jie gali būti suskirstyti į tris pagrindines grupes: emocinius, fizinius ir elgesio pokyčius.

Dažniausios Depresijos Priežastys

Depresija yra sudėtingas sutrikimas, kurio atsiradimą lemia daugybė skirtingų veiksnių. Tačiau dažniausiai ji kyla dėl kelių priežasčių derinio:

Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti depresiją paaugliams

• Biologiniai veiksniai:
  • Smegenų chemijos pokyčiai: sumažėjęs serotonino, dopamino ir norepinefrino kiekis gali lemti prislėgtą nuotaiką ir motyvacijos stoką.
  • Hormoniniai sutrikimai: depresija dažnai pasireiškia nėštumo metu, po gimdymo, menopauzės laikotarpiu arba esant skydliaukės funkcijos sutrikimams.
  • Genetika: jei šeimoje buvo depresijos atvejų, tikimybė ja susirgti padidėja.
• Psichologiniai veiksniai:
  • Žema savivertė ir per didelis savikritiškumas.
  • Ilgalaikis stresas ir nerimas, kurie išsekina organizmą.
  • Traumuojantys gyvenimo įvykiai, tokie kaip vaikystės traumos, smurtas ar prievarta.
• Socialiniai ir aplinkos veiksniai:
  • Vienišumas ir socialinė izoliacija.
  • Finansinės problemos, darbo netekimas ar didelis darbinis krūvis.
  • Lėtinės ligos, kurios neleidžia žmogui gyventi visaverčio gyvenimo.
  • Tam tikri aplinkos faktoriai, kaip gyvenimas šalia priklausomybę turinčio asmens, artimojo su negalia priežiūra ar slauga, mobingas darbe, gali provokuoti depresiją.
  • Psichoaktyvių medžiagų vartojimas (alkoholis, narkotikai ir kt.) - 30% žmonių, turinčių priklausomybę nuo psichoaktyvių medžiagų, kenčia nuo depresijos.
  • Kai kurie vartojami vaistai, pavyzdžiui, kortikosteroidai, beta adrenoblokatoriai ar interferonas.

Pagrindiniai Depresijos Požymiai

Emociniai Simptomai

• Kamuoja nuolatinis liūdesys ir beviltiškumo jausmas. Žmogus jaučiasi prislėgtas, praranda viltį ir mato ateitį kaip beprasmišką. Net ir teigiami gyvenimo įvykiai nesukelia džiaugsmo ar palengvėjimo.
• Anksčiau mėgstamos veiklos nebedomina ar nebeteikia malonumo. Žmogus nebenori bendrauti su draugais, užsiimti hobiais ar netgi atlikti kasdienių darbų.
• Nuolatinis nerimas, kuris trukdo susikaupti bei ramiai ilsėtis.
• Savigrauža bei kaltės jausmas. Žmogus gali jaustis nieko vertas, nuolat kaltinti save dėl praeities klaidų ar galvoti, kad kitiems būtų geriau be jo.
• Pykčio protrūkiai, dirglumas arba nusivylimas net dėl mažų dalykų.

Jei pastebėjote pirmuosius simptomus ir jus nuolat lydi slogi nuotaika, vertėtų susirūpinti.

Fiziniai Simptomai

• Nuolatinis nuovargis ir energijos stoka, kai net paprasčiausios užduotys, tokios kaip atsikelti iš lovos ar pasigaminti maisto, atrodo neįveikiamos.
• Miego sutrikimai - vieni žmonės kenčia nuo nemigos, nepaisant didelio nuovargio, kiti miega ilgai, tačiau vis tiek jaučiasi išsekę. Reikėtų atkreipti dėmesį į ankstyvus prabudimus, dažnai keliomis valandomis prieš įprastą prabudimo laiką.
• Apetito sutrikimai - kai kuriems visiškai sumažėja noras valgyti, o kiti persivalgo, ypač saldaus ir riebaus maisto.
• Neaiškūs fiziniai skausmai - galvos, raumenų ar krūtinės spaudimas, virškinimo problemos, kurioms nėra aiškios medicininės priežasties.
• Skausmas ir raumenų įtampa. Depresija gali sukelti galvos skausmus, nugaros ar raumenų skausmus be aiškios fizinės priežasties.
• Virškinimo sutrikimai. Depresija gali paveikti virškinimo sistemą, sukeldama simptomus kaip pykinimas, viduriavimas, vidurių užkietėjimas ar apetito pokyčiai.
• Svorio pokyčiai. Dėl depresijos gali keistis apetitas - kai kurie žmonės pradeda valgyti daugiau, kad pabėgtų nuo nemalonių jausmų, o kiti praranda apetitą ir jų svoris nukrenta.
• Širdies ritmo ir kvėpavimo problemos. Depresija gali sukelti nerimą, kuris gali turėti fizinius simptomus, tokius kaip greitas širdies plakimas, krūtinės skausmai, dusulys ar sunkumas kvėpuojant.
• Sumažėjęs lytinis potraukis. Depresija gali sumažinti lytinį potraukį dėl hormonų pusiausvyros sutrikimų ir emocinio nuovargio.
• Sumažėjęs dėmesys ir koncentracija. Dėl depresijos gali sumažėti gebėjimas susikaupti ir orientuotis aplinkoje, todėl gali pasireikšti koordinacijos problemos ir suprastėjusi pusiausvyra.
• Kvėpavimo sunkumai ir dusulys. Depresija gali sukelti kvėpavimo sutrikimus, tokius kaip dusulys.

Visi šie simptomai gali labai apsunkinti kasdienį gyvenimą, todėl svarbu atpažinti juos ir laiku kreiptis pagalbos.

Elgesio Pokyčiai

• Socialinė izoliacija - vengiama draugų, šeimos, ir net artimiausi žmonės tampa lyg svetimi. Asmenys, kenčiantys nuo depresijos, dažnai vengia socialinių sąveikų, nori likti vieni ir mažiau dalyvauja socialinėse veiklose.
• Sunkumai priimant sprendimus ir susikaupimo problemos - net paprasti pasirinkimai, kaip ką valgyti pusryčiams, gali atrodyti neįveikiami, o mėgstamos veiklos, tokios kaip skaitymas ar filmų žiūrėjimas, praranda prasmę. Sunku susikaupti, atlikti užduotis, skundžiamasi pablogėjusia atmintimi, pastebima pavėluota reakcija pokalbių metu, lėta kalbėsena.
• Priklausomybių atsiradimas - ieškodami būdų numalšinti emocinį skausmą, kai kurie žmonės griebiasi priklausomybių, tokių kaip alkoholis, narkotikai ar besaikis valgymas, tačiau tai tik dar labiau pablogina situaciją.
• Mintys apie savižudybę ar savęs žalojimą - tai pavojingiausias depresijos požymis, kuris reikalauja skubios pagalbos. Jei žmogus pradeda kalbėti apie norą „dingti“ ar „užmigti ir nepabusti“, tai yra aiškus signalas, kad būtina kreiptis į specialistus.
• Pomėgių ir interesų ignoravimas. Susidomėjimo anksčiau mėgstamais užsiėmimais ir pomėgiais praradimas.
• Sunkumai santykiuose. Depresija gali neigiamai paveikti santykius su šeima, draugais ir kolegomis, todėl tampa sunku palaikyti sveikus socialinius ryšius.
• Pokyčiai elgesyje. Žmonės, kenčiantys nuo depresijos, gali patirti pokyčius savo socialiniame elgesyje, pavyzdžiui, padidėjusį tikėjimąsi paguodos, neteisybės jausmą ir problemišką socialinių tinklų ar išmaniųjų telefonų naudojimą.
• Padidėjusi reakcija į neigiamas socialines sąveikas. Asmenys, kenčiantys nuo depresijos, gali būti jautresni neigiamiems komentarams ir socialinėms sąveikoms.
• Emocijų reguliavimo sunkumai. Depresija sergantys žmonės gali turėti sunkumų teisingai interpretuoti socialinius ženklus, reguliuoti savo emocijas ir suprasti kitų emocijas, kas lemia sutrikusią socialinę funkciją.

Kada Kreiptis Į Gydytoją?

Jei jaučiate aprašytus depresijos požymius ir tai tęsiasi bent dvi savaites, raginama nedelsti ir apsilankyti pas šeimos gydytoją arba gydytoją psichiatrą - jie įvertins jūsų simptomus, nustatys, dėl kokios ligos jie kyla, ir pasiūlys geriausią gydymą.

Pagrindinis požymis - tampa sunku gyventi visavertišką gyvenimą, t. y. dirbti, bendrauti, užsiimti malonia veikla. Žmones pradeda varginti nemiga, jaučiama prasta nuotaika, atsiranda energijos trūkumas, dingsta apetitas. Taip pat dalis sergančiųjų susiduria su baimės jausmu, įvairiais nemaloniais jutimais kūne, kurių kiti specialybių gydytojai negali išaiškinti.

Kaip Diagnozuojama Depresija?

Depresija, kaip ir daugelis kitų ligų (ne tik psichikos), diagnozuojama po išsamaus gydytojo pokalbio su pacientu, atlikus reikiamus tyrimus. Depresija kiekvienam žmogui gali pasireikšti skirtingai. Jei jaučiate aprašytus simptomus ir tai tęsiasi bent dvi savaites, labai tikėtina, kad jūsų būklę apibūdintų terminas „depresijos sindromas“, t. y. depresijai būdingų simptomų rinkinys. Vis dėlto tai dar nėra diagnozė - ją turi nustatyti gydytojas. Patikimą diagnozę visada nustato specialistas, atlikdamas psichologinius testus. Dažniausiai tai būna klinikinis psichologas, psichiatras, bet taip pat ir bendrosios praktikos gydytojas. Remdamiesi psichologiniais testais ir pokalbiu, gydytojai nustato diagnozę ir aptaria su pacientu tinkamą gydymą. Ši procedūra dažniausiai taikoma sunkesnėms depresijos formoms. Esant lengvesniems sunkumams, terapeutas taip pat gali padėti konsultacijų metu.

Taip pat skaitykite: Metabolinis sindromas ir psichikos ligos

Kaip Gydoma Depresija?

Kovoti su depresija gali būti sudėtinga, tačiau svarbiausia suprasti, kad viskas yra prieinama, o tinkami veiksmai gali padėti palengvinti simptomus ir pagerinti gyvenimo kokybę. Depresijos gydymas apima daugybę skirtingų metodų, kadangi kiekvienam žmogui gali tikti skirtingi būdai ir svarbu atrasti tai, kas tinka būtent jam. Depresijos gydymas yra individualus procesas. Priklausomai nuo depresijos sunkumo, taikoma psichoterapija, medikamentinis gydymas (paprastai antidepresantais) arba abiejų šių būdų derinys.

Psichikos sutrikimus gydo gydytojai psichiatrai, į kuriuos pirmiausiai ir reikėtų kreiptis. Psichiatrai geba atskirti psichikos sutrikimus nuo kitų susirgimų, pasireiškiančių panašiais simptomais. Gydant depresiją, atsižvelgiama į žmogų, įvairias rizikas ir veiksnius, turinčius įtakos jo savijautai.

Savipagalba

Kai depresija nėra itin sunkios formos, tam tikri gyvenimo būdo pokyčiai gali padėti sumažinti jos simptomus. Nors pradėti gali būti sunku, tačiau net ir maži žingsniai gali turėti didelį poveikį ilgalaikėje perspektyvoje.

• Fizinis aktyvumas ir sveika gyvensena: Fizinis aktyvumas gali būti nepaprastai veiksmingas, ypač esant lengvai ar vidutinio sunkumo depresijai. Sportuojant išsiskiria endorfinai, kurie gerina nuotaiką. Net ir reguliarūs pasivaikščiojimai gamtoje - vos 30 minučių per dieną gali padėti jaustis geriau. O įvairūs lengvi pratimai, tokie kaip joga ar tempimo pratimai, mažina įtampą ir stresą. Be to, galite išbandyti sportą, kuris teikia malonumą - šokius, plaukimą ar dviračių sportą. Be fizinio aktyvumo, svarbu ir tinkama mityba. Kai kurie produktai gali teigiamai veikti smegenų veiklą ir nuotaiką, pavyzdžiui, produktai, kuriuose yra omega-3 riebalų rūgštys, taip pat tamsus šokoladas bei maistas, turintis B grupės vitaminų.
• Miego higiena ir kokybiškas poilsis: Depresija dažnai sutrikdo miego režimą - žmonės gali kentėti nuo nemigos arba miegoti per daug. O kaip žinome, miego kokybė yra itin svarbi psichikos sveikatai, todėl verta įdiegti tam tikrus įpročius, tokius kaip: eiti miegoti ir keltis tuo pačiu metu kiekvieną dieną, vengti ekranų (telefonų, kompiuterių) bent valandą prieš miegą bei sukurti ramų vakarinį ritualą, kaip pavyzdžiui, arbatos gėrimas ar knygos skaitymas. Sureguliuokite savo dienos režimą ir miego grafiką. Susikurkite reguliarią dienotvarkę, prie kurios gali prireikti priprasti, bet kuri galiausiai turės teigiamą poveikį hormonų lygiui, kuris yra atsakingas už depresines būsenas. Pradėkite sveiką gyvenimo būdą, jei įmanoma, venkite alkoholio ir kofeino.
• Dienoraščio rašymas ir emocijų išraiška: Kartais sunku išreikšti jausmus žodžiais, todėl emocijų išrašymas dienoraštyje gali būti veiksminga priemonė. Tai padeda geriau suprasti savo jausmus ir rasti būdus su jais susitvarkyti. Gali padėti ir kūrybinės veiklos: tapyba, muzika, poezija ar net tiesiog spalvinimas gali būti puikus būdas išreikšti save.
• Socialiniai ryšiai ir artimųjų palaikymas: Depresija dažnai skatina žmogų atsiriboti nuo draugų ir šeimos, tačiau palaikymas yra itin svarbus. Ir net jei nesinori bendrauti, pabandykite palaikyti ryšį su artimais žmonėmis. Kalbėjimas apie savo būseną gali padėti jaustis lengviau. Na, o jei visgi sunku pasikalbėti su artimaisiais, galima prisijungti prie palaikymo grupių ar ieškoti bendruomenių internete. Pasitikėkite artimu žmogumi. Konfidencialus pokalbis gali išvaduoti nuo slegiančio vienatvės jausmo. Be palaikymo kitas žmogus taip pat tikrai suteiks jums erdvės išreikšti savo mintis, kurios gali atrodyti nepakeliamos jūsų proto tyloje.
• Stenkitės judėti, atsipalaiduoti ar išbandykite masažą: Kaip protas veikia kūną, taip ir kūnas veikia protą. Maloniai stimuliuodami savo pojūčius taip pat galite sumažinti depresiją lydinčią protinę įtampą. Internete galite rasti įvairių atsipalaidavimo ar autogeninės treniruotės seansų, pasimėgaukite aromaterapija ar nedidelio intensyvumo fizine veikla.
• Laikykitės savo gydymo plano: Nepraleiskite numatytų susitikimų su gydytoju. Nusiteikite, kad prireiks laiko, kol savijauta pagerės. Net jei jaučiatės gerai, toliau vartokite vaistus. Jei nustosite juos vartoti, depresijos simptomai gali atsinaujinti ir jums gali pasireikšti abstinencija, t. y. staigaus vaisto nutraukimo simptomai. Jei šalutinis vaistų poveikis kelia problemų, pasitarkite su gydytoju. Atsisakykite alkoholio. Daugelis depresija sergančių žmonių vartoja per daug alkoholio. Ilgainiui alkoholis pagilina depresiją ir apsunkina gydymą. Jei negalite savarankiškai jo atsisakyti, pasitarkite su gydytoju. Praktikuokite streso įveikos būdus. Problemos darbe ar santykiuose gali prisidėti prie didesnio streso, o tai sustiprina ir depresijos simptomus. Vertinkite kokybišką miegą. Prastas miegas gali neigiamai veikti savijautą ir sustiprinti depresiją. Tiek miego trukmė, tiek jo kokybė gali turėti įtakos jūsų nuotaikai, energijos lygiui, gebėjimui susikaupti ir atsparumui stresui. Jei turite miego sutrikimų, stenkitės pagerinti miego įpročius arba paprašykite gydytojo ar psichikos sveikatos specialisto patarimo. Reguliariai mankštinkitės. Fiziniai pratimai turi tiesioginį poveikį nuotaikai. Net tokia veikla kaip darbas sode ar vaikščiojimas gali sumažinti stresą, pagerinti miegą ir palengvinti depresijos simptomus. Nesitenkinkite gydymu, kuris jums tik iš dalies veiksmingas arba kuris sukelia nepakeliamą šalutinį poveikį. Bendradarbiaukite su savo gydytoju psichiatru ar kitais psichikos sveikatos specialistais, kol rasite geriausią gydymo būdą, nors ir užtruks išbandyti naujus metodus.

Profesionali Pagalba

Kai depresija yra stipri arba trunka ilgą laiką, būtina kreiptis į specialistus. Dažnai žmonės vengia pagalbos, manydami, kad „viskas praeis savaime“ arba kad „tik silpni žmonės kreipiasi į psichologus“. Tai klaidingas požiūris - psichikos sveikata yra tokia pat svarbi kaip fizinė, o depresija - liga, kuriai reikia gydymo. Depresija nėra vien laikinas liūdesys - jei simptomai trunka ilgiau nei dvi savaites ir kasdienė veikla tampa nepakeliama našta, verta kreiptis į specialistą. Ypač svarbu ieškoti pagalbos, jei jaučiamas stiprus nerimas, beviltiškumas ar kyla minčių apie savęs žalojimą ar savižudybę.

Vienas veiksmingiausių depresijos gydymo būdų yra psichoterapija, kuri padeda suprasti savo mintis, jausmus ir elgesio modelius. Pavyzdžiui, kognityvinė elgesio terapija (KET) leidžia atpažinti ir pakeisti neigiamą mąstymą, kuris prisideda prie depresijos vystymosi. O psichodinaminė terapija giliau nagrinėja vidines emocines žaizdas, dažnai siejamas su vaikystės patirtimis. Tuo tarpu humanistinė terapija padeda stiprinti savivertę ir priimti savo jausmus. Atminkite, kad kreiptis pagalbos - tai ne silpnumo požymis, o pirmasis žingsnis į geresnę savijautą ir emocinę pusiausvyrą.

Taip pat skaitykite: Depresijos įtaka darbingumui Lietuvoje

Psichoterapijos metodai depresijai gydyti:

• Psichodinaminė psichoterapija. Ši terapija orientuota į psichologines emocinių kančių šaknis. Pagrindiniai jos bruožai yra savirefleksija ir savityra, o psichoterapeuto ir paciento santykiai pasitelkiami kaip langas į probleminius santykių modelius paciento gyvenime. Jos tikslas yra ne tik palengvinti akivaizdžiausius simptomus, bet ir padėti žmogui gyventi sveikiau.
• Kognityvinė elgesio terapija. Ji skirta mintims, jausmams ir elgesiui, kurie turi įtakos jūsų nuotaikai, atpažinti. Ši terapija moko pakeisti iškreiptus ar neigiamus mąstymo modelius, ugdo jūsų gebėjimus teigiamai reaguoti į gyvenimo iššūkius, padeda elgtis teigiamai, net jei turite neigiamų minčių ir emocijų. Ši terapija gali būti naudinga, sergant gydymui atsparia depresija.
• Priėmimo ir įsipareigojimo terapija. Tai kognityvinės elgesio terapijos forma, kuri padės jaustis pozityviai, net jei patiriate neigiamų minčių ir emocijų. Ji sukurta atsparioms būklėms gydyti.
• Dialektinė elgesio terapija. Šio tipo terapija padeda įgyti priėmimo ir problemų sprendimo įgūdžių. Tai naudinga turint lėtinių minčių apie savižudybę ar savęs žalojimą, kurios kartais lydi gydymui atsparią depresiją.
• Elgesio aktyvinimas. Šio tipo gydymas taikomas depresija sergantiems asmenimis, kad palaipsniui mažėtų jų noras vengti sprendimo, veiklos, ir jų izoliacija, padidėtų įsitraukimas į veiklas, kurios jiems anksčiau patiko arba kurios kelia nuotaiką.
• Sąmoningumu (angl. Mindfulness) grįsta terapija. Sąmoningumas apima dėmesio ir savo minčių bei jausmų priėmimą, tam tikru momentu jų nevertinant kaip „teisingų“ ar „neteisingų“.
• Tarpasmeninė psichoterapija. Ši psichoterapija orientuota į santykių problemas, kurios gali prisidėti prie jūsų depresijos.
• Šeimos, porų terapija. Šio tipo terapija į konsultacijas įtraukia šeimos narius, jūsų sutuoktinį ar partnerį. Kai santykiuose mažiau streso, tai gali padėti gydant depresiją.
• Grupinė psichoterapija. Šio tipo konsultacijose, kurios gali būti ir psichodinaminės, ir kognityvinės, dalyvauja grupė depresija sergančių žmonių ir psichoterapeutas.

Kai kuriais atvejais, ypač esant sunkiai depresijai ir kai jos simptomai trukdo susikoncentruoti bei atlikti įprastas kasdienes užduotis, gali būti reikalingas medikamentinis gydymas. Antidepresantai padeda subalansuoti smegenų cheminius procesus ir palengvina simptomus. Gydymą skiria gydytojas psichiatras, ir jis dažnai derinamas su psichoterapija. Vis dėlto būna ir taip, kad nei vieni vaistai nepadeda arba ligonis netoleruoja jų šalutinio poveikio. Tokia būklė, kuri nepasiduoda gydymui vaistais, vadinama gydymui atsparia depresija. Jeigu vaistai ir psichoterapija neveikia, pasikalbėkite su gydytoju psichiatru apie papildomas gydymo galimybes: elektroimpulsinę terapiją, transkranijinę magnetinę stimuliaciją ir kt. Kauno klinikose esančiame Gydymui atsparių nuotaikos (afektinių) sutrikimų centre nuo šių metų taikome tranksranialinę magnetinę stimuliaciją. Procedūros metu pacientas būna sąmoningas, viršugalvyje pridedama elektromagnetinė ritė, sukurianti elektromagnetinį lauką, kuris stimuliuoja specifinį smegenų regioną atsakingą už nuotaiką. Kartojant šią procedūrą, galima išgydyti sudėtingą depresijos formą.

Kiti Būdai Kovoti Su Depresija

Be tradicinių gydymo metodų, kai kurie žmonės atranda palengvėjimą taikydami ir kitokias praktikas, kurios padeda sumažinti stresą ir geriau suprasti savo emocijas. Pavyzdžiui, meditacija leidžia išmokti gyventi dabartyje, atsikratyti įkyrių minčių ir susitelkti į esamą momentą. Taip pat labai veiksminga gali būti muzikos ir meno terapija - muzikos klausymasis ar jos kūrimas suteikia galimybę išreikšti emocijas, o kūrybinė veikla, tokia kaip spalvinimas, tapyba ar molio lipdymas, gali padėti nuraminti mintis ir pagerinti savijautą.

Naudingi patarimai, kaip kovoti su depresija:

• Laikykitės savo gydymo plano.
• Nepraleiskite numatytų susitikimų su gydytoju.
• Nusiteikite, kad prireiks laiko, kol savijauta pagerės.
• Net jei jaučiatės gerai, toliau vartokite vaistus. Jei nustosite juos vartoti, depresijos simptomai gali atsinaujinti ir jums gali pasireikšti abstinencija, t. y. staigaus vaisto nutraukimo simptomai. Jei šalutinis vaistų poveikis kelia problemų, pasitarkite su gydytoju.
• Atsisakykite alkoholio. Daugelis depresija sergančių žmonių vartoja per daug alkoholio. Ilgainiui alkoholis pagilina depresiją ir apsunkina gydymą. Jei negalite savarankiškai jo atsisakyti, pasitarkite su gydytoju.
• Praktikuokite streso įveikos būdus. Problemos darbe ar santykiuose gali prisidėti prie didesnio streso, o tai sustiprina ir depresijos simptomus.
• Vertinkite kokybišką miegą. Prastas miegas gali neigiamai veikti savijautą ir sustiprinti depresiją. Tiek miego trukmė, tiek jo kokybė gali turėti įtakos jūsų nuotaikai, energijos lygiui, gebėjimui susikaupti ir atsparumui stresui. Jei turite miego sutrikimų, stenkitės pagerinti miego įpročius arba paprašykite gydytojo ar psichikos sveikatos specialisto patarimo.
• Reguliariai mankštinkitės. Fiziniai pratimai turi tiesioginį poveikį nuotaikai. Net tokia veikla kaip darbas sode ar vaikščiojimas gali sumažinti stresą, pagerinti miegą ir palengvinti depresijos simptomus.
• Nesitenkinkite gydymu, kuris jums tik iš dalies veiksmingas arba kuris sukelia nepakeliamą šalutinį poveikį. Bendradarbiaukite su savo gydytoju psichiatru ar kitais psichikos sveikatos specialistais, kol rasite geriausią gydymo būdą, nors ir užtruks išbandyti naujus metodus.

Stresą Mažinantys Papildai

Stresą mažinantys papildai gali padėti organizmui geriau prisitaikyti prie kasdienių iššūkių, mažinti nerimą ir išlaikyti emocinę pusiausvyrą. Tokių papildų sudėtyje dažnai yra adaptogenų, pavyzdžiui, ašvagandos, radiolių ar jonažolių kurios padeda organizmui prisitaikyti prie streso ir mažina kortizolio lygį. Taip pat svarbūs B grupės vitaminai, kurie palaiko nervų sistemą ir padeda sumažinti nuovargį. Magnis yra dar viena itin svarbi medžiaga, galinti atpalaiduoti raumenis ir pagerinti miego kokybę, o L-teaninas, randamas žaliojoje arbatoje, skatina atsipalaidavimą nesukeldamas mieguistumo jausmo. Šie papildai gali padėti lengviau susitvarkyti su įtampa, pagerinti koncentraciją ir suteikti vidinės ramybės jausmą.

Ką Daryti, Jei Artimas Žmogus Serga Depresija?

Kai kurie depresija sergantys žmonės gali nesuvokti, kad serga depresija - jie tai gali vadinti bloga nuotaika ir laukti, kol ji praeis. Arba jie nenori pripažinti savo problemų arba bijo prašyti pagalbos. Jei įtariate, kad artimas žmogus serga depresija, į situaciją žiūrėkite jautriai. Taip yra todėl, kad tokiam žmogui labiausiai reikia paramos ir empatijos. Jei galite, padėkite jam ar jai laikytis dienos režimo ir sukurkite saugią erdvę, kurioje jis ar ji nebijotų kalbėti apie savo jausmus. Atverkite ir profesionalios pagalbos temą ir pasistenkite apie ją kalbėti taip, kad būtų aišku, jog jos nesmerkiate, o veikiau manote, kad ji naudinga. Taip pat pravartu atsižvelgti į tai, kad depresija sergančio artimo žmogaus elgesys gali būti kitoks, nei esate įpratę. Nesijaudinkite, kad iš visų jėgų stengiatės padėti savo artimajam, o jis, atrodo, to neįvertina. Gali būti, kad jis ar ji yra tokios depresijos stadijos, kai tiesiog negali to įvertinti, ir tam prireiks laiko. Tačiau tikėkite, kad galite palengvinti jo kelionę iš depresijos.

Jei pastebėjote, kad jūsų artimajam pasireiškė depresijos požymiai - nieko nelaukite. Pasistenkite sukurti jaukią aplinką, pasikalbėkite ir išklausykite jį. Leiskite jam suprasti, kad jums tai rūpi. Jokiu būdu nepamokslaukite, nespauskite, nesmerkite ir nemenkinkite jo savijautos. Paskatinkite su depresija kovojantį artimąjį kreiptis profesionalios pagalbos, jei reikia - palydėkite jį iki specialisto kabineto.

Depresijos Formos

#

tags: #depresija #kvieskite #daktara