Vaistai nuo streso su adaptogenais: natūralus būdas įveikti įtampą

Šį keistą žodį - adaptogenai - daugelis išgirsta atsitiktinai, pavyzdžiui, užsukę į rytietiškų patiekalų restoranėlį ar vegetarišką kavinę, kai nusprendžia paragauti „kažko tokio“, kas dar nėra nusibodę, ir išgirsta pasiūlymą atsigerti arbatos su adaptogenais. Adaptogenai žada padėti prisitaikyti prie streso, palaikyti tolygią energiją, geriau išsimiegoti, susikaupti ir stiprinti imunitetą, iš pirmo žvilgsnio atrodo kaip ilgai ieškotas atsakymas į daugumą šiuolaikinių savijautos bėdų. O jei dar ir natūralu, vadinasi, saugu - ar ne taip norisi tikėti?

Kas yra adaptogenai?

Adaptogenai - tai daugiausia žolelės (tiesa, ne visos - tam tikros, ypatingos), taip pat kai kurie grybai ir šaknys. Tokios priemonės daugelį amžių buvo naudojamos ajurvedinėje ir tradicinėje kinų medicinoje bei natūropatijoje. Pats pavadinimas - adaptogenai - leidžia suprasti, kad šios žolelės ir grybai sugeba adaptuotis prie žmogaus organizmo poreikių. Nuo „auksinės šaknies“ Sibire iki „nemirtingumo grybo“ Rytuose ir „žolelių karalienės“ Indijoje - skirtingos kultūros šimtmečius ieškojo augalų, padedančių žmogui įveikti įtampą ir nuovargį.

Nenuostabu, kad pasaulinė adaptogenų rinka pastarąjį dešimtmetį stabiliai auga - prognozės rodo, kad iki 2031 m. ji gali beveik padvigubėti. Prie adaptogenų rinkos augimo prisideda ir vis daugiau streso keliantis šiuolaikinio gyvenimo būdas (nėra kada tų aštuonių valandų išmiegoti ir pilnavertiškai maitintis) bei COVID-19 pandemijos laikotarpiu išaugęs susidomėjimas natūralesnėmis priemonėmis sveikatai stiprinti. Būtent šiame kontekste adaptogenai dažnai pristatomi kaip švelnesni, tinkami ilgesniam vartojimui preparatai. Pavyzdžiui, rodiolė, dar vadinama „auksine šaknimi“, siūloma kaip alternatyva rytinei kavai tiems, kurie ieško tonizuojančio poveikio be staigaus pakilimo ir kritimo.

Kaip adaptogenai veikia?

Kai patiriame stresą, įsijungia mūsų streso sistema - vadinamoji HPA ašis (hipotalamas-hipofizė-antinksčiai). Smegenys užfiksuoja stresinį dirgiklį, siunčia signalus, antinksčiai išskiria kortizolį. Trumpuoju laikotarpiu tai naudinga: esame budresni, susikaupę, pasiruošę „kovoti arba bėgti“. Čia į pagalbą ateina adaptogenai: manoma, kad jie gali padėti sušvelninti per stiprų streso atsaką, gerinti ištvermę ir mažinti subjektyvų nuovargį. Be įtakos streso sistemai, kai kurie adaptogenai tiriami dėl galimo antioksidacinio, uždegimą reguliuojančio ir imuninę sistemą moduliuojančio poveikio. Tačiau dauguma šių duomenų gaunami iš eksperimentinių ar nedidelių klinikinių studijų, todėl sąžiningiausia sakyti taip: adaptogenai gali švelninti streso pasekmes ir veikti uždegiminius procesus, tačiau kelios piliulės stebuklų nepadarys. Svarbiausia, kaip ir vartojant bet kuriuos kitus papildus, visavertiškai maitintis ir leisti sau pailsėti. Idėja paprasta: kai streso atsako sistema veikia stabiliau, lengviau susikaupti be aštraus stimuliavimo - ilgainiui gali nebeprireikti antro kavos puodelio.

Adaptogenai nėra stebuklinga piliulė, tačiau jie gali padėti organizmui prisitaikyti prie stresinių situacijų ir įveikti iššūkius. 1947 m. rusų mokslininkas Nikolai Lazarev sukūrė terminą „adaptogenas‘‘. Jie veikia bendrai organizmą, o ne tik vieną simptomą ar ligą. Adaptogenai padeda mums sustiprinti bendrą organizmo būklę, apsaugo nuo ligos komplikacijų ir sumažina streso neigiamą poveikį. Adaptogenai apsaugo nuo stresinių faktorių, mažina reakciją į stresą ūmioje fazėje, padeda išvengti išsekimo stadijos. Klinikinių tyrimų metu nustatyta, kad adaptogenus pravartu vartoti žmonėms, patiriantiems didelį fizinį ir psichinį aktyvumą. Manoma, kad jie aktyvina tam tikras nervų ir endokrininės sistemos dalis, padedančias organizmui prisitaikyti prie stresinių situacijų.

Taip pat skaitykite: Streso valdymas

Populiariausi adaptogenai

Pateikiame glaustą populiariausių adaptogenų sąrašą:

• Ašvaganda (lot. Withania somnifera), dar vadinama indiškuoju ženšeniu, yra Ajurvedos klasika. Daug žmonių pažintį su adaptogenais pradeda būtent nuo šio augalo. Ajurvedoje bei kitose tradicinėse sistemose kaip adaptogenai ilgą laiką buvo vartojami Ašvagandos augalai. Žmonės jas naudojo tūkstančius metų, kad sumažintų stresą, padidintų energijos lygį ir pagerintų koncentraciją. Dėl savo, kaip adaptogeno, teigiamų savybių, šio augalo populiarumas išaugo visame pasaulyje, o tai paskatino atlikti daugiau mokslinių tyrimų, įskaitant galimą pritaikymą neuropsichiatriniams ir neurodegeneraciniams sutrikimams. Beje, šiuo metu rinkoje ypač paplitęs ir jau pripažintu tapęs yra KSM-66 šaknų ekstraktas. 2012 m. atliktas tyrimas parodė ašvagandos naudą mažinant streso hormono kortizolio kiekį žmonėms, kurie patiria lėtinį stresą, taip pat atkurti sveiką antinksčių funkciją ir normalizuoti nervų sistemą. Naujesnis dvigubai aklas, atsitiktinių imčių, placebu kontroliuojamas tyrimas, paskelbtas 2019 metais, dar kartą patvirtino šiuos rezultatus. Tai buvo pirmasis klinikinis tyrimas, kurio metu buvo tiriamas skirtingų ašvagandos dozių veiksmingumas, kai 58 dalyviai aštuonias savaites vartojo 250 mg arba 600 mg ašvagandos ekstraktą arba placebą. Grupės, vartojusios ašvagandos ekstraktą, pajuto sumažėjusį stresą, be to, pagerėjo jų miego kokybė. 2012 m. Nustatyta, kad ašvaganda gali turėti teigiamą poveikį sportuojantiems, todėl ją naudinga įtraukti į mitybos racioną žmonėms, užsiimantiems aktyvia sportine veikla. Išanalizavus 12 atliktų tyrimų, kuriuose dalyvavo vyrai ir moterys, vartoję ašvagandos dozes nuo 120 mg iki 1250 mg per dieną, rezultatus, pastebėta ašvagandos nauda fizinį pajėgumui, įskaitant jėgą ir deguonies suvartojimą sportinės veiklos metu. Be to, ašvaganda gali padėti padidinti ir raumenų masę. Kai kurie tyrimai rodo, kad ašvaganda gali padėti sumažinti įvairius psichinės sveikatos sutrikimus. Jie nustatė, kad dalyviams, kurie kasdien 12 savaičių vartojo po 1000 mg ašvagandos ekstrakto, labiau sumažėjo depresijos ir nerimo simptomai nei tiems, kurie vartojo placebą. Be to, 2012 m. atliktas tyrimas parodė, kad stresą patiriantys suaugusieji, 60 dienų vartoję po 600 mg ašvaganda ekstrakto, pranešė, jog depresijos simptomai jiems sumažėjo 77 proc., kai placebo grupėje streso sumažėjimas siekė tik 5 proc. Ašvagandos vartojimas gali būti naudingas ir pažinimo funkcijai. Tyrimas, kuriame dalyvavo 50 suaugusiųjų, parodė, kad vartojant 600 mg ašvagandos ekstrakto per dieną 8 savaites, pagerinama atmintis, dėmesio sukoncentravimas, greičiau apdorojama informacija. Tyrėjai pažymi, kad ašvagandoje esantys antioksidantai turi teigiamą poveikį smegenims, o tai gali būti naudinga kognityvinėms funkcijoms. Klinikiniuose tyrimuose, įrodančiuose ašvagandos veiksmingumą, šios vaistažolės dozė svyruodavo nuo 500-3000 mg. Tyrimas, kuriame dalyvavo 80 sveikų vyrų ir moterų, parodė, kad 8 savaites vartojant 600 mg ašvagandos maisto papildus nebuvo sukeltas joks neigiamas poveikis dalyvių sveikatai. Visgi nustatytiems šalutiniams šio papildo poveikiams yra priskiriamas viduriavimas, mieguistumas ar diskomfortas viršutinėje virškinimo trakto dalyje. Ašvaganda yra stiprus adaptogenas, vadinamas rasajana, arba tuo, kas regeneruoja ir atjaunina. Palaiko psichinės ir nervinės įtampos bei nerimo laikotarpiais. Prisideda prie optimalaus atsipalaidavimo. Palaiko atsipalaidavimą, psichinę ir fizinę gerovę.
• Rodiolė (lot. Rhodiola rosea) - šalto klimato regionų žolininkystės klasika, dar vadinama „auksine šaknimi“. „Auksinė šaknis“ arba Rodiolė (Rhodiola Rosea) - streso ir nuovargio mažinimui. „Auksinė šaknis“ - tai augalinis maisto papildus, daug metų naudojamas rytų Europoje ir Azijoje. Klinikiniai tyrimai rodo, kad auksinė šaknis gali padėti sumažinti stresą, padėti koncentracijai ir pagerinti nuotaiką. 2016 m. atliktame tyrime parodyta, kad rodiolės papildai gali pagerinti ištvermę mankštos metu ir palengvinti raumenų atsigavimą po to. Nuo kitų adaptogenų rodiolė skiriasi tuo, kad aktyviai veikia skersinių ir išilginių raumenų audinius, įskaitant ir širdies raumenį. Rausvoji rodiolė pastebimai aktyvuoja bioenergetinius procesus ląstelėse, mitochondrijos geriau utilizuoja angliavandenius, riebalų rūgštis ir pieno rūgštį. Raumenyse ir kepenyse padaugėja polisacharido glikogeno. Auksinėje šaknyje esančios aktyviosios medžiagos skatina natūralią apykaitą ląstelėse ir gerina kolageno sintezę, todėl rausvosios rodiolės dažnai pasitelkiamos įvairioms lieknėjimo programoms vykdyti.
• Tikrasis ženšenis (lot. Panax ginseng) arba azijinis ženšenis - tonizuojantis augalas, kurio veikliosios medžiagos (ginsenozidai) plačiai nagrinėjamos mokslo darbuose, o vartojimo tradicija siekia daugiau kaip du tūkstančius metų. Tradiciškai Panax ginseng C.A. Meyer vartojamas esant išsekimui, nerimui, stresui, sutrikus seksualinei funkcijai, virškinimui. Klinikiniais tyrimais paremtas augalo šaknų ekstrakto vartojimas, kaip tonizuojančios, gerinančios kognityvines funkcijas. Augalo šaknų ekstraktas rekomenduojamas vartoti, esant vaisingumo sutrikimui, sergant II tipo cukriniu diabetu, lėtinėmis plaučių ligomis. Taip pat nustatyta, kad Panax ginseng C.A. Meyer lėtina senėjimo procesą, gerina atmintį ir mokymąsi, pasižymi antioksidaciniu - antiradikaliniu poveikiu, padidina organizmo atsparumą įvairiems stresiniams veiksniams, gali būti vartojamas kaip pagalbinė priemonė alkoholizmo gydymui. Augalo ekstraktas ne tik reguliuoja metabolinius procesus, teigiamai veikia endokrininę sistemą (reguliuoja antinksčių aktyvumą, kortikosteroidų sintezę, padidina jautrumą insulinui, gerina jodo pasisavinimą skydliaukėje ir t.t.), bet dėl ženšenių šaknyse esančių polisacharidų turi imunomoduliacinį poveikį, t.y., aktyvina leukocitų, fagocitų ir makrofagų veiklą prieš bakterijas: Staphylococcus aureus, Helycobacter pylori, Bacillus cereus, Salmonella enteritidis, Escherichia coli, Listeria monocytogenes ir kt. Dėl imunomoduliacinių savybių Panax ginseng C.A. Meyer rekomenduojamas vartoti po sunkių ligų, chirurginio gydymo. Ženšenis yra adaptogeninė žolė, kuri ne tik skatina sveiką energijos gamybą ląstelėse, tačiau dar ir palaiko jūsų organizmo gebėjimą valdyti stresą.
• Eleuterokokas (Eleutherococcus senticosus), dar vadinamas Sibiro ženšeniu, nuo seno vartotas Rusijoje ir Rytų Europoje ištvermei bei darbingumui didinti. Be gerų savybių, būdingų visiems adaptogenams, eleuterokokas padeda sureguliuoti cukraus kiekį kraujyje, gerina regą ir klausą, be to, mažina susirgti vėžiu riziką. Vaistinio poveikio turi ir eleuterokokų lapai, ne tik šaknys. Eleuterokokų galima įsigyti įvairiausiais vaistiniais pavidalais arba užsiauginti ir prisiruošti patiems.
• Šizandra (lot. Schisandra chinensis) tradiciškai vadinama harmoniją palaikančia uoga. Dažniau minima, kai tikslas - aštresnė koncentracija, ištvermė ir bendras tonusas. Serumo kapsulėse adaptogeninė veiklioji medžiaga išgaunama iš kininio citrinvyčio (šizandros) uogų.
• Tulsi (lot. Ocimum tenuiflorum / O. sanctum) Ajurvedoje vadinamas „žolelių karaliene“. Jo poveikis - raminantis, bet kartu lengvai tonizuojantis. Tulsi, arba šventasis bazilikas, yra aromatinis augalas, priklausantis Lamiaceae šeimai. Tai labai gerbiamas augalas, kuris ajurvedos medicinoje vartojamas jau daugiau kaip 3000 metų.
• Čaga (lot. Inonotus obliquus) - ant beržų augantis, adaptogeninių savybių turintis grybas. Atpažįstamas iš juodos, į degintą anglį panašios išorės ir oranžinio vidaus. Šiaurės kraštų tradicijose vartotas kasdienei ištvermei ir atsparumui stiprinti.
• Reiši (lot. Ganoderma lucidum) Rytų Azijoje dažnai vadinamas „nemirtingumo grybu“, tradicinėje kinų ir japonų medicinoje šimtmečius vartotas siekiant geresnės sveikatos ir ilgaamžiškumo. Paakių serumo, kremo ir balzamo sudėtyje yra adaptogeninis kompleksas su tikrinių blizgučių (reiši).
• Kordicepsas (lot. Cordyceps militaris / C. sinensis) - vienas žinomiausių medicininių grybų, tradiciškai rinktas aukštikalnių pievose Tibete, Nepale ir Kinijoje. Laukinis C. sinensis auga parazituodamas ant vikšrų lervų, tačiau šiuolaikiniuose maisto papilduose dažniausiai naudojami kontroliuojamomis sąlygomis užauginti C. militaris ekstraktai. Manoma, kad kordicepsas padidina adenozino trifosfato (ATP) molekulės, būtinos energijos tiekimui raumenims, gamybą.
• Liūto karčiai (lot. Hericium erinaceus) - ant medžių augantis grybas, kurio vaisiakūnis primena liūto karčius.

Be šių, yra ir kitų adaptogenų, pavyzdžiui, Maca. Maca yra adptogenas, kuris suteikia jūsų kūnui galimybę lengviau prisitaikyti prie to, kas vyksta jo aplinkoje, pavyzdžiui, esant nerimui, stresui ir depresijai.

Kaip vartoti adaptogenus?

Adaptogenus galima vartoti įvairiais būdais:

• Arbata: Ženšenio arbata iš ženšenio šaknies yra puikus ir labai sveikas kavos bei energinių gėrimų pakaitalas. Šis augalas malšina skausmą, varo tulžį ir gerina plaučių darbą. Vaistinis ženšenio poveikis normalizuoja arterinį kraujospūdį, skatina endokrininės sistemos veiklą, mažina cukraus kiekį kraujyje. Kai kamuoja neurozės ir stresas, ženšenis ramina. Ženšenio arbatai paruošti reikės 2-4 g kokybiškos šaknies (šešerių metų). Ženšenio šaknies gabalėlį ir vieną pakelį bet kokios mėgstamos arbatos užpilkite stikline verdančio vandens ir 10 minučių pavirinkite ant silpnos ugnies arba supilkite į termosą ir palikite 20 minučių.
• Maisto papildai: Adaptogenus galima įsigyti įvairių formų maisto papildų, tokių kaip kapsulės, tabletės, milteliai ir ekstraktai.
• Įmaišant į maistą: Jeigu nemėgstate gerti žolelių arbatų, adaptogenų miltelių galima berti ir tiesiai į maistą.

Kaip atpažinti kokybišką adaptogenų papildą?

Ne kiekviena „nuo streso“ ar „geresniam miegui“ skirta žolelė yra adaptogenas, net jei taip pristatoma reklamoje. Europos vaistų agentūra pažymi, jog „adaptogeno“ sąvoka nėra tiksliai reglamentuota ir oficialiai nenaudojama vaistų registracijoje - tai reiškia, jog pats žodis ant pakuotės nieko negarantuoja. Renkantis adaptogenų papildą, svarbu atkreipti dėmesį į šiuos dalykus:

• Ar nurodytas ekstrakto kiekis ir veikliųjų medžiagų procentas?
• Ar gamintojas pateikia informaciją apie žaliavų kilmę, sunkiųjų metalų, pesticidų ir mikrobiologinės taršos tyrimus?
• Ar aiškiai nurodoma, kad laikomasi GMP, ISO ar kitų kokybės standartų?
• Jeigu papildas žada „išgydyti stresą“, „pakeisti vaistus“ ar „per savaitę sutvarkyti hormonų sistemą“, kad ir kaip norėtųsi, greičiausiai taip nebus.

Adaptogenai ir hormonų balansas

Hormonai - įvairių endokrininių liaukų gaminamos cheminės medžiagos, reguliuojančios mūsų biologines funkcijas. Kadangi hormonų poveikis nėra galutinai ištirtas, labai sunku tradiciniu būdu gydyti hormonų sutrikimus. Kita vertus, nuo senų laikų žmonės pastebėjo, kad tam tikros žolelės balansuoja hormonus, nors iki galo nežinoma kodėl. Žolelės vadinamos adaptogenais, nes padeda organizmui prisitaikyti prie aplinkos pokyčių ir medžiagų apykaitos pokyčių organizme.

Taip pat skaitykite: Natūralūs būdai atsipalaiduoti

Štai keletas hormonus balansuojančių žolelių - adaptogenų:

• Kulkšnė (lot. Astragalus) stimuliuoja imuninę sistemą, jaunina, normalizuoja kraujospūdį ir cukraus lygį kraujyje, saugo kasos beta ląsteles, išskiriančias insuliną, mažina atsparumą insulinui.
• Ašvaganda (lot. Withania somnifera) balansuoja antinksčius ir skydliaukę, mažina streso pojūtį, gerina kraujotaką, saugo nuo priešlaikinio senėjimo, gerina miego kokybę, atmintį.
• Peruvinė pipirnė (lot. Lepidium meyenii) sureguliuoja hormonų pusiausvyrą, mažina streso poveikį, sumažina priešmenstruacinio sindromo ir menopauzės simptomus.
• Amerikinis ženšenis (lot. Panax quinquefolius) stiprina imuninę sistemą ir mažina stresą, gerina virškinimą, maistinių medžiagų pasisavinimą, stiprina seksualinį potraukį ir gerina lytinę funkciją.
• Gulsčioji serenoja (lot. Serenoa repens) mažina stresą ir gerina imuninę funkciją, subalansuoja endokrininę sistemą, gerina spermos kokybę ir mažina lėtinio nuovargio simptomus.
• Gulsčioji ragužė (lot. Tribulus Terrestris) stimuliuoja androgeno receptorius smegenyse, didina dehidroepiandrosterono (DHEA) kiekį vyro organizme, padeda gydyti erekcijos sutrikimus, didina vaisingumą.
• Epimedis (lot. Epimedium spp.) pagerina bendrą organizmo būklę, moterims padeda nuo nereguliarių mėnesinių ir seksualinės disfunkcijos, gerina seksualinę funkciją.
• Skaistminas tikrasis (lot. Vitex agnus-castus) reguliuoja įvairius hormonus, tokius kaip estrogenas, folikulus stimuliuojantis hormonas (FSH), liuteinizuojantis hormonas ir prolaktinas, gydo įvairias problemas, kurios moterims kyla dėl hormonų pusiausvyros sutrikimų, pavyzdžiui, priešmenstruacinį sindromą, cikliška krūtų skausmą, policistinę kiaušidžių ligą, gimdos fibroidus, menopauzės problemas ir pan.
• Vaistinė svirenė (lot. Pfaffia paniculata arba Hebanthe eriantha) normalizuoja endokrininės sistemos veiklą, stiprina imunitetą, suteikia jėgų, gerina funkcijas, stiprina atmintį, gerina apetitą ir subalansuoja cukraus kiekį kraujyje.
• Kekinė juodžolė (lot. Actaea racemosa) padeda nuo menopauzės simptomų, slopina uždegimus.

Adaptogenai ir odos priežiūra

Pažangiausios kosmetikos gamintojai surado būdą, kaip padėti kasdienio streso alinamai odai ilgiau išlaikyti jaunystę - kosmetika su adaptogenais.

Šiuolaikinis gyvenimo ritmas toks greitas ir pašėlęs, kad per dieną galime patirti net keletą streso epizodų, o tai neigiamai veikia ne vien mūsų nervų sistemą ir antinksčius, bet ir odą. Nuolat patirdamas stresą organizmas ima veikti tarsi lėtinio uždegimo sąlygomis, o tai paskatina senėjimo procesus visuose audiniuose. Oda - didžiausias mūsų kūno organas, todėl nieko keisto, kad pažvelgusios į veidrodį puikiai matome streso pėdsakus veide - išsiplėtusias poras, raukšleles ir pajuodusius paakius. Oda netenka elastingumo ir sveiko švytėjimo, o jeigu jau peržengtos 40 metų amžiaus ribos, stresas gali dar labiau pagreitinti senėjimo procesus.

Adaptogenai veikia ir kaip medžiagų apykaitos reguliatoriai, o tai ypač svarbu šiuolaikinio gyvenimo sąlygomis, kai stresas būna ne vien tik fizinis, bet ir psichologinis. Be to, mums reikia papildomos apsaugos ir nuo užteršto aplinkos oro. Kosmetikos gamintojai išskirtines adaptogenų savybes pritaikė visai neseniai, kai buvo moksliškai įrodyta, kad šios medžiagos geba puikiai sutvarkyti išderintas kūno sistemas ir stiprina natūralią ląstelių apsaugą nuo biologinių stresorių. Taip pat adaptogenai lėtina odos ląstelių senėjimą, nes apsaugo DNR ir mitochondrijas, gerina energijos gamybą ir ląstelių gebėjimą gaminti baltymus.

Dauguma adaptogenų - girdėti ir dažnai vartojami. Alavijai, ženšenis, saldymedžių šaknys, ožerškių uogos, pasifloros bei nemažai ajurvedinių augalų, tokių kaip ašvaganda, indiškieji lapainiai (amla) pasižymi organizmą stimuliuojančiomis savybėmis ir dažnai yra naudojami kosmetikos gamintojų.

Taip pat skaitykite: Streso mažinimo vadovas

tags: #stresa #malsinantys #vaistai #kuriuose #yra #adaptogenu