Stresas - tai natūrali organizmo reakcija į aplinkos pokyčius, kai jaučiamas harmonijos trūkumas. Tai apsauginė organizmo reakcija, kuomet jaučiamas harmonijos trūkumas. Streso metu organizmas išskiria kortizolį bei adrenaliną, kurie paskatina veiksmą, jei stresas patiriamas situacijose, kuomet kyla pavojus gyvybei. Tačiau patiriant nuolatinį stresą, kortizolis turi neigiamą įtaką smegenų veiklai. Šiame straipsnyje aptarsime, ką svarbu žinoti apie įtampą, kokie yra streso požymiai ir pasekmės, bei kaip išmokti susidraugauti su stresu ir jį valdyti.
Ar stresas gali būti naudingas?
Stresas gali būti trumpalaikis ir ilgalaikis. Neilgai trunkantis stresas net teigiamai veikia žmogų: grūdina, formuoja charakterį, brandina kaip asmenybę. Antrą kartą atsidūrus tokioje pačioje situacijoje psichinė, emocinė reakcija būna kur kas mažesnė. Tuo tarpu dažnai pasikartojantis ir ilgai užsitęsiantis stresas, toks kaip liga, artimųjų netektis, verslo žlugimas, finansinės problemos ir pan., sukelia įvairių organų veiklos reguliacijos sutrikimus, todėl atsiranda pavojus susirgti tam tikromis ligomis (depresija, širdies ligos, Alzheimeris).
Streso požymiai
Patyrus stresą, pirminiai kūno požymiai gali būti: dažnesnis širdies plakimas (vadinamieji širdies permušimai nuo streso), raumenų įsitempimas, dažnesnis kvėpavimas, padidėjęs irzlumas, kartais kraujo spaudimo ar net kūno temperatūros padidėjimas.
Stresas darbe
Dažnas mūsų stresą patiria būtent darbe. Įtempta dienotvarkė, ilgos darbo valandos ir mažas miego kiekis, nuolatinis sprendimų priėmimas, konfliktai, dažnos komandiruotės sukelia įtampą. Jeigu nesugebame atsipalaiduoti, darbe krenta mūsų produktyvumas, nebegalime efektyviai generuoti idėjų, padažnėja tikimybė klaidoms bei prasideda rimtesnės organizmo problemos. Ką galima daryti darbo aplinkoje, jog atsiradęs stresas būtų kaip įmanoma mažesnis?
- Pietų pertraukos metu išeikite pakvėpuoti grynu oru ir pabūti saulėje. Dažnai biuruose įrengtos kondicionavimo sistemos, todėl retai kada patalpose būna gryno oro, taip pat darbo vietos apsaugotos nuo saulės spindulių, kad netrukdytų darbui kompiuteriu.
- Gerkite daug vandens. Darbo vietoje turėkite gertuvę, taip jums nereikės vaikščioti kiekvieną kartą išgėrus puodelį vandens.
- Venkite socialinės medijos, jei to nereikalauja jūsų darbas. Nuolatinis blaškymasis gali kelti įtampą, o sugrįžti prie pradėtų darbų po socialinės medijos patikrinimo dažnai prireikia net 15 minučių.
- Inicijuokite pokyčius jūsų darbo aplinkoje: pasiūlykite įsigyti atsipalaidavimui skirtų užsiėmimų (galbūt tai video žaidimai, stalo futbolas ar kt.), kas kelias valandas atlikite nesudėtingus pratimus (akims, kvėpavimui, bendram fiziniam aktyvumui).
Streso pasekmės
Visų pirma, dėl streso žmogų gali varginti dažni ilgalaikiai galvos skausmai, įvairūs virškinamojo trakto negalavimai, gali atsiverti žarnyno ar skrandžio opa, išsivystyti dirgliosios žarnos sindromas. Žmogus, patiriantis nuolatinį stresą, jaučia apatiją, energijos trūkumą. Kai nerimas nekontroliuojamas, gali prasidėti ilgalaikė nemiga, sunkiau pagydoma hipertoninė liga, neurozės.
Taip pat skaitykite: Reakcijos greičio priklausomybė
Per didelis stresas ir įtampa turi įtakos ir psichologinei žmogaus sveikatai. Jis gali jausti nuolatinį nerimą ar baimę, padidėja nevisavertiškumo jausmas, trūksta pasitikėjimo savimi, kyla nepasitenkinimas savimi ir vis didesnių reikalavimų sau kėlimas.
Netgi vaikystėje patirta didelė įtampa turi įtakos ir tolimesniam gyvenimui. Tėvų ligos, jų netektis palieka užsitęsusias gedėjimo reakcijas, sukelia nerimo sutrikimus, palaipsniui gali išsivystyti depresija. Bet kuriuo atveju užsitęsus stresui silpnėja imuninė sistema, o kartu ir organizmo atsparumas įvairioms ligoms. Pagyvenusius asmenis dėl streso ima kamuoti nemiga, kuri neretai sukelia depresiją su skausmais, apimančiais širdies plotą, nugaros bei sąnarių sritį.
Stresas nėštumo metu
Besilaukiančią moterį stresinė situacija ne tik traumuoja, bet ir sukelia neurocheminius vaisiaus smegenų pakitimus, todėl moters stresas paveikia ir kūdikio psichologinę būseną. Tokie kūdikiai būna jautresni, dirglesni, dažniau dar vaikystėje suserga depresija, dažniau gali sirgti ir kitomis ligomis. Labai svarbu, jog besilaukianti moteris itin saugotų save nuo streso ir įtampos pirmąjį nėštumo trimestrą. Žinoma, viso nėštumo metu moteris turėtų saugotis nuo galimo streso bei įtampos.
Streso valdymas: kokių yra veiksmingų šiuolaikinių metodų?
Visi turime skirtingą streso valdymo lygį, tačiau galime išmokti, kaip tinkamai valdyti stresą įvairiose situacijose darbe ar asmeniniame gyvenime.
Nervinę įtampą geriausiai mažina veiklos kaita, t. y. optimalus protinio ir fizinio darbo derinimas, tinkamas darbo ir poilsio režimas, sugebėjimas greitai perorientuoti savo mąstymą nuo vieno įvykio (ar veiklos) prie kito.
Taip pat skaitykite: Tyrimas: Fotosintezė ir šviesos intensyvumas
Vienas iš sėkmingų streso mažinimo būdų yra sportas (gerina širdies ir plaučių veiklą). Taip pat padėti gali mėgstamas užsiėmimas ar pramoga, bendravimas su maloniais žmonėmis.
Gana veiksmingai nervus ramina emocinės treniruotės, atsipalaidavimo pratimai, grupinės atsipalaidavimo priemonės, kai kurios sporto rūšys: plaukimas, slidinėjimas, važiavimas dviračiu, sportiniai šokiai su muzika.
Kiekvienas individualiai gali atlikti lengvus pratimus, leidžiančius atsipalaiduoti. Tai įvairios skaičiuotės, malonių vaizdinių sukėlimas atmintyje, atsipalaidavimą sukeliantys žodžiai (garso įrašai). Specialistai gali išmokyti emocinės įtampos mažinimo, atsipalaidavimo pratimų grupinių psichoterapinių užsiėmimų metu.
Stresą mažinti padeda pozityvūs jausmai. Kiekvieną dieną skirkite kelias minutes, per kurias pamąstytumėte, kam esate dėkingi, kodėl šiandien buvote laimingi ar išreikštumėte kitą pozityvią emociją.
Įvairūs kvėpavimo pratimai yra itin veiksminga priemonė patiriant stresą. Pasidomėkite daugiau apie skirtingas kvėpavimo technikas ir pritaikykite jas kasdienėje veikloje, kuomet užpuola stresas.
Taip pat skaitykite: Įveikimo būdai
Nepamirškite ir tokių paprastų priemonių kaip juokas. Tai padeda atsipalaiduoti, netgi masažuoja tam tikrus kūno raumenis, pagerina smegenų veiklą, didina hemoglobino kiekį kraujyje.
Susidūrus su stresu (būnant darbe ar namuose), turėkite kelių minučių užsiėmimą, kuris padėtų nusiraminti. Galbūt tai spalvinimas, trumpas pasivaikščiojimas, muzikos klausymasis ar kita jūsų mėgstama veikla.
Kokie maisto produktai ramina nervus, o ko reikėtų vengti?
Tai, ką ir kaip mes valgome, labai svarbu nervinei įtampai reguliuoti. Tinkamas maistas ar valgymo įpročiai taip pat gali būti vienas iš streso mažinimo būdų. Reikėtų stengtis kasdien valgyti tuo pačiu laiku. Nesveika vieno valgymo metu pasisotinti gausiu maisto kiekiu, nes tai gali sukelti žarnyno diskomfortą, kraujospūdžio svyravimus. Patartina gerti pakankamai skysčių. Ryte geriau tiktų stimuliuojamosios arbatos: juodoji, žalioji, o vakare - raminamosios žolelių arbatos: melisos, mėtų, gudobelės, jonažolių ir panašios.
Kokie vitaminai svarbūs nervų sistemai?
Stipraus ar ilgai trunkančio streso metu mūsų organizme vyksta intensyvūs medžiagų apykaitos procesai, tad pusiausvyrai atnaujinti reikia įvairių vitaminų, mineralų ar kitų papildų. Kadangi dauguma stresą patiriančių žmonių netinkamai maitinasi, atsiranda energijos trūkumas, kuris sukelia nuovargį, įvairius nervų sistemos negalavimus ir sumažina atsparumą persišaldymui, virusams ir kitoms ligoms.
Vitaminai gali tik padėti nervinei sistemai, o ne visiškai apsaugoti nuo streso, todėl nėra „vitaminų nuo streso”, tuo labiau „vaistų nuo streso”. Yra tam tikri vitaminai nervų sistemai, kurie pagerina jos funkcijas ir gali prisidėti prie jūsų atsparumo stresui. Svarbu gauti pakankamai B grupės vitaminų, nes jie dalyvauja nervinių ląstelių mityboje. Kai trūksta vitamino B, neretai sustiprėja galvos skausmai. Beje, padidinus B grupės vitaminų dozę, greičiau nurimsta ne tik nervai, bet ir stuburo, radikulito skausmai.
Vitaminas C užtikrina normalų kaulų, kremzlių, dantų ir dantenų vystymąsi bei funkcijas. Taip pat jis yra svarbus žaizdų gijimo ir imuninės sistemos veiksnys. Preparatai, kurių sudėtyje yra cinko, stiprina imuninę sistemą ir atsparumą stresui, todėl yra labai svarbus nervų sistemos veiklai.
Streso įtaka širdžiai
Trumpalaikis stresas retai turi neigiamą poveikį sveikai širdžiai, nes žmogaus kūnas yra pasiruošęs atlaikyti trumpalaikį diskomfortą ir nerimą. Tačiau ilgalaikis stresas vargina širdį ir gali sukelti papildomų sveikatos problemų. Patiriant stresą, antinksčių liaukos išskiria kortizolį. Hormonas kortizolis veikia pagerindamas gliukozės pasisavinimą į smegenis ir kitus organus, būtinus išgyvenimui streso metu. Tačiau ilgainiui patiriant stresą gali atsirasti kraujo cukraus svyravimų, kurie galiausiai paveikia ne tik bendrą savijautą, bet ir kraujagyslių darbą pernešant deguonį į širdį ir kitus organus. Dėl deguonies trūkumo širdis turi dirbti smarkiau, dėl to gali išsivystyti aukštas kraujospūdis, širdies permušimai ir netgi mažakraujystė.
Širdies permušimas
Širdies permušimas dažniausiai yra normalus reiškinys po ilgos kardio treniruotės, netikėtai patyrus didelį stresą ar nerimą, išsigandus. Kai kuriems žmonėms permušimai atsiranda sočiai pavalgius ar vartojant tam tikrus vaistus bei priklausomai nuo hormonų ciklo organizme. Širdies permušimo simptomai pasireiškia greitu širdies darbu, pagreitėjusiu kvėpavimu, prakaitavimu ir bendru neramumu. Jei streso metu jūsų širdis pradeda permušti ir priverčia jus jaustis prastai, patariama giliai pakvėpuoti, atsitraukti nuo to ką darote, pasivaikščioti ar tiesiog padaryti pertrauką. Tačiau patiriant ilgalaikį stresą dėl dažnų permušimų gali sutrikti širdies darbas, pakilti kraujo spaudimas, padidėja infarkto bei širdies ir kraujagyslių ligų rizika. Todėl, patiriant ilgalaikį stresą reikėtų kreiptis į gydytoją.
Kraujo spaudimas
Kraujo spaudimas matuoja kokiu pajėgumu kraujas perneša deguonį kraujagyslėse. Jei jūsų kraujo spaudimas yra aukštas, tai reiškia, jog širdis dėl tam tikrų priežasčių turi dirbti daugiau nei įprasta tam, kad aprūpintų organus deguonimi. Tam yra daug priežasčių - nuo netinkamos mitybos, žalingų įpročių iki ilgalaikio streso. Aukštas kraujo spaudimas yra rimta problema, nes ilgainiui gali sukelti širdies ir kraujagyslių ligų, infarktą bei širdies smūgį. Aukštas kraujo spaudimas dažniausiai yra valdomas vaistais, bet jam didelę įtaką daro žmogaus mityba ir fizinis aktyvumas, gebėjimas atsipalaiduoti.
Mažakraujystė
Mažakraujystė dar vadinama anemija, tai sutrikimas, išsivystantis kuomet kraujyje yra per mažas kiekis eritrocitų ar hemoglobino. Dėl jų trūkumo pablogėja deguonies pernešimas kraujyje, todėl toks žmogus dažnai jaučiasi pavargęs, nusilpęs, jam svaigsta galva, sulėtėja pulsas. Mažakraujystė dažniausiai išsivysto dėl per mažo geležies kiekio kraujyje arba ląstelių negalėjimo jos pasisavinti. Tam įtaką daro mityba, žarnyno ir virškinamojo trakto sutrikimai bei didelis kraujavimas (mėnesinių metu ar susižeidus). Tačiau žmonės, patiriantys nuolatinį stresą, taip pat turi didesnę anemijos riziką. Dėl nuolatinio streso organizmas greičiau degina naudingąsias medžiagas ir prasčiau pasisavina geležį. Taip pat suprastėja vandenilio chlorido rūgšties gamyba, kuri yra atsakinga už geležies pasisavinimą kūne.
Reakcijos į stiprų stresą ir adaptacijos sutrikimai
Stresas, tai natūrali kūno reakcija į netikėtas ir grėsmingas situacijas. Nuo žmonijos pradžios greita reakcija ir stresas padėjo žmonėms apsisaugoti nuo pavojų. Tačiau moderniame pasaulyje nerimas yra dažnas palydovas kasdienėse situacijose. Nevaldomas, jis perauga į ilgalaikį stresą, kuris gali sukelti rimtų sveikatos sutrikimų. Reakcijos į stiprų stresą bei adaptacijos sutrikimai yra susiję su žmogaus nervų sistema, ypač su centrinės nervų sistemos struktūromis, tokiomis kaip smegenys. Stresas aktyvuoja hipotalamą, kuris signalizuoja antinksčiams gaminti streso hormonus, tokius kaip kortizolis. Taip pat paveikiama autonominė nervų sistema, kuri reguliuoja kūno funkcijas, įskaitant širdies ritmą, kvėpavimą ir virškinimą.
Reakcijos į stiprų stresą bei adaptacijos sutrikimai apima įvairias reakcijas, kurias organizmas patiria esant intensyviam stresui. Tai gali būti tiek emocinės, tiek fizinės reakcijos, kurios trukdo normaliai gyventi ir adaptuotis prie kasdienių situacijų. Pagrindinės šios ligos priežastys apima psichologinį stresą, kuris gali kilti dėl darbo, santykių, finansinių sunkumų ar kitų gyvenimo iššūkių. Mechanizmai, kurie sukelia šiuos sutrikimus, dažnai apima hormonų, tokių kaip adrenalinas ir kortizolis, išsiskyrimą, kuris ilgalaikėje perspektyvoje gali sukelti organizmo disbalansą. Pagrindiniai ligos simptomai gali apimti nerimą, depresiją, nuovargį, miego sutrikimus, padidėjusį širdies ritmą ir virškinimo problemas.
Ši liga diagnozuojama remiantis klinikiniais simptomais, paciento istorija ir psichologiniais vertinimais. Gydytojai gali naudoti standartizuotus klausimynus ir interviu metodus, kad nustatytų streso lygį ir galimus adaptacijos sutrikimus. Gydymo galimybės apima tiek medicininius, tiek nemedicininius sprendimus. Medicininiu požiūriu gali būti skiriami antidepresantai ar anksiolitikai, siekiant sumažinti simptomus. Psichoterapija, ypač kognityvinė elgesio terapija, yra efektyvi priemonė, padedanti asmenims išmokti valdyti stresą ir keisti neigiamas mintis. Be to, nemedicininiai sprendimai, tokie kaip meditacija, joga, fizinė veikla ir sveika mityba, gali padėti gerinti bendrą savijautą ir sumažinti streso lygį.
Ūminė reakcija į stresą
Ūminė reakcija į stresą yra praeinantis, tačiau pakankamai sunkus psichikos sutrikimas, susiformuojantis kaip reakcija į stiprų išorinį ar psichinį stresą ir praeinantis po kelių valandų ar dienų. Psichologine trauma ar stresoriumi gali būti didžiulis išgyvenimas dėl pačiam žmogui ar jo mylimam asmeniui kilusio pavojaus gyvybei ar saugumui (pvz., gamtos katastrofa, avarija, kriminalinis nusikaltimas, liga), arba staigus ir pavojingas individo socialinės aplinkos ar ryšių pakeitimas (pvz., kelių artimųjų mirtys ar gaisras). Šio sutrikimo rizika didėja esant fiziniam išsekimui, senyvam amžiui.
Tikslių duomenų apie ūminės reakcijos į stresą pasireiškimo dažnį nėra, nes tai greitai pareinanti reakcija ir ją patyrę asmenys pas psichiatrus patenka retai. Šio sutrikimo atsiradimas ir stiprumas labai priklauso nuo asmens individualaus jautrumo ir adaptacinių mechanizmų pajėgumo. Ne visi asmenys patyrę išskirtinai stiprų stresą patiria ūminę reakciją į stresą. Tai priklauso nuo asmenybės praeityje įgytos patirties įveikti vieną ar kitą gyvenimo situaciją.
Simptomai būna įvairūs, tačiau tipiškais atvejais pradžioje būna "apdujimo" būsena, kai susiaurėja sąmonės ratas bei dėmesys, sutrinka orientacija, sumažėja gebėjimas suvokti aplinką. Po to gali sekti arba užsisklendimas savyje, arba padidintas aktyvumas. Dažnai kartu reiškiasi panikos požymiai (dažnas širdies plakimas, prakaitavimas). Simptomai paprastai prasideda praėjus kelioms minutėms po traumuojančio įvykio ir dažniausiai išnyksta greitai, praėjus kelioms valandoms ar dienoms. Vėliau asmuo gali neatsiminti tam tikrų epizodo detalių.
Ūminės reakcijos į stresą diagnostiniai kriterijai:
- Turi būti tipiškas laiko ryšys- simptomai atsiranda praėjus kelioms minutėms po traumuojančio įvykio.
- Tipiškais atvejais pradžioje būna "apdujimo" būsena, kai susiaurėja sąmonės ratas bei dėmesys.
- Po to seka užsisklendimas savyje, arba padidintas aktyvumas.
- Panikos požymiai - dažnas širdies plakimas, prakaitavimas, karščio pylimas.
- Dalinis ar visiškas epizodo detalių užmiršimas.
- Kartu su pradiniu apdujimo epizodu gali būti depresija, neviltis, pyktis, tačiau simptomai ilgai nesitęsia.
- Simptomai dažniausiai išnyksta greitai, praėjus kelioms valandoms ar dienoms.
Ūminė reakcija į stresą praeina savaime, todėl nuoseklesnio gydymo nereikia. Jeigu simptomai užsitęsia keletą parų galima skirti benzodiazepinų grupės raminamų vaistų. Specifinių profilaktinių priemonių nėra, nes gyvenime sunku išvengti sunkių stresinių situacijų. Ūminės reakcijos į stresą metu svarbi artimųjų ir draugų pagalba, palaikymas, kad ji nepereitų į potrauminį streso sutrikimą.
Trauminiai įvykiai ir potrauminio streso sutrikimas (PTSS)
Trauminiai įvykiai - tai įvykiai, kurių metu kyla grėsmė žmogaus gyvybei ar sveikatai arba asmuo buvo tokių įvykių liudininkas. Tai gali būti reali ir numanoma grėsmė savo ar kito asmens gyvybei ar sveikatai. Dažniausiai - tai stichinės nelaimės, automobilių avarijos, užpuolimai, smurtas, seksualinė prievarta ir pan. Patyrus trauminius įvykius, visada pasireiškia psichologiniai sunkumai. Žmonėms reikia laiko atsigauti po traumuojančių įvykių ir tai yra normalu.
Pirmas dienas ar savaites po trauminio įvykio žmonės dažnai patiria stiprų baimės jausmą, liūdesį, kaltę, pyktį ar sielvartą, jiems kyla sunkumų kasdienėse veiklose. Kai žmonės pradeda suprasti, įsisąmoninti tai, kas jiems nutiko, šie jausmai pradeda silpnėti, kol visai išnyksta arba nebetrukdo kasdienei veiklai. Tačiau kai kuriems žmonėms patirtas trauminis įvykis gali sukelti rimtesnių psichinės sveikatos problemų, tokių kaip potrauminio streso sutrikimas. Tai yra psichinės sveikatos sutrikimas, kuris pasireiškia 1-3 % žmonių, patyrusių ar mačiusių trauminį įvykį. Jei sunkumai po patirto trauminio įvykio užsitęsia daugiau nei keletą mėnesių, galima įtarti potrauminio streso sutrikimą.
PTSS simptomai pasireiškia įvairiu intensyvumu, tačiau visada paveikia žmogaus kasdienį gyvenimą - jiems kyla sunkumų bendraujant su aplinkiniais, mokantis ar dirbant bei laisvalaikio veiklose. Potrauminio streso simptomai gali būti sukelti įvairių stimulų - žodžių, kvapų, garsų ar situacijų, kurios primena patirtą trauminį įvykį. Pasireiškus PTSS yra reikalinga specializuota, į traumą nukreipta psichologinė pagalba. Lietuvoje šiuo metu yra taikomi du specializuoti metodai darbui su asmenimis, patyrusiais traumas, - nujautrinimo akių judesiais ir perdirbimo terapija ir trumpalaikė eklektinė potrauminio streso terapija.
Nujautrinimo akių judesiais ir perdirbimo terapija (EMDR) leidžia žmonėms palengvinti simptomus ir emocinius sunkumus, kurie yra trauminių gyvenimo patirčių rezultatas. Asmenims padedama suaktyvinti jų natūralų gebėjimą apdoroti ir įveikti nepalankias patirtis bei psichologines traumas. Trumpalaikė eklektinė potrauminio streso terapija (BEPP) sukurta padėti žmonėms susidurti su savo trauminėmis patirtimis ir jas apdoroti. Ši terapija leidžia įveikti potrauminio streso sutrikimo simptomus prisimenant trauminį įvykį ir apdorojant stiprias emocijas, kurias jis sukelia.
Po psichologinių traumų galintys išsivystyti sutrikimai
Po psichologinių traumų gali išsivystyti įvairių sutrikimų: adaptacijos sutrikimas, ūmi stresinė reakcija, kai kurie disociaciniai sutrikimai, kai kurie depresiniai sutrikimai, potrauminio streso sutrikimas, ilgalaikiai asmenybės pakitimai po katastrofos išgyvenimo ir kt. Šių sutrikimu priežastimi laikomas patirtas stresas arba tiesioginė ilgalaikės traumos įtaka. Stresogeninis poveikis ar ilgalaikės nemalonios gyvenimo aplinkybės yra pirminis ir pagrindinis šių sutrikimų etiologinis veiksnys, be jų įtakos sutrikimas neatsirastų.
Apie ūminės reakcijos į stresą pasireiškimo dažnį duomenų faktiškai nėra, nes ūminė reakcija į stresą labai greitai praeina, retai patenka pas psichiatrus šios būsenos metu. Psichologine trauma ar stresoriumi gali būti ypač stiprus išgyvenimas dėl pavojaus, kilusio paties individo arba jam artimo asmens gyvybei ar saugumui (pvz. gamtos katastrofa, avarija, mūšis, kriminalinis nusikaltimas), arba nepaprastai staigus ir pavojingas individo socialinės aplinkos ar ryšių pasikeitimas, pvz., kelių artimųjų mirtis ar gaisras. Šio sutrikimo rizika didėja, jeigu prisideda dar ir fizinis išsekimas ar organiniai veiksniai (pvz. senyvas amžius).
Šio sutrikimo atsiradimas ir sunkumas priklauso nuo individualaus jautrumo ir adaptacinių mechanizmų pajėgumo. Simptomai būna įvairūs, tačiau tipiškais atvejais pradžioje būna apdujimo būsena (kai susiaurėja sąmonė ir dėmesys, dezorientacija). Po šios stadijos gali prasidėti užsisklendimas savyje (iki disociacinio stuporo), arba ažitacija ir hiperaktyvumas (pabėgimo reakcija ir fuga). Dažnai kartu pasireiškia ir vegetaciniai panikos požymiai. Simptomai paprastai prasideda praėjus kelioms minutėms po stresogeninio stimulo ar įvykio. Visi ūminės reakcijos požymiai paprastai išnyksta greitai, praėjus kelioms valandoms ar dienoms. Vėliau galima dalinė ar visiška epizodo amnezija.
Simptomai išnyksta greitai (per kelias val.), jeigu įmanoma pasitraukti iš stresogeninės situacijos simptomai pradeda nykti po 24-48 val.
Ūminio streso sutrikimas
Dažnis populiacijoje priklauso nuo traumuojančių situacijų dažnio ir ryškumo. Pagrindiniai ūminio streso sutrikimo simptomai yra nerimo, disociaciniai ir kiti simptomai, atsirandantys per 1 mėnesį po išgyventos psichiką traumavusios situacijos. Trunka ~ 2 dienas, bet ne ilgiau nei 4 savaitės po trauminio įvykio. Jeigu simptomai trunka ilgiau- potrauminio streso diagnozė.
Tikimybė susirgti potrauminio streso sutrikimu populiacijoje 1-14%. Potrauminio streso sutrikimas susiformuoja tuo atveju, jei žmogus patiria įvykį, kuris yra už įprastinio patyrimo ribų ir kuris stipriai pažeistų beveik kiekvieną asmenį (t.y.po labai sunkiu ar katastrofišku traumų). Minėta patologija atsiranda po įvykio praėjus ne daugiau kaip 6 mėnesiams. Pasikartojantys košmariški sapnai apie tą įvykį. Nuolatinis traumavusį įvykį primenančių stimulų vengimas ir reakcijų išblėsimas (to nebuvo iki traumos). Nuolatiniai padidėjusio dirglumo simptomai (to nebuvo iki traumos).
Gydymas: Somatinis gydymas, jeigu reikia. Psichoterapija. Medikamentinis gydymas. Svarbiausi AD (amitriptilinas, imipraminas, fluoksetinas, sertralinas, fluvoksaminas, paroksetinas, bupropionas, ir kt.).
Adaptacijos sutrikimai
Individualus jautrumas padidina adaptacijos sutrikimo stiprumą. Adaptacijos sutrikimas gali pasireikšti labai įvairiai: gali būti depresiška nuotaika, nerimas, susirūpinimas, nesugebėjimas susitvarkyti, planuoti ateitį, toliau dirbti pradėtus ar atlikti kasdienius darbus. Elgesio sutrikimai gali būti greta, ypač paaugliams. Tačiau joks paminėtas simptomas nėra pakankamai išreikštas ar vyraujantis, antraip labiau tikėtina kita diagnozė. Vaikų adaptacijos sutrikimo sudedamoji dalis neretai gali būti regresyvus elgesys, pvz. šlapinimasis į lovą.
Užsitęsusi depresinė reakcija. Mišri nerimo ir depresinė reakcija. Adaptacijos sutrikimas su vyraujančiais elgesio sutrikimais. Adaptacijos sutrikimas nėra ypač sunkus psichikos sutrikimas. Gydymas: Psichoterapija.
#