Šis straipsnis skirtas Valdo Juršio, psichologo, kuris savo gyvenimą paskyrė jaunimo psichologinei paramai, atminimui. Straipsnyje apžvelgiama jo biografija, veikla ir indėlis į jaunų žmonių gerovę.
Ankstyvasis gyvenimas ir studijos
Valdas Juršys gimė Vilniuje, 1972 m. vasario 25 dieną. 1990 metais baigė Vilniaus 21-ąją vidurinę mokyklą. 1996 metais pabaigęs psichologijos bakalauro studijas Vilniaus universitete, vėliau studijavo klinikinės psichologijos magistrantūroje.
Veikla Jaunimo psichologinės paramos centre
Valdas buvo vienas iš Jaunimo psichologinės paramos centro steigėjų, emocinės paramos tarnybos „Jaunimo linija“ kūrėjų ir savanorių, Jaunimo psichologinės paramos centro generalinis programų direktorius. Būdamas nepaprastai atsidavęs šiai veiklai, Valdas negailėjo jai nei savo jėgų, nei laiko. Per šešiolika metų, kuriuos jis paskyrė jaunimo psichologinei paramai, Valdui pavyko nuveikti labai daug. Sunku būtų suskaičiuoti visus, kuriems jis padėjo įveikti sunkiausius gyvenimo momentus ir eiti toliau. Daugelis Jaunimo psichologinės paramos centro darbuotųjų ir savanorių prisimena jį kaip labai kompetentingą ir palaikantį kolegą bei mokytoją, mokėjusį uždegti savo idėjomis ir perteikti savo turtingą profesinę patirtį. Valdas pasižymėjo kaip itin gabus ir profesionalus psichologas.
Indėlis į kitas organizacijas
Valdas taip pat aktyviai ir nuoširdžiai dalyvavo ir kitų organizacijų: Lietuvos telefoninių psichologinės pagalbos telefonų asociacijos, Vilniaus m. Švietimo skyriaus, VšĮ „Vaiko labui”, veikloje.
Atminimas
Valdą pažinoję žmonės jį prisimena kaip jautrų, taktišką, mokantį rasti bendrą kalbą su pačiais skirtingiausiais žmonėmis, išklausantį ir suprantantį žmogų. Kad ir kur būdamas, kad ir ką darydamas, Valdas visuomet įdėdavo labai daug savęs. Su juo visada būdavo jauku.
Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti priklausomybę?
Valdas Juršys mirė 2003 m. rugpjūčio 14 dieną. Jo atsidavimas ir indėlis į jaunimo psichologinę paramą liks ilgam atmintyje.
Projekto „Visos dienos mokyklos paslaugų prieinamumo didinimas“ įgyvendinimas
Siekiant pagerinti jaunimo gerovę, svarbu paminėti ir projektą „Visos dienos mokyklos paslaugų prieinamumo didinimas“. Akmenės rajono Akmenės gimnazija 2025 m. liepos 18 d. pasirašė projekto įgyvendinimo sutartį su VšĮ Centrine projektų valdymo agentūra dėl projekto finansavimo iš Europos Sąjungos fondų lėšų, Bendrojo finansavimo lėšų ir Akmenės rajono savivaldybės lėšų. Projekto partneriai - TEATRO METAPHORA - Associação de Amigos das Artes, Akmenės r. Dabikinės Vladimiro Zubovo mokykla, Mažeikių r. Viekšnių gimnazija, Mažeikių r. Židikų Marijos Pečkauskaitės gimnazija, Akmenės rajono sporto centras, Šiaulių r. Gruzdžių gimnazija, Šiaulių r. Projektas įgyvendinamas pagal 2021-2030 m. plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos švietimo plėtros programos pažangos priemonės Nr. 12-003-03-02-01 „Įgyvendinti įtraukųjį švietimą“ kvietimą Nr.
Projekto tikslai ir uždaviniai
Dėl nepakankamo finansavimo Akmenės rajono, Mažeikių rajono ir Šiaulių rajono savivaldybėse nėra galimybės užtikrinti visos dienos mokyklos paslaugų prieinamumo bendrojo ugdymo mokyklose. Projekto metu bus diegiamos priemonės įtraukiajam ugdymui, bet ir investuojama ir kuriamos veiklos, kurios gerins gabių ir didelį mokymosi potencialą turinčių mokinių mokymosi sąlygas. Dėmesys bus skiriamas gabių vaikų potencialo ugdymui, kuriant individualizuotas programas ir veiklas, taip pat vaikams iš socialinės rizikos aplinkų, kurie dažnai susiduria su socialinės atskirties ir finansinių išteklių stoka. Bus sprendžiamos emocinių bei elgesio sutrikimų turinčių vaikų problemos, stiprinant psichologinę pagalbą ir pritaikant ugdymo aplinką jų poreikiams. Taip pat numatoma gerinti imigrantų vaikų socialinę integraciją, mažinant kalbos ir kultūrinius barjerus bei skatinant tarpkultūrinį supratimą.
Projekto veiklos
Mokyklose trūksta švietimo pagalbos ir neformaliojo ugdymo specialistų, todėl nėra galimybės teikti kokybiškas visos dienos mokyklos paslaugas. Projekto veiklos orientuotos ir į specialistų kompetencijų didinimą, ugdymo infrastruktūros gerinimą ir visų vaikų įtraukimą, užtikrinant vienodas galimybes mokytis, kurti ir tobulėti. Projekto metu mokyklos įdarbins grupės vadovus (auklėtojus ekspertus), kurie užtikrins ne tik mokinių priežiūrą, bet ir padės atliekant namų darbus, lydės į neformaliojo ugdymo veiklas, vykdys veiklas lauke. Projekto lėšomis bus finansuojamas grupės vadovų, mokytojų ir švietimo pagalbos specialistų darbo užmokestis, stiprinamos su SUP vaikais dirbančių švietimo pagalbos specialistų ir mokytojų kompetencijos, organizuojami edukaciniai ir terapiniai užsiėmimai SUP poreikių turintiems vaikams (hipoterapijos, kaniterapijos, miško, meno ir kiti), organizuojamas šeimų ir bendruomenių palaikymas ir bendradarbiavimas. Projekto įgyvendinimo laikotarpis - 2025 m. liepos mėn. - 2028 m.
Kiti žymūs Biržų krašto žmonės
Šiame skyriuje apžvelgiami kiti žymūs Biržų krašto žmonės, palikę ryškų pėdsaką Lietuvos istorijoje ir kultūroje.
Taip pat skaitykite: Stresas ir jaunimas: patarimai
Algirdas Alekna - architektas ir ekslibrisų kūrėjas
Gimė 1941 m. balandžio 13 d. Paskevitiškio kaime, Biržų rajone. Mokėsi Biržų II vidurinėje mokykloje. Vaikystėje kūrė eiles, mėgo tapyti. 1957 m. Biržuose įsikūrus dailės studijai tapo jos lankytoju ir parodų dalyviu. Studijavo Kauno politechnikos institute, jo diplominis darbas įvertintas pirmojo laipsnio diplomu (1966 m.). Dirbo kolūkių projektavimo institutų architektų grupės vadovu Vilniuje, skaitė paskaitas Vilniaus inžinieriniame statybos institute (Gedimino technikos universitetas). 1974 m. už Nidoje pastatytą „Rūtos“ poilsio namų komplektą architektui skirtas antrojo laipsnio diplomas. A. Aleknos suprojektuoti momentiniai statiniai-Palangos vandens ir purvo gydyklos, Kauno Dariaus ir Girėno stadionas ir sporto salė ir daugelis kt. Už Kaišiadorių gyvenvietės pastatų rekonstravimą apdovanotas Valstybinio statybos reikalų komiteto garbės raštu. 1984 m. A. Alekna laimėjo Kernavės gyvenvietės ir aplinkinių piliakalnių sutvarkymo konkursą, apsigyveno Kernavėje ir savo gyvenimą paskyrė Kernavei. Domėjosi istorija, filosofija, didžiąją kūrybos dalį sudaro ekslibrisų kūryba ir jo darbai eksponuoti Indijoje, Kinijoje, Japonijoje, Italijoje, Sankt Peterburge, Krokuvoje. Algirdas Alekna sukūrė 16 medalių ciklą „Lietuvos, Lenkijos ir Kernavės didieji valdovai“ ir penkių medalių komplektą, skirtą popiežiaus Jono Pauliaus II vizito Lietuvoje penkmečiui. Architektas mirė 2003 m. rugsėjo 5 d.
Viltis Algutytė - baleto artistė
Gimė 1968 m. liepos 10 d. Biržuose. 1985 m. baigė Vilniaus baleto mokyklą. Šoko Lietuvos operos baleto teatre (OBT). Vaidmenys teatre: Mari, Aurora (P. Čaikovskio „Spragtukas“ 1991, „Miegančioji gražuolė“1993), Žizel (A. C. Adamo „Žizel“ 1992), 1994 m. Algutytė Viltis šoko Olandijos teatruose (Ana „Žydrasis Dunojus, pagal J. Strausso muziką, Driadžių valdovė.
Petras Armonas - muzikantas ir dirigentas
Gimė 1907 m. sausio 13 d. Manikūnuose, Pasvalio rajone. Mokėsi Biržuose. Baigė Klaipėdos muzikos mokyklą (violončelės klasę). Dirbo Lietuvos kariuomenės pulko kapelmeisteriu (1935-1937 m.), griežė Valstybės teatro orkestre, mokytojavo Šiaulių berniukų gimnazijoje ir muzikos mokykloje. Nuo 1942 m. iki 1944 m. P. Armonas dirigavo Šiaulių teatrui, pastatė 3 operetes, dirigavo simfoniniams orkestrams, surengė kamerinės muzikos koncertus. 1944 m. P. Armonas pasitraukė į Austriją. Vargonavo Golingo bažnyčioje, dirbo Mozarteumo simfoniniame orkestre. Vėliau apsigyveno Kemptene (Bavarijoje), griežė Lautenbeckerio styginiame kvartete, Miuncheno simfoniniame orkestre, vadovavo lietuviškajam chorui. Nuo 1949 m. P. Armonas apsigyveno JAV. Vargonavo Ročesteryje Šv. Jurgio liet. Parapijoje, rengė koncertus. 1960-1964 m. gyveno Santa Barbaroje, griežė miesto simfoniniame orkestre. Nuo 1964 m. vargonavo Čikagoje Šv. Kryžiaus liet. Parapijoje, vadovavo ansambliui „Dainava“, įkūrė lietuvių styginį kvartetą, buvo JAV lietuvių dainų švenčių Čikagoje vyriausiuoju dirigentu. Paskutinieji gyvenimo metai praėjo Sent Pytersburge, kur sukūrė chorą. Mirė 1997 m. rugsėjo 21 d. Sent. Pytersburge (Floridoje). Perlaidotas 1998 m. sausio 10 d.
Eustachijus Aukštikalnis - scenaristas ir redaktorius
Gimė 1933 m. gegužės 4 d. Biržuose. Pradžios mokyklą baigė Biržuose, mokėsi Kupiškio vidurinėje mokykloje, Panevėžio suaugusiųjų mokykloje. 1953 m. baigė Panevėžio dramos teatro studiją (Juozo Miltinio), vaidino Panevėžio dramos teatre ir dirbo „Panevėžio tiesos“ redakcijoje. 1966 m. baigė Maskvos kinematografijos instituto kino dokumentikos scenaristų bei redaktorių kursus. E. Aukštikalnis sovietinės cenzūros metais (1958-1978 m.) dirbo savaitraščio „Literatūra ir menas“ redakcijoje, tapo teatro ir kino skyriaus vedėju. Išėjęs iš darbo redakcijoje dirbo Lietuvos kino studijos dokumentinių filmų redaktoriumi, scenaristu ir aktoriumi. E. Aukštikalnio sukurti scenarijai dokumentiniams filmams: „Ištikimybė“ (1967, rež. R. Verba), „Po svetimu dangum“ (1967, rež. P. Abukevičius), „Lietuviška Amerika“ (1970, rež. V. Starošas), „Aš - vargšas karalius“ (su S. Macaičiu, 1971, rež. H. Šablevičius), „Randas“ (1985, 1985, rež. R. Šilinis). Kartu su S. Macaičiu parašė „Kino kalendorių“ (1971 m.). Mirė 2008 m. birželio 13 d. Vilniuje. Palaidotas Panevėžio Ramygalos g.
Albertas Vytautas Baika - muzikologas
Gimė 1934 m. lapkričio 21 d. Biržuose. Mokėsi Vilniaus universitete pramoninės ekonomikos fakultete. 1964 m. baigė Lietuvos konservatorijos akordeono ir dirigavimo klases. 1958-1965 m. A. V. Baika dėstė Vilniaus J. Tallat-Kelpšos aukštesniojoje muzikos mokykloje, o nuo 1965-2001 m. Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (iki 1992 m. Lietuvos konservatorija). 1987 m. tapo menotyros kandidatu, o po 2 metų docentu. Baikos A. V. mokslinė veikla-tyrė Lietuvos armonikų tipo instrumentus, kaimo armonikininkų muzikavimą, kūrinių melodikos ypatybes. Nuo 1978-1992 m. vadovavo Lietuvos konservatorijos akordeonų orkestrui. Baika A. V. parašė knygas ir vadovėlius: „Pradinių grojimo akordeonu įgūdžių formavimas vaikų muzikos mokykloje“(1977), „Armonikų tipo instrumentai Lietuvoje ir atlikimo metodikos klausimai“ (1984), „Akordeono mokykla“ (1985, 1998), „Kaimo armonikos“ (1994), „Akordeono kelias“ (2000), sudarė ir redagavo lietuvių kompozitorių kūrinių akordeonui 7 rinkinius (1976-1985) bei kaimo armonikininkų rinktinę „Muzika armonikoms“ (1998), A. Vitlipo pjesių 2 rinkinius (1992, 2002). Mirė 2022 m. lapkričio 20 d.
Taip pat skaitykite: „Jaunimo linija“
Daiva Bakšienė - architektė ir teisininkė
Gimė 1975 m. Biržuose. 1982-1993 m. mokėsi Biržų 1-oje vid. mokykloje. 1999 m. baigė architektūros bakalaurą, 2008 m. architektūros magistro studijas Vilniaus Gedimino technikos universitete. Dirbo architekte, ypatingų statybų vadove. 2011 m. įrašyta į rekomenduojamų statybos arbitrų sąrašą, 2013 m.-į teismo ekspertų sąrašą. 2012 m. D. Bakšienė baigė teisės studijas Vilniaus universitete, įgijo teisės magistro laipsnį. Dirbo konsultante ir teisininke Advokatų kontoroje. Nuo 2013 m. dirbo Lietuvos architektų rūmuose, buvo tarybos narė, vėliau pirmininkė (2019 m. atsistatydino).
Henrikas Algimantas Balčiūnas - architektas
Gimė 1943 m. birželio 13 d. Biržuose. Mokėsi Kauno politechnikos institute (1960-1968 m.). Balčiūnas H. A. dirbo Kauno radijo gamykloje Techninės estetikos biuro viršininku (1968-1971); Miestų statybos projektavimo institute (Kauno filiale) vyresn. architektu (1971-1973), grupės vadovu, sektoriaus viršininku (1974-1994), Kauno miesto buv. Lenino r. architektu (1973-1974); UAB „Kuoras“ architektu (1994); koncerne „SAF“ vyr. architekto pavaduotoju (1994-1996); UAB „Šeba“ architektu (1996); bendroje Lietuvos ir Vokietijos architektūros firmoje „Genezė“ architektu (nuo 1996).
Bronė Baltrėnienė - muziejininkė ir dailininkė
Gimė 1942 m. kovo 25 d. Biržuose. 1949-1953 m. mokėsi Kupiškio pradinėje mokykloje, o nuo 1968-1974 m. Kupiškio vidurinėje mokykloje. 1974 m. baigė menotyros studijas Vilniaus dailės institute. Šiaulių „Aušros“ muziejaus Kupiškio filialo mokslinė bendradarbė, vedėja, 1964-1969 m. ir 1988-1998 m. Kupiškio kultūros namų dailininkė, mokslinių archeologinių tyrinėjimų Kupiškio rajone viena iš organizatorių ir dalyvių (1978-1980 m. ištirta 10 objektų). Parašė scenarijų etnografiniam spektakliui „Vesėlios anoj šaly“, buvo dailininkė Kupiškio etnografinio liaudies teatro spektaklių „Senovinės kupiškėnų vestuvės“, „Šienpjovių daina“, jubiliejinių krašto švenčių dekoratorė. 1999 m. ir 2000 m. „Kupiškėnų kalendoriaus“ autorė. Mirė 2002 m. gruodžio 8 d.
Juozas Briedis - agronomas ir chorvedys
Gimė 1912 m. rugsėjo 10 d. Nausėdžių kaime (Nemunėlio Radviliškio), Biržų rajone. 1930 m. baigė Jurbarko „Saulės“ gimnaziją. 1935 m. baigė Dotnuvos žemės ūkio akademiją. Dirbo agronomu Alytaus, Seinų, Ukmergės ir Biržų apskrityse. 1937-1938 m. dainavimo mokėsi Kauno muzikos mokykloje pas J. Būtėną, vėliau ir Bonos universitete pas E. Vasselį. J. Briedis vadovavo daugeliui chorų ir vokalinių ansamblių Lietuvoje, pasitraukus į Vakarus-Vokietijoje, Austrijoje ir JAV. 1948 m. buvo suteiktas agronomijos daktaro mokslinis laipsnis. 1949-1952 m. vadovavo chorams ir vyrų oktetui Australijoje, buvo Lietuvių katalikų centro valdybos pirmininkas, rašė straipsnius į „Mūsų pastogė“. 1952 m. atvyko į Čikagą, kur konservatorijoje mokėsi harmonijos ir kompozicijos pas dr. L. Portą ir A. Jurgutį. Nuo 1960 m. vadovavo Maironio lituanistinės mokyklos vaikų chorui Lemonte (Ilinojaus valstija), sukūrė dainų poeto B. Brazdžionio eilių tekstais. 1978 m. Čikagos Jaunimo centre buvo surengtas J. Briedžio kūrinių koncertas. Mirė 1991 m. vasario 2 d.
Virginija Kochanskytė-Kamrazienė - aktorė ir muzikantė
Gimė 1973 m. birž. 6 d. Gulbinų kaime, Biržų rajone. Mokėsi Gulbinų pradinėje, Pabiržės vidurinėje mokyklose. 1992-1996 m. studijavo Lietuvos muzikos akademijoje. Nuo 1996 m. vaidina Šiaulių dramos teatre, 2004 m. pradėjo dirbti muzikos vadove Šiaulių YAMAHA muzikos mokykloje, kartu su vyru V. Kamrazeriu įkūrė vaikų studiją „Nieko tokio“.
tags: #jaunimo #psichologas #valdas