Įvadas
Šiandieninis gyvenimas kupinas iššūkių, kurie dažnai sukelia stresą. Nuo nuolatinio skubėjimo ir darbų gausos iki emocinių įtampų, socialinių lūkesčių ir santykių sudėtingumo - kasdienis stresas paliečia beveik kiekvieną šiuolaikinį žmogų. Nors stresas yra natūrali organizmo reakcija į iššūkius, ilgalaikis jo poveikis gali tapti žalingas tiek psichinei, tiek fizinei sveikatai. Šiame straipsnyje aptarsime streso sampratą, jo priežastis, poveikį sveikatai ir veiksmingus valdymo būdus.
Streso Samprata ir Paskirtis
Stresą dažnai suvokiame kaip neigiamą reiškinį, tačiau jo paskirtis iš tiesų yra apsauginė - padėti žmogui mobilizuoti jėgas, priimti sprendimus ir veikti. Stresas yra kūno reakcija į kenksmingas situacijas - realias ar suvokiamas. Kai jaučiate pavojų, jūsų kūne įvyksta cheminė reakcija, veikianti taip, kad nesusižeistumėte. Ši reakcija yra žinoma kaip atsakas į stresą. Problemos prasideda tuomet, kai streso būklė tampa nuolatine, o mūsų organizmas nebesugeba grįžti į atpalaiduotą būseną. Ilgainiui tai gali lemti nerimą, miego sutrikimus, emocinį pervargimą ir net depresiją.
Stresą Sukeliančios Priežastys
Stresą sukeliančių priežasčių yra daugybė, ir jos dažnai priklauso nuo žmogaus gyvenimo būdo, darbo specifikos ar asmeninių savybių. Dažniausiai pasitaikantys stresoriai - didelis tempas, laiko trūkumas, neįdomi veikla, darbo krūvis, konfliktiški ir įtempti santykiai darbe ar šeimoje. Vieniems stresą kelia didelis darbo tempas ir atsakomybė, kiti jautriai reaguoja į konfliktus ar santykių įtampas. Ne mažiau svarbus ir vidinis stresas - tai mintys, kurios sukasi galvoje, nuolatinis savęs spaudimas, perfekcionizmas, baimė suklysti. Tokios psichologinės priežastys dažnai tampa ilgalaikio nuovargio šaltiniu ir netgi stipresniu nei išoriniai įvykiai.
Spaudimas kaip Streso Šaltinis
Kita streso atsiradimo priežastis gali būti spaudimas. Tai - situacija, kurioje reikalavimai žmogui viršija jo galimybes. Tokio pobūdžio stresą dažniausiai patiria didmiesčiuose gyvenantys, komercine veikla užsiimantys arba daug pareigų atliekantys žmonės. Spaudimą patiria ir vaikai mokyklose dėl išsilavinimo, dėl to, ką veiks ateityje, kokią specialybę įgys. Spaudimas gali atsirasti ir tarp dviejų mylimųjų. Spaudimą gali patirti daugelis žmonių, nesvarbu, kokios pareigos ar kuo žmogus užsiima, tai vienodai gali sukelti stresą.
Chirurgų Patiriamas Stresas
Chirurgų profesinis stresas yra plačiai paplitęs visose chirurgijos srityse, nors jo pasireiškimo dažnis ir specifiniai veiksniai skiriasi tarp specializacijų. Dažniausiai stresą lemiantys veiksniai yra didelis darbo krūvis, ilgos darbo valandos, budėjimų skaičius, darbo ir asmeninio gyvenimo disbalansas, kritinių situacijų valdymas, pacientų mirtys ar komplikacijos bei neigiami darbo santykiai.
Taip pat skaitykite: Streso valdymas
Streso Poveikis Sveikatai
Stresinė situacija suaktyvina organizmo apsaugos mechanizmus: padidėja širdies ritmas, kvėpavimas pagreitėja, raumenys įsitempia, smegenys gauna daugiau deguonies. Tai vadinama „kovok arba bėk“ reakcija - ji naudinga trumpalaikėse situacijose, tačiau žalinga, jei tęsiasi pernelyg ilgai. Ilgalaikis stresas daro didelę įtaką žmogaus sveikatai. Prasideda lėtinės ligos ir psichologinės problemos.
Ilgalaikio Streso Simptomai
Ilgalaikio streso simptomai gali pasireikšti skirtingai: miego sutrikimai, apetito pokyčiai, sumažėjusi motyvacija, nerimas, dėmesio koncentracijos sunkumai, raumenų skausmai, dažnesni peršalimai. Ilgai besitęsiantis stresas gniuždo, alina psichines ir fizines jėgas. Ilgainiui pradedamas jausti nerimas, baimė, nepasitikėjimas savimi, gali atsirasti dėmesio koncentracijos, atminties, miego, apetito problemų, krenta darbingumas bei motyvacija siekti užsibrėžtų tikslų.
Streso Įtaka Psichinei Sveikatai
Stresas nemenką įtaką daro mūsų psichikos sveikatai, o kaip žinia, vidinis stabilumas ir ramybė, gyvenant įtemptu gyvenimo ritmu, kiekvienam iš mūsų ypatingai svarbus. Prasta psichinė sveikata gali išprovokuoti įvairias somatines ligas, kaip cukrinis diabetas, miokardo infarktas. Psichinei sveikatai būdingi padariniai - depresija, nerimo sutrikimai, potrauminio streso sutrikimas, nemiga ir suicidinės mintys.
Streso Poveikis Imuninei Sistemai ir Onkologinėms Ligoms
Nors stresas dažniausiai įvardijamas kaip negatyvus reiškinys, jis gali būti naudingas greitiems ir teisingiems sprendimams. Tačiau esant ilgalaikiam stresui, organizmo ištekliai išsenka. Nuolatinį stresą patiriantys žmonės tampa mažiau atsparūs ne tik virusinėms ar infekcinėms ligoms - organizmas dėl imuninės sistemos susilpnėjimo tampa nepajėgus kovoti ir su piktybinėmis (vėžinėmis) ląstelėmis, o tai lemia onkologinių ligų atsiradimą.
Streso Poveikis Chirurgų Sveikatai
Stresas daro reikšmingą poveikį tiek psichinei, tiek fizinei chirurgų sveikatai. Daugumoje tyrimų fiksuotas aukštas perdegimo sindromo paplitimas, kuris pasireiškia emociniu išsekimu, depersonalizacija, sumažėjusiu pasitenkinimu darbu. Be to, tyrimuose pažymėtas streso poveikis profesinei veiklai: sumažėjęs darbo efektyvumas, padidėjusi klaidų rizika ir noras išeiti iš darbo.
Taip pat skaitykite: Natūralūs būdai atsipalaiduoti
Streso Valdymo Būdai
Nėra vieno magiško sprendimo, tačiau derinant kelias praktikas galima pasiekti puikių rezultatų. Svarbiausia - nuoseklumas ir noras keisti kasdienius įpročius.
Trumpalaikiai Metodai
Trumpalaikiai metodai padeda sumažinti stresą „čia ir dabar“.
- Sąmoningas kvėpavimas. Tai vienas greičiausių būdų nuraminti nervų sistemą. Lėtas, gilus kvėpavimas siunčia signalą smegenims, kad pavojus praėjo, o kūnas gali atsipalaiduoti.
- Fizinis aktyvumas. Judėjimas skatina endorfinų gamybą, gerina miegą ir mažina raumenų įtampą. Raumenų tempimas ir judėjimas atpalaiduoja įtemptus raumenis. Mankštinantis suvartojame hormonų, cukraus ir riebiųjų rūgščių perteklių, išmestą į kraują per stresinę reakciją. Mankštinantis organizmas gamina endorfinus-neuroinhibitorius, kurie slopina stresinę reakciją ir raminančiai veikia.
- Mėgstamos veiklos. Turiningai ilsėkitės, užsiimkite sau malonia veikla.
- Buvimas gamtoje. Kuo daugiau būkite gryname ore, eikite pasivaikščioti - tai padeda nurimti, pasimėgauti tyla, nukreipti mintis nuo kasdieninių rūpesčių. Buvimas gamtoje veikia raminančiai, atpalaiduojančiai.
Ilgalaikiai Metodai
Ilgalaikis atsparumas stresui kuriamas lėtai ir nuosekliai.
- Kokybiškas miegas. Net ir nesusimąstant, kas žmogaus organizme vyksta miego metu, iš patirties visi žinome, kad gerai išsimiegoję esame pasirengę net ir sunkiausiems darbams. Žmonių miego trukmė yra individuali, manoma, kad miego trukmės poreikis, kaip ir tam tikri miego sutrikimai, yra susijęs su paveldimumu. Klinikos vadovas atskleidžia, kad miegas užima lemiamą vaidmenį imuninės sistemos, medžiagų apykaitos, atminties, mokymosi ir kitų svarbių funkcijų veiklai. O net ir vienos valandos miego trūkumas per parą gali lemti svorio pasikeitimus - nuolat neišsimiegant kokybiškai, kas 20 dienų žmogaus kūno masė gali padidėti 1 kg ir daugiau. Nuovargis mažina streso toleranciją. Ilsėkitės - palaikykite kuo pastovesnį dienos ritmą, netaupykite miego sąskaita, nes jis be galo svarbus tiek psichinės, tiek fizinės sveikatos sergėtojas.
- Sąmoningumo praktikos (mindfulness). Meditacijos, dėmesingo įsisąmoninimo pratimai padeda išmokti stebėti savo mintis, o ne reaguoti į jas automatiškai.
- Socialinis palaikymas. Bendraukite su žmonėmis, kurie jus palaiko - pasidalinkite savo sunkumais su žmonėmis, kurie jus palaiko. Kitų parama leidžia pajausti supratingumą, meilę, suteikia vilties ir nuramina. Mokėkite reikiamu metu paprašyti pagalbos, tai gali būti itin svarbu, susidūrus su sunkumais. Kad ir kaip norėtųsi, kad kiti nuspėtų, kaip jūs jaučiatės, deja, kiti neskaito jūsų minčių, todėl nebijokite kalbėti ir dalintis savo išgyvenimais.
- Laiko planavimas. Aiški dienotvarkė, prioritetų nustatymas ir darbo bei poilsio balansas leidžia jaustis labiau kontroliuojant savo dieną.
- Psichologinis atsparumas. Psichologinis atsparumas reiškia gebėjimą prisitaikyti, išlaikyti emocinį balansą net sudėtingose situacijose ir greičiau atsistatyti po iššūkių. Svarbu suprasti, kad atsparumas nėra įgimtas - jis ugdomas. Kiekvienas žmogus gali išmokti valdyti stresą, jei pasiryžta investuoti į savo emocinę sveikatą.
- Reguliari ir subalansuota mityba. Subalansuota ir reguliari mityba lemia harmoningą organizmo augimą, fizinį ir protinį brendimą, gebėjimą mokytis, produktyviai dirbti. Vyresnio amžiaus žmonėms netinkama mityba lemia įvairių lėtinių neinfekcinių ligų vystymąsi. Yra tam tikrų rekomendacijų, kuriomis patariama vadovautis visiems - nevalgyti prieš miegą, didžiąją maisto raciono dalį suvartoti pirmoje dienos pusėje ir pan., tačiau siekiant maksimalaus teisingos mitybos poveikio be specialistų pagalbos eksperimentuoti rizikinga.
- Atsipalaidavimo technikos. Išmokite atsipalaiduoti. Galima išmokti ir efektyviai taikyti įvairias atsipalaidavimo technikas, kaip autogeninė treniruotė, progresuojanti raumenų relaksacija, kvėpavimo pratimai, joga, meditacija. Vaizduotė taip pat gali padėti atsipalaiduoti, jos pagalba gali būti įsivaizduojami ramūs, atsipalaidavimą suteikiantys vaizdai. Taip pat matytos vietos, kuriose jautėtės saugūs, ramūs ar jūsų pačių susikurtos raminančios vietos.
- Kasdieniai ritualai. Kasdienėje rutinoje naudinga turėti kelias „emocinės higienos“ taisykles, kurios padeda užkirsti kelią stresui. Tai gali būti ryto ritualai, trumpi vakariniai pasivaikščiojimai, kelios minutės tylos ar atviras pokalbis su artimu žmogumi.
- Ribų nustatymas. Taip pat verta stebėti savo ribas. Žmonės dažnai jaučia stresą dėl to, kad prisiima per daug atsakomybės ar jaučia pareigą visiems padėti.
- Situacijos vertinimas iš šalies. Pamėginkite į situaciją pažvelgti iš šalies. Neužmirškite, kad vienas iš svarbių faktorių, dėl kurio vienas ar kitas įvykis gali tapti stresoriumi, yra situacijos vertinimas, t.y. kaip vertinate susidariusią situaciją. Jei ji atrodo negatyvi, kelianti grėsmę savęs vertinimui, saugumui, tai sukels stresą, tačiau situaciją vertinant kitaip, stresas gali sumažėti.
- Rutinos formavimas. Kasdien tuo pačiu metu išeikite ilgesniam pasivaikščiojimui. Tris mėnesius pasivaikščiojimus kartojant kiekvieną dieną, atsiras įprotis, rutina.
Kokybiškas Poilsis
Siekiant, kad patiriamas stresas nesukeltų nepageidaujamo poveikio sveikatai, reikalingas kokybiškas poilsis. Laisvalaikiu patartina kardinaliai pakeisti kasdieninę veiklą. Pavyzdžiui, jeigu darbo dienomis daugiau sėdite prie stalo, tai savaitgaliais stenkitės kuo daugiau judėti, būti gamtoje.
Pusiausvyros Išlaikymas
Sakoma, kad stresas yra natūralus dalykas, skatinantis veiklumą ir tobulėjimą, tačiau per didelis stresas iššaukia ligas ir skatina nepasitikėjimą. Taigi, iššūkis - kaip gi išlaikyti pusiausvyrą? Pasak psichologės, į stresą galime pažvelgti tiek iš teigiamos, tiek iš neigiamos pusės. Įvairūs tyrimai rodo, kad optimalus stresas gali turėti teigiamą poveikį. Tokiu atveju jis, kaip ir vidutinio stiprumo emocinis susijaudinimas, stimuliuoja ir skatina siekti geresnių rezultatų, net turi teigiamą poveikį imuniteto stiprinimui. Tam tikra įtampa, aktyvumas gali būti stipri varomoji jėga, skatinanti judėti pirmyn. Žvelgiant iš kitos pusės - organizmo resursai riboti. Jo mobilizacija galima tik tam tikrą laiką ir vėliau ateina nuovargis. Dėl šios priežasties ilgalaikis stresas yra pavojingas tiek fizinei, tiek psichinei žmogaus sveikatai. Pavyzdžiui, jei mašinoje baigiasi kuras ir užsidega apie tai informuojanti lemputė, mums nekyla klausimų, kokių veiksmų imtis. Visgi į savo išsekusius resursus retai kada kreipiame dėmesį ir toks mūsų organizmo poreikių ignoravimas priveda prie sunkumų.
Taip pat skaitykite: Streso mažinimo vadovas
tags: #stresa #skatinantys #veiksniai