Didžioji depresija ir vėlesnės politinės bei socialinės transformacijos turėjo didelę įtaką visam pasauliui, įskaitant ir Kubą. Šiame straipsnyje nagrinėsime šių įvykių kontekstą, remdamiesi istorinėmis įžvalgomis ir žurnalisto, rašytojo Algimanto Čekuolio asmeninėmis patirtimis.
Kuba Prieš Revoliuciją: Socialinė Nelygybė ir Susižavėjimas Vakarais
Kubos istorija yra glaudžiai susijusi su jos kolonijine praeitimi, kuri lėmė oligarchinės sistemos įsigalėjimą. Net ir panaikinus vergovę, turtas buvo sukoncentruotas labai mažos visuomenės dalies rankose, o didžioji dauguma gyveno skurde. VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto doktorantė ir Lotynų Amerikos studijų ekspertė Ieva Giedraitytė pabrėžė didžiulę atskirtį visuomenėje, kur labai mažai žmonių turėjo labai daug, o labai daug - nieko.
Be to, Kubos visuomenė buvo paveikta susižavėjimo Vakarais, ypač Europa ir vėliau JAV. Buvo paplitęs įsivaizdavimas, kad kubiečiai yra antrarūšiai, kuriuos reikia „balinti“ ir „šviesti“. Tai buvo būdinga visai Lotynų Amerikai.
Kubos aukštuomenę sukrėtė vergų sukilimas Haityje, kur sukilę vergai žiauriai susidorojo su savo šeimininkais. Ši baimė lėmė didžiulę salos militarizaciją, todėl Kuba tapo paskutine Ispanijos kolonija, išsilaisvinusia iš kolonijos pančių. Tuo tarpu Kubos aukštuomenė mėgavosi pasakiška prabanga.
Nacionalizmo Kilimas ir Didžiosios Depresijos Įtaka
XIX amžiuje nepasitenkinimas esama situacija įkvėpė Lotynų Amerikos nacionalizmo kryptį. Atsirado vidurinioji klasė, kuri reikalavo perskirstyti turtą ir nebenorėjo būti kultūriškai kompleksuota. Šiam judėjimui ugnies įpūtė prasidėjusi Didžioji depresija ir JAV neoimperialistinė politika visoje Centrinėje Amerikoje.
Taip pat skaitykite: Lietuvos ekonomika Didžiosios Depresijos metu
JAV valdė didžiąją dalį Karibų regiono gamybos ir turto nuosavybės prasme. JAV ne kartą įsiveržė į Karibų jūros baseino valstybes, dažniausiai skoloms išieškoti ar savo interesams ginti.
Algimanto Čekuolio Patirtys Kuboje
Žurnalistas ir rašytojas Algimantas Čekuolis atsitiktinai pateko į Kubą, kai jo žvejybinis traleris gavo įsakymą pristatyti žuvį į salą. Ten jis gavo papildomą užsakymą - apmokyti 16 kubiečių praktikantų žvejoti. A. Čekuolis pramoko ispaniškai ir susipažino su vietos gyvenimu.
Jis prisiminė, kad Havanoje buvo dvi dalys: dangoraižių centras, pastatytas amerikietiškų firmų už pinigus, uždirbtus iš lošimo namų, viešnamių ir prekybos centrų užsieniečiams, ir priemiesčiai su prastais namais. Kuba tuo metu buvo laisvė turinčiam pinigus, o turizmas buvo milžiniškas iš Amerikos.
Fulgencijaus Batistos Diktatūra ir Fidelio Castro Kilimas
Prie didžiulio neteisybės jausmo visuomenėje prisidėjo prezidento, o vėliau diktatoriumi tapusio armijos seržanto Fulgencijaus Batistos diktatūra. Pradžioje demokratiškai išrinktas, F. Batista užkonservavo socialiai nejautrią ir neteisingą sistemą, sutvirtino savo ryšius su turtingaisiais ir užmezgė glaudžius santykius su JAV.
F. Batistos režimas buvo korumpuotas, pažeidinėjo žmogaus teises ir vykdė politinius susidorojimus. Visa tai sukėlė įtampą ir atsirado jaunų, kairiųjų studentų su nacionalizmo idėjomis grupė, vadovaujama Fidelio Castro.
Taip pat skaitykite: Apie Didžiąją Depresiją ir Antrąjį Pasaulinį Karą
A. Čekuolis apibūdino F. Castro kaip itin daug kalbantį ir kitiems pasireikšti neduodantį lyderį. 1953 m. liepos 26 d. grupė menkai ginkluotų studentų šturmavo kariuomenės barakus Santiago de Cuba mieste. Šis įvykis, žinomas kaip Moncada barakų šturmas, baigėsi fiasko, tačiau tapo svarbiu simboliu.
F. Castro buvo suimtas, bet vėliau paleistas dėl tarptautinio spaudimo. Jis pabėgo į Meksiką, bet pažadėjo sugrįžti.
Revoliucija ir Santykiai su JAV
1956 m. lapkričio 25 d. F. Castro su 81 kovotoju išplaukė iš Meksikos atgal į Kubą. Po susirėmimų su F. Batistos kariais, jam pavyko pabėgti į kalnus, kur jis sulaukė vietos gyventojų paramos.
Nepaisant F. Batistos pastangų, sukilėliai auginosi savo gretas ir rengė pasalūniškus išpuolius. Korupcija lėmė apgailėtiną Kubos karių parengtį, o F. Batista nusprendė bėgti į Dominikos Respubliką.
Po revoliucijos F. Castro ėmėsi turto nacionalizacijos ir žemės reformos, o tai komplikavo santykius su JAV. JAV priešiškumas išaugo, nes F. Castro režimas priėmė pagalbą iš SSRS.
Taip pat skaitykite: Ekonomikos krizė
Kiaulių Įlankos Invazija ir Šaltojo Karo Įtaka
1961 m. balandį įvyko Kiaulių įlankos invazija, kuri visam laikui sugadino JAV ir Kubos santykius. JAV rėmė perversmininkus, tačiau operacija baigėsi fiasko, o F. Castro asmeniškai ėmėsi vadovauti gynybai.
Po šio įvykio F. Castro paskelbė, kad Kuba yra socialistinė valstybė. Šaltojo karo situacija įsprausdavo trečiąsias šalis į labai aiškius rėmus, todėl F. Castro pasirinko palaikyti SSRS.
tags: #didzioji #amerikos #depresija #algimantas #cekuolis