Šizofrenija - tai lėtinis psichikos sutrikimas, kuris paveikia asmens mąstymą, jausmus, suvokimą ir elgesį. Ši liga gali smarkiai paveikti kasdienį gyvenimą, socialinius santykius ir gebėjimą atlikti įprastas veiklas. Nors šizofrenija yra sudėtinga ir ilgalaikė liga, tinkama priežiūra ir gydymas gali padėti sergantiesiems valdyti simptomus, pagerinti gyvenimo kokybę ir integruotis į visuomenę.
Šizofrenijos Apibrėžimas ir Paplitimas
Šizofrenijos apibrėžimas - tai sudėtinga, lėtinė psichikos liga, kuri pažeidžia jausmų, mąstymo, suvokimo bei valios sferas. Šizofrenija pasaulyje serga apie 1% žmonių. Manoma, kad šizofrenija tai nėra viena psichikos liga, o visa psichinių ligų ir sutrikimų grupė. Todėl kalbama apie šizofrenijos spektro sutrikimus.
Lietuvoje šizofrenija serga apie 0,6 proc. gyventojų, o pasaulyje - apie 1 proc. Šizofrenija dažniausiai pasireiškia jaunystėje arba suaugusiojo amžiaus pradžioje. Vyrams dažniausiai pradžia yra 15-25 metų amžiuje, moterims - 25-35 metų amžiuje.
Šizofrenijos Priežastys ir Rizikos Veiksniai
Šizofrenijos priežastys nėra visiškai aiškios, tačiau manoma, kad ligos išsivystymui įtakos turi genetiniai, biologiniai ir aplinkos veiksniai. Jei vienas iš tėvų serga šizofrenija, vaiko rizika susirgti šia liga yra apie 10 proc., palyginti su 1 proc. rizika bendroje populiacijoje. Jei abu tėvai serga šizofrenija, rizika padidėja iki 40-50 proc. Aplinkos veiksniai, tokie kaip stresas, infekcijos nėštumo metu, narkotikų vartojimas ir socialinis kontekstas, taip pat gali turėti įtakos šizofrenijos vystymuisi.
Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Psichiatrijos klinikos docentas dr. A. Germanavičius teigia, kad šizofrenija pasireiškia jauno amžiaus žmonėms. Ligos simptomai sergantiesiems sukelia stresą ir kančią. Aplinkinių požiūris į šią ligą ir stereotipai apie sergančiuosius apsunkina jų galimybes adaptuotis visuomenėje. Tačiau psichiatras tvirtina, kad daugelis sergančiųjų šizofrenija gali surasti savo nišą darbo rinkoje ir gyventi kokybišką gyvenimą.
Taip pat skaitykite: Vaikų ligos ir psichologija
Šveicarų psichiatras Eugenas Bleuleris apibūdino šią ligą kaip lėtinį, ilgalaikį jaunų žmonių susirgimą, kuris pasireiškia kliedesiais, atitolimu nuo realybės. Taip pat labai ryškūs būna mąstymo sutrikimai, daromos klaidingos išvados apie supančią realybę ir apie patį save. Tai gali būti susiję su, pavyzdžiui, įsivaizdavimu, kad kiti žmonės nori pakenkti arba kad kiti žmonės persekioja, nuodija arba kokiomis nors bangomis žaloja, daro kitokį neigiamą poveikį kūnui arba psichikai.
Šizofrenijos metu pasireiškia haliucinacijos. Neretai jos pasireiškia klausos srityje. Gali būti regos arba uoslės haliucinacijos. Taip pat kartais pasireiškia ir įvairiais kūno pojūčiais: kaip elektros pojūčiais arba kitokiais, dažniausiai labai nemaloniais jutimais. Pacientus visi tie simptomai vargina, sukelia stresą, kančią. Labai pablogėja tų žmonių veikla. Dar ši liga pasireiškia ir tuo, kad žmogus patiria keistas mintis arba pojūčius, kai atrodo, kad jo mintys yra atviros. Atrodo, tarsi kiti žmonės gali skaityti jo mintis arba kad mintys yra transliuojamos. Sergant šizofrenija pasireiškia vadinamieji aido fenomenai, kai žmogus pradeda girdėti savo ataidintį balsą. Kartais gali pasireikšti komentuojančios klausos haliucinacijos: balsai komentuoja žmogaus elgesį, kartais atrodo, kad komentuoja jo mintis. Šizofrenija dar pasireiškia tuo, kad atsiranda emocijų atsiskyrimas nuo mąstymo. Emocijos tampa lėkštos, neadekvačios.
Kiekvienas sveikas žmogus gali išgyventi tiek džiaugsmą, tiek liūdesį. Ir tose situacijose atitinkamai mūsų mintys ir mūsų jausmai yra susiję. Tai reiškia, kad mes, mąstydami apie liūdesį keliančias situacijas, jaučiame ir atitinkamas emocijas. Šizofrenijos metu žmogus nebeturi to emocinio ryšio su savo mąstymu. Dėl to kartais visiškai neadekvačiai reaguoja į, pavyzdžiui, artimų žmonių mirtį. Jie tarsi dėl to neišgyvena, tarsi nėra emocinio pajautimo, ką tas įvykis sukėlė. Apskritai žmonės, sergantys šizofrenija, yra labai pažeidžiami. Ir jų pažeidžiamumas yra iš dalies susijęs su tuo, kad dalis jų yra patyrę prievartą vaikystėje, dalis jų prievartą patiria jau ligos metu. Dažniausiai jie tampa įvairių situacijų aukomis. Dėl to tas emocinis atsakas kartais būna sutrikęs ne dėl pačios ligos, o dėl to, kad jie dar yra ir prievartos aukos.
Šia liga suserga jauno amžiaus žmonės. Dažniausiai liga pasireiškia tarp 16 ir 25 metų amžiaus, tuo metu būna pirmas psichozės epizodas. Šio epizodo metu sutrinka mokymasis, pasidaro sunku išlaikyti dėmesį, atlikti matematikos uždavinius, kalbos uždavinius, kur reikalingas loginis mąstymas, kur reikia padaryti abstrakčias išvadas arba apibendrinimus. Sutrinka šių žmonių bendravimas su bendraklasiais, draugais, jie atitolsta. Ilgainiui, jeigu tokie žmonės „iškrenta“ iš įprastinio mokslo, jiems sunku grįžti atgal į mokyklą ar universitetą. Ir dėl to ši liga dar labiau pasunkėja. Liga paprastai ženkliai sumažėja, jeigu žmogus išgyvena iki 50-60 metų ir paprastai tokio amžiaus žmonių grupėje simptomai yra mažai išreikšti. Šia liga anksčiau suserga vyrai. Jų pirmas psichozės epizodas yra tarp 14 ir 20 metų amžiaus. Moterims ši liga pasireiškia statistiškai vėliau, skirtumas gali būti 3-5 metai. Dėl to pirmą epizodą patyrusiems vyrams daug sunkiau adaptuotis visuomenėje.
Šizofrenija yra daugiafaktorinis susirgimas. Nemažai įtakos turi genetiniai veiksniai. Yra žinoma, kad jeigu vienas iš homozigotinių dvynių serga šia liga, tai tikimybė susirgti kitam dvyniui yra vertinama 50 procentų. Tačiau nėra įrodyta, kad vien genai sąlygoja šios ligos atsiradimą. Įtaką daro ir aplinka, ir auklėjimas vaikystėje, ir kiti veiksniai, tokie kaip gimdymo metu patirta nedidelė galvos smegenų trauma. Taip pat yra virusinės teorijos. Dažniau suserga žiemos metu ir per gripo epidemijas gimę vaikai. Tai siejama su virusine infekcija, kuri pažeidžia galvos smegenis vystymosi laikotarpiu. Taip pat gali paveikti ir psichologiniai veiksniai. Pavyzdžiui, netinkamas bendravimas tarp tėvų ir vaikų. Tai gali paaugliui sąlygoti psichozės atsiradimą. Ypač pavojingas tada amfetamino, kitų narkotikų vartojimas.
Taip pat skaitykite: Iššūkiai ir rekomendacijos: šizofrenija
JAV mokslininkų atliktas tyrimas rodo, kad sergant šizofrenija mirties nuo koronaviruso tikimybė išauga net 2,67 karto! Tai antras po amžiaus didžiausias rizikos veiksnys. Neseniai Niujorke atliktas beveik 7 400 užsikrėtusių asmenų tyrimas atskleidė, kad sergantieji šizofrenija susiduria su kone tris kartus didesne mirties nuo COVID-19 rizika. Panašu, kad ši psichikos liga sumažina atsparumą virusinėms infekcijoms. Tiesa, gali būti, kad stulbinantys tyrimo rezultatai tiesiog atspindi dėl pandemijos atsiradusius sveikatos priežiūros skirtumus. „Tyrimas parodė, kad šizofrenija sergantys žmonės yra labai pažeidžiami“, - teigė Niujorko universiteto Langone Medicinos centro psichiatrė Katlyn Nemani. Ji taip pat pridūrė, kad šie nauji duomenys padės tinkamiau dėlioti vakcinacijos planus ir teikti medicinę pagalbą. Mokslininkai, rašo portalas „Sciencealert“, rėmėsi keturiose Niujorko ligoninėse kovo-gegužės mėnesiais sukauptais duomenimis. Iš viso ištirta 7350 koronaviruso atvejų, tarp kurių buvo ir 75 šizofrenija sergantys asmenys.
Svarbu kiek galima anksčiau pradėti gydymą. Tiek medikamentinį, tiek psicho-socialinį. Net jeigu ir tai nėra šizofrenija, - atsargumas čia gėdos nedaro. Geriau yra visapusiškai išsitirti, imtis profilaktinių priemonių, bet išvengti priepuolio. Nes po kiekvieno stipresnio šizofrenijos priepuolio įvyksta dažniausiai negrįžtami pakitimai galvos smegenyse, po kurių žmogus pasikeičia, atsiranda emocinis šaltumas, blankus afektas, keičiasi žmogaus asmenybė, mąstymas, bendravimas.
Šizofrenijos Simptomai ir Diagnostika
Šizofrenija pasireiškia įvairiais simptomais, kurie gali skirtis priklausomai nuo asmens ir ligos eigos. Simptomai skirstomi į dvi grupes: pozityvieji (haliucinacijos, kliedesiai) ir negatyvieji (blankus ir skurdus afektas, apsileidimas).
- Haliucinacijos: dažniausiai pasitaikantis tipas yra klausos haliucinacijos, kai asmuo girdi balsus, kurių kiti negirdi.
- Kliedesiai: tai klaidingi įsitikinimai, kurie neturi pagrindo realybėje. Pavyzdžiui, persekiojimo kliedesiai, didybės kliedesiai ir kt.
- Mąstymo sutrikimai: šizofrenija gali sutrikdyti asmens gebėjimą aiškiai ir nuosekliai mąstyti. Tai gali pasireikšti nerišlia kalba, sunkumais organizuoti mintis ir priimti sprendimus.
- Emocijų sutrikimai: blausus afektas, apatija, anhedonija (nesugebėjimas patirti malonumo).
- Elgesio sutrikimai: motyvacijos stoka, socialinė izoliacija, sunkumai atlikti kasdienes užduotis.
Šizofrenijai būdingas labai platus spektras simptomų. Daug šių simptomų būna ir kitų psichikos sutrikimų atveju. Sergant šizofrenija keičiasi asmenybė. Kiekvienas ryškesnis priepuolis dažnai negrįžtamai paveikia paciento psichiką.
Šizofrenijai diagnozuoti naudojami standartizuoti diagnostikos kriterijai, tokie kaip TLK-10 (šifrai F20-29) ir DSM-5. Diagnozė nustatoma, kai asmuo patiria būdingų simptomų derinį tam tikrą laikotarpį. Šizofrenijos testas galimas tik specialistui įvertinus ne tik esamų klinikinių simptomų visumą, bet ir vystymąsi laike.
Taip pat skaitykite: Kaip padėti depresuojančiam
Daugelis pastebėję pirmuosius šizofrenijos požymius - viliasi, kad tai dar nėra liga, kad galbūt tai praeis savaime.
Šizofrenijos Gydymas ir Reabilitacija
Šizofrenijos gydymas yra ilgalaikis ir kompleksinis, dažnai trunkantis visą gyvenimą. Yra svarbu kiek galima anksčiau pradėti gydymą. Paprastai derinami keli gydymo metodai: vaistai, psichologinė, psichoterapinė ir socialinė pagalba, reabilitacija.
Šizofrenijos gydymas yra kompleksinis ir apima įvairius metodus, įskaitant:
- Medikamentinį gydymą: pagrindiniai vaistai, skirti šizofrenijos gydymui, yra neuroleptikai: tradiciniai (haloperidolis, cisordinolis, chlorpromazinas ir kt.) ir naujesni atipiniai (klozapinas, risperidonas, olanzapinas, amisulpiridas ir kt). Jie padeda kontroliuoti simptomus, tokius kaip haliucinacijos ir kliedesiai, bei stabilizuoti nuotaiką. Neuroleptikai turi būti vartojami gana ilgai, nes daugelio jų poveikis atsiskleidžia tik per kelias savaites. Todėl ypač pasiteisina praktikoje ilgo veikimo neuroleptikai: Paliperidonas - Xeplionas (tereikia vienos injekcijos per mėnesį), Rispolept Consta (ilgo veikimo Risperidonas), Zuklopentiksolis depo (Cisordinolis) ir kiti. Esant nemaloniems šalutiniams šių vaistų reiškiniams papildomai yra skiriami juos malšinantys vaistai: parkopanas, ciklodolis. Gydyti pradedama nuo mažiausios veiksmingos neuroleptiko dozės. Naujausi tyrimai atskleidė kelis genetinius variantus, susijusius su padidėjusia šizofrenijos rizika. Šie atradimai gali padėti kurti naujus gydymo metodus, skirtus tiksliai pataikyti į šiuos genetinius taikinius.
- Psichoterapiją: priešingu atveju psichologinės intervencijos ar psichoterapija gali tik pabloginti būklę. Tik tinkamai subalansavus medikamentinį gydymą ir kupiravus psichozės reiškinius yra galimas psichoterapinis gydymas. Biopsichosocialinis modelis labiausiai pasiteisino šio susirgimo gydyme. Kognityvinė elgesio terapija (KET) gali padėti pacientams atpažinti ir keisti neigiamas mąstymo schemas, susijusias su jų liga. Psichosocialinės intervencijos gali padėti pacientams mokytis socialinių įgūdžių, geriau tvarkytis su kasdienėmis užduotimis ir išlaikyti darbo vietas.
- Socialinę paramą: grupinė ir šeimos terapija gali būti naudingos, padedant pacientams ir jų artimiesiems geriau suprasti savo ligą ir rasti socialinę paramą. Šeimos nariai turėtų vengti perdėtos paciento kritikos, realistiškiau vertinti paciento galimybes, paremti ir paskatinti pacientą veikti ir bendrauti. Taip pat yra svarbi antrinė profilaktika - tai paūmėjimų vengimas.
- Reabilitaciją: tai apima veiklas, kuomet mokomasi valdyti kasdienines užduotis, ieškoti darbo ir gerinti socialinius įgūdžius. Reabilitacijos programos padeda pacientams integruotis į visuomenę ir gyventi kuo savarankiškiau.
Svarbu paminėti, kad šizofrenijos gydymas yra individualus ir pritaikomas kiekvienam pacientui atsižvelgiant į jo simptomus, poreikius ir gyvenimo aplinkybes.
Sergant šizofrenija svarbu kiek galima daugiau žinoti apie ligą, išmokti atpažinti ligos paūmėjimo požymius, laiku kreiptis pagalbos, laikytis gydytojo paskirto gydymo vaistais, stengtis dirbti, būti užsiėmusiu, tačiau nepervargti, nevengti bendravimo su žmonėmis, kiek įmanoma judėti ir sportuoti. Sergant šiuo sutrikimu svarbu subalansuotai maitintis. Manoma, kad smegenų veiklos tinkamą funkcionavimą skatina žuvies taukuose esančios medžiagos bei B grupės vitaminai.
Pasaulio sveikatos organizacija pabrėžė, kad labai svarbus yra kompleksinis šios ligos valdymas. Yra penki komponentai: biologiniai gydymo metodai, psichoterapinės gydymo priemonės, psichosocialinė reabilitacija, profesinė reabilitacija ir būstas.
Šizoafektinis ir Šizotipinis Sutrikimai
Šizoafektinis sutrikimas turi šizofrenijos (mažiau išreikštų) ir nuotaikos sutrikimų (depresijos, manijos arba bipolinio sutrikimo) simptomų. Pacientai patiria saikingus šizofrenijos simptomus kartu su nuotaikos epizodais. Šizoafektinio ir šizotipinio sutrikimų gydymo metodai dažnai yra panašūs į šizofrenijos gydymą, tačiau gali būti papildomi nuotaikos stabilizatoriais, antidepresantais ar kitais specifiniais vaistais.
Šizotipinis sutrikimas yra asmenybės sutrikimas, kuriam būdingi socialiniai ir tarpasmeniniai sunkumai, ekscentriškas elgesys ir kognityviniai ar suvokimo iškraipymai. Šis sutrikimas dažniausiai nėra toks sunkus kaip šizofrenija.
Gyvenimo Būdo Įtaka Šizofrenijos Rizikai ir Eigai
Nors šizofrenija, šizoafektinis ir šizotipinis sutrikimai dažniausiai turi genetinį komponentą, tam tikri gyvenimo būdo veiksniai gali sumažinti riziką arba atitolinti šių sutrikimų pradžią:
- Sveika mityba: subalansuota mityba, kurioje gausu vaisių, daržovių, riešutų ir sveikų riebalų, gali padėti išlaikyti sveikas smegenis ir sumažinti psichikos sutrikimų riziką.
- Fizinis aktyvumas: reguliari mankšta gali padėti mažinti depresijos ir nerimo simptomus, kurie dažnai lydi šizofreniją.
- Streso valdymas: technologijos, tokios kaip meditacija, joga ir kvėpavimo pratimai, gali padėti sumažinti streso poveikį ir pagerinti bendrą psichikos būklę.
- Socialinė parama: stiprūs socialiniai ryšiai gali padėti sumažinti streso lygį, pagerinti psichinę būklę ir skatinti pasveikimą.
- Miego higiena: Miego kokybė yra svarbi psichikos sveikatai, ypač šizofrenija, šizoafektiniu ir šizotipiniu sutrikimais sergantiems asmenims.
Pasak mokslinių tyrimų, sveikas gyvenimo būdas gali sumažinti šizofrenijos simptomų intensyvumą ir pagerinti pacientų gyvenimo kokybę. Yra įrodymų, kad asmenys, besilaikantys sveiko gyvenimo būdo, dienos režimo ir vengiantys žalingų įpročių, patiria mažesnes neigiamas šizofrenijos pasekmes.
Prevencija ir Ankstyvas Nustatymas
Prevencija ir ankstyvas šizofrenijos, šizoafektinio ir šizotipinio sutrikimų nustatymas gali padėti išvengti jų ilgalaikių pasekmių. Ankstyvieji šizofrenijos požymiai gali būti subtilūs, tačiau juos atpažinus laiku, galima greičiau suteikti reikiamą pagalbą. Vienas iš pirmųjų požymių - socialinės izoliacijos atsiradimas, emocijų pokyčiai, mąstymo sutrikimai ir elgesio pokyčiai.
Mitai ir Tikrovė apie Šizofreniją
Visuomenėje egzistuoja daug mitų apie žmones, sergančius šizofrenija. Pirmiausia yra labai paplitęs mitas, kad šizofrenija yra neišgydoma. Šis mitas nėra teisingas, nes yra žinoma atvejų, kai pacientai pasveiksta savaime, be jokio gydymo. Gydymo veiksmingumo tyrimai, kurie rodo, kiek pacientų pasveiksta, atskleidžia, kad 70 procentų pacientų ilgainiui gali kontroliuoti šitą ligą, padedami artimųjų ar specialistų. Jie gali gyventi tikrai geros kokybės gyvenimą ir būti naudingi visuomenės nariai. Kitas mitas yra tai, kad sergantieji šizofrenija yra pavojingi visuomenei, kad jie yra seksualiniai iškrypėliai ar žudikai maniakai. Tokius mitus sukursto žiniasklaida, kadangi yra aprašomi pavieniai atvejai, kai psichikos ligoniai nužudo ar sužeidžia kitus žmones. Tai sukuria stigmą, sukuria neteisingą požiūrį. Tokių atvejų yra ir Lietuvoje, ir pasaulyje, tačiau jie yra pavieniai. Tačiau visų sergančiųjų šizofrenija atveju yra atvirkščiai - jie dažniau tampa aukomis tų nusikaltėlių, kurie jais pasinaudoja. Dar vienas mitas - kad sergantieji šizofrenija negali dirbti. Tyrimai rodo, kad sudarius tinkamas darbo sąlygas, suteikus profesinės reabilitacijos paslaugas, daugelis sergančiųjų šizofrenija gali surasti savo nišą darbinėje veikloje. Yra žinomi labai sėkmingi profesinės reabilitacijos atvejai, kai pacientai dirba reklamos agentūrose, jie dirba kūrybinį darbą, meninėse įmonėse.
Svarbu suprasti, kad šizofrenija sergantys žmonės gali gyventi visavertį gyvenimą, jei gauna tinkamą gydymą ir paramą.
Šeimos Elgesys ir Parama Sergančiajam
Šeimos elgesys šios ligos valdyme yra labai svarbus. Ar pacientas vartos vaistus, ar nevartos, didžiąja dalimi priklauso nuo šeimos požiūrio ir to, kaip šeima jam padeda tai padaryti. Dalis šeimos narių perdėtai kontroliuoja. Tai irgi nėra tinkamas būdas, nes daliai jaunų žmonių tai sukelia tik pasipriešinimą. Kitas kraštutinumas yra tada, kai šeimos nariai visiškai nesidomi ir vaistų vartojimą palieka paciento nuožiūrai. Tai irgi nėra gerai, kadangi dalis pacientų gali užmiršti išgerti vaistus, nes dažnai ligos metu vystosi įvairūs atminties sutrikimai. Šeimos nariai gali būti pikti, jie gali būti nepakantūs dėl to, kad pacientas elgiasi kitaip, nesilaiko asmens higienos reikalavimų arba nesidomi aplinka, dažnai būna užsidaręs kambaryje, tik žiūri televizorių, yra visiškai apatiškas aplinkiniam pasauliui. Tai sukelia daug įvairių jausmų šeimos nariams. Ir čia dažnai reikia psichologo, socialinio darbuotojo pagalbos. Deja, Lietuvoje ji yra labai mažai prieinama, kadangi psichologų psichikos sveikatos centruose labai trūksta, o socialiniai darbuotojai yra įpareigojami dirbti kitokį darbą, bet ne darbą konkrečiai su pacientais ar jų artimaisiais.
Šeimos nariai turėtų vengti perdėtos paciento kritikos, realistiškiau vertinti paciento galimybes, paremti ir paskatinti pacientą veikti ir bendrauti.
Socialinė Atskirtis ir Integracija
Bandymai įdarbinti žmones, sergančius psichikos sutrikimais, davė pradinį postūmį ir atkreipė visuomenės dėmesį. Buvo padarytos išvados, kad darbdaviai bijo įdarbinti tokius žmones, juos sutapatina su vienu elgesio stereotipu, juos traktuoja kaip pavojingus arba nenuspėjamus, arba nesugebančius prisiimti atsakomybės. Tačiau šviečiant darbdavius buvo įmanoma įdarbinti tokius pacientus ir jie sėkmingai susirado savo darbo vietas. Manau, labai svarbu, kad tokie pacientai nebūtų darbo vietose apmokomi kažkokių profesijų ir tiesiog paleidžiami į taip vadinamą laisvą rinką, o jau laisvos rinkos ekspertai sako, kad laisva rinka atsirinks. Žinoma, kad laisva rinka rinksis sveikuosius. Čia reikalingas būtent visuomenės dėmesys pažeidžiamoms grupėms.
Švietimo programos, kurios buvo vykdytos Didžiojoje Britanijoje, Naujojoje Zelandijoje, Australijoje, Kanadoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, davė gerų rezultatų. Tai reiškia, kad sumažėjo socialinė atskirtis. Tačiau tai buvo pasiekta tokiu būdu, kai pacientai patys pasakojo apie savo patyrimą, dažniausiai neigiamą patirtį su visuomenės nariais. Girdėdami tokią autentišką istoriją visuomenės nariai keisdavo savo nuostatas ir elgesį. Įdomu tai, kad tokia programa savo poveikį daro tik metus. Vėliau tos nuostatos visuomenėje vėl tampa gajos, vėl pradedama stigmatizuoti. Tad išvada yra tokia, kad reikia nuolatinio žmonių švietimo, kuris atkreiptų dėmesį ir teiktų pagalbą asmenims, turintiems psichikos sutrikimų. Kitas dalykas - kitoniškumo priėmimas ir žmonių su negalia integracija turėtų būti skatinama jau nuo mažų dienų: darželiuose, mokyklose šie žmonės turėtų turėti savo vietą.
tags: #sergancio #sizofrenija #reabilitacija