Sveikata yra kompleksinis reiškinys, apimantis fizinę ir emocinę gerovę. Vis labiau pripažįstama, kad emocinė būsena ir streso valdymas tiesiogiai veikia fizinę sveikatą. Gydytojas Gaboras Maté savo knygoje „Kai kūnas sako ne“ atskleidžia, kaip neigiamos emocijos ir stresas veikia sveikatą, teigdamas, kad neišreiškiantys jausmų žmonės yra labiau pažeidžiami lėtinėms ligoms, nes neišreikštos emocijos sukelia vidinį stresą, kuris neigiamai veikia imuninę sistemą ir skatina uždegiminius procesus.
Streso poveikis sveikatai: moksliniai tyrimai
Moksliniai tyrimai rodo ryšį tarp emocijų slopinimo ir vėžio, širdies bei autoimuninių ligų atsiradimo. Pavyzdžiui, tyrimai atskleidė, kad pyktį slopinantys žmonės turi didesnę riziką susirgti vėžiu, o emocinis stresas susijęs su autoimuninių ligų rizika, nes silpnina imuninę sistemą ir skatina uždegiminį atsaką.
Ajovos universiteto mokslininkų tyrimas parodė, kad didelis kortizolio kiekis kraujyje gali lemti trumpalaikės atminties sutrikimus vyresniame amžiuje, nes kortizolis veikia smegenų prefrontalinę žievę, atsakingą už trumpalaikių atsiminimų saugojimą. Todėl stresas kenkia ne tik emocinei būsenai, bet ir gali lemti atminties sutrikimus senatvėje.
Stresas praeityje ir dabar
Mokslininkai teigia, kad senovės ir viduramžių žmonės taip pat jautė stresą, nors jis neužėmė tokios didelės gyvenimo dalies kaip šiandien. Terminas „stresas“ dabartine prasme pradėtas naudoti tik XX amžiaus trečiajame dešimtmetyje. Tačiau kiekviename amžiuje žmonija susidūrė su negandomis, tokiomis kaip karai ir ekonominės krizės, kurios buvo didžiausi streso šaltiniai. Sugriuvus Sovietų Sąjungai, įsivyravo sąlyginė taika, tačiau didesnis uždarbis turėjo savo kainą - didesnius darbo krūvius ir ilgas valandas biuruose.
Britų sveikatos ir saugos vadovybė nurodo dažniausias streso priežastis: darbuotojų nepajėgumą susitvarkyti su keliamais reikalavimais, kontrole, konkurencija, netenkinantį atlyginimą ir palaikymo trūkumą darbo vietoje. Amerikos psichiatrų asociacijos tyrimas atskleidė, kad amerikiečių streso lygis dėl darbo kasmet paauga maždaug trečdaliu.
Taip pat skaitykite: Kaip Įveikti Stresą Mokykloje
Streso pasekmės sveikatai
Streso pasekmės sveikatai gali būti rimtos:
- Raumenų įtampa: nuolatinis stresas sukelia raumenų įtampą, kuri gali sukelti galvos skausmus.
- Kvėpavimo sutrikimai: stresas gali sukelti dusulį arba per greitą kvėpavimą, ypač sergantiems lėtinėmis kvėpavimo ligomis.
- Širdies ir kraujagyslių problemos: ilgalaikis stresas gali sukelti hipertenziją ir padidinti miokardo infarkto bei insulto riziką.
- Žalingi įpročiai: dėl streso žmonės dažniau griebiasi alkoholio, tabako ir kitų žalingų įpročių.
- Psichikos sveikatos problemos: nuolatinis stresas gali sukelti depresiją, nerimo sutrikimus ir miego sutrikimus.
Clemsono universiteto mokslininkai skaičiuoja, kad 90 proc. apsilankymų pas gydytoją lemia stresas.
Kaip kovoti su stresu?
JAV ligų kontrolės ir prevencijos centras rekomenduoja peržiūrėti savo gyvenimo būdą, valgyti sveiką, subalansuotą maistą. Jungtinės Karalystės Psichikos sveikatos fondas skatina mažinti alkoholio ir tabako vartojimą bei pabrėžia fizinio aktyvumo svarbą. Taip pat rekomenduojama vartoti magnį, vitaminą D, vitaminus B ir ašvagandą.
Stresas dažnai daro įtaką miego kokybei ir trukmei. Miego trūkumas gali smarkiai paveikti fizinę ir psichinę sveikatą. Ligų kontrolės ir prevencijos centrų (CDC) duomenimis, 35,2 proc. JAV suaugusiųjų kiekvieną naktį miega mažiau nei 7 valandas, o tai gali sukelti nutukimą, širdies ligas, diabetą, insultą, depresiją, artritą ir inkstų ligas.
Žmonėms streso metu autonominė nervų sistema (ANS) išskiria hormonus, tokius kaip adrenalinas ir kortizolis. Kaip ilgalaikis stresas įtakoja organizmą? Normalu jausti stresą retkarčiais, tačiau dėl lėtinio streso jautimo nervų sistema ilgainiui gali pradėti išlaikyti padidėjusią susijaudinimo būseną. Vienas iš streso padarinių yra miego trūkumas. Dažnas buvimas padidėjusio jautrumo būsenoje gali prailginti užmigimo laiką ir sukelti greitas, nerimastingas mintis naktį. Remiantis Nacionalinio miego fondo apklausa, 43 procentai 13-64 metų amžiaus žmonių bent kartą per pastarąjį mėnesį pranešė, kad naktį buvo atsibudę dėl streso.
Taip pat skaitykite: Kaip kovoti su stresu
Streso mažinimas geresnei miego kokybei
Sumažindami streso lygį vakare prieš miegą, daugelis žmonių galėtų pagerinti miego trukmę ir kokybę. Žemiau pateikti gyvenimo būdo pokyčiai gali padėti sumažinti stresą:
- Sąmoningumo meditacija („Mindfulness”)
- Fizinis aktyvumas
- Sveika mityba
- Kofeino ir alkoholio vartojimo mažinimas
- Poilsis po intensyvių darbų
- Draugų ir šeimos palaikymas
Būtina nustatyti streso šaltinį, kuris dažnai susijęs su darbu ar santykiais. Nors šias problemas sunku nustatyti ir reikia laiko jas išspręsti, streso šaltinio pašalinimas yra būtinas norint tobulėti.
Eritrocitų nusėdimo greitis (ENG) ir stresas
Eritrocitų nusėdimo greitis (ENG) yra laboratorinis kraujo tyrimas, naudojamas uždegiminių procesų, infekcijų, autoimuninių ligų ar onkologinių būklių diagnostikai bei stebėsenai. ENG tyrimas matuoja greitį, kuriuo raudonieji kraujo kūneliai (eritrocitai) nusėda kraujo mėgintuvėlyje per nustatytą laikotarpį. Padidėjęs ENG lygis gali rodyti uždegimo buvimą, tačiau neparodo tikslios priežasties.
Nuolatinis stresas yra viena iš dažniausių susirgimų priežasčių. Chroniškas, nuolat patiriamas stresas yra dar vienas svarbus veiksnys, sukeliantis uždegimines ir kitas ligas. Stresas gali sukelti uždegimą organizme, o tai gali turėti įtakos ENG rodikliams. Todėl, norint tiksliai interpretuoti ENG rezultatus, būtina atsižvelgti į paciento klinikinę būklę, anamnezę ir kitus tyrimų duomenis.
Kas gali sukelti uždegimą organizme?
Uždegimą organizme gali sukelti įvairūs veiksniai, įskaitant:
Taip pat skaitykite: Streso įtaka limfmazgiams
- Prasta mityba
- Viršsvoris
- Padidėjęs estrogenų kiekis
- Dantų ir dantenų infekcijos
- Stresas
Kaip sužinoti, ar turite uždegimą?
Siekiant nustatyti uždegimą organizme, gali būti naudojami keli skirtingi laboratoriniai tyrimai:
- C reaktyviojo baltymo (CRB) kiekis
- Eritrocitų nusėdimo greitis (ENG)
- Baltųjų kraujo ląstelių (leukocitų) skaičius
- Albumino kiekis
Kaip pasiruošti ENG tyrimui?
Prieš atliekant kraujo tyrimus rekomenduojama nieko nevalgyti 8-12 val. Likus 1-2 dienom iki tyrimo, patariama mažiau valgyti riebaus ir kepto maisto, nevartoti alkoholio. Prieš atliekant kraujo tyrimą rekomenduojama vengti fizinio krūvio (nesportuoti) ir streso.
Ką kasdien valgyti ar vengti, norint išvengti uždegimo?
Norint išvengti uždegimo, rekomenduojama:
- Atsisakyti mitybos, kuri sukelia alergijas ir/ar skatina uždegimus
- Vengti rafinuoto cukraus, baltų miltų gaminių, saldumynų, rafinuotų angliavandenių
- Riboti pasterizuoto pieno, mėsos produktų ir glitimo turinčių gaminių vartojimą
- Vengti rafinuotų aliejų, kuriuose dominuoja omega-6 riebalinės rūgštys
- Riboti solanino turinčių daržovių vartojimą
Amžius ir stresas
Ryšys tarp amžiaus ir streso yra sudėtingas ir daugialypis. Tyrimai rodo, kad streso lygis gali didėti su amžiumi, ypač tiems, kurie turi sveikatos problemų. Vyresnio amžiaus žmonės dažnai susiduria su unikaliais iššūkiais, tokiais kaip artimųjų praradimas, išėjimas į pensiją ir sveikatos pablogėjimas, o tai gali padidinti jų streso lygį. Jaunesni suaugusieji dažnai susiduria su karjeros spaudimu, švietimo poreikiais ir socialiniais santykiais.
Atsparumas vaidina lemiamą vaidmenį sprendžiant, kaip įvairaus amžiaus asmenys reaguoja į stresą. Vyresnio amžiaus žmonės dažnai pasižymi didesniu atsparumu dėl sukauptos gyvenimo patirties, o tai gali paskatinti veiksmingesnes įveikos strategijas.
Naujausi atradimai rodo, kad lėtinis stresas gali turėti fiziologinį poveikį, kuris gali paspartinti biologinį senėjimą. Stresas buvo siejamas su uždegimu ir ląstelių pažeidimu, dėl kurio gali padidėti biologinis amžius.
Politinė įtampa ir stresas
Karas ir geopolitinė situacija neigiamai veikia 42 proc. gyventojų, su darbu susijusios problemos - 19 proc., o politinė įtampa - net 18 proc. respondentų. Politinė įtampa ypač veikia 56 metų ir vyresnius, aukštąjį išsilavinimą turinčius asmenis.
Lėtinis nuovargis
Apklausos duomenys atskleidžia, kad žmonės gyvena informacinio ir emocinio triukšmo aplinkoje, kur neapibrėžtumas tampa kasdienybės norma. Visuomenės emocinis fonas tampa vis labiau įtemptas, o stresas įgauna nuolatinio, lėtinio pobūdžio bruožus.
Kumuliacinis stresas ir širdies ir kraujagyslių ligos (ŠKL)
Kumuliacinis stresas - tai psichologinių, fizinių, aplinkos ar cheminių stimulų per laiką sukelta protinė įtampa ar psichologinis atsakas, kuris lemia vadinamąjį psichologinį nusidėvėjimą, turintį įtakos ligų išsivystymui. Remiantis tyrimų duomenimis, stresoriai ir elgesio modeliai gali būti svarbūs veiksniai širdies ir kraujagyslių ligų (ŠKL) baigtims.
Tyrimai rodo, kad stresas, susijęs su darbu, finansais, įvykiais namie ir gyvenime, perpus ūminio miokardo infarkto (MI) riziką. Kitame tyrime, kuriame dalyvavo slaugytojomis dirbančios moterys, nustatyta, kad tarp 49 978 moterų, patyrusių traumą ir potrauminio streso sindromo simptomus ŠKL rizika buvo 60 proc. didesnė.
Moterų sveikatos tyrimas
Šiuo metu vykdomas moterų sveikatos tyrimas, kurio pirmasis etapas - duomenų surinkimas naudojant klausimyną, padedantį įvertinti kumuliacinio psichologinio streso poveikį vidutinio ir vyresnio amžiaus moterų ŠKL rizikai. Tyrimo tikslai:
- Nustatyti, ar kumuliacinis stresas yra susijęs su svorio prieaugiu, 2 tipo cukrinio diabeto išsivystymu ir hipertenzija.
- Išsiaiškinti, kokį poveikį turi specifiniai ir kumuliaciniai psichologiniai stresoriai ŠKL išsivystymo rizikai.
Tyrimo rezultatai parodė, kad tiriamosios, kurios pranešė apie didesnį patiriamo streso lygį, buvo jaunesnės, afroamerikietės, dažniau išsiskyrusios ar nutraukusios ilgalaikius santykius, rečiau - našlės. Galimi ŠKL rizikos veiksniai, tokie kaip nutukimas, 2 tipo cukrinis diabetas, rūkymas, depresija ir nerimas, buvo labiau paplitę tarp tų tiriamųjų, kurios patyrė didelį stresą.
tags: #stresas #ir #amzius #prognozuoja #sveikata