Vasara atsuko nugarą, o didesnį atsipalaidavimą keičia rudeniški rūpesčiai. Vis dažniau pasirodo ir stresas - mokykloje, universitete, darbe, net namų rutinoje. Vargu ar nuo to streso visiškai apsisaugosime, tačiau galime išmokti jį valdyti. Šiame straipsnyje aptariame streso poveikį įvairioms organizmo sistemoms ir pateikiame veiksmingas įveikos strategijas, ypač svarbias mediko veikloje.
Streso Apibrėžimas ir Poveikis
Stresas - tai biologinės, psichologinės, socialinės kilmės reiškinys, apibūdinamas kaip spaudimas, įtampa. Tai būsena, kylanti dėl įvairių ekstremalių poveikių. Klasikinės streso teorijos kūrėjas Selye (1956) teigia, kad stresas nėra vien tik negatyvus reiškinys. Tai būtina gyvų organizmų funkcionavimo sąlyga. Streso neįmanoma išvengti, jį lemia daugelis socialinės aplinkos veiksnių: visuomenės raida, politika, ekonomika.
Tačiau stresas žalingas, kai viršija asmens turimus išteklius. Tai sekina organizmą, ypač nervų sistemą, sukelia psichosomatinių ligų. Moksliniai tyrimai rodo, kad skirtingų Europos šalių socialinės srities specialistai stresą išgyvena palyginti stipriai.
Streso Poveikis Virškinimo Sistemai
Ar kada jautėte, jog nuo streso ar įtampos imsite ir kažkuo paspringsite? Kažkokiu gumulu gerklėje? Arba kad kažkas „suka žarnas“? Jei taip, tada puikiai suprantate, jog stresas veikia virškinimo sistemą ir kiekvieną jos dalį atskirai. Garsusis vokiečių rašytojas ir filosofas Gėtė netgi buvo įsitikinęs, kad žarnynas - ta vieta, kur gimsta žmogaus emocijos. Šių laikų medicinos žinios viską leidžia suvokti kiek kitaip, tačiau emocijų poveikis virškinimo sistemai tikrai nenuginčijamas.
Virškinimas yra kontroliuojamas kone nuosavos, enterinės, nervų sistemos. Tai sistema, sudaryta iš milijonų nervų, sujungiančių virškinimą su centrine nervų sistema. Kai streso metu įsijungia vadinamasis „bėk arba kovok“ organizmo atsakas centrinėje nervų sistemoje, virškinimas gali tiesiog sulėtėti, apstoti. Mat centrinė nervų sistema slopina kraujo tekėjimą virškinimo sistemoje, virškinimo sistemos dalių raumenų susitraukimus bei sumažina sekrecinių liaukų, būtinų virškinimui, veiklą. Anot Niujorko (JAV) medicinos profesoriaus, gastroenterologo Kennetho Kocho, stresas netgi gali sukelti uždegimą virškinamajame trakte ir žmogų padaryti labiau prieinamą pačioms įvairiausioms infekcijoms.
Taip pat skaitykite: Streso situacijos mediko veikloje
Dar daugiau, stresas gali sukelti stemplės spazmus, padidinti rūgšties kiekį skrandyje ir tokiu būdu kuriam laikui sukelti visišką nevirškinimą. Nors pats stresas gal ir nesukels skrandžio opų, celiakinės ligos, uždegiminės žarnyno ligos, dirgliosios žarnos sindromo atsiradimo, bet gali paūminti ir pabloginti šias virškinamojo trakto sistemos ligas, būkles. O jei kalbėtume apie žarnyną, streso metu sumažėja maisto medžiagų absorbcija, sulėtėja oksigenacija žarnose, lėtėja ir metabolizmas, sutrinka skysčių apykaita, atsiranda viduriavimas arba vidurių užkietėjimas.
Streso Poveikis Nervų Sistemai
Mūsų nervų sistema sudaryta iš kelių dalių: centrinės ir periferinės. Centrinę nervų sistemą sudaro galvos ir nugaros smegenys. Periferinę - autonominė (arba vegetacinė) ir somatinė nervų sistemos. O štai autonominę nervų sistemos dalį dar galima suskirstyti į simpatinę ir parasimpatinę dalis. Simpatinė nervų sistemos dalis atsakingą už „bėk arba kovok“ efektą streso metu. Ir kartu atsakinga už daugelį procesų, kurie mums pasireiškia esant įtampai, nerimui, nervinantis. Ir šie procesai vyksta be jokio sąmoningo žmogaus įsikišimo, automatiškai.
Taip nutinka todėl, jog išsiskiria streso hormonai kortizolis bei adrenalinas ir noradrenalinas, kurie susiję su pokyčiais virškinimo sistemoje, širdies veikloje, kitose organizmo sistemose. Taigi ryškiausiai streso poveikį nervų sistemai galime pamatyti per nervų sistemos poveikį kitoms organų sistemoms. Pavyzdžiui, pakinta balsas, pradedame stipriai prakaituoti, padažnėja širdies susitraukimų dažnis, išraustame, atsiranda staigus noras šlapintis.
Kai stresą sukėlę veiksniai išnyksta, darbo imasi parasimpatinė nervų sistema. Ji nuramina organizmą, sulėtina širdies plakimą, sureguliuoja gliukozės kiekį kraujyje. Kad mūsų organizmas palaikytų pusiausvyrą, homeostazę, parasimpatinė ir simpatinė sistema turi veikti darniai. Deja, esant ilgalaikiam, lėtiniam stresui, simpatinė nervų sistemos dalis veikia stipriau ir ilgiau.
Streso Poveikis Kvėpavimo Sistemai
Streso poveikis kvėpavimo sistemai ypač svarbus turintiems kvėpavimo sistemos sutrikimų: astmatikams, sergantiesiems plaučių ligomis, pavyzdžiui, emfizema. Kai kuriais atvejais stresas netgi gali sukelti astmos priepuolį, paūminti kurią nors kvėpavimo takų būklę. Jei jaučiate, jog streso metu kvėpuojate per greitai (vyksta hiperventiliacija), turite kaip įmanoma labiau susikoncentruoti į kvėpavimą ir kvėpuoti giliau. Dargi ir dėl to, kad neištiktų panikos priepuolis. Esant lėtiniam stresui, galimi tokie kvėpavimo sistemos pokyčiai, kaip susirgimas astma, sunkumas kvėpuoti, netgi viršutinių kvėpavimo takų infekcijos. Trumpalaikis poveikis pasireiškia greitu, paviršiniu kvėpavimu, padidėjusiu deguonies pernešimu į raumenis.
Taip pat skaitykite: Kaip Įveikti Stresą Mokykloje
Streso Poveikis Širdies ir Kraujagyslių Sistemai
Širdies ir kraujagyslių sistema aprūpina organizmą ir įvairias jo dalis deguonimi. Trumpalaikis stresas sukelia širdies susitraukimų dažnio padidėjimą, stipresnius pačius susitraukimus. Taip nutinka dėl streso hormonų adrenalino, noradrenalino ir kortizolio poveikio. Kraujagyslėmis, kuriomis kraujas teka į didžiuosius raumenis, pradeda tekėti didesnis kraujo kiekis, didėja spaudimas į kraujagyslių sieneles, padidėja ir kraujo spaudimas. Pasibaigus trumpalaikiam stresui, visi šie procesai po truputį normalizuojasi.
Ilgalaikis, lėtinis stresas gali sukelti ilgalaikių širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimų. Ilgam padidėja širdies susitraukimų dažnis, nuolat palaikomas didesnis streso hormonų kiekis kraujyje. Gali atsirasti aukštas kraujospūdis, išsivysto hipertenzija, didėja širdies smūgio ir insulto rizika. Tikėtina, jog šioje sistemoje pradės vystytis uždegiminiai procesai, ypač vainikinėse arterijose. Padidės cholesterolio kiekis kraujyje, vėlgi išaugs infarktų, insultų rizika.
Streso Poveikis Raumenims
Kai mes esame apimti streso, raumenys ima ir įsitempia. Tai - organizmo refleksas ir natūrali apsauga nuo skausmo, sužeidimų. Tai, kaip ir daugelis kitų poveikių organų sistemoms, raumenų įsitempimas yra streso hormonų kraujyje išdava. Kai stresas trumpalaikis, daugybė raumenų ir jų grupių įsitempia ir netrukus atlėgsta. Esant ilgalaikiam stresui, kūno raumenys daugiau ar mažiau pasiruošę gintis, gal kiek švelniau įsitempę. Toks ilgalaikis poveikis gali sukelti kitokių sveikatos problemų: galvos, pečių, kaklo skausmus dėl raumenų įsitempimo, migreną. Tenka didelį dėmesį skirti masažams, geram miegui, sportui, gerti daug skysčių.
Stresas Mediko Veikloje ir Įveikos Strategijos
Gydytojai rezidentai kasdienėje veikloje patiria stresą, susijusį su akademiniais, darbo ir asmeniniais veiksniais. Įveikti sunkumus padeda streso įveikos strategijos ir psichologinė pagalba. Ar esant poreikiui asmuo bus linkęs kreiptis į psichologą, priklauso nuo požiūrio į tokio pobūdžio paslaugas.
Tyrimo tikslas - išsiaiškinti gydytojų rezidentų naudojamas streso įveikos strategijas ir jų požiūrį į psichologinę pagalbą. Tyrime dalyvavo 108 gydytojai rezidentai, kuriems buvo pateikti 2 klausimynai: streso įveikos strategijų (Coping styles questionnaire) ir požiūrio į psichologinę pagalbą vertinimui (Attitudes toward seeking professional psychological help - short form).
Taip pat skaitykite: Kaip kovoti su stresu
Rezultatai atskleidė, jog gydytojams rezidentams labiausiai būdinga racionali streso įveika, kiek mažiau - emocinė įveika, atsiribojimas ir vengimas. Moterys, labiau nei vyrai, linkusios naudoti emocinę, o vyrai - atsiribojimo įveiką.
Mokytojų ir Švietimo Pagalbos Specialistų Profesinis Stresas
Straipsnyje analizuojami empirinio tyrimo duomenys, atskleidžiantys mokytojams ir švietimo pagalbos specialistams profesinį stresą sukeliančių šaltinių ypatumus. Specialistų patirčiai analizuoti sudarytas klausimynas, kurio teiginiai suformuluoti remiantis profesinio streso mokslinių tyrimų (teorinių ir empirinių) analize. Klausimynu apklausti 205 respondentai.
Remiantis šios imties tiriamosios faktorinės ir patvirtinamosios faktorinės analizių duomenimis, sukonstruotas galutinis klausimynas, tinkamas mokytojų ir švietimo pagalbos specialistų stresogeniniams šaltiniams tirti. Bendriausia prasme stresines situacijas sukeliančius veiksnius galima įvardyti kaip vidinius (personalinius) ir išorinius (socialinius). Personaliniams mikrolygmens stresoriams skirtinos išgyventos nesėkmės, baimės, emocinė įtampa artimoje aplinkoje, negebėjimas kontroliuoti emocijų, psichosomatiniai išgyvenimai. Kokybiniai ir kiekybiniai profesinio streso tyrimai, taikomos tyrimo strategijos atskleidžia skirtingų profesijų atstovų patiriamo streso raišką, stresorių įvairovę, jų trukmę, galimas profesinės veiklos pasekmes.
Streso Šaltinių Nustatymas ir Analizė
Mokytojams ir švietimo pagalbos specialistams profesinį stresą sukeliantiems veiksniams tirti sudarytas klausimynas, remiantis jau atliktais moksliniais tyrimais (Pearlinet et al., 1981; Abbott, 1990; Parker & Endler, 1992; Pikūnas & Palujanskienė, 2005; Bubelienė & Merkys, 2010; Župerkienė & Babičaitė, 2012; Alifanovienė et al., 2015; Tetrick & Winslow, 2015). Analizuojant minėtų autorių tyrimus, išryškėja persidengiančios stresogeninių šaltinių, sukeliančių specialistams stresą, trukdančių sėkmingai veikti profesinėje erdvėje, grupės. Mikrolygmens stresą sukeliantiems šaltiniams tyrėjai priskiria šeimines, tarpasmeninių santykių, sveikatos problemas. Makrolygmens stresoriams priskiriama valstybės ir darbovietės politika, demografinė situacija, profesinių vaidmenų neaiškumas, jų apkrova, finansiniai sunkumai, netinkami vadybiniai sprendimai.
Tyrimo instrumentas - elektroninis klausimynas, pateiktas www.apklausa.lt platformoje. Šis klausimynas buvo platinamas Lietuvos švietimo ir ugdymo įstaigose. Klausimyną sudaro keturios skiltys. Pirmoje skiltyje potencialiems respondentams pateikiamas klausimyno aprašas, nurodomos sutikimo dalyvauti tyrime sąlygos. Antroje skiltyje tiriamieji pateikia (ne)sutikimą dalyvauti tyrime - pažymi atsakymo variantą („sutinku“ arba „nesutinku“). Jei tiriamasis nesutinka dalyvauti tyrime, nurodoma, kad toliau pildyti klausimyno nebereikia. Pažymėjus dalyvavimo tyrime variantą „sutinku“ arba „nesutinku“, respondentų prašoma pateikti šiek tiek informacijos apie save (nurodyti amžių, lytį, šeiminę padėtį, vaikų skaičių ir kt.). Trečioje skiltyje pateikiami 25 teiginiai apie streso šaltinius. Šiuos teiginius prašoma įvertinti 5 balų Likerto skale (niekada - 1 balas; retai - 2 balai; kartais - 3 balai; dažnai - 4 balai; visada - 5 balai).
Tyrimo Rezultatai ir Išvados
Tyrimo dalyvių amžiaus vidurkis - 49,08 m. (standartinis nuokrypis - 10,21 m.). Apklausoje dalyvavo 11 vyrų (5,3 %) ir 195 moterys (94,7 %). Tiriamąją imtį sudarė skirtingų profesinių kvalifikacijų švietimo sistemos specialistai. Apklausoje dalyvavo 104 mokytojai, 27 mokyklos administracijos darbuotojai, 74 švietimo pagalbos specialistai.
Statistinės analizės metodai. Duomenims analizuoti naudoti aprašomosios ir daugiamatės matematinės statistikos metodai. Klausimyno vidiniam suderinamumui įvertinti taikytas Cronbacho alfa koeficientas. Turinio validumui įvertinti naudota tiriamoji faktorių analizė (EFA - angl. exploratory factor analyses), faktorių išskyrimo metodai - pagrindinės komponentės (angl. principal component analysis) ir Varimax sukinys. Atitikus klausimyno turinio validumo reikalavimus, buvo atliekama patvirtinamoji faktorių analizė (CFA - angl. confirmatory factor analyses), pasitelkiant SPSS Amos įskiepį.
Tiriamoji ir patvirtinamoji tyrimo duomenų statistinės analizės atskleidė streso šaltinių grupes, atitinkančias šias klausimyno poskales: darbinė apkrova (5 teiginiai), sunkiai auklėjami vaikai (3 teiginiai), prasti santykiai su kolegomis (3 teiginiai), negatyvios emocijos (3 teiginiai), prasti santykiai su artimaisiais (3 teiginiai).
Tyrimo duomenys atskleidžia, kad darbo krūvis tiesiogiai susijęs su prastais santykiais ir patiriamais neigiamais išgyvenimais. Išryškėja ir prastų santykių su kolegomis ir artimaisiais ryšys, kuris galimai turi įtakos neigiamoms emocijoms atsirasti. Išanalizavus mokslinės literatūros šaltinius ir parengus klausimyną profesinį stresą sukeliantiems šaltiniams tirti, remiantis tiriamosios ir patvirtinamosios faktorinių analizių duomenimis, išskirtos penkios diagnostinės poskalės (darbinė apkrova, santykiai su sunkiai auklėjamais vaikais, kolegomis, artimaisiais ir negatyvios emocijos).
Šeimos Gydytojų Stresas
Tyrimo uždaviniai buvo: 1. Įvertinti šeimos gydytojų darbe patiriamo streso dažnumą. 2. Nustatyti šeimos gydytojų savo sveikatos vertinimo ir žalingų įpročių sąsajas su patiriamo streso darbe ir gyvenime dažnumu.
Tyrimas atliktas 2009 m. rugsėjo 1 d. - 2009 m. spalio 29 d. laikotarpiu. Tyrimo populiacija laikyti Kauno miesto PSP poliklinikose dirbantys gydytojai. Tyrimas apėmė tuos PSP centrus, kuriuose dirba ne mažiau kaip 5 šeimos gydytojai. Imties tūris skaičiuotas naudojantis statistinio paketo EpiInfo6 skaičiavimo programa STATCALC. Naudota anoniminė apklausa. Atsako dažnis 92 proc. Tyrimo rezultatų statistinė analizė atlikta naudojant SPSS 10.0 for Windows ir Microsoft Office Exel 2003 duomenų paketus.
Tyrimo rezultatai parodė, kad 65,8 proc. tirtų šeimos gydytojų savo psichinę sveikatą vertina gerai. Esant gerą fizinę sveikatą teigia 47,2 proc. gydytojų. Statistikai reikšmingai didesnė dalis vyrų (74,3 proc.) nei moterų (55,6 proc.) teigia nusiskundimų sveikata neturintys (χ2=3,992, p<0,05). Tarp reikšmingų veiksnių, visada sukeliančių stresą šeimos gydytojų darbe minimas didelis kiekis medicininės dokumentacijos (40,5 proc.). Kaip dažnai pasitaikantys stresoriai paminėti didelis darbo krūvis (35,1 proc.), darbas po darbo valandų (31,8 proc.). Gana dažnai kaip stresą sukeliantis veiksnys (48,0 proc.) pažymėtas respondentų netenkinantis darbo užmokestis.
Emocinę įtampą dažnai sukelia (34,5 proc.) netikrumas dėl darbo vietos, nepasitenkinimas darbo sąlygomis (33,1 proc.), profesinių žinių stygius (66,2 proc.). Kartais stresoriais tampa vadovų paramos stoka (34,5 proc.), netinkami darbo organizavimo metodai (52,7 proc.). Stresinės situacijos darbe pasireiškia įvairiomis pasekmėmis: išaugęs poreikis kalbėti (82,4 proc.), vienatvės pojūtis (82,4 proc.), prislėgta nuotaika (75,7 proc.), sutrikusia skrandžio (67,6 proc.) ar širdies veikla (84,5 proc.), miego sutrikimu (52,7 proc.).
Stresą įveikti dažniausiai padeda sportas (72,3 proc.), sveika gyvensena (58,8 proc.). Neigiamus streso slopinimo būdus renkasi apie 5-10 proc. respondentų. Psichologinę pagalbą stresui valdyti pasitelkia tik 8,8 proc. respondentų. 58,4 proc. gydytojų teigimu jų patiriamo darbe streso dažnumas nėra didesnis nei kitų žmonių.
Šeimos gydytojai savo darbinėje veikloje dažnai susiduria su įvairiais stresoriais. Didėjantis darbo intensyvumas, neadekvatus darbo užmokestis, augantis informacijos kiekis, didėjantys profesiniai reikalavimai, atsakomybės didėjimas - nuolatiniai šeimos gydytojo darbo bruožai. Ilgai trunkantis stresas įtakoja psichinę ir fizinę sveikatą.
Praktiniai Streso Valdymo Būdai
Visi turime skirtingą streso valdymo lygį, tačiau galime išmokti, kaip tinkamai valdyti stresą įvairiose situacijose darbe ar asmeniniame gyvenime.
Nervinę įtampą geriausiai mažina veiklos kaita, t. y. optimalus protinio ir fizinio darbo derinimas, tinkamas darbo ir poilsio režimas, sugebėjimas greitai perorientuoti savo mąstymą nuo vieno įvykio (ar veiklos) prie kito.
Vienas iš sėkmingų streso mažinimo būdų yra sportas (gerina širdies ir plaučių veiklą). Taip pat padėti gali mėgstamas užsiėmimas ar pramoga, bendravimas su maloniais žmonėmis.
Gana veiksmingai nervus ramina emocinės treniruotės, atsipalaidavimo pratimai, grupinės atsipalaidavimo priemonės, kai kurios sporto rūšys: plaukimas, slidinėjimas, važiavimas dviračiu, sportiniai šokiai su muzika.
Kiekvienas individualiai gali atlikti lengvus pratimus, leidžiančius atsipalaiduoti. Tai įvairios skaičiuotės, malonių vaizdinių sukėlimas atmintyje, atsipalaidavimą sukeliantys žodžiai (garso įrašai). Specialistai gali išmokyti emocinės įtampos mažinimo, atsipalaidavimo pratimų grupinių psichoterapinių užsiėmimų metu.
Stresą mažinti padeda pozityvūs jausmai. Kiekvieną dieną skirkite kelias minutes, per kurias pamąstytumėte, kam esate dėkingi, kodėl šiandien buvote laimingi ar išreikštumėte kitą pozityvią emociją.
Įvairūs kvėpavimo pratimai yra itin veiksminga priemonė patiriant stresą. Pasidomėkite daugiau apie skirtingas kvėpavimo technikas ir pritaikykite jas kasdienėje veikloje, kuomet užpuola stresas.
Nepamirškite ir tokių paprastų priemonių kaip juokas. Tai padeda atsipalaiduoti, netgi masažuoja tam tikrus kūno raumenis, pagerina smegenų veiklą, didina hemoglobino kiekį kraujyje.
Susidūrus su stresu (būnant darbe ar namuose), turėkite kelių minučių užsiėmimą, kuris padėtų nusiraminti. Galbūt tai spalvinimas, trumpas pasivaikščiojimas, muzikos klausymasis ar kita jūsų mėgstama veikla.
Mitybos Įtaka Stresui
Tai, ką ir kaip mes valgome, labai svarbu nervinei įtampai reguliuoti. Tinkamas maistas ar valgymo įpročiai taip pat gali būti vienas iš streso mažinimo būdų. Reikėtų stengtis kasdien valgyti tuo pačiu laiku. Nesveika vieno valgymo metu pasisotinti gausiu maisto kiekiu, nes tai gali sukelti žarnyno diskomfortą, kraujospūdžio svyravimus. Patartina gerti pakankamai skysčių. Ryte geriau tiktų stimuliuojamosios arbatos: juodoji, žalioji, o vakare - raminamosios žolelių arbatos: melisos, mėtų, gudobelės, jonažolių ir panašios.
Vitaminai ir Stresas
Stipraus ar ilgai trunkančio streso metu mūsų organizme vyksta intensyvūs medžiagų apykaitos procesai, tad pusiausvyrai atnaujinti reikia įvairių vitaminų, mineralų ar kitų papildų. Kadangi dauguma stresą patiriančių žmonių netinkamai maitinasi, atsiranda energijos trūkumas, kuris sukelia nuovargį, įvairius nervų sistemos negalavimus ir sumažina atsparumą persišaldymui, virusams ir kitoms ligoms.
Vitaminai gali tik padėti nervinei sistemai, o ne visiškai apsaugoti nuo streso, todėl nėra „vitaminų nuo streso”, tuo labiau „vaistų nuo streso”. Yra tam tikri vitaminai nervų sistemai, kurie pagerina jos funkcijas ir gali prisidėti prie jūsų atsparumo stresui. Svarbu gauti pakankamai B grupės vitaminų, nes jie dalyvauja nervinių ląstelių mityboje. Kai trūksta vitamino B, neretai sustiprėja galvos skausmai. Beje, padidinus B grupės vitaminų dozę, greičiau nurimsta ne tik nervai, bet ir stuburo, radikulito skausmai.
Vitaminas C užtikrina normalų kaulų, kremzlių, dantų ir dantenų vystymąsi bei funkcijas. Taip pat jis yra svarbus žaizdų gijimo ir imuninės sistemos veiksnys. Preparatai, kurių sudėtyje yra cinko, stiprina imuninę sistemą ir atsparumą stresui, todėl yra labai svarbus nervų sistemos veiklai.
Streso Poveikis Širdžiai: Detalesnė Apžvalga
Ilgalaikis stresas vargina širdį ir gali sukelti papildomų sveikatos problemų. Patiriant stresą, antinksčių liaukos išskiria kortizolį. Hormonas kortizolis veikia pagerinant gliukozės pasisavinimą į smegenis ir kitus organus, būtinus išgyvenimui streso metu. Tačiau ilgainiui patiriant stresą gali atsirasti kraujo cukraus svyravimų, kurie galiausiai paveikia ne tik bendrą savijautą, bet ir kraujagyslių darbą pernešant deguonį į širdį ir kitus organus. Dėl deguonies trūkumo širdis turi dirbti smarkiau, dėl to gali išsivystyti aukštas kraujospūdis, širdies permušimai ir netgi mažakraujystė.
Širdies Permušimai
Širdies permušimas dažniausiai yra normalus reiškinys po ilgos kardio treniruotės, netikėtai patyrus didelį stresą ar nerimą, išsigandus. Kai kuriems žmonėms permušimai atsiranda sočiai pavalgius ar vartojant tam tikrus vaistus bei priklausomai nuo hormonų ciklo organizme. Širdies permušimo simptomai pasireiškia greitu širdies darbu, pagreitėjusiu kvėpavimu, prakaitavimu ir bendru neramumu.
Jei streso metu jūsų širdis pradeda permušti ir priverčia jus jaustis prastai, patariama giliai pakvėpuoti, atsitraukti nuo to ką darote, pasivaikščioti ar tiesiog padaryti pertrauką. Tačiau patiriant ilgalaikį stresą dėl dažnų permušimų gali sutrikti širdies darbas, pakilti kraujo spaudimas, padidėja infarkto bei širdies ir kraujagyslių ligų rizika. Todėl, patiriant ilgalaikį stresą reikėtų kreiptis į gydytoją.
Kraujo Spaudimas
Kraujo spaudimas matuoja kokiu pajėgumu kraujas perneša deguonį kraujagyslėse. Jei jūsų kraujo spaudimas yra aukštas, tai reiškia, jog širdis dėl tam tikrų priežasčių turi dirbti daugiau nei įprasta tam, kad aprūpintų organus deguonimi. Tam yra daug priežasčių - nuo netinkamos mitybos, žalingų įpročių iki ilgalaikio streso.
Aukštas kraujo spaudimas yra rimta problema, nes ilgainiui gali sukelti širdies ir kraujagyslių ligų, infarktą bei širdies smūgį. Aukštas kraujo spaudimas dažniausiai yra valdomas vaistais, bet jam didelę įtaką daro žmogaus mityba ir fizinis aktyvumas, gebėjimas atsipalaiduoti.
Mažakraujystė
Mažakraujystė dar vadinama anemija, tai sutrikimas, išsivystantis kuomet kraujyje yra per mažas kiekis eritrocitų ar hemoglobino. Dėl jų trūkumo pablogėja deguonies pernešimas kraujyje, todėl toks žmogus dažnai jaučiasi pavargęs, nusilpęs, jam svaigsta galva, sulėtėja pulsas. Mažakraujystė dažniausiai išsivysto dėl per mažo geležies kiekio kraujyje arba ląstelių negalėjimo jos pasisavinti. Tam įtaką daro mityba, žarnyno ir virškinamojo trakto sutrikimai bei didelis kraujavimas (mėnesinių metu ar susižeidus).
Tačiau žmonės, patiriantys nuolatinį stresą, taip pat turi didesnę anemijos riziką. Dėl nuolatinio streso organizmas greičiau degina naudingąsias medžiagas ir prasčiau pasisavina geležį. Taip pat suprastėja vandenilio chlorido rūgšties gamyba, kuri yra atsakinga už geležies pasisavinimą kūne.
Stresas Nėštumo Metu
Besilaukiančią moterį stresinė situacija ne tik traumuoja, bet ir sukelia neurocheminius vaisiaus smegenų pakitimus, todėl moters stresas paveikia ir kūdikio psichologinę būseną. Tokie kūdikiai būna jautresni, dirglesni, dažniau dar vaikystėje suserga depresija, dažniau gali sirgti ir kitomis ligomis. Labai svarbu, jog besilaukianti moteris itin saugotų save nuo streso ir įtampos pirmąjį nėštumo trimestrą. Žinoma, viso nėštumo metu moteris turėtų saugotis nuo galimo streso bei įtampos.
tags: #stresas #ir #stresines #situacijos #charakteristika #mediko