Įvadas
Šiandieniniame pasaulyje, kuriame nuolat didėja gyvenimo tempas, kinta darbo sąlygos ir auga kompetencijos reikalavimai, stresas darbe tampa vis aktualesne problema. Vis daugiau žmonių jaučia nuolatinę įtampą, kurią sukelia per didelis darbo krūvis, neaiškūs lūkesčiai, konfliktai su kolegomis ar vadovais ir kiti veiksniai. Stresas darbe gali turėti neigiamų pasekmių tiek darbuotojų fizinei ir psichologinei sveikatai, tiek organizacijų produktyvumui ir konkurencingumui. Todėl svarbu suprasti streso darbe priežastis, jo požymius ir pasekmes, taip pat žinoti veiksmingas valdymo strategijas, kurios padėtų sumažinti stresą ir pagerinti darbuotojų gerovę.
Psichosocialinė Rizika ir Stresas Darbe
Psichosocialinė rizika atsiranda dėl blogo darbo planavimo, organizavimo ir valdymo, dėl prastų socialinių darbo sąlygų ir gali turėti neigiamų psichologinių, fizinių ir socialinių padarinių, pvz., tokių kaip su darbu susijęs stresas, pervargimas ar depresija. Svarbu nepainioti darbo reikalavimų, psichosocialinės rizikos, pvz., per didelio darbo krūvio, su sąlygomis, kai - paskatinant, o kartais keliant nelengvus uždavinius, - sukuriama palanki darbo aplinka: darbuotojai deramai apmokomi ir motyvuojami atlikti darbą taip, kaip jie geriausiai sugeba.
Organizacijai stresas gali turėti tokių neigiamų padarinių, kaip prasti bendri veiklos rezultatai, didesnis pravaikštų skaičius, prezenteizmas (darbuotojai, nors ir sirgdami, atvyksta į darbą, bet negali efektyviai dirbti), taip pat dažnesni nelaimingi atsitikimai ir traumos. Pravaikštos dažniausiai trunka ilgiau nei dėl kitų priežasčių, o su darbu susijęs stresas gali paskatinti dažnesnį ankstyvą išėjimą į pensiją. Manoma, kad prevencinis, holistinis ir sisteminis požiūris į psichosocialinės rizikos valdymą yra pats veiksmingiausias.
EU-OSHA atliekamoje įmonių apklausoje apie naują ir atsirandančią riziką (ESENER) nagrinėjama, kaip psichosocialinė rizika suprantama ir valdoma Europos įmonėse - taip stengiamasi išsiaiškinti svarbiausias paskatas, kliūtis ir sritis, kuriose reikia teikti paramą. Apklausos duomenys rodo vyraujant įsitikinimą, kad psichosocialinę riziką sunkiau valdyti nei „įprastą“ darbuotojų saugai ir sveikatai kylančią riziką. Pasirinkus tinkamą metodą, nuo psichosocialinės rizikos ir su darbu susijusio streso galima apsisaugoti ir juos galima sėkmingai valdyti, nepaisant įmonės dydžio ar pobūdžio.
Nors darbdaviai ir yra teisiškai įpareigoti užtikrinti, kad darbo vietoje kylanti rizika būtų tinkamai įvertinta ir kontroliuojama, labai svarbu, kad į šį procesą būtų įtraukti ir darbuotojai. Darbuotojai ir jų atstovai geriausiai išmano problemas, galinčias kilti jų darbo vietoje.
Taip pat skaitykite: Saugus kačių nagų kirpimas
Streso Priežastys Darbe
Stresas - neišvengiama gyvenimo dalis. Bet kokiame darbe sudėtingų situacijų negalima išvengti, o dažnai reakcija į jas yra nerimas, baimė ir stresas. Tačiau nerimas retai kada būna produktyvus. Vis didėjantis gyvenimo tempas, besikeičiančios darbo sąlygos ir augantys kompetencijos reikalavimai verčia žmogų nuolat suktis darbų verpete. Nepriklausomai nuo įstaigos dydžio, dėl per didelio darbo tempo vienas iš kelių kolegų gali patirti stresą darbe. Darbuotojai, dirbantys toje pačioje aplinkoje skirtingai išgyvena stresą. Tai lemia ne vien individualūs veiksniai (santykiai šeimoje, ekonominė padėtis, asmenybės ypatumai), bet ir patiriamo streso suvokimas.
Stresas darbe tampa vis dažnesne problema, su kuria susiduria tiek darbuotojai, tiek darbdaviai. Pagrindinės streso priežastys:
- Per didelė darbo apkrova: Ilgos darbo valandos be pertraukų, nuolatinis spaudimas pasiekti aukštus rezultatus ir papildomi darbai be kompensacijos yra viena pagrindinių streso priežasčių.
- Bloga darbo aplinka: Tiek fizinės, tiek psichologinės darbo aplinkos sąlygos turi didelę įtaką darbuotojų savijautai.
- Vadovavimo stilius: Vadovų požiūris, palaikymas ir komunikacija labai veikia darbuotojų motyvaciją ir stresą.
- Pakeitimai organizacijoje: Dažnai keičiasi darbo procesai, atleidžiami darbuotojai ar įmonės reorganizuojamos, o tai sukelia baimę dėl ateities.
- Trūksta paramos: Jei darbuotojai jaučia, kad jie neturi pakankamai paramos iš kolegų ar vadovų, tai gali sustiprinti stresą.
- Neaiškūs lūkesčiai ir tikslai: Kai darbuotojas nesupranta, ko iš jo tikimasi, jis patiria stresą ir nepasitenkinimą.
- Nepakankamas pripažinimas ir grįžtamasis ryšys: Žmonės nori jaustis vertinami. Kai jų pastangos nepastebimos ar ignoruojamos, tai mažina motyvaciją, o ilgainiui skatina emocinį ir fizinį išsekimą.
- Darbo specifikos neatitinkantis ofisas: Darbe praleidžiame labai daug laiko, tad natūralu, kad norime patogios darbo vietos, kuri padėtų, o ne trukdytų produktyviai dirbti.
- Toksiška įmonės kultūra: Apkalbos, patyčios ir kitos neigiamos praktikos įmonėje sukelia didelį stresą.
Socialinis darbas yra daugialypis, o socialiniai darbuotojai neretai dirba su skirtingomis heterogeninėmis grupėmis, kas reikalauja daugiau ne tik žinių, laiko sąnaudų, bet ir gebėjo persiorientuoti į esamą situaciją, nuolat prie besikeičiančių darbo sąlygų ir politikos. Socialinis darbuotojas, ne visada dirba jam palankioje aplinkoje, jo darbui keliami dideli reikalavimai, kartais nepalankus paslaugų gavėjai ir jų aplinkos požiūris. Visa tai sukelia nemalonius potyrius, o kai kuriems stresą. Socialinis darbas emociškai sekinantis, todėl socialiniams darbuotojams kyla didelė rizika ne tik patirti stresą, bet ir perdegti.
Streso Požymiai ir Pasekmės
Esant stresinei situacijai socialiniai darbuotojai dažnai jaučia miego sutrikimus, nuotaikų kaitą, kankina nerimas bei negatyvios mintys, būna apatiški ir vengia kontakto su kolegomis ir net savo klientais. Stresą rodantys požymiai kiekvienam gali būti individualūs, pvz., fizinio simptomo požymis valgymo sutrikimas, vieniems gali pasireikšti padidėjusiu ar besaikiu valgymu, o kitiems - apetito praradimu; miego sutrikimas: nuolatiniu miego norėjimu arba priešingai - nemiga. Valgymo pokyčiai patyrus stresą, įvardijami kaip emocionalus valgymas, siekiant numalšinti stresą organizmą. Tačiau pasitaiko, kad socialiniai darbuotojai pradeda linkti prie žalingų įpročių - alkoholio. Į tai reikia atkreipti dėmesį tuomet, kai socialinio darbuotojo fiziniai pokyčiai kardinaliai pakito.
Ilgą laiką patiriamas stresas darbe gali sukelti rimtus psichinės ar fizinės sveikatos sutrikimus, silpninti adaptacinius sugebėjimus, mažinti atsparumą ligoms. Stresas gali sukelti depresiją, nerimą, nuovargį, nervingumą, taip pat širdies ligas. Nuo tokių pasekmių kenčia darbo našumas, kūrybingumas ir konkurencingumas.
Taip pat skaitykite: Streso įtaka galvijų sveikatai
Psichinė sveikata: Stresas darbe gali sukelti įvairias psichinės sveikatos problemas, įskaitant depresiją, nerimo sutrikimus ir išsekimo sindromą.
Darbuotojų įsitraukimas: Stresas dažnai priveda prie sumažėjusio darbuotojų įsitraukimo ir motyvacijos.
Produktyvumo sumažėjimas: Stresu tekančios problemos neabejotinai paveikia organizacijos produktyvumą.
Darbuotojų kaita: Aukštas streso lygis darbo vietoje gali lemti didesnį darbuotojų kaitą.
Reputacijos praradimas: Jei organizacija tampa žinoma kaip ta, kurioje yra didelis stresas, tai gali paveikti jos reputaciją.
Taip pat skaitykite: Kaip sumažinti nervinę įtampą
Perdegimo Sindromas: Šiuolaikinė Darbo Pasaulio Epidemija
Šiuolaikinio profesinio gyvenimo tempas, nuolatiniai reikalavimai ir lūkesčiai neretai sukelia ilgalaikį stresą, kuris, jei laiku nesuvaldomas, gali peraugti į rimtesnę būklę - perdegimą. Nors apie perdegimą kalbama dažnai, ši būklė turi aiškų mokslinį apibrėžimą ir realias pasekmes sveikatai.
Perdegimo sindromas - tai psichologinė reakcija į ilgalaikį, su darbu susijusį stresą, pasireiškianti fiziniu, emociniu ir kognityviniu išsekimu (Olejnik, 2024). Pasak Miller-Keane enciklopedijos, perdegimas - tai emocinis ir fizinis išsekimas, kylantis dėl išorinių ir vidinių stresorių bei nepakankamų įveikimo ir prisitaikymo įgūdžių.
Remiantis Maslach perdegimo sąvoka, sindromą sudaro trys pagrindinės dimensijos:
- Emocinis išsekimas - pagrindinis perdegimo požymis, susijęs su energijos stygiumi ir psichologiniu nuovargiu. Tai varginanti būsena, atsirandanti dėl nepalankių darbo sąlygų, ilgalaikio streso ir nesibaigiančių emocinių reikalavimų.
- Depersonalizacija (arba cinizmas) - tarpasmeninis perdegimo aspektas, pasireiškiantis ciniško ir beasmenio elgesio vystymu santykiuose su klientais, kolegomis ar šeimos nariais. Žmogus emociškai atsitraukia, tampa abejingas ir mechaniškas savo veiksmais.
- Sumažėję asmeniniai pasiekimai - tai savęs vertinimo aspektas, kai žmogų ima kamuoti abejonės dėl savo kompetencijos ir gebėjimų (Shaheen & Mahmood, 2024).
Perdegimo tipai pagal atsidavimą darbui:
- Perdėtai įsitraukęs tipas (angl. frenetic) - šie žmonės linkę pernelyg įsitraukti į darbą, pasižymi ambicingumu ir stipriu poreikiu siekti rezultatų. Jie neigia nesėkmes ir dirba be saiko, rizikuodami tiek sveikata, tiek asmeniniu gyvenimu. Jaučia nuolatinį nerimą ir irzlumą.
- Iššūkių stokojantis tipas (angl. under-challenged) - šie asmenys dirba paviršutiniškai, abejingai. Jie jaučia asmeninio tobulėjimo stoką, svarsto galimybes keisti darbą. Jiems būdingas nuobodulys ir monotonija, tačiau stresas dėl darbo kiekio nėra jaučiamas.
- Išsekimo tipas (angl. worn-out) - šie žmonės praranda motyvaciją, mažėja jų rūpestis darbo kokybe, dažnai apleidžiamos pareigos. Jaučia kontrolės trūkumą ir pripažinimo stoką, susiduria su sunkumais atliekant užduotis.
Perdegimo sindromo požymiai:
- Ilgalaikis nuovargis ir emocinis išsekimas
- Dingusi ar labai sumažėjusi motyvacija
- Ciniškas požiūris į darbą, kolegas ir klientus
- Malonumo ir džiaugsmo praradimas veiklose, kurios anksčiau teikė pasitenkinimą
- Jausmas, lyg būtumėte atskirtas nuo pasaulio - tarsi žiūrėtumėte į gyvenimą per matinį stiklą
- Miego sutrikimai - sunku užmigti, dažnas prabudimas arba neatsigavimas po miego
- Bendras silpnumas, nuolatinis energijos trūkumas
- Dažnesnis sirgimas - dėl susilpnėjusio imuniteto organizmas tampa imlesnis infekcijoms
- Pasikartojantys galvos skausmai, raumenų įtampa, ypač pečių, kaklo ir nugaros srityse
- Virškinimo problemos - pilvo skausmai, pykinimas, sutrikęs apetitas ar viduriavimas
- Sunku susikaupti, išlaikyti dėmesį ir koncentruotis į užduotis
- Krentantis darbo našumas ir efektyvumas
- Sunku priimti sprendimus - net paprasti pasirinkimai tampa varginantys
- Jausmas, kad dedate daug pastangų, tačiau rezultatai nuvilia arba jų išvis nematyti
Psichologinis Smurtas Darbe (Mobingas)
Psichologinis smurtas darbe - tai sistemingas, pasikartojantis žeminantis elgesys darbo aplinkoje, kuris gali būti nukreiptas į konkretų darbuotoją ar jų grupę. Ši elgesio forma dažnai pasireiškia paslėptai - per ignoravimą, menkinimą, spaudimą ar nuolatinę kritiką. Psichologinis smurtas darbe neapsiriboja tiesioginiu konfliktu - dažnai tai būna ilgas ir emociškai alinantis procesas. Ši problema dar vadinama mobingu.
Dažniausi psichologinio smurto darbe požymiai:
- Ignoravimas arba izoliavimas: darbuotojas sąmoningai paliekamas be informacijos, neįtraukiamas į pasitarimus, ignoruojami jo laiškai ar komentarai.
- Psichologiniai padariniai: nerimas, depresija, miego sutrikimai, pasitikėjimo savimi praradimas, nuolatinė įtampa.
- Fiziniai simptomai: dažni galvos ar nugaros skausmai, širdies ritmo pakitimai, padidėjęs kraujospūdis.
- Profesinės pasekmės: produktyvumo sumažėjimas, motyvacijos stoka, klaidų gausėjimas, dažni pravaikštos.
- Socialinė izoliacija: žmogus pradeda vengti bendravimo su kolegomis, praranda ryšį su kolektyvu, jaučiasi vienišas.
- Karjeros griūtis: dėl psichologinio smurto darbe kai kurie darbuotojai pasitraukia iš organizacijos, netgi iš viso darbo rinkos.
Kaip apsisaugoti nuo mobingo darbe:
- Veskite įrašus: užfiksuokite visus incidentus - datą, laiką, dalyvius, kas buvo pasakyta ar padaryta. Tai gali būti svarbu teisiniame procese ar skunde vadovybei.
- Ieškokite liudytojų: jei kas nors pastebėjo netinkamą elgesį - paprašykite jų patvirtinimo ar paramos.
- Pasikalbėkite su vadovu ar HR: išsakykite savo poziciją konstruktyviai ir su įrodymais.
- Naudokitės psichologo paslaugomis: daug įmonių siūlo konfidencialią emocinę paramą. Jei ne - kreipkitės į išorės specialistą.
Organizacijos atsakomybė:
- Aiški politika prieš smurtą darbe: įmonėje turi būti apibrėžti veiksmai, kurie laikomi mobingu, ir nustatytos elgesio taisyklės.
- Vidaus skundų tvarka: darbuotojai turi žinoti, kur ir kaip kreiptis pagalbos.
- Vadovų mokymai: vadovai turi būti apmokyti, kaip atpažinti ir sustabdyti smurtinį elgesį kolektyve. Čia ypač svarbūs specializuoti mobingo mokymai, padedantys suprasti psichologinio spaudimo mechanizmus ir tinkamą reagavimą į juos.
- Psichologinė parama: organizacija turėtų siūlyti galimybę darbuotojams kreiptis į emocinės gerovės specialistus.
Streso Valdymo Strategijos
Streso valdymas socialiniame darbe nėra lengvas, nes tai darbas susijęs su kitų žmonių išgyvenimais, emocijomis, kurias, kartais, socialinis darbuotojas priima per suasmenintai ir reaguoja per jautriai. Kaip ir kiekvieną reiškinį, stresą būtina valdyti, pasirenkant vieną ar kitą realią galimybę jį įveikti, kontroliuoti ar prisitaikyti prie neišsprendžiamų situacijų. Įveikos strategija turi sumažinti kilusius reikalavimus t.y. sumažinti streso lygį. Socialiniams darbuotojams nesuvaldžius kylančio ar lėtinio streso, kyla perdegimo grėsmė, netinkamas pareigų atlikimas ir negebėjimas pasirūpinti savimi, savo sveikata. Todėl labai svarbu žinoti galimas streso pasekmės ir patiriamo streso įveikos galimybes. Streso įveikos būdus yra daug, tačiau reikia išmokti tinkamai reaguoti į stresą, todėl to būtina mokytis. Koreguoti savo elgesį, siekiant įveikti iškilusias kliūtis, numalšinti streso negatyvų poveikį organizmui, būtina kontroliuoti save.
Efektyvūs streso valdymo būdai darbe:
- Reguliarios pertraukos: Reikėtų daryti bent 5-10 minučių pertraukas kas valandą, kad būtų atpalaiduota nervų sistema ir sumažėtų emocinė įtampa. Pertraukų metu verta atsitraukti nuo ekrano, pajudėti ar atlikti kvėpavimo pratimus.
- Aiškūs tikslai ir komunikacija: Tiek vadovai, tiek darbuotojai turi nuolat komunikuoti apie užduotis, lūkesčius ir rezultatus. Skaidrus bendravimas mažina nesusipratimų riziką ir leidžia išvengti nereikalingo streso.
- Darbo ir poilsio balansas: Vadovybė turėtų skatinti darbuotojus laiku baigti darbą, atostogauti ir palaikyti sveiką darbo bei gyvenimo ritmą. Hobių, sporto ar šeimos veiklų skatinimas yra veiksminga streso valdymo priemonė.
- Psichologinė parama: Organizacijos vis dažniau siūlo emocinės sveikatos konsultacijas ar streso valdymo mokymus. Tai naudinga ne tik tiems, kurie jau patiria nuovargį, bet ir profilaktiškai.
- Ergonomiška darbo aplinka: Patogi kėdė, tinkamas apšvietimas ir darbo vietos išdėstymas padeda išvengti fizinio diskomforto, kuris ilgainiui perauga į lėtinį nuovargį.
- Supervizijos: Streso mažinimas įmanomas per supervizijas, kurios skatina pabūti su savimi, permąstyti savo situaciją, atrasti darną, įvardinti streso sukėlėją ir rasti būdą streso poveikį sumažinti. Todėl supervizijas socialiniame darbe galima apibūdinti kaip profesinio streso prevencijos priemones, padedančias išspręsti atsiradusius vidinius ir išorinius prieštaravimus, konfliktus. Be to, asmeninė arba grupinė supervizija skatina ieškoti pozityvų sprendimų, tokiu būdu gerėja socialinių darbuotojų savijauta ir santykiai tiek darbe, tiek namuose, o gilinimasis į žmogaus profesinį vaidmenį verčia patį asmenį keisti netenkinančius santykių modelius.
Kiti streso valdymo būdai:
- Reguliarus fizinis aktyvumas: Fizinė veikla padeda sumažinti streso lygį, skatindama endorfino išsiskyrimą.
- Laiko planavimas: Efektyvus laiko valdymas gali padėti sumažinti streso lygį.
- Parama darbuotojams: Palaikanti darbo aplinka, kur darbuotojai gali kalbėti apie savo problemas ir jaustis išgirsti, turi didelę reikšmę stresui mažinti.
- Aplinkos gerinimas: Darbo aplinkos gerinimas, užtikrinant patogias darbo sąlygas, gali paliesti darbuotojų gerovę.
- Sveikai į stresą reaguojantieji elgiasi taip, kad sumažintų streso poveikį ir nekiltų papildomų problemų dėl reakcijos į stresą. Sveikai reakcijai į stresą priskiriami pokalbiai su kitais žmonėmis apie iškilusias problemas, įsitraukimas į prasmingą ir mėgstamą veiklą, atsipalaidavimo priemonės, humoras, laiko su gerais draugais praleidimas, rūpinimasis kitais.
- Stenkitės gerinti komandinį darbą, bendradarbiauti su kolegomis. Pasirūpinkite kolegomis. Prisiminkite, kad esantys šalia jūsų kolegos susiduria su panašia situacija kaip ir jus. Orientuokitės į problemų sprendimą.
- Reguliariai darykite pertraukėles darbe, skirti laiko poilsiui namuose. Laikytis dienotvarkės, poilsio režimo.
- Rūpinimasis kūnu: Reikia nepamiršti, kad stresas, tai mūsų kūno atsakas į situaciją. Būtina turėti sau tinkamą atsipalaidavimo techniką (čia svarbu ne kiekybė, o nuoseklumas) - kvėpavimas, fizinis aktyvumas ar pan. Apskritai streso valdymas, gebėjimas išreikšti mintis yra vienas svarbiausių gyvenimo įgūdžių, psichologinė higiena.
Darbdavio ir Darbuotojo Atsakomybė
Idealiu atveju - abi pusės. Darbdavys Lietuvos teisės aktų yra įpareigotas užtikrinti psichosocialinę riziką, t.y. matuoti patiriamo streso lygį ir imtis veiksmų, jei situacija darosi probleminė. Tam net paruošti streso darbe valdymo standartai. Situacija gerėja ir vis daugiau įmonių imasi realių veiksmų, tačiau vis dar yra tokių, kurios prastai įgyvendina pokyčius, pelnosi darbuotojų sveikatos sąskaita ar tiesiog dėl vadovų neišprusimo nemato reikalo apie tai kalbėti. Kita vertus, net Pasaulinė sveikatos organizacija kalba apie tai, kad mes patys turime stiprinti savo psichinę sveikatą, kad galėtume susitvarkyti su iššūkiais, kuriuos mums atneša gyvenimas. Patariama išmokti kalbėti apie savo jausmus, didinti savo fizinį aktyvumą, sveikai maitintis, palaikyti ryšius bei prašyti pagalbos.
Lietuvoje žmonės labai daug skundžiasi, vietoj to, kad imtųsi veiksmų ir keistų situaciją. Vadovas nuolatos kritikuoja, krūvis toks didelis, kad pradeda kentėti sveikata, niekaip neišeina gauti geresnio darbo dėl nepakankamų anglų kalbos žinių - skamba kaip sprendimo reikalaujančios situacijos, kurios dažnai išvirsta į skundimąsi ir nusivylimą.
tags: #streso #darbe #priezastys