Šiame straipsnyje nagrinėjami streso hormonų, ypač kortizolio ir adrenalino, poveikio gliukozės kiekiui mechanizmai. Aptariama streso fiziologija, hormonų vaidmuo, gliukozės apykaitos sutrikimai ir praktiniai patarimai, kaip valdyti stresą ir palaikyti sveiką gliukozės kiekį kraujyje.
Įvadas
Liaudies išmintis sako: "Visos ligos nuo nervų". Šiame posakyje yra daug tiesos, nes stresas gali būti daugelio ligų pradžia ir trumpinti gyvenimą. Nors stresas dažnai suvokiamas kaip neigiama emocija, tiek teigiamos (pvz., didelis džiugesys), tiek neigiamos emocijos gali sukelti panašias fiziologines reakcijas organizme. Organizmas reaguoja į bet kokį faktorių, reikalaujantį padidėjusio darbingumo, stereotipinėmis prisitaikymo reakcijomis, skirtomis apsaugoti organizmą.
Streso Fiziologija
Organizmas į aplinkos pokyčius reaguoja stereotipiškai, nepriklausomai nuo dirgiklio pobūdžio. Jei pašalinsime gyvūnui antinksčius, kurie yra būtini reaguojant į stresą, adaptacinė sistema bus pažeista ir tai sukels sunkias pasekmes. Tačiau organizmas dažnai brangiai sumoka už sugebėjimą gintis prisitaikymo būdu. Didelė grupė ligų, vadinamų adaptacijos ligomis, kyla būtent streso sąlygomis.
Pasirengimo Gynybai Fazė
Kai pastebime pavojų, jutimai signalizuoja centrinei nervų sistemai. Galvos smegenų žievė įvertina situaciją jausminiu lygiu, o emocija yra vienas stipriausių mobilizuojančių faktorių. Kuo stipresnė emocija, tuo labiau organizmas išvedamas iš pusiausvyros ir sutrinka nusistovėjęs metabolizmas.
Hormonų Išsiskyrimas
Emocijos priverčia kūną pasiruošti judesiui. Tuo pat metu hipotalamas siunčia signalus vegetatyvinei nervų sistemai, kuri valdo vidaus organus. Adrenalinas sukelia specialių odos raumenų susitraukimą, praplečia širdies, smegenų ir plaučių kraujagysles, o susiaurina odos ir vidaus organų kraujagysles, ypač virškinimo organų. Tai sukelia kraujo persiskirstymą, naudingą kovai. Visai šiai veiklai reikalinga energija, ir adrenalinas mobilizuoja abu energijos šaltinius: riebiąsias rūgštis iš riebalinių atsargų ir gliukozę iš kepenų. Tuo pačiu pagerėja raumeninių audinių ir širdies mityba.
Taip pat skaitykite: Saugus kačių nagų kirpimas
Temperatūros Pokyčiai
Odos kraujagyslių susiaurėjimas, riebiųjų rūgščių ir gliukozės kiekio padidėjimas kraujyje, lengvas drebulys šiek tiek pakelia kūno temperatūrą, kad geriau vyktų cheminės reakcijos. Adrenalinas stipriai padidina širdies galimybes įsisavinti deguonį.
Pavojai Širdžiai
Ši žmogaus apsauginė reakcija gali tapti labai pavojinga. Toks širdies greitas deguonies iš kraujo savinimasis, esant neigiamoms emocijoms, laikinai gali sukelti deguonies badą, kuris kartais baigiasi širdies nepakankamumu arba net infarktu.
Hipotaliamo ir Hipofizio Veikla
Hipotaliame pasikeičia tarpininkų - neuromediatorių koncentracija. Streso metu padidėja šių medžiagų eikvojimas, nes jie aktyvuoja hipotaliamo centrus, kurie kontroliuoja kortikotropino, augimo hormono ir prolaktino išsiskyrimą iš hipofizio. Šie hormonai sugeba mobilizuoti riebiąsias rūgštis iš riebalinių atsargų. Tokia įtaka energetiškai yra būtina, tačiau ilgalaikiai naudoti tam adrenaliną negalima, nes šis hormonas sukelia labai stiprią vegetatyvinę audrą.
Persijungimas į Riebalų Mobilizavimą
Jeigu situacija, sukėlusi stresą, ne trumpalaikė, tai reikalingas persijungimas į solidesnę energetinę bazę, ką ir užtikrina riebalus mobilizuojantys hipofizio hormonai - kortikotropinas, augimo hormonas, lipotropinas ir prolaktinas. Hipotaliamo hormonai, įtraukdami į stresinę reakciją hipofizio hormoną kortikotropiną, kuris dalyvauja antinksčių žievės veiklos reguliavime, sustiprina antistresinę apsaugą ir kitu būdu.
Antinksčių Žievės Vaidmuo
Antinksčių žievė visada aktyvuojasi, kai reikalinga apsauga. Pradžioje hipotaliamusas grynai nerviniais impulsais aktyvuoja šerdinį antinksčių sluoksnį ir to pasekoje išsiskiria adrenalinas. Po to kortikotropinas stimuliuoja iš antinksčių žievės apsauginių hormonų (pagrindinis iš jų kortizolis) išsiskyrimą.
Taip pat skaitykite: Streso įtaka galvijų sveikatai
Kortizolio Poveikis
Kortizolis turi daug tokių pačių savybių, kaip ir adrenalinas, tačiau jo veikimo laikas daug ilgesnis. Būtent kortizolis (ypač derinyje su augimo hormonu) blokuoja gliukozės įsisavinimą raumeniniame audinyje. Raumenys sėkmingai naudoja riebiąsias rūgštis, o nervinėms ląstelėms reikalinga gliukozė - pagrindinis kuras, kurias savinasi nervinės ląstelės. Be to, kortizolis dar vienu būdu įtakoja „kuro“ perskirstymą - jis aktyvuoja baltymo vertimą gliukoze.
Laikinas Diabetas
Dėl stipraus emocinio poveikio, išsiskiriant dideliam kiekiui kortizolio, žmogui gali išsivystyti net laikinas diabetas dėl nesugebėjimo savintis greitai susidarančio cukraus. Baltymai yra ląstelių struktūriniai ir funkciniai elementai, todėl ląstelinių baltymų vertimas į cukrų organizmui yra labai nenaudingas. Todėl, jei tenka organizmui sudėtingus baltymus versti į cukrų ir deginti kaip kurą, tai organizmas stengiasi imti juos iš tokių audinių, kurie greitai atsinaujina ir svarbiausia - organizme neatlieka struktūrinės funkcijos ir tokio audinio masės sumažėjimas organizmui nėra toks žalojantis.
Imuniteto Slopinimas
Daugelis žinote, kad po ilgo ir stipraus jaudulio lengva susirgti „peršalimo“ arba virusine liga. Streso metu visos šios svarbios organizmui „plonybės“ nueina į antrą planą, nes tuo momentu svarbiausia - aprūpinimas energija. Audiniams turi būti greitai pristatytas papildomas kiekis maitinančių medžiagų ir hipotaliamas siunčia impulsus į širdies ir kraujagyslių nervus, kurie valdo vidaus organų ir kraujagyslių susitraukimą, susiaurėjimą. Štai dėl ko ilgalaikės emocijos ypatingai pavojingos hipertonikams.
Kraujo Krešėjimas
Adrenalinas, augimo hormonas, riebiosios rūgštys, cholesterolis, kortizolis ir t.t. - visi faktoriai, kurie nuosekliai buvo įtraukti į stresinės reakcijos aprūpinimą, didina kraujo krešamumą ir tuo padeda išvengti kraujo netekimo, esant traumai.
Uždegimo Slopinimas
Apsauginės reakcijos procese, viskas, kas gali trukdyti, turi būti užblokuota. Todėl antinksčių žievės hormonas - kortizolis kritiniu organizmui momentu ne tik tarnauja aprūpinimui energija, skatindamas angliavandenių sintezę iš baltymų, ne tik slopina ląstelinio imuniteto reakcijas, bet ir turi savybę slopinti uždegimą, tuo pačiu mažinant žaizdos dydį traumos atveju.
Taip pat skaitykite: Kaip sumažinti nervinę įtampą
Autoimuninės Ligos
Jeigu audinių pažeidimas visgi didelis, tai dalis baltymų iš traumuotos vietos, patenkantys į kraujotaką, pasiekia imuninę sistemą, ir veikdami ją, kaip veikia ir „svetimi“ baltymai iš mikrobų, imunizuoja prieš savo audinius. Šiuo atveju imuniteto antikūnai, prasiskverbdami į audinius, gali juos pažeisti. Tai gresia autoimuninėmis ligomis, kurios vystosi pagal tuos pačius dėsnius, kaip ir nesuderinamumas organų persodinimo atveju. Todėl ta aplinkybė, kad kortizolis aprūpino organizmą energija streso atveju, ardydamas limfocitus, sumažina imunitetą streso atveju, sumažina imunizacijos galimybę prieš savo audinius.
Lytinės Funkcijos Slopinimas
Kortizolis ir jo gamybos reguliatorius hipofizio hormonas - kortikotropinas, o taip pat prolaktinas turi savybę slopinti hipotaliamuso „lytinio centro“ aktyvumą. Toks elgesys yra biologiškai tikslingas: kol stresas nesibaigęs, jo rezultatai neaiškūs, o sužeistas individas daugintis neturi.
Apetito Slopinimas
Stresas, šalindamas visa, kas nereikalinga, slopina ir apetitą. Hipotaliamo apetito centras emocinio susijaudinimo metu yra slopinamas, kaip slopinama ir virškinimo sistemos veikla - kovoje už išlikimą maistas ir jo įsisavinimas nėra aktualu.
Atsistatymo Periodas
Stresas baigiasi, sunaudotas didelis kiekis energijos ir prasideda atsistatymas. Hipotaliamas, per jame esantį termoreguliacijos centrą, padidina šilumos atidavimą. Riebiųjų rūgščių perteklius, kurių intensyvi mobilizacija vyko streso metu energijai gauti, atsistatymo periode tampa žaliava cholesterolio gamybai. Ši aplinkybė turi labai didelę reikšmę, nes atsistatymo periode reikės gydyti žaizdas ir vyks ląstelių dalijimasis.
Metabolizmo Pokyčiai
Streso metu metabolizmas nukrypsta į riebiųjų rūgščių intensyvų naudojimą - energijai gauti ir gliukozei išsaugoti bei atstatyti. Pavyzdžiui studentams, sesijos metu, kraujyje padidėja cholesterolio kiekis. Bet juk gyvenimas verčia laikyti egzaminus ne tik universitetinių studijų atveju. Mes egzaminus laikome kasdien - kuo sudėtingesnis mūsų gyvenimas, tuo daugiau egzaminų mes turime išlaikyti. Bet visos neigiamos streso pasekmės tolimesnėje ateityje, o iš kart po streso, viskas kas vyksta atsistatymo periodo metu - organizmui naudinga.
Antidiuretinis Hormonas
Ypatingas antidiuretinis hormonas tiesiai iš hipotaliamo pakliūna į hipofizį, iš jo į kraują, taip pristabdydamas vandens išskyrimą inkstuose ir tuo padėdamas kompensuoti kraujo netekimą (traumos atveju).
Skydliaukės Stimuliavimas
Sustiprėja, hipotaliamo prieš tai užblokuota, skydliaukės veikla, kurios hormonai reikalingi pažeistų audinių atstatymui - hipotaliamas atsistatymo periode skydliaukės veiklą ima stimuliuoti.
Apsauginė Reakcija
Reakcija į stresą apsaugo mūsų organizmą nuo galimo ar esamo žalingo poveikio. Kraujyje padaugėja hormonų adrenalino, augimo hormono, prolaktino, kortikotropino, kortizolio; didėjo kraujyje medžiagų, kurios duoda energiją, koncentracija - riebiųjų rūgščių, gliukozės; padidėjo cholesterolio kiekis, kraujo krešamumas, pakilo kraujo spaudimas ir t.t.
Homeostazės Mechanizmai
Veikiant kibernetiniams reguliacijos mechanizmams, homeostatinės sistemos siekia išlaikyti pusiausvyrą arba stengiasi atstatyti tvarką ir stabilumą. Jei padidėja kraujyje kokio nors hormono, pavyzdžiui kortizolio, tai jis, pagal neigiamo grįžtamo ryšio mechanizmo veikimo principą, turėtų pristabdyti savo reguliatoriaus išsiskyrimą, šiuo atveju hipofizio hormono kortikotropino, ir kortizolio išsiskyrimas, nestimuliuojamas kortikotropino, turėtų sumažėti iki normos - iki ribų, apibrėžtų homeostazės dėsnio. Bet to neįvyksta ir kraujyje streso metu kortizolio išlieka padidintas kiekis, tuo pačiu sukurdamas antistresinį mechanizmą. Kiekvienas hormonas reguliatorius turi savo darbinį faktorių, kuris kylant koncentracijai kraujyje mažina reguliatoriaus aktyvumą. Kortikotropino išsiskyrimą turėtų slopinti kortizolio išsiskyrimo padidėjimas; augimo hormono ir prolaktino - cukraus ir riebiųjų rūgščių padidėjimas kraujyje.
Hipotaliamo Jautrumo Slenkstis
H.Selje, aiškindamas apie hipofizio aktyvumo padidėjimą streso metu, o po to ir apie hipotaliamo, neatkreipė dėmesio, kad hipofizio-hipotaliamo komplekso aktyvumo padidėjimas negali egzistuoti ilgai, jei neįvyks hipotaliamo jautrumo slenksčio padidėjimas į slopinančius periferinius signalus. Hipotaliamo jautrumo slenksčio padidinimo mechanizmo fiziologinė reikšmė labai didelė. Jei jo nebūtų, stresinė prisitaikymo reakcija būtų visada trumpalaikė, ji veiktų tik tiek laiko, kad suveiktų neigiamo grįžtamo ryšio mechanizmas ir sistema sugrįžtų į pusiausvyrą. O šito, kaip mes žinome, neįvyksta. Reiškia streso metu vyksta hipotaliamo jautrumo slenksčio padidėjimas. Būtent šitas mechanizmas ir nusako organizmo vystymosi, senėjimo reguliavimo mechanizmą ir natūralios mirties reguliavimo tipą. Tuo galima daug ką paaiškinti streso ir ligų santykiuose. Stresas sukelia tokius pačius pokyčius, kokie vyksta ir senstant. Cukraus, riebiųjų rūgščių, cholesterino kiekis kraujyje auga.
Gynyba ir Senėjimas
Tai, kad aukštesnieji gyvūnai yra apdovanoti pačiais aukščiausiais sugebėjimais gintis nuo streso, reikia dėkoti sudėtingų homeostatinių sistemų pasirodymui gyvosios gamtos evoliucijos procese, kurių viršūnę vainikuoja hipotaliaminiai procesai. Sukurti būtinus nukrypimus kovai su stresu galima tik padidinant hipotaliamo jautrumo slenkstį - dėka to mechanizmo, kuris yra organizmo vystymosi, senėjimo ir senatvinių ligų mechanizmo pagrindas. Tuo pačiu, gindamasis nuo išorinių mirties priežasčių, organizmas tai daro ne tik adaptacijos ligų sąskaita, bet ir spartina natūralų senėjimo procesą.
Neuromediatoriai
Kai pastebite gresiantį pavojų, signalai, įvertinantys šį įvykį, iš centrinės nervų sistemos besiveržiantys į limbinę sistemą ir hipotaliamą, aktyvuoja jos veiklą. Bet bet kokia veikla nervinių ląstelių sistemoje eikvoja tarpininkus - nervinių impulsų mediatorius. Visa vegetatyvinė sistema padalinta į dvi priešingas viena kitai stovyklas - simpatinę ir parasimpatinę nervų sistemas. Simpatiniai mediatoriai S yra: dopaminas ir noradrenalinas - medžiagos struktūriškai labai panašios į stresinį hormoną adrenaliną; grupės P mediatorius sudaro serotoninas ir artimi jam junginiai - indolaminai; grupės S ir P mediatoriai sintetinami iš amino rūgščių - atitinkamai tirozino ir triptofano. Šių mediatorių koncentracijos sumažėjimas streso metu dėl padidinto jų sunaudojimo ir yra hipotaliamo jautrumo slenksčio didėjimo priežastis.
Apatija ir Atsistatymas
Didelį emocinį susijaudinimą dažniausiai keičia apatija. Neuromediatorių normalizavimosi greitis priklauso nuo įgimto nervų sistemos stiprumo, tai yra - nuo genetikos. Neuromediatoriai atsistato, savireguliacijos mechanizmas suveikia ir sistema sugrįžta į stabilią būseną. Tik hipotaliamo jautrumo slenkstis lieka pakitęs - kuo toliau link amžinosios šviesos, tuo jo kitimo galimybės mažėja, kol vieną dieną nepradėsime gyventi ištisiniame chroniškame strese.
Gliukozės Svarba
Sveikas cukraus kiekis kraujyje padeda deginti riebalus, išlaikyti energiją, kontroliuoti apetitą, gaminti ketonus, pagerinti smegenų veiklą ir sumažinti lėtinių ligų riziką. Padidėjęs cukraus kiekis kraujyje skatina riebalų kaupimą, atsparumą insulinui ir lėtinių ligų vystymąsi.
Kas Yra Cukraus Kiekis Kraujyje?
Gliukozė yra paprastasis cukrus, kurio molekulinė formulė C6H12O6. Ji yra energijos šaltinis gyvūnams, įskaitant žmones. Kai valgome maistą, ypač daug angliavandenių turintį, maistinės medžiagos per žarnyną patenka į kraują, įskaitant gliukozę.
Veiksniai, Didinantys Cukraus Kiekį Kraujyje
- Didelis angliavandenių kiekis: Angliavandeniai labiausiai padidina cukraus kiekį kraujyje, nes jie yra cukrus, kuris patenka į kraują iškart, kai tik yra suvirškinamas.
- Stresas: Stresas skatina kortizolio išsiskyrimą, kuris signalizuoja kepenims išmesti gliukozę į kraują.
- Natūralūs cirkadiniai ritmai: Kortizolio kiekis yra aukštas ryte ir žemas vakare, todėl ryte gali padidėti cukraus kiekis kraujyje.
Veiksniai, Mažinantys Cukraus Kiekį Kraujyje
- Angliavandenių apribojimas: Nevalgykite cukraus.
- Ketogeninė dieta: Laikantis daug riebalų turinčios ketogeninės dietos, jūsų organizmas natūraliai prisitaiko prie mažesnio cukraus kiekio kraujyje.
- Egzogeniniai ketonai: Ketonai tiesiogiai mažina cukraus kiekį kraujyje.
- Protarpinis badavimas: Badavimas mažina cukraus kiekį kraujyje ir gali padidinti ketonų kiekį.
- Kalorijų ribojimas: Valgant mažiau kalorijų sumažėja cukraus kiekis kraujyje.
- Meditacija: Meditacija padeda sumažinti kortizolio kiekį ir pagerinti bendrą psichinę savijautą.
Insulinas: Cukraus Kiekio Kraujyje Viršininkas
Insulinas yra hormonas, kurį išskiria kasos beta ląstelės. Jis sumažina cukraus kiekį kraujyje, prisijungdamas prie ląstelės ir suaktyvindamas specialius pernešėjus (GLUT 4 pernešėjus), kurie perneša gliukozę į ląstelės vidų.
Atsparumas Insulinui
Atsparumas insulinui išsivysto, kai ląstelės nustoja klausyti insulino, ir cukraus kiekis kraujyje nukenčia. Ši būklė prasideda nuo angliavandenių persivalgymo.
Didelis Cukraus Kiekis Kraujyje ir Lėtinės Ligos
Atsparumas insulinui ir hiperglikemija didina nutukimo, vėžio, širdies ligų ir neurodegeneracinių ligų riziką.
Keto Dieta
Kai apribojate angliavandenių kiekį, sumažėja cukraus kiekis kraujyje. Kai sumažėja cukraus kiekis kraujyje, padidėja ketonų kiekis.
Streso Valdymas
Stresas yra natūrali organizmo reakcija į aplinkos pokyčius, kai jaučiamas harmonijos trūkumas. Tai apsauginė organizmo reakcija, kuomet jaučiamas harmonijos trūkumas. Streso metu organizmas išskiria kortizolį bei adrenaliną, kurie paskatina veiksmą, jei stresas patiriamas situacijose, kuomet kyla pavojus gyvybei. Tačiau patiriant nuolatinį stresą, kortizolis turi neigiamą įtaką smegenų veiklai.
Streso Požymiai
Patyrus stresą, pirminiai kūno požymiai gali būti: dažnesnis širdies plakimas, raumenų įsitempimas, dažnesnis kvėpavimas, padidėjęs irzlumas, kartais kraujo spaudimo ar net kūno temperatūros padidėjimas.
Stresas Darbe
Dažnas mūsų stresą patiria būtent darbe. Įtempta dienotvarkė, ilgos darbo valandos ir mažas miego kiekis, nuolatinis sprendimų priėmimas, konfliktai, dažnos komandiruotės sukelia įtampą. Jeigu nesugebame atsipalaiduoti, darbe krenta mūsų produktyvumas, nebegalime efektyviai generuoti idėjų, padažnėja tikimybė klaidoms bei prasideda rimtesnės organizmo problemos.
Streso Pasekmės
Dėl streso žmogų gali varginti dažni ilgalaikiai galvos skausmai, įvairūs virškinamojo trakto negalavimai, apatija, energijos trūkumas. Per didelis stresas ir įtampa turi įtakos ir psichologinei žmogaus sveikatai. Jis gali jausti nuolatinį nerimą ar baimę, padidėja nevisavertiškumo jausmas, trūksta pasitikėjimo savimi, kyla nepasitenkinimas savimi ir vis didesnių reikalavimų sau kėlimas.
Stresas Nėštumo Metu
Besilaukiančią moterį stresinė situacija ne tik traumuoja, bet ir sukelia neurocheminius vaisiaus smegenų pakitimus, todėl moters stresas paveikia ir kūdikio psichologinę būseną. Tokie kūdikiai būna jautresni, dirglesni, dažniau dar vaikystėje suserga depresija, dažniau gali sirgti ir kitomis ligomis.
Veiksmingi Streso Valdymo Metodai
- Veiklos kaita
- Sportas
- Mėgstamas užsiėmimas ar pramoga
- Bendravimas su maloniais žmonėmis
- Emocinės treniruotės
- Atsipalaidavimo pratimai
- Pozityvūs jausmai
- Kvėpavimo pratimai
- Juokas
Mityba ir Nervų Sistema
Tinkamas maistas ar valgymo įpročiai taip pat gali būti vienas iš streso mažinimo būdų. Reikėtų stengtis kasdien valgyti tuo pačiu laiku. Patartina gerti pakankamai skysčių.
Vitaminai Nervų Sistemai
Svarbu gauti pakankamai B grupės vitaminų, nes jie dalyvauja nervinių ląstelių mityboje. Vitaminas C užtikrina normalų kaulų, kremzlių, dantų ir dantenų vystymąsi bei funkcijas. Preparatai, kurių sudėtyje yra cinko, stiprina imuninę sistemą ir atsparumą stresui.
Streso Įtaka Širdžiai
Ilgalaikis stresas vargina širdį ir gali sukelti papildomų sveikatos problemų. Patiriant stresą, antinksčių liaukos išskiria kortizolį, kuris veikia pagerindamas gliukozės pasisavinimą į smegenis ir kitus organus, būtinus išgyvenimui streso metu. Tačiau ilgainiui patiriant stresą gali atsirasti kraujo cukraus svyravimų, kurie galiausiai paveikia ne tik bendrą savijautą, bet ir kraujagyslių darbą pernešant deguonį į širdį ir kitus organus.
Reakcijos į Stiprų Stresą ir Adaptacijos Sutrikimai
Reakcijos į stiprų stresą bei adaptacijos sutrikimai apima įvairias reakcijas, kurias organizmas patiria esant intensyviam stresui. Tai gali būti tiek emocinės, tiek fizinės reakcijos, kurios trukdo normaliai gyventi ir adaptuotis prie kasdienių situacijų.
Ūminė Reakcija į Stresą
Ūminė reakcija į stresą yra praeinantis, tačiau pakankamai sunkus psichikos sutrikimas, susiformuojantis kaip reakcija į stiprų išorinį ar psichinį stresą ir praeinantis po kelių valandų ar dienų.
Kortizolio ir Atminties Ryšys
Didelis kortizolio kiekis kraujyje gali lemti trumpalaikės atminties sutrikimus vyresniame amžiuje.
Bendrasis Prisitaikymo Sindromas (Pagal H. Seljė)
- I fazė - nerimo ar aliarmo stadija
- II fazė - pasipriešinimo, arba adaptacijos (rezistencijos,) stadija
- III fazė - išsekimo, arba deadaptacijos, fazė
Pasekmės Organizmui
- Virškinamojo trakto susirgimai
- Raumenų ir sąnarių ligos
- Autoimuninės ligos
- Širdies ir kraujagyslių sistemos ligos
Kaip Sumažinti Kortizolio Kiekį?
- Miegas
- Fizinis aktyvumas
- Subalansuota mityba
- Streso valdymas
- Adaptogenai
- Vaistai
tags: #streso #hormonas #gliukozes #padidejimas