Streso Poveikis Fizinei Sveikatai: Kaip Jį Atpažinti ir Valdyti

Stresas - neišvengiama šiuolaikinio gyvenimo dalis. Nors dažnai stresą vertiname neigiamai, iš tiesų jis atlieka svarbų vaidmenį - apsaugo mus nuo grėsmės. Tačiau, kai stresas tampa nuolatinis, jis gali padaryti daugiau žalos nei naudos. Ignoruoti streso negalima, o kova su juo dažnai atneša tik trumpalaikį palengvėjimą. Išmintinga įsiklausyti į savo kūną ir suprasti streso priežastis, kad sušvelnintume jo poveikį sveikatai ir pakeistume santykį su savimi.

Kas Yra Stresas?

Stresas - tai natūrali žmogaus reakcija į grėsmę, pasireiškianti tiek psichiniu (sujaudinimo jausmas), tiek fiziniu (padažnėjęs kvėpavimas ir širdies ritmas, raumenų kraujotaka) lygmeniu. Ši reakcija gali išgelbėti realaus pavojaus atveju. Šiais laikais situacijų, kai mūsų gyvybei gresia pavojus, yra nedaug, tačiau kasdieniame gyvenime susiduriame su daugybe iššūkių ir patiriame spaudimą, kuriuos mūsų organizmas gali suvokti kaip grėsmę. Per ilgai trunkanti arba dažnai pasikartojanti stresinė situacija tampa probleminė, nes išsekina organizmą. Tokiu atveju kalbame apie ilgalaikį arba lėtinį stresą.

Streso Tipai: Ūminis ir Lėtinis

Yra du pagrindiniai streso tipai - ūminis ir lėtinis. Ūminis stresas yra trumpalaikis ir dažnai atsiranda dėl konkrečios situacijos, tuo tarpu lėtinis stresas yra ilgalaikis ir susijęs su nuolatine įtampa bei nerimu. Abiejų tipų stresas gali turėti reikšmingą įtaką mūsų emocinei ir fizinei gerovei, tačiau jie reikalauja skirtingo požiūrio ir valdymo metodų.

Ūminis Stresas

Ūminis stresas yra trumpalaikis streso tipas, kuris atsiranda dėl tam tikros situacijos ar įvykio. Jis pasireiškia staigiu kūno reakcijų, tokių kaip greitas širdies ritmas, padidėjęs kraujospūdis ir adrenalino išsiskyrimas. Šis stresas dažniausiai pasireiškia susidūrus su iššūkiu ar grėsme, pavyzdžiui, prieš svarbų egzaminą, susirūpinus dėl darbo pristatymo ar kalbant prieš didelę auditoriją. Ūminis stresas dažnai yra natūrali organizmo reakcija į išorinius dirgiklius, ir, kai situacija baigiasi, šie simptomai paprastai išnyksta, o žmogus grįžta į įprastą būseną.

Lėtinis Stresas

Lėtinis stresas yra ilgalaikis ir nuolatinis stresas, kuris atsiranda, kai žmogus nuolat susiduria su stresinėmis situacijomis, tačiau nesugeba jų tinkamai suvaldyti. Tai gali būti susiję su nuolatiniais darbo krūviais, santykių problemomis, finansiniais rūpesčiais ar nuolatiniu nerimu dėl sveikatos. Lėtinis stresas gali turėti rimtų pasekmių sveikatai, įskaitant silpnėjančią imuninę sistemą, miego sutrikimus, aukštą kraujospūdį ir net depresiją. Tai yra daug pavojingesnė būklė nei ūminis stresas, nes ilgesnis streso poveikis gali nuolat apkrauti organizmą ir trukdyti normaliai funkcionuoti. Įprastas kasdienis stresas turėtų natūraliai atslūgti, kai stresinė situacija praeina. Tačiau lėtinis stresas yra toks, kuris tęsiasi ilgą laiką ir gali sukelti sveikatos komplikacijų.

Taip pat skaitykite: Saugus kačių nagų kirpimas

Distresas ir Eustresas

Stresas gali būti tiek neigiamas (distresas), tiek teigiamas (eustresas).

• Distresas - neigiamas stresas, kuris gali sukelti nemalonius psichinius ar fizinius simptomus. Jį gali sukelti visuomenės spaudimas dėl asmens veiklos rezultatų, stresas mokykloje ar darbe, darbų atlikimas paskutinę minutę, nesaugumas santykiuose arba baimė dėl artimųjų. Nepageidaujamas mažo intensyvumo stresas, distresas, gali sukelti nemažai problemų organizmui. Laikui bėgant jis kaupiasi ir gali peraugti į lėtinį stresą.
• Eustresas - teigiamas stresas, kuris veikia kaip kūrybinė ir motyvacinė jėga. Kai į stresorius žiūrima kaip į galimybę ar iššūkį, kurį galima sėkmingai įveikti, jie sukelia malonius jausmus. Padedantis stresas vadinamas eustresu. Eustresas nekenkia, priešingai - optimalus streso lygis veikia kaip kūrybinė ir motyvacinė jėga.

Gali atrodyti, kad sunku atpažinti ribą tarp teigiamo ir neigiamo streso, tačiau tiesiog stebėkite savo kūną. Jei pastebite ant savęs streso požymių, pavyzdžiui, prastą miegą ar virškinimo sutrikimus, tai yra nesveikas stresas.

Reakcijos Į Stresą Supratimas

Kai susiduriame su grėsme, pavyzdžiui, dideliu lojančiu šunimi, mūsų pagumburis - nedidelė, bet svarbi smegenų sritis - įjungia organizmo pavojaus sistemą. Ši sistema paskatina antinksčius išskirti hormonus, įskaitant adrenaliną ir kortizolį. Adrenalinas didina širdies ritmą, kraujospūdį, taip pat didina energijos atsargas. Kortizolis, pagrindinis streso hormonas, didina cukraus kiekį kraujyje, taip užtikrindamas medžiagų išskyrimą, kurios atkuria audinius. Praėjus jaučiamai grėsmei, hormonų lygis vėl tampa normalus. Adrenalino ir kortizolio kiekis sumažėja, širdies ritmas ir kraujospūdis grįžta į ramybės būseną, o kitų sistemų veikla vėl tampa įprasta. Tačiau jei stresoriai nuolat veikia ir jaučiate nuolatinę grėsmę, „kovos arba bėgimo“ reakcija išlieka įjungta. Ilgalaikis reakcijos į stresą sistemos suaktyvėjimas ir vėliau pernelyg didelis kortizolio ir kitų streso hormonų poveikis gali sutrikdyti daugelį mūsų organizmo procesų. Dėl to mums kyla didesnė sveikatos komplikacijų rizika. Štai kodėl taip svarbu išmokti sveikų būdų, kaip susidoroti su gyvenimo stresoriais.

Streso Valdymas: Kaip Išmokti Valdyti Stresines Situacijas?

Jei jau kenčiate nuo streso ir ieškote būdų, kaip jo atsikratyti, rekomenduojama gydyti ir kūną, ir protą. Stresą keliantys įvykiai yra gyvenimo dalis, ir galbūt negalėsite pakeisti dabartinės situacijos. Tačiau galite imtis veiksmų, kad suvaldytumėte šių įvykių poveikį jums. Jei tikrai norite būti nuoseklūs, optimalus sprendimas - kreiptis į profesionalą, psichoterapeutą ar psichologą. Į kūną orientuotos technikos apima kvėpavimą - daugelis žmonių pastebi, kad kvėpuoja pernelyg paviršutiniškai arba neišnaudoja visos krūtinės ir pilvo erdvės. Galite išbandyti tam tikrą atsipalaidavimo formą arba sutelkti dėmesį į judesį. Darbas su protu paprastai būna sudėtingas, tačiau jį galima pradėti, pavyzdžiui, skiriant sau nors valandą per dieną.

Naudingos Streso Valdymo Strategijos

• Sveika mityba, reguliari mankšta ir pakankamas miegas: Subalansuota mityba, turinti pakankamai vitaminų ir mineralų, gali padėti organizmui susidoroti su stresu ir išlaikyti stabilų energijos lygį. Rinkitės maisto produktus, kuriuose yra mažai riebalų, tačiau praturtintus maistinėmis medžiagomis, tokiais kaip vaisiai, daržovės, pilno grūdo produktai ir liesa mėsa ar žuvis. Venkite maisto, turinčio daug cukraus. Venkite kofeino, nes jis gali tik dar labiau sustiprinti streso jausmą. Užtikrinti pakankamą ir kokybišką miegą yra svarbu streso mažinimui ir bendrai žmogaus savijautai. Miegas yra svarbus mūsų smegenų ir kūno atsinaujinimui ir atsparumui stresui. Miegant kūnas turi galimybę atsigauti ir atsistatyti, todėl svarbu laikytis reguliaraus miego grafiko ir sukurti sau tinkamą aplinką miegui.
• Ryte pajudėti: Sąmoningai pastatykite automobilį keliomis gatvėmis toliau nuo darbo.
• Atsipalaidavimo būdai: Joga, gilus kvėpavimas, masažas arba meditacija. Įvairios streso valdymo technikos, tokios kaip meditacija, kvėpavimo pratimai ar raumenų atpalaidavimo technika, gali padėti sumažinti įtampą ir nerimą. Viena iš efektyviausių streso valdymo technikų - vizualizacija. Įsivaizduokite ramybę keliančius vaizdus arba malonias situacijas. Vizualizacija padeda sumažinti nerimą, atitraukti dėmesį nuo problemų ir sukelti teigiamas emocijas. Esant stresinei situacijai, praktikuokite gilų ir lėtą kvėpavimą.
• Dienoraščio vedimas: Minčių ar dalykų, už kuriuos esame dėkingi gyvenime, užrašymas.
• Laikas pomėgiams, sau pačiam: Raskite veiklą, kuri jums suteikia džiaugsmo ir leidžia atsipalaiduoti. Tai gali būti skaitymas, muzikos klausymas, žaidimas su gyvūnais, gamtos tyrinėjimas ar bet koks kitas veiklos būdas, kuris suteikia jums malonumo ir atitraukia nuo kasdienių rūpesčių.
• Gilūs pokalbiai su artimaisiais ar draugais: Palaikykite artimus ryšius su šeima ir draugais, pasikalbėkite su jais apie savo jausmus ir išgyvenimus. Bendravimas su artimais žmonėmis gali padėti išreikšti emocijas, gauti paramą ir lengviau išgyventi stresą.
• Ieškojimas būdų, kaip į savo gyvenimą įtraukti daugiau humoro ir juokos.
• Savanoriška veikla.
• Prioritetų nustatymas ir atsisakymas nebūtinų darbų: Efektyvus laiko valdymas, prioritetų nustatymas ir tinkama darbo bei poilsio pusiausvyra gali padėti sumažinti stresą. Planuokite savo dienotvarkę, atsižvelgdami į svarbiausias užduotis bei suteikdami laiko poilsiui ir atsipalaidavimui. Pagalvokite apie tai, ką jau padarėte ar nuveikėte per dieną, o ne apie tai, ką dar turite padaryti.
• Profesionalios konsultacijos: Padedančios sukurti konkrečias streso įveikimo strategijas.

Venkite nesveikų streso įveikimo būdų, tokių kaip persivalgymas, alkoholio, tabako ar kitų medžiagų vartojimas. Jei nerimaujate, kad stresinėse situacijose galite būti į tai linkęs, pasikonsultuokite su gydytoju. Jūsų atlygis už tai, kad išmoksite valdyti stresą, bus didesnė dvasios ramybė, geresni santykiai, sveikata ir bendra gyvenimo kokybė.

Taip pat skaitykite: Streso įtaka galvijų sveikatai

Streso Pasireiškimo Formos ir Poveikis Organizmui

Dauguma žmonių kasdien patiria stresą, tačiau kiekvienas jį patiria ir į jį reaguoja skirtingai. Dėl šios priežasties jo poveikis mūsų sveikatai, jei jis trunka per ilgai arba yra pernelyg intensyvus, taip pat yra individualus.

Stresas ir Psichosomatika

Be psichinio nerimo, stresas labai dažnai pasireiškia psichosomatiškai, t. y. mūsų kūnui. Dažniausiai pasitaikančios komplikacijos yra širdies ir kraujagyslių bei virškinimo sutrikimai. Taip pat dažnai pasitaiko odos ligų, seksualinių ir reprodukcinių problemų, nemiga ir plaukų slinkimas.

Galimos Fizinės Streso Pasekmės

• Odos problemos: Aknė, egzema, bėrimai ir kitos odos problemos.
• Psichikos sveikatos problemos: Nerimas, depresija.
• Endokrininės sistemos sutrikimai: Cukrinis diabetas, skydliaukės hiperfunkcija.
• Širdies ir kraujagyslių sistemos ligos: Širdies ligos, infarktas, aukštas kraujospūdis ir insultas. Stresas yra viena iš pagrindinių širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių. Streso įtaka širdžiai gali būti skirtinga priklausomai nuo streso trukmės ir intensyvumo. Trumpalaikis stresas retai turi neigiamą poveikį sveikai širdžiai, nes žmogaus kūnas yra pasiruošęs atlaikyti trumpalaikį diskomfortą ir nerimą. Tačiau esant nuolat aukštam kraujo spaudimui, išsivysto hipertenzija. Hipertenzija yra pavojinga būklė, kuri didina širdies priepuolio, insulto arba inkstų ligų riziką.
• Virškinimo sistemos sutrikimai: Dirgliosios žarnos sindromas, virškinimo sutrikimai, pilvo skausmas, streso sukeltas viduriavimas, skrandžio opos.
• Svorio pokyčiai.
• Plaukų slinkimas dėl streso.
• Sumažėjęs lytinis potraukis.
• Galvos skausmai.
• Raumenų įtampa ir skausmas.
• Miego problemos.
• Atminties ir koncentracijos problemos.

Stresas ir Pankreatitas

Moksliniai tyrimai ir klinikinė praktika patvirtina ryšį tarp streso ir pankreatito. Skirtingai nei trumpalaikis stresas, kuris paprastai apsaugo kasą nuo uždegimo, ilgalaikis stresas kelia pavojų. Kasą persmelkia tankus nervų tinklas, jautrus hormonams, kuriuos organizmas gamina dėl streso, galiausiai tai padidina uždegimo riziką.

Stresas Nėštumo Metu

Tyrimų duomenimis, didelis stresas nėštumo metu taip pat gali turėti įtakos embriono vystymuisi ir sukelti priešlaikinį gimdymą. Todėl būsimoms mamoms labai svarbu žinoti, kaip valdyti stresą. Patartina nėštumo metu pakankamai atsipalaiduoti, o atsiradus bet kokiems nemaloniems psichikos sutrikimams kreiptis į specialistą.

Kaip Psichoterapija Gali Padėti Įveikti Stresą?

Terapija leidžia sulėtinti tempą ir sutelkti dėmesį į tikrąsias streso priežastis, kurios dažnai slypi kasdienių pareigų sūkuryje. Ji padeda jas įvardyti ir pakeisti kai kuriuos savo elgesio modelius, kad galėtume išlikti ramūs. Terapijos internetu privalumas - greitas prieinamumas sudėtingose situacijose, kai terapeutas gali būti reikalingas pagalbininkas.

Taip pat skaitykite: Kaip sumažinti nervinę įtampą

Streso Prevencija: Kaip Išvengti Streso?

Streso prevencijai galioja visi gerai žinomi sveikos gyvensenos patarimai - subalansuota mityba, fiziniai pratimai ir pakankamai miego. Tačiau jei norite padaryti kažką daugiau dėl savęs, sulėtinkite tempą, įsisąmoninkite viską, ką darote, galvojate ir patiriate. Stresas mus užklumpa visada, kai esame pernelyg nutolę nuo savęs. Aplinkybių verčiami susidurti su stresu taip pat galime priimti kaip iššūkį, pavyzdžiui, kaip galimybę sužinoti ką nors apie save ir išmokti, kaip sulėtinti tempą, turėti daugiau laiko sau ir kaip tą laiką maksimaliai išnaudoti. Psichoterapija yra puiki streso prevencijos priemonė, ir nebūtina jos griebtis tik tada, kai esame „užsidegę“.

Svarbios Streso Prevencijos Priemonės

• Puoselėkite socialinius ryšius ir artimus tarpasmeninius santykius: Santykiais reikia nuolat rūpintis, tačiau tai lems pasitenkinimą gyvenimu.
• Susikurkime sveikus įpročius: Tai apima daug judėjimo, kokybišką miegą ir maistingų medžiagų turtingą mitybą.
• Dėkingumas: Būkime dėkingi ne tik už tai, ką turite, bet ir už kliūtis, kurias įveikiate.
• Skirkite laiko sau: Kiekvieną dieną skirkite akimirką sau ir pasirūpinkime savo poreikiais.

Kortizolis ir Stresas

Esant stresui, organizmas išskiria adrenaliną ir kortizolį. „Dažniausiai kortizolis yra vadinamas streso hormonu ir jis būtinas, kad gyventume. Jis padeda išlaikyti motyvaciją, budrumą, tinkamai reaguoti į aplinką, tačiau per didelis kortizolio kiekis gali būti įvairių sveikatos problemų priežastis, kai ši būklė užtrunka per ilgai. Vis tik labiausiai paplitusi, dažniausia priežastis - lėtinis stresas“, - pasakoja A. Be to, imate dažnai užkandžiauti. Daugiau gerųjų riebalų. Vartokite riebią žuvį, geros kokybės mėsą, riešutus, sėklas, kokybišką aliejų, sviestą, avokadus. Riešutų reikia suvalgyti apie saują (30 gramų) kiekvieną dieną. Fizinis aktyvumas. Ne vienas tyrimas parodė, kad reguliarus fizinis krūvis, pavyzdžiui, pasivaikščiojimas maždaug 30-60 minučių kasdien ar didesnę dalį savaitės dienų, yra vienas geriausių būdų valdyti stresą, tuo pačiu - subalansuoti hormonus ir geriau miegoti. Eteriniai aliejai. Patariama naudotis visa citrusinių aliejų grupe. Miegas. Pakankamas miegas padeda kontroliuoti kortizolio gamybą, tačiau esant dideliam kortizolio kiekiui gali būti sunku pailsėti. Žmonės, kurių organizme būna daug kortizolio, dėl patiriamo lėtinio streso gali pasijusti priešingai - jie naktį nerimauja, o dieną būna pavargę.

Bendrasis Prisitaikymo Sindromas

Gydytojai stresu, jo eiga ir poveikiu sveikatai domėjosi dar nuo Hipokrato laikų. Bet tik XX a. Kanados mokslininkas H. Seljė, 40 metų tyrinėjęs skirtingų stresorių eigą ir jų poveikį gyvūnams, nustatė, kad tokios pat fiziologinės reakcijos būdingos tiek gyvūnui, tiek žmogui. Todėl H. Seljė organizmo reakciją į stresą pavadino bendruoju prisitaikymo (adaptaciniu) sindromu.

Streso Eiga Pagal H. Seljė

1. I fazė - nerimo ar aliarmo stadija: Šioje šoko fazėje aktyvinama antinksčių veikla, išsiskiria dideli kortizolio, adrenalino, tirotropino, kortikoliberino kiekiai. Tuo metu jaučiamas jėgų antplūdis, judesiai tampa greitesni, žmogus jaučiasi energingesnis ir gali nuveikti daugiau nei įprastomis sąlygomis. Žarnyno veikla sutrinka, nes vyksta ne anaboliniai, o kataboliniai, arba oksidaciniai, procesai. Dėl to organizmas negamina aminorūgščių, t. y. nesintezuoja baltymų, taip pat kolageno.

2. II fazė - pasipriešinimo, arba adaptacijos (rezistencijos,) stadija: Šioje fazėje organizmo kūno temperatūra ir kraujospūdis vis dar padidėję. Bet jei žmogus sukontroliavo ir įveikė stresą, ir tai sukelia malonių emocijų, organizmas pamažu sugrįžta į normalų režimą ir jame jau vyrauja anaboliniai, arba atkuriamieji, procesai. Anabolizmas būtinas mūsų organizmo atsinaujinimo procesams. Žarnynas vėl įsisavina maisto medžiagas, gaminami vitaminai ir aminorūgštys, sintezuojami baltymai, kurie yra pagrindinė organizmo statybinė medžiaga. Visgi tais atvejais, kai organizmas neprisitaiko prie stresinių sąlygų, tęsiantis įtampai, didėjant kortikosteroidų poreikiams, mažėja antinksčių funkcinis pajėgumas.

3. III fazė - išsekimo, arba deadaptacijos, fazė: Išsekimo fazės metu gali atsirasti negrįžtamų organizmo apsauginės reguliacijos pakitimų, gali visiškai išsiderinti energijos gamybos mechanizmai. Dėl metabolizmo sutrikimo organizme nesusidaro rūgštinių ir šarminių medžiagų (pH) pusiausvyra. Rūgštinės medžiagos nėra išplaunamos iš organizmo, jame kaupiasi, o tai skatina organizmo rūgštėjimą. Parasimpatinė ir simpatinė nervų sistema veikia destruktyviai.

Streso Poveikis Organų Sistemoms

1. Virškinamojo trakto susirgimai: Streso metu nervų sistema slopina kraujo tekėjimą virškinimo sistemoje, sulėtėja virškinimas, dėl to parasimpatinė sistema išsijungia, o įsijungia simpatinė.

2. Raumenų ir sąnarių ligos: Streso hormonas kortizolis pradeda „išimti“ iš organizmo baltymus, jis juos „suvalgo“, dėl to organizme trūksta jėgos, glemba raumenys, tampa sunku judėti, lipti laiptais. Kraujagyslės aplink sąnarį spazmuoja smulkias kraujagysles ir žmogus nuo streso gali net nepaeiti.

3. Autoimuninės ligos: Streso metu išsiskyręs hormonas adrenalinas slopinamai veikia bakterijas. Tuo metu suaktyvėja limfmazgiai, padaugėja antikūnų, bet virškinimas dėl į organizmą patenkančių toksinų kiekio sutrinka.

4. Širdies ir kraujagyslių sistemos ligos: Jei nuolat palaikomas didelis streso hormonų kiekis, sutrinka širdies ritmas, ilgam pagreitėja širdies pulsas. Per adrenalino sistemą riebių rūgščių sekrecija didėja, dėl to kyla kraujospūdis, vystosi hipertenzija.

Mintys ir Sveikata

Japonai teigia, kad tikroji sveikata prasideda žmogaus galvoje. Tad akivaizdu, kad žmonės, skleidžiantys teigiamas emocijas, dažnai atsparesni ligoms, nei tie, kurie viską mato pro neigiamą prizmę. Net jei gyvenimo laikotarpis sudėtingas - teigiamos nuostatos ar pasikeitęs požiūris į stresinį įvykį daro gerą įtaką žmogaus sveikatai. Nervų ląstelėse teka silpna elektros srovė, perduodanti smegenų signalus. Kai galvoje vyrauja teigiamos mintys, kuriamos organizmui nežalingos medžiagos - laimės hormonas endorfinas, oksitocinas ir kt. Jei visgi vyrauja negatyvios mintys, gaminamos toksinės medžiagos - kortizolis, noradrenalinas, adrenalinas. Pasak mokslininkų, lėtinio pykčio metu organizme gaminasi nuodas - imperilas, kuris žaloja kepenis ir širdį.

Palankūs Sveikatai Hormonai

• Laimės hormonas endorfinas yra baltyminis produktas. Endorfinų gamybai labai svarbus baltyminis maistas. Tų, kurie daro gerus darbus, kraujyje daugiau beta endorfino. Dideli laimės hormono kiekiai išsiskiria tik darant gera! Net ir teigiamos mintys, žodžiai skatina išsiskirti beta endorfiną ir praskaidrina nuotaiką, o pyktis skatina beta endorfinų stygių. Todėl dažniau turi būti vartojamos frazės: „o, kokia laimė“, „aš taip džiaugiuosi“. Verta pastebėti, kad žmonių, kurie vartoja narkotikus, ląstelės pagamina mažiau endorfinų.

• Oksitocino - neuropeptido išsiskyrimas natūraliai blokuoja nervų receptorių, kuris atsakingas už baimę ir nerimą. Kai nebijome, lengviau pajuntame pasitikėjimą, lengviau atleidžiame.

Natūralūs Būdai Mažinti Stresą

1. Subalansuota mityba.
2. Kokybiškas miegas - vienas stipriausių streso malšintojų. Miego metu kvėpavimas sąmoningai sureguliuojamas. Tam būtinas augimo hormonas, kuris apsaugo nuo kortizolio - streso hormono - pertekliaus pasekmių. Būtina atminti, kad augimo hormono daugiausia gaminasi per giliojo miego fazę.
3. Diafragminis kvėpavimas: Kvėpuodami diafragma, stimuliuojame organus ir tai teigiamai veikia nervų sistemą. Kvėpuojant diafragma įsijungia parasimpatinė sistema, todėl organizmas aprimsta, sureguliuojamas gliukozės kiekis, sulėtėja širdies ritmas.
4. Nerimo reguliavimas: Nerimas ne tik griauna tarpusavio santykius, bet ir apsunkina smegenų darbą. Kai emocijos intensyvios, tuomet sudėtinga aiškiai ir racionaliai mąstyti bei priimti sprendimus.
5. Dvasingumo praktikavimas: Dvasingumo praktikavimas ženkliai sumažina stresą. Tyrimų studijos patvirtina, kad 80 proc. uolių tikinčiųjų rečiau serga, o netgi susirgę pasveiksta greičiau nei netikintieji.
6. Dėkingumo praktikavimas: Dėkingumas - tai pozityvus požiūris į gyvenimą, leidžiantis kiekviename gyvenimo žingsnyje atrasti, už ką galima padėkoti. Visgi dėkingumas glaudžiai susijęs su žmogaus sąmoningumu - privalu sąmoningai ir adekvačiai vertinti aplinką.
7. Juoko praktika: Mūsų smegenys realiai nesupranta, ar mes juokiamės dirbtinai. Jei ilgai juokiamės, pradeda skaudėti pilvą, o tuomet suaktyvėja virškinimo sistemos darbas. Tad būtina kuo dažniau žiūrėti komedijas, būti aplinkoje, kurioje daug teigiamų emocijų.

Suprasdami, kiek daug neigiamų organizmo pokyčių sukelia stresas, turėtume sąmoningai mokytis nerimą bei įtampą valdyti, o kartu ir keisti savo įsitikinimus bei reakciją į stresinį įvykį.

tags: #streso #itaka #fiziniam