Šiuolaikiniai biurai tampa ne tik darbo, bet ir kūrybos, bendravimo bei saviraiškos erdvėmis. Vis daugiau organizacijų supranta, kad darbo aplinka daro tiesioginę įtaką darbuotojų savijautai, produktyvumui ir motyvacijai. Šiame straipsnyje panagrinėsime streso įtaką kūrybiškumui, remiantis įvairiais tyrimais ir specialistų nuomonėmis.
Darbo aplinkos svarba kūrybiškumui
Meno kūriniai biure kuria estetinę aplinką, kuri padeda sumažinti stresą ir emocinę įtampą. Tyrimai rodo, kad vizualiai patraukli darbo aplinka teigiamai veikia nuotaiką ir skatina kūrybiškumą. Pavyzdžiui, „British Journal of Management“ atliktas tyrimas atskleidė, kad biuruose, kuriuose buvo eksponuojami meno kūriniai, darbuotojai jautėsi labiau vertinami ir patyrė mažiau streso. Tuo metu Exeter universiteto mokslininkų tyrimas parodė, kad biurai, kuriuose buvo meno kūrinių ir augalų, skatino produktyvumą net 17 proc. daugiau nei minimalistiniai kabinetai.
Pasak „Vilnius sveikiau“ psichologės Sandros Zorinos, tyrimai rodo, jog meno kūriniai turi įtakos darbuotojų produktyvumui, kūrybiškumui ir stiprinant ryšį tarp darbuotojų. Menas gali turėti įtakos kuriant aplinką, kurioje norisi mokytis, siekti tikslų ar kurti. Pastebima, jog meno kūriniai turi įtakos sumažinant stresą darbovietėje - tačiau tai priklauso nuo meno turinio ir aplinkos, kurioje jį matome.
Meno įtaka emocinei būklei ir kūrybiškumui
Darbovietėje esantis menas gali skatinti socialinių ryšių stiprinimą, kelti įvairias emocijas. Be to, menas gali veikti kaip vizualinė pertrauka - trumpam nukreipdamas mintis nuo darbo, jis padeda „perkrauti“ dėmesį ir grįžti prie užduočių su nauja energija.
Turto banko Turto valdymo departamento direktorė Modesta Acutė pažymi, kad bėgant metams kinta ir pačių darbuotojų požiūris į darbo erdves. „Tyrimai patvirtina, kad darbuotojams vis svarbesnė tampa jų aplinka. Lyginant su ankstesniais metais atliktais panašiais tyrimais, pastebime, kad kone dvigubai daugiau respondentų rinkdamiesi darbovietę, kaip vieną esminių kriterijų įvardija biuro ergonomiją ir įmonės požiūrį į tvarumą. Tokį pastebėjimą ji pateikia remdamasi pavasarį Turto banko užsakymu atliktu „Spinter“ tyrimu. Pasak jos, biurų interjero elementai, tokie kaip augalai, paveikslai ar kiti jaukumą padidinantys akcentai - darbuotojų pasirinkimas. „Šią vasarą mūsų kolegos patys yra nutapę net kelis paveikslus, kurie rugsėjo pradžioje buvo pakabinti atnaujintame Turto banko biure Klaipėdoje. Tačiau kalbant bendrai, ir patys mūsų patalpose dirbantys klientai gali atsinešti jiems patinkančius kūrinius, o mes padėsime juos integruoti juos į biurų erdves“, - priduria M. Acutė.
Taip pat skaitykite: Saugus kačių nagų kirpimas
Pasak specialistų, menas padeda kurti biuro identitetą. Paveikslai ar instaliacijos gali atspindėti bei pabrėžti įmonės vertybes, istoriją ar kultūrą. Tai ne tik suteikia patalpoms jaukumo, bet ir stiprina bendruomenės jausmą.
Spalvų ir meno turinio įtaka
Psichologė S. Zorina, akcentuoja, kad tam tikros erdvės sufleruoja, koks meno kūrinys arba kokių spalvų paveikslas galėtų puošti darbo erdvę. Visgi atvirose patalpose ji siūlytų daugiau natūralių, žemės spalvų (žalia, rusva, mėlyna, gelsva), o labiausiai tinkantis meno turinys galėtų būti susijęs su gamta, miškais, vandenimi. „Spalvų gama meno kūriniuose turi įtakos mūsų kognityvinėms funkcijoms, taigi jei norime skatinti atidumą ir įsiminti informaciją geriau, raudona ar kita aktyvi, ryški spalva, kuri asocijuojasi su grėsme, gali būti labai naudinga. Kuriant jaukias ir gerą emocinį foną galinčias suteikti darbo erdves svarbu ieškoti balanso ir įsiklausyti į darbuotojų lūkesčius.
Kūrybiškumo lavinimas ir streso mažinimas
Kūrybiškumas - ne vien menininkų rūpestis. Jo reikia kas dieną. Organizuojant laisvalaikį, rašant straipsnį, puošiant namus, fotografuojant. Kūrybiškumas svarbus daugelyje profesijų - gydytojo, programuotojo, žurnalisto ar psichologo. Aišku, įmanoma dirbti ir nekūrybiškai, bet jei į darbą neįdedama širdies, tai anoks ir rezultatas. Visiems žinomi kūrybiški psichologai I. Yalomas, M. Eriksonas, kurių terapinio darbo atvejai išeina už bet kokių ribų, bet tiksliai ir greitai išsprendžiamos regis neįveikiamos problemos.
Buvo tikima, kad kūrybiškumo nepakeisi. Dabar manoma, kad pakeisti neįmanoma tik įgimto talento, bet pritaikius tinkamas taktikas, kiekvienas žmogus gali padidinti savo kūrybiškumą jam prieinamame lygmenyje. Tai kelia optimizmą. Atsiranda programų, žadančių magišką kūrybos išlaisvinimą, steigiasi kūrybos treniravimo industrija, organizuojami kūrybiniai savaitgaliai, stovyklos. Kūrybos įgūdžių mokoma mažai rizikingoje aplinkoje, kurioje suteikiamos kuo geriausios sąlygos, pateikiamos kūrimo instrukcijos ir pavyzdžiai. Beje, tokių bruožų turi ir Lietuvos meno kalvės: kaip apie šiltnamį atsiliepiama apie Dailės akademiją, tačiau esu girdėjusi ne vieną atvejį, kaip ją baigusieji išėję į „žiaurų gyvenimą” nieko nebesukūrė. Štai čia ir prieiname prie pagrindinės problemos: kūrybiškumo mokymas nėra vien konkrečių įgūdžių, tarkime mokymosi groti lavinimas. Jam reikalinga tam tikra branda, nes kūrybos taktikos reikalauja savo minčių kontroliavimo. Tai, ką išmokai šiltnamyje, tenka daryti ir nepalankiomis sąlygomis.
Kūrybiškumo lavinimo būdus galima suskirstyti įvairiai. Mokslas negali atsakyti, kaip atsiranda kūrybiškumas - ar žmogus turi išmokti kurti, ar kūrybiškumas glūdi jo prigimtyje, tik reikia jį atskleisti. Todėl vienose strategijose kažkas pridedama - mokoma kūrybinių taktikų, kitose atimama - pašalinami barjerai, trukdantys išreikšti kūrybinę prigimtį. Kitas klausimas - ar svarbiau ką nors keisti išorėje - sudaryti kūrybai tinkamas sąlygas (įgyti žinių, patirti naujų įspūdžių, gauti palaikymą) ar viduje - pavyzdžiui, medituoti? Skirtingi būdai turi būti taikomi skirtingiems žmonėms. Kiekvieno kūrybiškumo „diagnozė” individuali - vienam trūksta žinių, kūrimo metodų išmanymo, kitam - motyvacijos ar asmenybės savybių (atvirumo, nusiteikimo rizikuoti). Kai stokojama asmenybės savybių darbštus žmogus kuria nuobodžią produkciją; kai nėra motyvacijos - gabus žmogus nieko nekuria; kai trūksta kūrybos metodų išmanymo, žmogus kurdamas labai kankinasi; žinių neturėjimas pasireiškia naivia, mėgėjiška kūryba.
Taip pat skaitykite: Streso įtaka galvijų sveikatai
Kūrybiškumo barjerai ir jų įveikimas
Pradėkime nuo kūrybiškumo barjerų. Tai - kūrybai trukdantys dalykai kurių dažnai nė neįtariame esant. Studento skundas: Sėdžiu prie popieriaus lapo, iki rytojaus turiu parašyti referatą. Nė vienos minties. Kai tik įsivaizduoju dėstytoją, taip ir sustingstu, nors šiaip tų minčių nors vežimu vežk. Bandau vis tiek kažką rašyti. Paskaitau - visiškai dirbtina. Mane apima neviltis. Dar prieš valandą lyg ir buvo minčių, bet ne, paskambino draugė, visos mintys dingo ir nebeatsiranda. Ech, kad bent galėčiau apie tą temą su kuo nors pasitarti ar paskaityti!
Kokie barjerai atsispindi šitoje aimanoje? Visų pirma - vertinimo baimė. Daugelis žmonių trokšta įvertinimo ir dėl to bijo klaidos, nesėkmės, kritikos - tai gali trukdyti ne tik idėjai įgyvendinti, bet ir jai atsirasti. Jie tiesiog nebegali suvokti, ką patys galvoja kokiu nors klausimu. Antra - geriausios mintys ateina kai ką nors darai sau, be jokio tikslo, o čia kūrėjas įspraustas į laiko rėmus, kurie jį verčia į viską žiūrėti rimtai ir neleidžia jam atsipalaiduoti ir žaisti. Mūsų kultūroje labiau vertinamas rimtas darbas, todėl retai fantazuojame, juokaujame, dažnai nemokame atsipalaiduoti, paleisti vaizduotę, valdyti idėjų srautą. Dar šiam žmogui trukdo neigiamas požiūris į save. Jis galvoja „aš nekūrybiškas”, arba „ne mano sritis”. O aplinkiniai baimes pastiprina įvairiausiais būdais: „to niekas nedaro”, „tai neįmanoma”, „nėra pinigų”, „tai laiko švaistymas”, „tu klausi per daug klausimų”, „jau viskas padaryta”, „tu vaikiškas”, „matai - neveikia”.
Problemų sprendimas ir kūrybinis mąstymas
Geros problemos primena mokyklos uždavinius - jose pakanka informacijos ir yra gana aiškūs būdai, garantuojantys sprendimus. Bet daugelis gyvenimo problemų visiškai kitokios. Kas gali padėti jas spręsti? Visų pirma, reikia paversti problemą į kažką paprastesnio, suprantamesnio. Tam labai tinka metaforos, analogijos. Mokant kūrybiškai spręsti problemas dažniausiai taikomi du būdai: didinamas mąstymo laisvumas ir mokomasi idėjų inkubacijos. Mąstymo laisvumas lavinamas smegenų šturmo principu: reikia per trumpą laiką sugeneruoti kuo daugiau pačių įvairiausių idėjų. Tai galima daryti ir keliese ir vienam, bet svarbiausia tuo metu idėjų nevertinti, o tik stengtis jų pagaminti daug. Atrinkti, kurios idėjos tinka, bus galima vėliau.
Antra labai svarbi problemų sprendimo dalis - inkubacija. Pirmoje kūrimo stadijoje žmogus paprastai stengiasi surinkti informaciją ir aktyviai spręsti problemas, bet niekam ne paslaptis, kad daugelis problemų užstringa ir nepasiduoda. Štai tada ir prasideda inkubacija - idėjos laukimas, brandinimas, leidimas kad pasąmonėje atsirastų sprendimas (stovintis prie drobės dailininkas pareiškia: „Aš laukiu idėjos, kuri man trenks!”). Kad tai galėtų įvykti, labai svarbu nustoti atkakliai ieškoti sprendimo, surasti jus atitraukiančių dalykų. Dailės akademijos studentė dalijasi savo patirtimi: Anksčiau nežinojau, kad prie kūrinio reikia ateiti aplinkiniais keliais. Kažko paskaityti, paieškoti, pakalbėti apie tai, pabandyti daryti ir palikti, o tada kad pasipils geros mintys pačios savaime: tik spėk gaudyti! Inkubacijos metu tinka užsiimti įvairiomis meditacijomis. Sąmoningas protas dėmesį gali sutelkti tik į 7 objektus, o pasąmoningo dėmesio fokusas platesnis. Tą įrodo ir tyrimai: sąmoningoje būsenoje žmogus prisimena apie 20 iš jam parodytų paveikslėlių, tuo tarpu hipnozės būsenoje jam pavyksta prisiminti net 200!
Kūrybinių idėjų generavimo metodikos
Neseniai sužinojau apie metodikas, padedančias kiekvienam generuoti kūrybines idėjas bet kokiu klausimu. Galbūt tokiu būdu nesukursi didžiųjų darbų, bet idėja „pagaminama”! Šių metodikų pradininkas psichologijoje - Alexas Osbornas, aprašęs jas garsioje knygoje „Taikomoji vaizduotė”. Tarkime, šeima nori sugalvoti, kokiais būdais kartu pasidžiaugti maistu.
Taip pat skaitykite: Kaip sumažinti nervinę įtampą
- Padidinimas, sumažinimas, pertvarkymas. Naudodama padidinimo metodiką, šeima į pikniką gali pakviesti daugiau žmonių - užsieniečių, dėstytojų, padidinti patiekalų kiekį. Sumažinimas - valgyti prie labai mažo stalo, arba tik užkandžius.
- Priverstinių ryšių metodika. Galvojant kaip kūrybiškai pavalgyti prijungiamas bet koks objektas - atsitiktinai iš knygos paimtas žodis ar medis už lango.
- Priskyrimų lapas. Išsirenkama konkreti kūrinio dalis ir ji apibūdinama. Tarkime, oranžinė žele apibūdinama kaip minkšta ir blykčiojanti.
- Morfologinis požiūris. Išvardinamos svarbiausi kviestinių pietų elementai: žmonės, vieta, laikas, valgiai, specialūs efektai. Kiekvienam elementui kuriamos alternatyvos. Pavyzdžiui, žmonės: šeima, draugai, svetimi, vargšai, bešvenčiantys. Vieta: laukas, kambariai, valtis, stogas. Laikas: pusryčiai, priešpiečiai. Specialūs efektai: televizorius, muzika, smilkalai. Po to variantai atsitiktinai sumaišomi.
Daugelis kūrėjų nesąmoningai naudojosi šiomis metodikomis, imdami idėjas iš aplinkos: J. Wattas, stebėdamas arbatinuką išrado garo mašiną, vandentekio idėja paskolinta iš sliekų, S. Freudas psichoanalizei įkvėpė neurologija, Ch. Darwino evoliucijos teorijos pradžia geologijoje, o E. Presley’io dainos kilo iš gospelo ir kantri muzikos stilių mišinio. Tokios metodikos skirtos tam, kad išmuštų iš stereotipų ir paskatintų naujus ryšius ir mintis. Kadangi kūryba visada perteikia asmeninę prasmę, visos šios metodikos liks tik žaidimas, jei nesirūpinsime savo jausmais ir patyrimu. Norint kurti visada reikia „degalų” - tai nauji vaizdai, pojūčiai, susitikimai, knygos. Įdomiai gyvenant atsiranda asociacijos, iš kurių jau galima kurti naujus ryšius.
Pažįstamas fotografas pasakoja: Kai nežinau, ką nufotografuoti, ieškau gero meno. Per savaitę aš galiu aplankyti porą filmų, koncertų, man nebūna per daug. Labai svarbu kaip žmogus žiūri į kūrybą - įsitikinimas, kad esi nekūrybiškas, trukdo. Pakeisti šį požiūrį padeda bendravimas su kūrybiškais žmonėmis - kūrybiškumu galima persiimti, o galų gale pamatyti, kad kūrėjai - ne dievai, o žmonės kaip visi. Iš dienoraščio: Anksčiau vis galvodavau - ir kaip tie rašytojai tiek prirašo? Man nė puslapio neišeina išspausti. Maniau, kad jie antžmogiai.
Motyvacija ir aplinkos įtaka kūrybiškumui
Kuriant labai svarbi vidinė motyvacija - kad žmogus jaustų malonumą. Pavyzdžiui: Kai aš rašau, jaučiu savotišką jaudulį, tarsi atvėrinėčiau kažką dar nežinomo, kartais jaučiuosi visagalė - galiu kaitalioti viską kaip noriu, kartais viena juokiuosi ar susigraudinu. Kūrybai labai svarbus ryšys su kitais žmonėmis. Mano rašantis pacientas sako: Kai kas nors pagiria mano kūrinius, linki, kad atsirastų jėgų dar kurti, tą pačią dieną bėgu ir dirbu, nes tą minutę tikiu, kad man viskas labai gerai išeina ir tekstas tiesiog liete liejasi! Kuriant reikia būti laisvam nuo vertinimų. Daug geriau, kai kūryboje dalyvauja kiti žmonės, kurie nors vertina jus teigiamai bei sukuria žaidybines sąlygas ir nespraudžia į taisykles, tačiau vis dėlto skatina rizikuoti, siūlo užduotis, mobilizuoja. Kiekvienam žmogui šios sąlygos kitokios. Studentė fizikė: Geriausiai sunkiuosius laboratorinius darbus aš įveikdavau su vienu grupioku. Daugelis iš mūsų rašėme bakalauro ir magistro darbus, kuriuose šiaip ar taip turi būti bent menka kūrybinė mintis. Ir kaip gi sekėsi? Kaip mums padėjo dėstytojai? Kai kuriems baisu ir prisiminti tą bendradarbiavimą. Bet kūrybiškumą skatinantys dėstytojai egzistuoja! Jei tokių nesutikote, psichologai apibendrino, kokie jie turi būti.
Kūrybiškumo būsena nuostabi - tai laisvės, nuotykio, visagalybės pojūtis. Paklauskite savęs: kaip aš padariau šios dienos darbus? Ką galėjau padaryti kūrybiškiau? Kokių problemų sprendimui dar reikia kūrybinės minties?
Miško terapija ir neuroedukacija streso mažinimui ir kūrybiškumo skatinimui
Miško terapija yra moksliškai pagrįsta praktika, kuri aktyvina kūrybinį mąstymą, padeda atsipalaiduoti ir stiprina emocinį atsparumą. Būdami gamtoje mes galime patirti nuostabą (awe) - gilų, emocinį gamtos didybės pajautimą, kuris išplečia mūsų sąmonę, skatina kūrybinį mąstymą ir atveria naujas perspektyvas. Tokia būsena ne tik ugdo vidinę ramybę, bet ir stiprina savivertę bei motyvaciją siekti tikslų. Miško terapija - tai daugiau nei pasivaikščiojimas gamtoje.
Tikslinė auditorija: Programa skirta kūrybinėms industrijoms, menininkams, mokytojams, įmonių darbuotojams, verslo lyderiams ir visiems, siekiantiems atverti savo kūrybinį potencialą bei sustiprinti pasitikėjimą savimi. Ji taip pat naudinga asmenims, patiriantiems kūrybines blokadas, ieškantiems naujų idėjų ar norintiems labiau pasitikėti savo gebėjimais.
Programos tikslas: Stiprinti kūrybinį mąstymo išsiplėtimą, naujų idėjų generavimo, problemų sprendimo gebėjimus ir pasitikėjimą savimi per sąmoningą buvimą gamtoje, praktikuojant dėmesingumą, struktūrizuotus sensorinius pratimus, natūraliai pasineriant į flow būseną. Miško terapija suteikia darbuotojams galimybę atitrūkti nuo intensyvios darbo aplinkos, atkurti vidinę pusiausvyrą ir įgauti naują kūrybinį įkvėpimą.
Neuroedukacija - viena iš mokslo sričių, ieškanti atsakymų, kaip ir kokiais metodais galima padėti žmogui keisti požiūrį, mąstymą, elgseną, padėti naujai pasirinkti sveikesnį gyvenimo ir mąstymo būdą, plėtoti prigimtines galias saviugdai ir kūrybiškumui. Nuolatinės įtampos ir lėtinio streso veikiamas žmogaus organizmas pradeda siųsti signalus - atsiranda įvairūs sveikatos sutrikimai, kurių priežasties dažnai jokie medicininiai tyrimai nenustato. Dažnai jų priežastis - psichinė ir emocinė žmogaus sveikata. Įvairių yra streso įveikimo būdų, tokių kaip buvimas gamtoje, meditacija, kvėpavimo technikos, judėjimas ir sportas. Širdies ir kraujagyslių ligų bei cukrinio diabeto prevencijos programos dalyviai išbandė neuroedukacijos užsiėmimą, kurį pravedė neuroedukatorė Rėda Grigaitienė. Užsiėmimo metu dalyviams buvo taikomi dailės terapijos metodai, veikiantys meditatyviai, atpalaiduojantys mintis ir emocijas. Siekiant darnos su savimi ir pasauliu, stengiantis gyventi savo gyvenimą, savo tempu, tikėtina turėsime galimybę realizuoti save ir svarbiausia - išlikti sveikiems.
tags: #streso #itaka #kurybiskumui #tyrimas