Įvadas: Streso Problema Tarp Pareigūnų
Šiuolaikiniame pasaulyje stresas tapo neišvengiama gyvenimo dalis, o pareigūnai, ypač apsaugos darbuotojai, nuolat susiduria su stresą keliančiomis situacijomis. Ekonominė krizė, globalizacija, technologijų skvarba ir nuolatiniai pokyčiai darbo aplinkoje didina įtampą ir reikalauja adaptyvaus streso įveikimo. Šiame straipsnyje aptarsime streso sampratą, priežastis, pasekmes ir įveikimo būdus, ypač akcentuojant pareigūnų darbo aplinką ir remiantis Lietuvoje atliktais tyrimais.
Streso Samprata ir Teorijos
Streso Apibrėžimas
Stresas - tai organizmo reakcija į bet kokį pateiktą reikalavimą, nespecifinis atsakas į dirgiklius, reikalaujančius persitvarkymo. Stresas mobilizuoja adaptacinius organizmo gebėjimus įveikti kilusias kliūtis. Tai procesas, kurio dinamika yra gyvenimo dinamika. Net ir streso teorijos autorius H. Selje pripažino, kad stresas nėra vien tik negatyvus reiškinys, bet būtina gyvų organizmų funkcionavimo sąlyga.
Stresas Kaip Procesas
Stresą galime apibrėžti kaip bendrą procesą, kuriuo įvertiname ir reaguojame į tam tikrus grėsmę ar iššūkį keliančius įvykius, vadinamuosius stresorius. Stresoriaus poveikis gali būti teigiamas, kai jis mus aktyvina ir motyvuoja įveikti sunkumus, tačiau dažnai kelia grėsmę darbuotojų sveikatai bei saugumui darbe, jų įsitikinimams bei savikontrolei.
Transakcinės Streso Teorijos
Transakcinės streso teorijos stresą apibūdina kaip ypatingą individo ir aplinkos santykį, kuris individo yra vertinamas kaip viršijantis jo turimus išteklius ir keliantis grėsmę asmeninei jo gerovei, reikalaujantis papildomų pastangų atkurti pusiausvyrą. Stresinės reakcijos psichologiniu lygmeniu pasireiškia tam tikromis emocijomis, dažniausiai įvardijamos kaip nerimo, liūdesio, pykčio emocijos.
Streso Priežastys ir Stresoriai Apsaugos Darbuotojų Darbe
Tyrimo Rezultatai Lietuvoje
2011 metais Lietuvoje atliktas tyrimas parodė, kad stresas - dažnas reiškinys tarp apsaugos darbuotojų, daugiau nei 75 proc. tiriamųjų prisipažįsta jį jaučiantys. Vyraujantys stresoriai, jaučiami tarp daugiau negu 1/4 tiriamųjų: konfliktai darbo vietoje, užpuolimo pavojus, atsakomybė, per mažas darbo užmokestis, darbo vietos praradimo grėsmė ir blogas darbo organizavimas. Net daugiau nei trečdalis respondentų streso metu patiria įtampą, blogą nuotaiką, nerimą ir išsiblaškymą. Tiriamųjų nuomone, dažniausiai (net daugiau nei 75 proc.) sukeliamo streso darbe pasekmė yra pablogėję santykiai darbe, antroje vietoje - sveikatos sutrikimai - pasitaiko tik tarp 25,8 proc.
Taip pat skaitykite: Saugus kačių nagų kirpimas
Kiti Galimi Stresoriai
- Emociniai reikalavimai, pvz., gera nuotaika (aptarnaujant klientus), nors ima pyktis.
- Nesaugūs darbo santykiai ir nedarbas.
- Per didelis darbo krūvis, prastas darbo organizavimas.
Streso Pasekmės
Psichologinės ir Fiziologinės Pasekmės
Didelė ir ilga emocinė įtampa žaloja visą organizmą, ypač nervų sistemą. Stresą patiriantis organizmas tampa imlus daugeliui ligų: infarktams, insultams, vėžiui, nervų ir skrandžio ligoms. Stiprus ilgalaikis stresas gali sukelti kai kuriuos psichosomatinius susirgimus arba pagreitinti jų vystymąsi (pvz., miokardo infarktą, skrandžio ir žarnyno opas, kraujospūdžio padidėjimą ir kt.).
Elgesio Pokyčiai
Žalingi streso padariniai pasireiškia elgesyje. Dėl nuolatinės įtampos gali pakisti daugelio darbuotojų elgesys ir tarpusavio santykiai. Dėl to mažėja darbo efektyvumas ir kokybė, daugėja pravaikštų, nelaimingų atsitikimų, didėja darbuotojų kaita, nepasitenkinimas darbo sąlygomis bei užduotimis.
Ekonominės Pasekmės
Stresas darbe sukelia dideles sąnaudas organizacijai - tai darbuotojų kaita ir pravaikštos, sumažėjęs darbo efektyvumas, padidėjusi nelaimingų atsitikimų tikimybė, inovacijų trūkumas. Produktyvumo sumažėjimas dėl streso yra vidutiniškai 7,5 karto didesnis nei produktyvumo sumažėjimas dėl neatvykimo į darbą.
Streso Įveikimo Būdai
Bendrosios Strategijos
Streso įveikimas - tai procesas, kurio metu individas kognityvine ir fizine veikla stengiasi suvaldyti jį apsunkinančiai veikiančią aplinkos įtaką. Kiekvieno žmogaus organizmas turi individualias galimybes priešintis, egzistuoja individualūs atsparumo stresui skirtumai. Vieni žmonės stipriai reaguoja į silpną stresorių, o kitų neveikia ir stiprus stresorius.
Fizinis Aktyvumas
Mankšta sumažina stresą. Raumenų tempimo pratimai, judėjimas ir kilnojimas labai greitai prislopina fizinius streso požymius. Aerobika gerina širdies ir plaučių veiklą, kartu gali sumažinti stresą, depresiją ir nerimą. Žmonės, kurie nuolat mankštinasi, lengviau susidoroja su stresą sukeliančiais įvykiais, labiau pasitiki savimi ir mažiau yra prislėgti negu tie, kurie nesimankština.
Taip pat skaitykite: Streso įtaka galvijų sveikatai
Atsipalaidavimo Technikos
Atsipalaiduojantys pratimai gali būti natūralus streso priešnuodis. Mokantys medituoti žmonės gali sumažinti savo kraujospūdį, širdies ritmą, deguonies suvartojimą ir padidinti pirštų galų temperatūrą. Tokia reakcija vadinama „atsipalaidavimo reakcija“. Ją galima patirti bet kada, tereikia patogiai įsitaisyti, užsimerkti, giliai kvėpuoti ir atsipalaiduoti, pradedant kojų ir baigiant veido raumenimis.
Socialinė Parama
Socialinė parama - jausmas, kad esi mėgstamas, kad tau pritaria, kad tave padrąsina artimi draugai ir šeima - stiprina laimės jausmą ir sveikatą. Artimai bendraujant, atsiranda galimybė pasidalyti savo skausmu.
Laiko Planavimas
Besikaupiančios užduotys darbe - nemenkas streso dirgiklis, tad planuokite savo darbus ir laiką.
Kūrybiškumas
Rašykite dienoraštį ar istoriją, nupieškite stresą, išdainuokite savo jausmus, pažvelkite iš kitos perspektyvos, išleiskite stresą šokdami.
Kiti Metodai
Humoras, sveikas gyvenimo būdas, pozityvus mąstymas, savęs pažinimas, pomėgiai, kalbėjimas ir bendravimas.
Taip pat skaitykite: Kaip sumažinti nervinę įtampą
Streso Įveikos Strategijos Apsaugos Darbuotojams
Mokymai ir Pasirengimas
Lietuvos apsaugos darbuotojų asociacija bendradarbiauja su įvairiomis institucijomis, siekiant plėtoti ir tobulinti bendradarbiavimą mokslo ir studijų procese. Apsaugos darbuotojai mokomi konstruktyvaus mąstymo fizinio kontakto metu, dinaminio situacijų sprendimo, įvairių išsivadavimo technikų, specialios judėjimo technikos ginantis nuo kelių užpuolikų principų. Taip pat tobulinami šaudymo įgūdžiai įvairių sistemų ginklais.
Psichologinė Pagalba
Labai svarbu, kad apsaugininkai turi galimybę plėsti profesinės psichologijos žinias, kurių prireikia valdant netikėtas situacijas. Svarbu atpažinti stresą, sugebėti tinkamai jį vertinti, suvaldyti, sureaguoti, atpažinti streso liekamuosius reiškinius.
Darbdavio Atsakomybė
Jei streso darbe problema nustatyta, būtina imtis veiksmų, kuriais ši problema būtų užkirsta, pašalinta ar sumažinta. Darbdavys privalo pasirinkti tinkamas priemones, dalyvaujant ar bendradarbiaujant darbuotojams ir/ar jų atstovams.
Tyrimai Lietuvoje apie Streso Įveiką
Streso Įveikos Strategijų Vertinimo Metodika
Lietuvoje sukurta streso įveikos vertinimo metodika, kurios metu išskirti keturi faktoriai: socialinės paramos, problemų sprendimo, emocinės iškrovos ir vengimo.
Savigarba ir Streso Įveikos Strategijos
Aukštesnę savigarbą turintys asmenys, esant stresinei situacijai, yra labiau linkę ieškoti socialinės paramos bei stengiasi spręsti problemas joms kilus, kad sumažintų jaučiamą įtampą.
Vengimo Strategija
Į vengimą orientuota strategija yra priskiriama prie nekonstruktyviųjų streso įveikos strategijų, pasižymi mažiau efektyviu asmenybinių bei socialinių galimybių panaudojimu.
Neuroziškumas ir Streso Įveika
Bedarbiai su labiau išreikštu neuroziškumo asmenybės tipu, įveikdami stresą dažniau yra linkę ieškoti kaltųjų bei išlieti susikaupusias neigiamas emocijas, nėra linkę nuosekliai spręsti iškilusią problemą.
Amžius ir Streso Įveikos Strategijos
Vyresniems nei 30 m. kariams yra statistiškai reikšmingai labiau nei jaunesniems nei 30 m. tiriamiesiems būdinga į problemos sprendimą orientuota streso įveikos strategija, tuo tarpu emocinės iškrovos strategija būdingesnė jaunesniems nei 30 m. tiriamiesiems.
Ilgalaikis Nedarbas ir Savigarba
Asmenų, susiradusių darbą po 6 mėnesių, savigarba padidėjo, o ilgalaikis nedarbas susijęs su žemesne savigarba bei stresinių situacijų neigimu ir vengimu.
Asmenybės Bruožai ir Ilgalaikis Nedarbas
Ilgalaikis nedarbas nesusijęs su asmenybiniais pokyčiais, t.y., asmens asmenybės bruožai laike nesikeičia, tačiau susijęs su žmogaus savęs verte bei naudojamomis streso įveikos strategijomis.
Darbinio Nerimo Valdymas
Darbinio Nerimo Simptomai
Darbinis nerimas gali reikštis įvairiais būdais: geriau jaučiatės naktį, bet prasčiau ryte; pagalvoję apie darbą ar sulaukę skambučio ar elektroninio laiško iš darbo, fiziškai sunegaluojate; sunku sutelkti dėmesį į darbines užduotis; pastebite, kad dingsta motyvacija; dažnai atidėliojate su darbu susijusias užduotis; vengiate susirinkimų, naujų projektų, švenčių darbovietėje. Taip pat galite pajusti baimę, vos pagalvoję, kad reikia eiti į darbą, ir slogulį, atėjus į darbo vietą. Fiziškai gali pasireikšti galvos ir kaklo skausmais, įtampa visame kūne, prakaituojančiais delnais, nuolatiniu pilvo skausmu ir pykinimu.
Kaip Valdyti Darbinį Nerimą
- Nustatykite priežastis: Pasižymėkite akimirkas, kuriomis dienos metu pasijuntate susierzinę, kad lengviau nustatyti modelius ir priežastis.
- Išanalizuokite baimes: Paklauskite savęs apie tuos „o kas, jeigu“, kol neužčiuopsite pagrindinės baimės.
- Būkite kantrūs su savimi: Reaguodami į stresą, stenkitės būti kantrūs ir supratingi.
- Darykite pertraukėles: Emocijas galime perkalibruoti, darbo metu darant mažas trumpas pertraukėles.
- Naudokite įsižeminimo technikas: Kai nerimas nukreipia į šoną mintis, galime išbandyti 54321 techniką, padedančią įsitvirtinti esamoje akimirkoje.
- Sportuokite: Mankštos metu ir po jo organizmas išskiria raminančius neuromediatorius, kurie padeda užtikrinti gerą savijautą.
- Būkite organizuoti: Suskaidykite dideles užduotis į mažesnes; kiekvienai iš šių mažesnių užduočių numatykite atlikimo terminą.
- Nustatykite ribas: Raskite tai, kas prajuokina, atslūgsta įtampa, pasikeičia požiūris į daugelį dalykų, paspartėja neuromediatorių gamyba.
- Susikurkite prieglobstį: Jei turite darbo vietą, galite joje susikurti mini rezervatą, kuris taptų prieglobsčiu stresinėse ar nerimą keliančiose situacijose.
- Užpildykite gyvenimą džiaugsmu: Stenkitės susikurti gyvenimą, kurį užpildytų džiaugsmą, ramybę ir laimę teikiantys santykiai, įvykiai, veikla už darbovietės ribų.
Kada Kreiptis Pagalbos
Jei patiriate darbinį nerimą, profesionali pagalba gali būti nepaprastai naudinga. Kreipkitės į specialistus, jei:
- Taip nerimaujate, kad nebegalite normaliai dirbti, laikytis terminų ar atlikti užduočių.
- Tampa sunku užmigti ar išmiegoti visą naktį.
- Jaučiate nervingumą, įtampą, nebesijaučiate pačiu savimi.
- Jaučiate, kad įprasti streso valdymo būdai nebepadeda.
- Jaučiate, kad vis dažniau reikia išeiginių ir vos grįžę į darbą, imate planuoti kitus laisvadienius.
tags: #streso #iveikimas #pareigunai