Vaikų auklėjimas - tai ne tik rūpinimasis fizine gerove, bet ir nuolatinis asmenybės, psichikos bei suvokimo ugdymas. Tai procesas, reikalaujantis ne tik meilės ir intuicijos, bet ir mokslo žinių, nuoseklumo bei gebėjimo suprasti vaiko individualumą. Šiame straipsnyje panagrinėsime pagrindinius vaikų auklėjimo psichologijos aspektus, remdamiesi tiek teorinėmis įžvalgomis, tiek praktiniais patarimais tėvams.
Tėvų Meilė ir Intuicija: Ar To Pakanka?
Kūdikis mojuoja rankutėmis, smagiai šypsosi, išvydęs motiną, kreipia galvutę į tą pusę. Sakoma, kad niekas taip gerai nepažįsta savo vaiko, kaip tėvai. Taip, tai tiesa - niekas kitas nemato vaiko tokioje gyvenimo apraiškų įvairenybėje tokį ilgą laiko tarpą, kaip motina ir tėvas. Reikia deramai vertinti reikšmę tikrosios tėvų meilės, leidžiančios širdimi suprasti savo vaiką. Neneigsime ir tėvų intuicijos svarbos; ji galbūt pagrįstą jų pačių vaikystės patirtimi. Atsižvelgsime ir į nerašytų auklėjimo tradicijų įtaką - juk jos atspindi daugelio vaikus auginusių kartų ilgaamžę patirtį. Ir vis dėlto šių savo vaiko supratimo šaltinių, matyt, nepakanka. Sveika nuovoka ir gera valia” - šie auklėjimo pagrindai, kuriuos dar daugelis laiko pakankamais, patikrinti pasirodo esą pernelyg nepatikimi.
Auklėjimas - Tai Mokslas
Vaiko auklėjimą reikia traktuoti moksliškai. Kodėl kūdikis vystosi taip, o ne kitaip? Pagal kokius dėsnius klostosi jo psichinis gyvenimas? Kokie tam tikro amžiaus būdingi požymiai? Kaip žiūrėti į individualias vaiko ypatybes ir kaip prie jų derintis? Aišku, nesiūlome jums savo šeimą paversti šeimos auklėjimo laboratorija” ir auginti vaiką pagal neginčijamas formules bei nurodymus. Kelias, kurį pirmaisiais gyvenimo metais nueina vaikas, išties ilgas. Pirmokas, stovintis ant mokyklos slenksčio, taip skiriasi nuo naujagimio. kad atrodo, jog tai visiškai skirtingos būtybės.
Pirmųjų Vaikystės Metų Reikšmė
Apie pirmųjų vaikystės metų reikšmę daug kalbėta. Įžymusis rusų pedagogas K. L. Tolstojus teigė: "Argi ne tuomet įgijau visa tai, kuo dabar gyvenu, ir įgijau tiek daug, taip greit, kad per visą savo tolesnį gyvenimą neįgijau ne šimtosios viso to dalis?" A. Makarenka pabrėžė: "Svarbiausieji auklėjimo pamatai klojami ligi penkerių metų - tai 90% viso auklėjamojo proceso, o paskui auklėjimas vyksta toliau, žmogaus apdorojimas tęsiasi, bet apskritai pradedate ragauti uogeles, o žiedai, kuriuos jūs puoselėjote, žydėjo ligi penkerių metų".
Tačiau kartais didžiulę pirmųjų vaikystės metų reikšmę suvokiame tik kaip rūpinimąsi išorine, fizine kūdikio gerove. Ir iš tikrųjų mažas vaikas nelabai panašus į suaugusįjį. Ir svarbu ne tik tai, kad jis turi kur kas mažiau žinių už suaugusįjį. Remdamiesi paprasčiausiais kasdieniniais stebėjimais, žinome, kad vaikas jaučia ir mąsto ne taip, kaip suaugęs. Kūdikio jausmai gali būti stiprūs, bet dažniausiai jie esti nepastovūs. Tai, su kuo šiandien jis susigyvenęs, rytoj gali būti užmiršta. Vaikui neįkandami abstraktūs suaugusiojo samprotavimai. Labai daug ko negali vaikas. Tačiau jeigu kreipsime dėmesį tik į tai ko vaikas dar negali, ko jis dar nemoka, niekada nesuprasime, iš kur atsiranda nauji suaugusiajam būdingi bruožai, ypatybės.
Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti priklausomybę?
Vaikų Tyrinėjimo Mokslai
Vaiką tyrinėja daugelis mokslų - pedagogika ir psichologija, anatomija ir fiziologija, ypač amžiaus fiziologija, higiena ir pediatrija. Tėvams na, ir apskritai visiems, kas auklėja vaikus, šiek tiek susipažinti su šių mokslų duomenimis bei išvadomis, žinoma, pravartu. Tačiau tėvas ir motina, net ir turėdami, sakysim, pakankamai žinių apie kūdikio priežiūrą, tėra tik pagalbininkai specialisto pediatro, kurio pareiga rūpintis vaiko sveikata; o dėl vaiko asmenybės, jo psichikos ir suvokimo ugdymo, tai čia visai kas kita. Auklėjimo uždavinius tenka spręsti kasdien ir patiems. Be abejo, glaudūs šeimos ir ikimokyklinių įstaigų ryšiai padeda tinkamai spręsti šiuos uždavinius. Štai dėl to vienu iš vaiką tyrinėjančių mokslų vaikų psichologija ypač domisi tie, kurie auklėja vaikus. Prieš šimtą su viršum metų K.
Tėvų Vaidmuo Vaiko Pažinime
Tėvai turi ne šiaip sau tenkintis nugirstais ,,svetimais” žodžiais apie vaiką nors tie žodžiai ir būtų išmintingi, ne šiaip sau vadovautis mokslu, o kasdien tyrinėti vaiką. Tėvai - nuolatiniai savo vaikų tyrinėtojai, net jeigu ir ne visada jie tai suvokia. Bet kaip tyrinėti, kokiais metodais? Gal reikėtų iš vaikų psichologijos pasimokyti tų metodų? Neverta pernelyg auklėjimo- ,,sumokslinti”. Bet pravartu turėti supratimą apie vaikų psichologijos metodus. Pirmiausia tai sutvirtins jūsų pasitikėjimą mokslo išvadomis ir rekomendacijomis. Galbūt tai paskatins jus pačius nuosekliau ir nuodugniau stebėti vaiką. Sakoma, kad niekas taip gerai nepažįsta savo vaiko, kaip tėvai. Taip, tai tiesa - niekas kitas nemato vaiko tokioje gyvenimo apraiškų įvairenybėje tokį ilgą laiko tarpą, kaip motina ir tėvas. Kūdikis mojuoja rankutėmis, smagiai šypsosi, išvydęs motiną, kreipia galvutę į tą pusę. Keista, tačiau šis akivaizdus faktas ne visada pakankamai įsisąmoninamas. Reikia deramai vertinti reikšmę tikrosios tėvų meilės, leidžiančios širdimi suprasti savo vaiką. Atsižvelgsime ir į nerašytų auklėjimo tradicijų įtaką - juk jos atspindi daugelio vaikus auginusių kartų ilgaamžę patirtį. Neneigsime ir tėvų intuicijos svarbos; ji galbūt pagrįstą jų pačių vaikystės patirtimi. Ir vis dėlto šių savo vaiko supratimo šaltinių, matyt, nepakanka. Vaiko auklėjimą reikia traktuoti moksliškai. Sveika nuovoka ir gera valia” - šie auklėjimo pagrindai, kuriuos dar daugelis laiko pakankamais, patikrinti pasirodo esą pernelyg nepatikimi. Pagal kokius dėsnius klostosi jo psichinis gyvenimas? Kodėl kūdikis vystosi taip, o ne kitaip? Kokie tam tikro amžiaus būdingi požymiai? Kaip žiūrėti į individualias vaiko ypatybes ir kaip prie jų derintis? Kelias, kurį pirmaisiais gyvenimo metais nueina vaikas, išties ilgas. Aišku, nesiūlome jums savo šeimą paversti šeimos auklėjimo laboratorija” ir auginti vaiką pagal neginčijamas formules bei nurodymus. Pirmokas, stovintis ant mokyklos slenksčio, taip skiriasi nuo naujagimio. kad atrodo, jog tai visiškai skirtingos būtybės.
Darbinis Auklėjimas: Pasirengimas Gyvenimui
Darbinis auklėjimas - tai vienas svarbiausių vaiko rengimo gyvenimui aspektų. Tai ne tik įgūdžių formavimas, bet ir vertybių ugdymas, padedantis vaikui tapti savarankišku, atsakingu ir naudingu visuomenės nariu. Pedagogas Janas Amonas Komenskis, gyvenęs XVII amžiuje, pabrėžė darbinio auklėjimo ugdomąją reikšmę daugelyje savo veikalų. Svarbiausiu darbinio auklėjimo uždaviniu Komenskis laikė darbštumo ugdymą: „. mažens, remiantis ne tik vaikų darbu, bet ir žaidimais. pagrindai turį būti padedami iki 6 metų. visam gyvenimui, turime pradėti ikimokykliniame amžiuje. Pagrindinis darbinio auklėjimo metodas - pats darbas. individualias savybes. reikalingi ir nelengvi. daiktų, darbo įrankių taisymu ir pan. plačiai taikomas lenktyniavimas.
Darbinė veikla yra fiziologinė žmogaus reikmė. Darbas padeda tenkinti ne tik asmeninius poreikius, bet ir dvasinius. Darbas yra ir dorovinio auklėjimo pagrindas. Dirbdamas vaikas turi progą pajusti tikrą darbo skonį ir jo vertę. Pats dirbdamas vaikas supras, kad kiekvienas darbas sunkus. Jis žinos, kad kiekvienas sąžiningai atliekamas darbas yra nelengvas. Darbai taip pat ne pramoga. Svarbu neperkrauti vaiko sunkių ar „juodų“ darbų. Ir fizinį darbą ugdoma parodant, kad kiekvienam darbui reikia žinių. Tai skatina juos geriau mokytis. Svarbu ugdyti pagarbą visuomeninei nuosavybei. Reikia vertinti ne tik darbo rezultatą, bet ir jo kūrėją, žmogų. Svarbu ugdyti norą padėti kitiems. Visa tai skatina jo dorovinį brendimą.
Darbinis Auklėjimas Šeimoje ir Mokykloje
Ir šeimos, ir mokyklos tikslas - parengti vaiką gyvenimui. O tai vadinasi, dirbti. Šeimai tenka didžiausia atsakomybė įgyvendinant darbinio auklėjimo uždavinius. Svarbu formuoti teisingą visuomenės narių santykį su darbu. Tai vienas svarbiausių darbinio auklėjimo uždavinių. Šis procesas reikalauja kantrybės, takto, žinių, noro. Mokykla formuoja darbinius įpročius. Bet jos vienos, be šeimos, yra bejėgės. Darbo mokymas sietinas su rodymu. Pirmiausia reikia pasižiūrėti, o paskui bandyti pats. Svarbu, kad vaikas suprasto aiškinimą, prireikus padeda, parodo, dar paaiškina. Svarbu ugdyti taupumą, kovoti su tokiu neigiamu bruožu - šykštumu. Svarbu sudaryti tikrų sąlygų sudarymas. Darbinis auklėjimas glaudžiai susijęs su ir dorovinio auklėjimo uždavinių. Dorovės negalima įdiegti vien tik įstatymais, nors ir labai griežtais. Dorovė ugdoma aktyviai dalyvaujant tos aplinkos pažinimo ir keitimo procese. Žmogus nepaveldi gatavu pavidalu nė vienos asmenybės savybės. Svarbiausia savybė, kurią ugdome per auklėjimo procese, - darbštumas. Pasak žymaus lietuvių pedagogo ir psichologo J. Vabalas-Gudaičio, darbštumas - tai ne tik pareiga, bet ir pamėgimas. Darbas lavina gabumus.
Taip pat skaitykite: Vaikų autoagresijos priežastys ir požymiai
Darbinio Auklėjimo Metodai
Kiekvienas metodas susideda iš daugelio būdų, bet žinoti kiekvieno jų esmę būtina. Juo mažesni vaikai, juo didesnis pavyzdžio poveikis jiems. Vaikas turi įgimtą savybę mėgdžioti. Jis mėgdžioja kalbėti, vaikščioti, vienaip ar kitaip elgtis, dirbti. Tačiau vaikas ne iš karto pajėgia atlikti suaugusiųjų darbus. Tėvų pavyzdys - pats efektyviausias poveikio vaikui būdas. Juo vyresni vaikai, juo didesnę įtaką turi bendraamžiai. Rengiant vaiką darbui, maža jį įtraukti į tą darbą. Svarbu kalbėti apie jį. Svarbu perteikti auklėtiniams apibendrintą socialinę patirtį. Žodinis poveikis efektyvesnis, kai derinamas su vaizdumu. Žaidimas yra pagrindinė ikimokyklinio amžiaus vaiko veiklos rūšis. Svarbu išnaudoti žaidimą jo ryšį su darbu. Svarbu parengti jaunąją kartą gyvenimui. Žaidimai padeda formuotis jo asmenybei. Svarbu atsižvelgti į vaiko amžių kiekvieną momentą. Žaidimai atspindi žmonių veiklą. Darbinių įgūdžių formavimas prasideda t.y. jau ankstyvajame amžiuje. Įpareigojimai gali būti labai įvairūs. Jie grupuojami pagal trukmę: vienkartiniai, laikini, nuolatiniai. Pavyzdžiui, išnešti šiukšles iš rūsio, palaistyti gėles ir t.t. Pavyzdžiui: „Šią savaitę laistysi kambarines gėles tu, o kitą - sesutė. Įpareigojimai turi atitikti vaikų gebėjimus. Svarbu, kad šeimoje reikalingas jų darbas. Pavyzdžiui, tėvas išvyksta į komandiruotę. Tu, sūnau, lieki mano vietoje. Svarbu skatinti - tai teigiamai vertinti vaiko veiklą. Skatinimas suteikia jam jėgų ir kartu sudaro prielaidą dar geriau atlikti darbą. Tačiau skatinimas ne visur ir ne visada būna naudingas. Svarbu įvertinti ne tik darbo rezultatus, bet ir jo motyvai, ir atlikimo būdai. Svarbu skatinti, kai vaikas įveikia didelius sunkumus. Tačiau skatinimu negalima piktnaudžiauti. Bausmės skatina vaiką elgtis kitaip nei iki šiol. Dėl bausmių vyksta daug diskusijų, kiek šis. Tai klaidingas teiginys. Bausmė žeidžia vaiką, jį auklėjame. Bausmės skatina nedrausmingumą. Tai netinkamas metodas. Bausmės reikalingos jeigu vaikas ir nenusikals. Svarbu naudoti įvairius metodų. Negali būti auklėjimo be darbo. Nereikia vaikams darbų ieškoti ar prasimanyti. Dirbtinumas - blogas patarėjas. Vaikai turi dirbti tuos darbus, kuriuos dirbame buityje, tik kitokios apimties. Mokykloje vaiko pagrindinį darbą - mokymąsi. Vaikas nuolat juda: šokinėja, žaidžia. Tiesa, jis greit pavargsta. Svarbu derinti darbą su žaidimus. Vaikas turi būti užsiėmęs įvairia veikla. Deja, darbiniam auklėjimui neretai skiriama pernelyg mažai dėmesio. Darbas - tai ne tik mokykla, vaiko savarankiškumo ir žmogaus kultūros pagrindas. Dažnai šeima daro pirmąsias darbinio auklėjimo klaidas. Svarbūs buitiniai vaikų darbai šeimoje. Vaikai turi atlikti tam tikrą buitinių darbų dalį. Svarbu įsitraukti į bendrą šeimos darbą. Negalima manyti, kad buities darbai - tai tik pagalba mamai. Tai neteisinga. Svarbu suprasti, kad tai nėra tik mamos darbai. Reikia vaiką įpratinti dirbti. Svarbu išmokyti kiekvieną pavestą darbą atlikti kruopščiai ir tiksliai. Tai pasiekiamas ne iš karto. Svarbūs rankų darbai. Svarbu tvarkyti savo buitį. Svarbu naudoti žirkles, o jos reikalingos daugeliui buities darbų. Rankų darbai tobulina jų judesius. Svarbus visuomenei naudingas darbas. Vienas iš tokių darbų yra vaistažolių rinkimas. Galima pasiruošti vaistažolių visai žiemai. Svarbūs darbai darže, savo mikrorajone, mokykloje ir t.t. Deja, apleista visuomenei naudingo darbo sritis - pagalba seneliams. Vaikas geriausiai mokosi, kai dėmesį patraukusio daikto, kai žaidžia, mėgdžioja suaugusius. Jis atkuria paties pastebėtus veiksmus. Veiksmai su daiktais. Kūdikis yra judrus ir aktyvus. Jis atlieka atitinkamus veiksmus su jais. Vaikas išmoksta nešti daiktus iš vienos vietos į kitą. Tai pirmieji bandymai tvarkyti daiktus. Svarbu ugdyti tikslo, aktyvumas. Žaidimas ir darbas. Vaikai mėgsta pamėgdžioti suaugusius. Ši pradžios yra gera priemonė darbinei veiklas ugdyti. Svarbi savitarnos veikla. Savitarnos įgūdžių ugdymas prasideda anksti. Tai svarbu pirmaisiais gyvenimo metais, kai vaikas pradeda skirti veiksmą nuo daikto. Svarbu tvarkingai laikyti savo daiktų ir t.t. Negalima manyti, kad savitarnos mokyti pradedamas tik prieš mokyklą. Tai vienintelė. Šio amžiaus vaikas dirba ir tikrą darbą. Ikimokyklinio amžiaus vaikų darbas turi tam tikrų ypatumų, būdingų tik šio amžiaus vaikams. Svarbus pamėgdžiojamasis pobūdis. Mokykloje labiau ima ryškėti skirtumas tarp darbo ir žaidimo. Mokiniai domisi darbo procesu, o ne jo rezultatais. Mokyklinė veikla turi įgyti naujų savybių. Svarbu ugdyti tvirtumą ir tikslumą. Svarbu išmokyti nusirengti, nes mokykloje reikės pačiam tai padaryti. Būtina išmokyti savarankiškai praustis, plautis rankas, šukuotis ir kt. Svarbu pasirūpinti aprangą: drabužius pakabinti į spintą, padėti į vietą batus. To mokyti ilgai ir kantriai. Svarbu paruošti inventorių. Šio amžiaus vaikai privalo turėti nuolatines pareigas. Svarbu sistemingai atlikti namų užduotis mokykliniais metais. Darbas ir auklėjimas - tai dvi vientiso proceso pusės. Įgyvendinant darbinio auklėjimo uždavinius, mokyklos indėlis neįkainojamas. Mokykla padeda praktiškai taikyti tą įgytą informaciją. Didžiąją laiko dalį vaikas praleidžia namuose, šeimoje. Paauglystė - tai perėjimo iš vaikystės į jaunystę fazė. Paauglio darbai šeimoje gali būti labai įvairūs. Taigi paauglio užimtumas - visapusiško jo asmenybės ugdymo pagrindas. Darbo matas - jo rezultatas. Svarbu, kad vaikas atkreiptų dėmesį į savo darbo rezultatus, jo klaidas, trūkumus. Svarbu padaryti geriau. Nereikia girti, kad jau viską gerai atlieka. Svarbu išmokyti įvertinti laiką ir darbo rezultatą, pats koreguotų savo veiklą.
Pozityvi Tėvystė: Kaip Auklėti Be Bausmių?
Daugelis tėvų ieško būdų, kaip kurti ryšį su vaikais, išlaikyti drausmę ir kartu auginti savarankišką, pasitikintį savimi žmogų. Tačiau kasdienybėje tai ne visada paprasta. Pozityviai tėvystei labai svarbūs principai yra aiški struktūra, ribos, nuspėjama rutina ir loginės pasekmės.
Vietoje bausmių pozityvioji disciplina skatina vaiko savarankiškumą, kuris ugdo pasitikėjimą savimi ir didina atsparumą. Svarbiausias tikslas - auginti žmogų be kontrolės, bausmių ar žeminančių priemonių. Svarbu priimti visas vaiko emocijas: „Kai priimamos visos jaučiamos emocijos, mokomasi atpažinti kylančius jausmus, tampa lengviau tvarkytis su įtampa. Natūralu, kad tiek vaikai, tiek tėvai gali jausti įvairias, netgi intensyvias ir sunkias emocijas. Labai svarbu stebėti save, atpažinti savo jausmus ir mintis. Kita vertus, dažnai būna taip, kad kai vaiko elgesys netinkamas, sunku išlikti ramiems dėl jaučiamo nuovargio. Todėl itin svarbu pasirūpinti savimi. Pozityvi tėvystė ne taisyklių rinkinys, o gyvenimo filosofija, kuri visų pirma remiasi savistaba. „Tai ne pasiektas tobulumas, tai procesas. Visi vaikai elgiasi netinkamai, visi tėvai daro klaidų, tad tobulėjame stengdamiesi.
Paauglystės Ypatumai
Paauglystė itin jautrus raidos periodas, susijęs su dideliais pokyčiais bei emocinėmis įtampomis. Formuojasi vaiko asmenybė, savivertė bei vertybės. Šiame raidos etape itin jautriai reaguojama į kritiką ar atstūmimą, todėl labai svarbus abipusis pasitikėjimas - kai tiek tėvai pasitiki vaiku, tiek vaikas pasitiki tėvais. Tėvai rodydami empatiją bei mokydami atpažinti jausmus padeda paaugliui geriau suprasti save ir kitus, taip jam tampa lengviau tvarkytis su patiriamu stresu, santykiais. Labai svarbu ne kontroliuoti paauglį, bet skatinti jį priimti savarankiškus sprendimus. Tada paauglys pats saugiau mokosi prisiimti atsakomybę, ne bijodamas, o suprasdamas.
Ribos ir Drausmė Pozityviame Auklėjime
Dažnai tėvams kyla klausimas, kaip taikant pozityvius auklėjimo metodus išlaikyti ribas ir drausmę. Svarbu ryšys su vaiku ir nuoseklumas. Vaikas turi žinoti, ko galima tikėtis vienoje ar kitoje situacijoje. Ribos turi būti nuoseklios. Labai svarbu empatiškai atjausti, tačiau išlaikyti jausmus („matau, kad pyksti, tačiau šiuo metu negali to daryti“). „Savo pavyzdžiu rodome, kad emocijos gali būti išreiškiamos saugiai ir be agresijos. Kai vaikas mato, kad konfliktinėse situacijose tėvai išlieka ramūs, mokomasi, kad ribos yra tvirtos, bet ne griežtos. Pozityvi tėvystė nereiškia, kad vaikas nuolat turi patirti tik džiugias akimirkas. „Tėvai pripažįsta vaiko emocijas, tačiau elgesys yra koreguojamas ir to svarbu nepamiršti. „Ribos suteikia vaikui saugumo jausmą, nes vienas esminių principų yra tas, kad vaikas jaučiasi mylimas ne tada, kai jam viskas leidžiama, o kai tėvai moko suprasti pasekmes, kas yra priimtina, o kas ne. Ribos, brėžiamos švelniai, su meile ir šiluma, vaikui padeda suprasti, kad jis yra mylimas net tada, kai klysta.
Taip pat skaitykite: Konsultacijos moterims auginant vaikus
Jei pozityvi tėvystė yra tinkamai suprantama - vaikas auga savimi pasitikintis bei gebantis konstruktyvia spręsti kylančius iššūkius. Tačiau jei pozityvumu klaidingai laikoma, jog vaikas niekada negali patirti sunkių jausmų, nepatogumo ar frustracijos, tada taip, nes vaikui, susidūrus su sunkumais, bus sunku emociškai su tuo tvarkytis.
Svarbu prisiminti, kad nei jūs, nei jūsų vaikas neturite būti tobuli. Jei kyla nerimas, nepasitikėjimas savimi, asmeninėmis patirtimis galima pasidalinti tėvų savitarpio pagalbos grupėse. Tai saugi erdvė, kurioje gali pasijausti išklausytas ir išklausyti kitus. „Grupėse sudaroma galimybė pasidalinti patirtimis bei išklausyti kitus, tai padeda pasijausti ramiau bei rasti naujų principų tėvystėje, taip pat labiau pažinti tam tikrus vaiko raidos etapams būdingus sunkumus.
tags: #vaiku #auklejimo #psichologija