Stresas - tai neišvengiama šiuolaikinio gyvenimo dalis, natūrali organizmo reakcija į įvairius išorinius ir vidinius veiksnius. Nors trumpalaikis stresas gali būti netgi naudingas, mobilizuojant organizmą veikti, nuolatinis, chroniškas stresas gali turėti reikšmingų neigiamų pasekmių tiek fizinei, tiek emocinei sveikatai, įskaitant ir burnos būklę. Šiame straipsnyje aptariamas streso poveikis burnos sveikatai, remiantis mokslinių tyrimų duomenimis, bei pateikiamos praktinės rekomendacijos, kaip valdyti stresą ir išsaugoti sveiką burną.
Stresas ir Jo Poveikis Organizmui
Gyvenant šiandieniniu tempu, nuolat skubant ir bandant suspėti, daugelis žmonių jaučiasi pernelyg įsitempę ir nerimastingi. Stresas yra natūrali organizmo reakcija į įvairius gyvenimo veiksnius. Streso metu organizmas išskiria adrenaliną ir kortizolį - hormonus, kurie ilgainiui gali daryti neigiamą įtaką širdies ir smegenų veiklai.
Stresas yra viena iš mūsų kūno funkcijų. Tai smegenų ir kūno reakcija į įvairius dirgiklius - stresorius. Nors stresoriai gali būti skirtingo pobūdžio ir intensyvumo, kūnas negali atskirti skirtingų streso formų ir į stresorius reaguoja taip pat intensyviai. Esant pastoviam stresui, jis gali ilgam pažeisti organizmą.
Streso metu smegenys siunčia signalus apie pavojų visam organizmui. Organizmas ima išsiskirti adrenaliną ir kortizolį, kurie skatina kūną veikti. Stresas gali pasireikšti įvairiais būdais: fizine įtampa, raumenų įtempimu, galvos skausmais, nuovargiu, apetito stoka ar miego problemomis.
Nuolatinis, chroniškas stresas veikia imuninę sistemą, širdies ir kraujagyslių sistemą, virškinimo sistemą bei nervų sistemą, todėl didėja rizika susirgti įvairiomis ligomis, įskaitant širdies ligas, depresiją ir virškinimo sutrikimus. Ilgalaikis stresas gali paveikti emocinę gerovę, tarpasmeninius santykius ir gebėjimą susikaupti.
Taip pat skaitykite: Saugus kačių nagų kirpimas
Stresas ir Širdies Sveikata
Stresas yra viena iš pagrindinių širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių. Streso įtaka širdžiai gali būti skirtinga priklausomai nuo streso trukmės ir intensyvumo. Trumpalaikis stresas retai turi neigiamą poveikį sveikai širdžiai, nes žmogaus kūnas yra pasiruošęs atlaikyti trumpalaikį diskomfortą ir nerimą.
Hormoninis mechanizmas: streso metu smegenys išskiria hormonus - adrenaliną ir kortizolį - kurie padidina širdies plakimą, kraujospūdį ir cholesterolio kiekį kraujyje. Fiziologinis mechanizmas: streso metu raumenys įsitempia ir sumažėja kraujotaka į organus. Elgesio mechanizmas: streso metu žmonės dažniau linkę griebtis žalingų įpročių, tokių kaip rūkymas, alkoholio vartojimas arba nesveiko maisto valgymas.
Širdies permušimas kartais gali būti ir visai normalus reiškinys, ypač po ilgos kardio treniruotės, netikėtai patyrus didelį stresą, nerimą, ar išsigandus. Streso metu širdis ima plakti greičiau ir stipriau, o tai gali kelti nemalonų jausmą krūtinėje arba galvoje. Tačiau jei širdies permušimai yra dažni, stiprūs arba trunka ilgai, tai gali būti ženklas apie širdies ritmo sutrikimą arba kitą širdies problemą, kuris galėjo išsivystyti dėl pastovaus streso. Širdies permušimai dažnai yra lydimi dusulio, krūtinės skausmo, silpnumo arba pykinimo.
Kraujo spaudimas matuoja kokiu pajėgumu kraujas perneša deguonį kraujagyslėse. Normalus kraujo spaudimas yra 120/80 mmHg. Streso metu kraujospūdis pakyla, nes kraujagyslės susiaurėja ir širdis dirba sunkiau. Tai yra laikina reakcija, kuri paprastai grįžta į normalią būseną pasibaigus stresinei situacijai. Tačiau esant nuolat aukštam kraujo spaudimui, išsivysto hipertenzija. Hipertenzija yra pavojinga būklė, kuri didina širdies priepuolio, insulto arba inkstų ligų riziką. Hipertenzija gali atsirasti ir dėl genetinių priežasčių, netinkamos mitybos ar gyvenimo būdo.
Mažakraujystė dar vadinama anemija, tai sutrikimas, išsivystantis kuomet kraujyje yra per mažas kiekis eritrocitų (raudonųjų kraujo kūnelių) ar hemoglobino. Stresas gali sumažinti raudonųjų kraujo kūnelių gamybą. Mažakraujystė gali sukelti nuovargį, silpnumą, galvos svaigimą, blyškumą, širdies plakimo padidėjimą arba dusulį. Mažakraujystė taip pat gali išsivystyti dėl geležies, folio rūgšties arba vitamino B12 trūkumo.
Taip pat skaitykite: Streso įtaka galvijų sveikatai
Norint išvengti širdies ligų ir palaikyti sveiką širdies būklę, svarbus tinkamas streso valdymas ir prevencinės priemonės.
Streso Poveikis Burnos Sveikatai
Atrodo, kad dantis gadina tik saldumynai ar prasta asmens burnos higiena? Ne visai taip paprasta. Stresas gali pasireikšti įvairiais būdais, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai veikia burnos sveikatą:
- Dantų griežimas (bruksizmas): Pasireiškia stresą patiriantiems žmonėms. Dantų griežimas dažniausiai pasireiškia naktį, jis yra nesąmoningas. Dažniausiai atsiranda dėl streso, kai naktį neatsipalaiduoja nervinė sistema ir įsitempia veido raumenys. Tai gali sukelti dantų nusidėvėjimą, galvos skausmus ir žandikaulio sąnario problemas. Kramtymas padidina dantų nusidėvėjimo riziką bei veikia sąkandį.
- Burnos džiūvimas (kserostomija): Tam tikrų vaistų vartojimas ir stresas dažnai sukelia burnos sausumą. Seilės yra labai svarbios burnos ligų prevencijai, nes jos neutralizuoja rūgštis, dėl kurių genda dantys. Tokiu atveju žmogus jaučia nuolatinį troškulį, ypač nakties metu, nemalonų kvapą bei perštėjimą ir dilgčiojimą burnoje.
- Burnos opos (aftos): Burnos opos - tai žaizdelės, atsirandančios burnoje, neretai skruostų vidinėje pusėje. Viena iš pagrindinių burnos opų priežasčių yra stresas. Esant didelei įtampai, imuninė sistema nusilpsta. Nors ir šios žaizdos dažniausiai nėra pavojingos, bet jos gali būti skausmingos.
- Dantenų ligos: Kraujuojančios ar patinusios dantenos nėra tik estetinė ar „vietinė“ problema. Mokslininkai vis dažniau kalba apie ryšį tarp dantenų uždegimo ir tokių ligų kaip Alzheimerio liga, diabetas, širdies ir kraujagyslių sutrikimai bei net inkstų ligos. Mechanizmas paprastas, bet pavojingas. Uždegiminiai procesai burnoje leidžia bakterijoms patekti į kraujotaką. Statistika rodo, kad beveik pusė suaugusiųjų turi tam tikro laipsnio periodontitą - pažengusią dantenų ligą.
- Netinkama mityba: Streso metu žmonės dažniau linkę griebtis žalingų įpročių, tokių kaip nesveiko maisto valgymas. Vartojimą ne tik dėl nutukimo, bet ir dėl neigiamo poveikio burnos sveikatai.
- Blogi įpročiai: Tai dažnas nerimo, įtampos ar nuobodulio palydovas. dirginimas priskiriamas prie galimų burnos vėžio rizikos veiksnių. Mechanizmų - bandymas ką nors „atidaryti“ dantimis. Ypač būdingas vaikams. Nesąmoningai, net galvodami, kad tai nekaltas įprotis.
- TMJ (temporomandibular joint) sutrikimai: Dantų griežimas ir stiprus bei pernelyg dažnas dantų sukandinėjimas gali sukelti dar vieną problemą - TMJ (temporomandibular joint) sutrikimus. TMJ yra smilkininis žandikaulio sąnarys. Žandikaulio sąnario diskomfortas veido ir ausų srityse yra labiausiai paplitę TMJ sutrikimų simptomai.
Rūkymo Žala Burnos Sveikatai ir Streso Ryšys
Daugelio šalių mokslininkų tyrimai įrodė rūkymo žalą burnos sveikatai. Rūkymas blogina burnos higienos būklę, ypač skatina viršdanteninių ir podanteninių konkrementų atsiradimą. Rūkantiems nuo 2,5 iki 3,5 kartų didesnė tikimybė susiformuoti sunkiam periodonto audinių nykimui. Tabako vartojimas ir amžius turi didelę įtaką periodonto ligoms. 3 kartus dažniau vyresnio amžiaus rūkantys žmonės netenka dantų ir serga periodontu negu nerūkantys žmonės.
Paprastai, kai periodonto audiniai yra sveiki, burnos ertmėje dažniausiai vyrauja pusiausvyra tarp mikrobų ir imuninės sistemos gebėjimo įveikti mikrobų invaziją. Šią situaciją galima palyginti su svarstyklėmis, kai vienoje svarstyklių pusėje yra ligas sukeliantys veiksniai, kitoje - palaikantys sveikatą veiksniai.
Rūkančiųjų dantenų kišenės gilesnes 4-7mm, tai rodo, jog jie serga periodonto ligomis. Taip pat zonduojant didesnis kraujavimas iš dantenų. Rūkantys kaupia daugiau apnašo, kuris yra inicijuojantis periodonto ligų faktorius. Rūkančiųjų dantenų kraujagyslės siauresnės, todėl dantenos dažniau būna uždegiminės. Rūkantys serga sunkesnia periodonto forma, nei nerūkantys, nes audiniai lėčiau gija dėl susisiaurėjusiu kraujagyslių. Dantenų ligų progresavimas lėtėja asmenims, metusiems rūkyti. Rūkymo nutraukimas netgi gali atstatyti normalų dantenų ir mikrobinio gijimo atsaką. Nerūkant vienerius metus dantenos tampa sveikesnės.
Taip pat skaitykite: Kaip sumažinti nervinę įtampą
Rūkymas skatina pigmentinių dėmių susidarymą, padidėjusį seilėtekį, ir bakterinių apnašų mineralizaciją. Dėl pigmentinių dėmių danties paviršius būna nelygus, o tai skatina bakterinio apnašo susidarymą. Rūkantieji rizikuoja sirgti 3 kartus dažniau periodontu nei nerūkantieji, ir 2 kartus daugiau netekti dantų dėl ligų. Įvairios cheminės medžiagos ir tabakas,kurio yra cigaretėse, trikdo normalius apsauginius audinių mechanizmus ir sukelia periodonto audiniuose imuninės sistemos atsaką- uždegimą.
Taigi, rūkant susidaro gilesnės periodontalinės kišenės, daugiau kaupiama apnašo, daugiau randama konkrementų. Tyrimo metu, buvo apskaičiuota rūkančiųjų ir nerūkančiųjų periodonto gydymo reikmių grupės. Daugiausiai rūkiančiųjų nustatyta, jog reikalingos burnos higienos instrukcijos, apnašų ir konkrementų šalinimas, šaknų lyginimas, šaknų poliravimas, kabančių plombų kraštų ar kitų apnašų susilaikymą skatinančių veiksnių šalinimas, galbūt reikalingas kompleksinis periodontologinis gydymas.
Kasdienė burnos higiena - svarbiausiais dantų ligų prevencijos būdas. Dantų valymas du kartus dienoje su dantų šepetėliu ir pasta, taip pat burnos skalavimo skysčio, tarpdančių šepetėlio ar dantų siūlo naudojimas tarpdančiams valyti ypač sumažina dantų ligų atsiradimo tikimybę, padeda nesusidaryti dantų apnašoms bei akmenims, saugo nuo blogo burnos kvapo.
Rūkantiesiems gaminamos specialios dantų pastos. Jos balina bei mažina dantų jautrumą. Į sudėtį įeina fluoridų - kurie mažina dentino kanalėlių jautrumą, kalio nitrato, stroncio chlorido, natrio citrato, Jų efektyvumas pasireiškia dantis valant kasdien, po 3-4 sav.
Tyrimo analizės metu, didžiausia dalis rūkančiųjų dantis valo du kartus per dieną, tačiau beveik pusė jų naudoja minkštą dantų šepetėlį. Rūkantiems patariama naudoti pusiau kietą dantų šepetėlį, o iš tyrimo rezultatų tokį dantų šepetėlį naudoja mažiau nei pusė ( 41 proc.) respondentų. Be dantų šepetėlio, rūkančiųjų populiariausia individualios burnos higienos priemonė - dantų siūlas. Dantų siūlas padeda išvengti dantenų ligų, nes juo išvalomi nešvarumai, kurių nepasiekia dantų šepetėlis. Jį rekomenduojama naudoti kiekvieną dieną. Beveik pusė rūkančiųjų naudoja burnos gleivinės skalavimo skystį ( 34 proc.). Skalavimo skysčio pagalba veikiami ne tik dantys, bet ir burnos minkšteji audiniai, liežuvis. Mažesnė dalis rūkančiųjų naudoja liežuvio valiklį. Nuvalius liežuvio apnašas, pagerėja skonio receptorių funkcija, seilių išsiskyrimas ir sudėtis.
Žinoma, kas pusę metų patariama apsilankyti pas burnos higienistą. Rūkymas ir amžius turi didelę reikšmę periodonto ligų atsiradimui, todėl svarbiausia laiku pastebėti pokyčius burnoje -burnos kvapa, dantenų kraujavimą ir nedelsiant kreiptis į savo mylimą odontologą/ burnos higienos specialistą.
Kaip Nervinė Įtampa Veikia Skonio Pojūtį?
Keistas skonis burnoje po nervinės įtampos - dažnas, bet neretai nerimą keliantis pojūtis. Vieni jį apibūdina kaip metalo, kartumo ar rūgšties poskonį, kiti - kaip sunkiai įvardijamą nemalonų pojūtį, kuris pasireiškia tik praeinant stresui ar nerimui. Nervinė įtampa, stresas ar nuolatinis nerimas daro tiesioginę įtaką organizmo fiziologiniams procesams. Centrinė nervų sistema glaudžiai susijusi su virškinimo sistema, todėl emocinis stresas greitai atsispindi burnos būklėje - nuo sausumo iki pakitusio skonio. Šie pokyčiai dažnai nestebina gydytojų, bet daugeliui žmonių sukelia baimę.
Stresas dažnai sukelia burnos džiūvimą (kserostomiją), kuris tiesiogiai veikia skonio pojūtį. Normaliomis sąlygomis seilės padeda išlaikyti švarą burnos ertmėje, nuplauna bakterijas bei maisto likučius ir palaiko sveiką rūgščių-šarmų pusiausvyrą. Kai patiriame įtampą, simpatinė nervų sistema (atsakinga už „kovok arba bėk“ reakciją) slopina seilių liaukų veiklą, todėl burna išsausėja. Žmogus gali pradėti jausti keistą, dažnai nemalonų skonį, nes sumažėjus seilių kiekiui ima dominuoti bakterijų ar negyvų ląstelių poskoniai.
Emocinė įtampa gali išprovokuoti ar paaštrinti virškinimo sutrikimus - rūgšties refliuksą ar gastritą. Skrandžio rūgštis lengviau patenka į stemplę, ypač jei žmogus jaučia nerimą, o tai gali sukelti kartų arba rūgštų skonį burnoje. Beje, įtampą patiriantys žmonės dažnai kramto gumą, geria saldžius gėrimus ar užkandžiauja, o tai gali dar labiau išbalansuoti burnos mikroflorą.
Medicina išskiria kelis pagrindinius mechanizmus, galinčius lemti šį pojūtį:
- Atsiradęs burnos džiūvimas (sumažėjęs seilių išsiskyrimas)
- Bakterijų ar grybelinių infekcijų suaktyvėjimas esant stresui
- Nerimo įtaka virškinimo traktui ir rūgšties refliukso epizodai
- Vaistų, vartojamų nuo nerimo ar depresijos, šalutinis poveikis
Dalis žmonių gali patirti skonio pakitimus dėl sutrikusios burnos gleivinės kraujotakos ar net trumpalaikio seilių sudėties pokyčio. Rečiau keistas skonis susijęs su mikroskopine dantenų ar dantų liga, kuri pasunkėja dėl streso sukeltų elgsenos pokyčių (dažnesnis dantų griežimas, mažiau dėmesio burnos higienai).
Kaip Valdyti Stresą ir Išvengti Poveikio Burnos Sveikatai
Norint išvengti ilgalaikio streso sukeliamų pasekmių savo organizmui, yra svarbu išmokti tinkamai suvaldyti stresinę situaciją ir sumažinti stresą. Yra daugybė būdų, kaip nugalėti stresą ir sumažinti jo poveikį:
- Reguliarus fizinis aktyvumas: Fizinis aktyvumas, toks kaip vaikščiojimas, bėgimas ar jogos praktika, padeda sumažinti streso lygį ir pagerinti nuotaiką. Fizinis aktyvumas skatina endorfinų gamybą, kurie gali padėti kovoti su stresu ir padidinti teigiamus jausmus. Sportuojant sumažinamas kortizolio, kuris yra streso hormonas, kiekis kraujyje. Kai kurios sporto rūšys yra puikios stresui mažinti - plaukimas, slidinėjimas, važiavimas dviračiu, sportiniai šokiai su muzika.
- Subalansuota mityba: Subalansuota mityba, turinti pakankamai vitaminų ir mineralų, gali padėti organizmui susidoroti su stresu ir išlaikyti stabilų energijos lygį. Rinkitės maisto produktus, kuriuose yra mažai riebalų, tačiau praturtintus maistinėmis medžiagomis, tokiais kaip vaisiai, daržovės, pilno grūdo produktai ir liesa mėsa ar žuvis. Venkite maisto, turinčio daug cukraus. Venkite kofeino, nes jis gali tik dar labiau sustiprinti streso jausmą. Gerkite daug vandens.
- Pakankamas miegas: Užtikrinti pakankamą ir kokybišką miegą yra svarbu streso mažinimui ir bendrai žmogaus savijautai. Miegas yra svarbus mūsų smegenų ir kūno atsinaujinimui ir atsparumui stresui. Miegant kūnas turi galimybę atsigauti ir atsistatyti, todėl svarbu laikytis reguliaraus miego grafiko ir sukurti sau tinkamą aplinką miegui.
- Streso valdymo technikos: Įvairios streso valdymo technikos, tokios kaip meditacija, kvėpavimo pratimai ar raumenų atpalaidavimo technika, gali padėti sumažinti įtampą ir nerimą. Viena iš efektyviausių streso valdymo technikų - vizualizacija. Įsivaizduokite ramybę keliančius vaizdus arba malonias situacijas. Vizualizacija padeda sumažinti nerimą, atitraukti dėmesį nuo problemų ir sukelti teigiamas emocijas. Esant stresinei situacijai, praktikuokite gilų ir lėtą kvėpavimą. Pozityvūs jausmai padeda atlaikyti stresą.
- Pomėgiai ir atsipalaidavimas: Skirkite laiko savo pomėgiams ir atsipalaidavimui. Raskite veiklą, kuri jums suteikia džiaugsmo ir leidžia atsipalaiduoti. Tai gali būti skaitymas, muzikos klausymas, žaidimas su gyvūnais, gamtos tyrinėjimas ar bet koks kitas veiklos būdas, kuris suteikia jums malonumo ir atitraukia nuo kasdienių rūpesčių.
- Bendravimas su artimaisiais: Palaikykite artimus ryšius su šeima ir draugais, pasikalbėkite su jais apie savo jausmus ir išgyvenimus. Bendravimas su artimais žmonėmis gali padėti išreikšti emocijas, gauti paramą ir lengviau išgyventi stresą.
- Laiko valdymas: Efektyvus laiko valdymas, prioritetų nustatymas ir tinkama darbo bei poilsio pusiausvyra gali padėti sumažinti stresą. Planuokite savo dienotvarkę, atsižvelgdami į svarbiausias užduotis bei suteikdami laiko poilsiui ir atsipalaidavimui.
- Intraveninė terapija: Intraveninė terapija yra naujas ir inovatyvus streso valdymo būdas, padedantis atstatyti energiją ir palengvinti streso simptomus.
Ką Daryti, Jei Po Streso Atsiranda Nemalonus Skonis Burnoje?
Daugeliu atvejų keistas skonis burnoje po nervinės įtampos yra laikinas ir nekenksmingas. Tačiau tam tikros priemonės gali padėti sumažinti šį pojūtį ar išvengti jo pasikartojimo:
- Vartokite pakankamai vandens.
- Laikykitės taisyklingos burnos higienos (reguliarus dantų valymas, liežuvio nuvalymas ir skalavimas).
- Praktikuokite streso valdymo technikas (gilus kvėpavimas, meditacija, fizinis aktyvumas).
- Venkite itin rūgščių, aštrių maisto produktų ar gėrimų.
- Reguliariai lankykitės pas odontologą ar šeimos gydytoją.
Kada Kreiptis Į Gydytoją?
Dažniausiai, jei keistas skonis burnoje praeina praėjus stresui ar pakeitus gyvenimo būdą, priežastis greičiausiai susijusi su psichologiniais veiksniais. Tačiau, jei šis pojūtis išlieka ilgiau kaip dvi savaites, ypač jei jį lydi kiti simptomai, vertėtų kreiptis į gydytoją.
Simptomai, kurių nederėtų ignoruoti:
- Burna nuolat džiūva, nepaisant pakankamo vandens kiekio
- Išopėjusi burnos gleivinė ar paraudimai
- Stiprus dantenų kraujavimas, dantų skausmas ar pakitimai
- Pagreitėjęs svorio kritimas, nuovargis
- Ilgalaikis arba sunkiai paaiškinamas skonio pojūčių pakitimas
Ilgalaikis arba sunkiai paaiškinamas skonio pojūčių pakitimas gali būti kitų ligų - cukrinio diabeto, skydliaukės ligų, infekcijų ar net neurologinių sutrikimų - simptomas. Kai kurios vaistų grupės (ypač antidepresantai, raminamieji) taip pat gali sukelti skonio pokyčius, todėl informuokite gydytoją apie visus vartojamus preparatus.
Mitai Apie Keistą Skonį Burnoje
Svarbu žinoti, kas iš tiesų yra teisinga:
- Keistas skonis burnoje nėra tiesioginis „nuodų požymis“ ar rimtos vidaus organų ligos rodiklis, jei pasireiškia tik po didesnės nervinės įtampos.
- Nors burnos vėžys gali sukelti skonio pakitimus, tai labai retas atvejis. Dažniausiai tai susiję su paprastesnėmis, lengvai pataisomomis priežastimis.
- Daugumas pastebi keistą skonį tik po didesnės streso dozės, todėl neverta iš karto jaudintis dėl rimtų ligų.