Stresas mokykloje yra aktuali problema, paliečianti tiek vaikus, tiek paauglius. Šiame straipsnyje aptarsime streso sąvoką, teorijas, priežastis, požymius ir pateiksime veiksmingus sprendimo būdus, padėsiančius mokiniams įveikti šią problemą.
Kas yra Stresas?
Stresas yra natūrali žmogaus reakcija į grėsmę ar iššūkį. Tai pasireiškia tiek psichiniu (sujaudinimo jausmas), tiek fiziniu (padažnėjęs kvėpavimas ir širdies ritmas, raumenų kraujotaka) lygmeniu. Nors stresas dažnai vertinamas neigiamai, jis atlieka svarbią apsauginę funkciją, mobilizuodamas organizmą susidoroti su pavojumi. Tačiau, kai stresas tampa nuolatinis ir per didelis, jis gali pakenkti sveikatai.
Eustresas ir Distresas
Svarbu atskirti du streso tipus: eustresą (teigiamą stresą) ir distresą (neigiamą stresą). Eustresas yra naudingas stresas, kuris veikia kaip motyvacinė jėga, padedanti siekti tikslų ir įveikti iššūkius. Distresas, priešingai, yra žalingas stresas, kuris sukelia nemalonius psichinius ir fizinius simptomus.
Stresą Aiškinančios Teorijos
Nors vartotojas konkrečių teorijų apie stresą neįvardijo, pateikė tik pavadinimus, tačiau galime apžvelgti kelias žymias teorijas, kurios padeda suprasti streso mechanizmus:
- Sigmundo Freudo teorija: Freudas akcentavo pasąmonės konfliktų įtaką emocinei būsenai, įskaitant stresą.
- A. Adlerio teorija: Adleris pabrėžė individualius tikslus ir siekius, teigdamas, kad stresas kyla iš nesugebėjimo pasiekti norimų rezultatų.
- W. B. Cannon teorija: Cannon suformulavo „kovos arba bėgimo“ reakcijos koncepciją, apibūdinančią organizmo fiziologinį atsaką į grėsmę.
- Hans Selye teorija: Selye sukūrė bendrojo adaptacijos sindromo (GAS) modelį, kuris aprašo tris streso etapus: pavojaus, atsparumo ir išsekimo.
Streso Priežastys Mokykloje
Mokyklinis stresas gali kilti dėl įvairių priežasčių, kurios veikia mokinių savijautą ir akademinius rezultatus. Svarbu atpažinti šiuos veiksnius, kad būtų galima veiksmingai įgyvendinti streso valdymo strategijas.
Taip pat skaitykite: Streso ir konfliktų valdymas švietimo įstaigose
- Akademinė perkrova: Didelis mokymosi krūvis, sudėtingos užduotys, spaudimas gerai mokytis.
- Laiko trūkumas: Nepakankamas laikas pailsėti, atsipalaiduoti, užsiimti pomėgiais.
- Konkurencija: Varžymasis su kitais mokiniais dėl pažymių, pripažinimo.
- Socialinės problemos: Konfliktai su bendraklasiais, patyčios, atskirtis.
- Lūkesčiai: Tėvų, mokytojų ar pačių mokinių per dideli lūkesčiai.
- Aplinkos veiksniai: Triukšmas, netvarka, nepatogi klasė.
- Pasikeitęs gyvenimo ritmas: Pradėjus lankyti mokyklą, ypač pirmokams, sunku prisitaikyti prie naujos tvarkos, pamokų trukmės.
- Nežinomybė: Baimė dėl naujos aplinkos, mokytojų, bendraklasių.
Streso Požymiai
Stresas gali pasireikšti įvairiais fiziniais, emociniais ir elgesio požymiais:
- Fiziniai: Galvos skausmai, pilvo skausmai, virškinimo sutrikimai, miego problemos, nuovargis, raumenų įtampa, sumažėjęs imunitetas.
- Emociniai: Nerimas, dirglumas, liūdesys, apatija, baimė, bejėgiškumo jausmas, sumažėjęs pasitikėjimas savimi.
- Elgesio: Apetito pokyčiai, socialinė izoliacija, prastesni mokymosi rezultatai, agresyvumas, nervingi įpročiai (nagų kramtymas, plaukų sukimas).
- Ikimokyklinukams: Regresavimas (elgesys ne pagal amžių), dėmesio siekimas, pokyčiai žaidimuose (atsitraukimas nuo realybės).
Streso Valdymas ir Sprendimo Būdai
Svarbu mokyti vaikus ir paauglius veiksmingų streso valdymo strategijų. Štai keletas patarimų:
- Sveikas gyvenimo būdas: Subalansuota mityba, reguliarus fizinis aktyvumas, pakankamas miegas (8-10 valandų).
- Atsipalaidavimo technikos: Joga, gilus kvėpavimas, meditacija, masažas.
- Laiko planavimas: Prioritetų nustatymas, nebūtinų darbų atsisakymas, laiko skyrimas pomėgiams ir poilsiui.
- Socialinė parama: Pokalbiai su artimaisiais, draugais, pagalbos ieškojimas.
- Humoras ir juokas: Būdų ieškojimas, kaip į savo gyvenimą įtraukti daugiau humoro ir juoko.
- Dėkingumas: Minčių ar dalykų, už kuriuos esame dėkingi gyvenime, užrašymas.
- Pozityvus mąstymas: Aplinkybių priėmimas kaip iššūkių, galimybių sužinoti ką nors apie save.
- Psichoterapija: Profesionalios konsultacijos, padedančios sukurti konkrečias streso įveikimo strategijas, įvardinti tikrąsias streso priežastis ir pakeisti elgesio modelius.
- Problemų sprendimo strategijos: Nustatyti problemą, sugalvoti sprendimo būdus, įvertinti juos, pasirinkti tinkamiausią ir jį pritaikyti.
- Riboti interneto naudojimą: Nustatyti žaidimų ir interneto naudojimosi limitą.
- Tėvų vaidmuo: Realistiškas pozityvumas, parama, dėmesys vaiko emocijoms, pomėgiams, savarankiškumo ugdymas.
- Mokytojo vaidmuo: Palaikymas, aiškūs reikalavimai, pagalba kuriant palaikančią grupę.
Vengtini Streso Įveikimo Būdai
Svarbu vengti nesveikų streso įveikimo būdų, tokių kaip persivalgymas, alkoholio, tabako ar kitų medžiagų vartojimas. Jei nerimaujate, kad stresinėse situacijose galite būti į tai linkęs, pasikonsultuokite su gydytoju.
Streso Prevencija
Streso prevencijai galioja visi gerai žinomi sveikos gyvensenos patarimai - subalansuota mityba, fiziniai pratimai ir pakankamai miego. Tačiau jei norite padaryti kažką daugiau dėl savęs, sulėtinkite tempą, įsisąmoninkite viską, ką darote, galvojate ir patiriate. Stresas mus užklumpa visada, kai esame pernelyg nutolę nuo savęs.
Stresas ir Psichosomatika
Stresas dažnai pasireiškia psichosomatiškai, t. y. mūsų kūnui. Dažniausiai pasitaikančios komplikacijos yra širdies ir kraujagyslių bei virškinimo sutrikimai.
Taip pat skaitykite: Saugus kačių nagų kirpimas
Tėvų Stresas
Ekspertai atkreipia dėmesį, kad tėvams rugsėjis neretai sukelia net daugiau streso negu vaikams.
Žaislai Kaip Nerimo Ir Streso Valdymo Įrankiai
Žaislai yra ne tik pramoga, bet ir galingi įrankiai, padedantys vaikams valdyti nerimą ir stresą. Tinkamai parinkti žaislai gali suteikti tiesioginį jutiminį komfortą, nukreipti dėmesį nuo streso keliančių minčių, ir padėti ugdyti emocinį intelektą.
Sensoriniai žaislai
Mėgstamo pliušinio žaislo minkštos tekstūros pojūtis gali suteikti tiesioginį sensorinį komfortą nerimą ar stresą patiriantiems vaikams. Kai žaidžiama su sensoriniais žaislais, smegenys gauna raminančius nervinius signalus, kurie padeda sumažinti kortizolio kiekį ir skatina atsipalaidavimą. Sunkesni pliušiniai gyvūnai imituoja gilaus spaudimo terapiją, kuri mažina nerimo simptomus. Įvairios tekstūros žaislai, pavyzdžiui, purūs, lygūs ar nelygūs paviršiai, taip pat gali būti veiksmingos emocinio reguliavimo priemonės.
Vaizduotės žaidimai
Vaizduotės žaidimai leidžia laikinai pabėgti nuo stresinių situacijų pasineriant į kūrybinius scenarijus. Lėlės, veiksmo figūrėlės ir žaidimų rinkiniai suteikia galimybę išgyventi sudėtingas emocijas pasakojant istorijas ir žaidžiant vaidmenimis. Dėlionių žaislai ir problemų sprendimo žaidimai ypač veiksmingai nukreipia dėmesį, reikalauja susikaupimo ir strateginio mąstymo, o tai natūraliai nukreipia mintis nuo nerimą keliančių minčių. Žaidimas išskiria endorfinus, skatina atsipalaidavimą ir padeda kurti įveikos strategijas.
Emocijų raiškos žaislai
Žaislai, skirti emocijų raiškos įgūdžiams ugdyti, gali suteikti paguodos visiems, kuriems sunku suprasti savo emocijas. Lėlės, lėlės ir pasakojimo figūrėlės suteikia vaikams saugią platformą, kurioje jie gali tyrinėti sudėtingus jausmus, kuriuos jiems gali būti sunku išreikšti tiesiogiai. Terapinių žaidimų rinkiniuose dažnai būna emocijų tematikos personažų arba interaktyvių elementų, kurie skatina vaikus atpažinti, įvardyti ir išreikšti įvairias emocines būsenas, lavinant esminius emocinio intelekto įgūdžius. Išreikšdami emocijas per žaidimą, vaikai gali atsiriboti nuo slegiančių jausmų, įgyti perspektyvą ir išsiugdyti atsparumą.
Taip pat skaitykite: Streso įtaka galvijų sveikatai
Emocinių Erdvių Kūrimas
Sukurkite žaidimų erdvę, kur vaikai gali saugiai tyrinėti ir išgyventi savo emocijas, suteikiant jiems kontroliuojamą aplinką, kurioje jie gali išgyventi sudėtingus jausmus be vertinimo ar spaudimo. Lėlės, pliušiniai gyvūnai ir terapiniai žaislai tampa simboliais, per kuriuos vaikai gali projektuoti ir spręsti savo nerimą. Sukurkite kampelius su patogiomis tekstūromis, tylias zonas su minimalia stimuliacija ir įvairius žaislus, skatinančius įvairias emocines išraiškas.
Atviro tipo žaislai, tokie kaip statybinės kaladėlės, dailės reikmenys ir vaizduotę žadinantys žaidimų rinkiniai, palaiko natūralų vaiko streso valdymo vystymąsi. Sensoriniai žaislai, pavyzdžiui, antklodės su svoriu ir tekstūriniai daiktai, gali padėti sureguliuoti emocines reakcijas, suteikiant fizinio įžeminimo techniką. Vaidmeniniai žaislai leidžia vaikams išbandyti emocines reakcijas, suprasti skirtingus požiūrius ir ugdyti problemų sprendimo įgūdžius.
Socialinių Įgūdžių Ugdymas
Socialiniai įgūdžiai yra labai svarbūs sėkmingam bendravimui ir sveikiems santykiams, padedantys vaikams ne tik bendrauti, bet ir kurti pagarbius ryšius su aplinkiniais. Šie įgūdžiai apima tiek verbalinius, tiek neverbalinius aspektus, kurie ugdomi per nuolatinę sąveiką su tėvais, mokytojais ir bendraamžiais. Socialinių įgūdžių ugdymas vaikams apima tinkamo elgesio, efektyvaus bendravimo, emocijų suvokimo, savikontrolės ir streso įveikimo įgūdžius. Svarbu padėti vaikams išmokti būti dėmesingiems, tinkamai išreikšti savo emocijas ir valdyti reakcijas, kad jie galėtų kurti sveikus tarpasmeninius santykius, stiprinti emocinę gerovę ir sėkmingai spręsti iškilusius iššūkius.
Amžiaus Tarpsnių Ypatumai Socialinių Įgūdžių Ugdyme
Socialinių įgūdžių ugdymo kryptis yra pritaikyta pagal vaiko amžių ir raidą:
- Nuo 0 iki 2 metų amžiaus: vaikams padedama lavinti pradinius bendravimo įgūdžius ir sukurti saugius santykius su globėjais, kas formuoja pasitikėjimą savimi ir pasauliu.
- Ikimokyklinio amžiaus vaikams (3-5 metai): orientuojamasi į bendradarbiavimo, dalinimosi, empatijos bei savarankiškumo įgūdžių ugdymą, skatinant draugišką sąveiką, emocinį jautrumą ir nepriklausomybę.
Metodai Emociniam Intelektui Ugdyti
Įvairūs metodai naudojami ir vaikų emociniam intelektui ugdyti:
- Žaidybinės veiklos ir vaidmenų žaidimai: tokie kaip „gydytojas“ ar „pardavėjas“, yra efektyvūs lavinant vaikų empatiją, bendradarbiavimą ir problemų sprendimo įgūdžius.
- Emocijų kortelės: su vaizdais ir įveikos būdais, padeda vaikams atpažinti ir suprasti savo jausmus. Kasdienės diskusijos apie emocijas, remiantis šiomis kortelėmis, ir knygų apie emocijas skaitymas, pavyzdžiui, „Kai jaučiu pyktį, liūdesį ar baimę“, gilina vaikų emocinį suvokimą per pasakojimus ir simbolius.
- „Ramiosios zonos“: kuriose naudojamos pagalvės ir antistresiniai žaislai, suteikia vaikams galimybę ramiai išgyventi ir išveikti emocijas.
Konfliktų Sprendimo Įgūdžių Ugdymas
Pedagogai ir specialistai aktyviai padeda vaikams spręsti konfliktines situacijas ir mokytis bendradarbiauti, reaguodami į vaikų nesutarimus ir dirbdami su jais sprendžiant problemas. Auklėtojos moko vaikus naudoti „AŠ kalbą“, tokią kaip „man nemalonu, kai tu stumdaisi“, vietoj „tu blogas“, siekiant išvengti kritikos ir vertinimo, bei skatinant išreikšti savo jausmus ir poreikius. Abi nesutariančios pusės raginamos pasidalinti savo požiūriais į situaciją ir kartu ieškoti kompromisų. Pedagogai skatina aktyvų klausymą, kur vaikai atidžiai išklauso vienas kitą ir stengiasi suprasti kito perspektyvą. Mažiausiems vaikams mokoma, kaip stabdyti netinkamą elgesį, sakant „STOP“.
Tėvų Įtraukimas Į Ugdymo Procesą
Tėvai aktyviai įtraukiami į vaikų socialinių įgūdžių ugdymo procesą. Jei vaikui reikia papildomos pagalbos, dalijamės informacija ir rekomendacijomis, kaip bendradarbiaujant pasiekti geresnių rezultatų.
Praktiniai Patarimai, Kaip Lavinti Bendravimo Įgūdžius
Štai keletas praktinių patarimų, kurie gali padėti lavinti vaiko bendravimo įgūdžius:
- Bendraukite su savo vaiku: Skatinkite savo vaiką įsijungti į pokalbį tiek, kiek įmanoma. Tai gali padėti vaikui labiau atsiverti ir mažiau bijoti.
- Klausykite ir atliepkite: Bandykite modeliuoti vieną iš svarbiausių pokalbio įgūdžių - klausytis ir atliepti, apibendrinti, interpretuoti kito žodžius.
- Praktikuokite pokalbius su vaiku: Kalbėkitės apie situacijas, dėl kurių jūsų vaikas labiausiai jaudinasi. Pasipraktikuokite kartu su vaiku, ką jis galėtų sakyti, suvaidinkite skirtingus asmenis, scenarijus, pokalbių temas.
- Aptarkite kūno kalbą: Kartais vaikams svarbu suprasti ir neverbalinės kalbos ženklus. Parodykite ir pakalbėkite su vaiku apie kūno kalbą.
- Teiraukitės savo vaiko nuomonės aktualiomis temomis: Tai padeda vaikui jaustis svarbiu bei reikšmingu ir ugdyti savo teigiamą pasitikėjimą savimi, taip pat praktikuoti bendravimą su kitais, savo nuomonės išreiškimą bei kito išklausymą.
- Rašyti dienoraštį ar vesti kiekvienos dienos žurnalą: Šis procesas padėtų vaikui lengviau formuoti savo mintis, išreikšti jausmus.
Programos Turinys Ir Kompetencijos
Programa siekiama padėti vaikams, paaugliams ir jaunimui pasirengti gyvenimui, suteikti mokiniams galimybę įgyti žinių, nuosekliai ugdyti vertybes, nuostatas, elgesį, kuris padės laiku atpažinti įvairius gyvenime kylančius iššūkius ir juos įveikti savarankiškai arba ieškant, suteikiant pagalbą ir pasiruošti visaverčiam gyvenimui. Šiais amžiaus tarpsniais neįveikti gyvenimo iššūkiai gali tapti savižudybių, tapimo smurto, prekybos žmonėmis, patyčių aukomis priežastimi, o nepakankamas žinojimas, kaip saugoti sveikatą, gyvybę, kaip priimti sprendimą, įvertinti atsakingai pasekmes, gali tapti ypač grėsmingais sprendimais sveikatai ir gyvybei.
Nuosekliai dėstomas Programos turinys skatins pažinti save ir kitus, išmokti naudotis įrankiais, kurie padės plėtoti savo asmenines galias, siekti ir pasiekti asmeninius, akademinius tikslus veikiant privačiame ir bendruomeniniame gyvenime. Programoje išskirtos keturios pasiekimų sritys:
- Savęs pažinimas, kėlimas ir siekimas asmeninių tobulėjimo tikslų.
- Tarpusavio santykių kūrimas ir mokymasis bendradarbiauti.
- Atsakingas elgesys ir pasekmių įvertinimas.
- Asmens, bendruomenės gerovės kūrimas, sveikatos stiprinimas ir saugojimas.
Šios pasiekimų sritys yra bendros visoms klasėms nuo pirmos iki dešimtos, kiekvienam koncentrui numatyti konkretūs kiekvienos srities pasiekimai, suformuluoti atsižvelgiant į vaiko raidos ypatumus ir įgytą patirtį. Programoje aprašyti mokinių pasiekimai suprantami kaip elgesio, atspindinčio žinias ir supratimą, gebėjimus ir nuostatas, visuma.
Dalykas yra nevertinamas pažymiais, tačiau mokiniai aktyviai įtraukiami į situacijas, kuriose turėtų galimybes pademonstruoti savo vertybes ir nuostatas arba žinojimą. Kiekvienos pasiekimų srities pasiekimų raida atskleidžiama penkiuose ugdymo koncentruose (1-2 klasės, 3-4 klasės, 5-6 klasės, 7-8 klasės, 9-10 arba I-II gimnazijos klasės). Programos turinys išdėstytas kiekvieniems mokslo metams. Programoje pateikiami skirtingiems mokinių amžiaus tarpsniams numatyti pasiekimai - mokymo(si) rezultatai.
Mokymo(si) turinys nusako kontekstus, kuriuose ugdomi mokinių pasiekimai, ir mokymo(si) kontekstų pasirinkimo galimybes laipsniškai įgyti žinias ir supratimą, ugdyti gebėjimus ir vertybines nuostatas. Pasiekimai aprašomi keturiais pasiekimų lygiais: slenkstinis (1), patenkinamas (2), pagrindinis (3) ir aukštesnysis (4). Kiekvienas pasiekimo lygio požymis nurodo mokinio pasiektus rezultatus.
Vaiko socialinė ir emocinė raida yra individuali, nes vaikas šių įgūdžių yra ugdomas ne tik formaliajame ugdyme, dėl šios priežasties kiekvienas pasiektas lygis yra traktuojamas kaip ugdymo sėkmė. Pateiktas lygių aprašymas yra gairės mokytojui, kokius įgūdžius ir gebėjimus gali išsiugdyti vaikas, organizuojant nuoseklų ugdymą.
Įgyvendinant Programą ugdomos šios kompetencijos: pažinimo, kūrybiškumo, komunikavimo, skaitmeninė, pilietiškumo, socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos, kultūrinė. Programos turinys padės mokiniams ugdytis gebėjimą pažinti save, kitus, išsikelti tikslus, jų siekti, stebėti ir reflektuoti apie pažangą, bendrauti ir bendradarbiauti su įvairiomis socialinėmis ir kultūrinėmis grupėmis, įvertinus pasekmes, priimti atsakingus sprendimus.
Savęs ir kitų pažinimas, pastangų demonstravimas, atkaklumas sprendžiant problemas, tikslo išsikėlimas, jo siekimo planavimas, mokymosi tikslo siekimas, iššūkių įveikimas, mokymasis reflektuoti, analizuoti priimtus sprendimus, žengtus žingsnius ir prireikus inicijuoti pokyčius - prisidės prie pažinimo kompetencijos plėtojimo.
Komunikavimo kompetencijai plėtoti skirtos net kelios pasiekimų sritys: „Tarpusavio santykių kūrimas ir mokymasis bendradarbiauti“ bei „Atsakingas sprendimų priėmimas“. Mokiniai mokysis įtraukiojo elgesio, veiksmingo klausymo, žodinės ir nežodinės komunikacijos raiškos, žinučių, ketinimų supratimo ir „išpakavimo“, gebėjimo reaguoti konstruktyviai, atskirti faktus nuo emocijų ir kitų komunikavimo kompetencijos plėtotei svarbių įgūdžių.
Mokiniai taip pat bus mokomi praktiškai taikyti žinias praktikuojantis klasėje, pritaikyti įgūdžius bendraujant grupėse, dalyvaujant bendruomenės poreikių tyrimuose, priimant sprendimą dėl bendruomenės poreikių tenkinimo. Pilietiškumo kompetencija - vienas iš žmogaus saugos programos rezultatų. Aktyvus ir nuoseklus mokinių skatinimas ugdytis gyvenimo įgūdžius, reikšti vertybines nuostatas, veikti klasėje, mokykloje, bendruomenėje, šalyje, siekti darnos tikslų prisidės prie pilietiškumo kompetencijos plėtojimo.
Nuo pirmos klasės mokiniai gilinsis į taisyklių svarbą, klasės, mokyklos, bendruomenės poreikių tyrinėjimą ir jų atliepimą, mokysis priimti sprendimus, prisiimti už juos atsakomybę. Mokiniai mokosi ir gyvena įvairialypėje bendruomenėje. Gebėjimas domėtis ir pažinti esančius šalia, skirtingas kultūras, suprasti, priimti kultūrinę, socialinę įvairovę, pažinti ir atliepti kultūrinį kontekstą, išmokti bendrauti su skirtingos kultūros žmogumi ir grupėmis, veikti, atsisakyti išankstinių nuostatų, išvengti etnocentrizmo, egocentrizmo ir stereotipų - sėkmingo socialinio ir emocinio ugdymo rezultatas.
Gyvenimo įgūdžių ugdymui ir kūrybiškumo kompetencijai svarbi abipusė sąveika. Kūrybiškumo kompetencijai atsiskleisti reikalingi socialiniai ir emociniai įgūdžiai, o ugdomiems ar jau išsiugdytiems gyvenimo įgūdžiams išreikšti taip pat reikalingas kūrybiškumas. Socialiniai ir emociniai, sveikatos, slaugos, saugos įgūdžiai reikalingi bei pritaikomi kiekvieną dieną. Pamokų metu mokiniai mokomi įvaldyti savarankiškam gyvenimui reikalingus įgūdžius.
Ypač aktualūs skaitmeninei kompetencijai programoje ugdomi įgūdžiai: savitvardos, abipusiai pagarbių santykių kūrimas, mokymasis suprasti, „išpakuoti“ siunčiamas žinutes, atskirti ketinimą nuo poveikio, mokymasis atpažinti patyčias, bauginimą ir tinkamai jam pasipriešinti, priimti sprendimus, įvertinus visas alternatyvas bei pasekmes.
Programoje pasiekimų sritys žymimos raide (pavyzdžiui, A, B), o raide ir skaičiumi (pavyzdžiui, A1, A2) žymimas tos pasiekimų srities pasiekimas. Lentelėse kiekvienam klasių koncentrui pateikiami keturių lygių pasiekimų aprašai: slenkstinis, patenkinamas, pagrindinis, aukštesnysis.
Mokydamiesi pažinti save mokiniai plės emocijų žodyną, analizuos emocijų ir jausmų atsiradimo priežastis ir ryšius, mokysis valdyti impulsus, kurie daro įtaką sprendimams dėl elgesio. Savo stiprybių ir gebėjimų, talentų atpažinimas, kantrybės ugdymas, mokymas(is) kelti tikslus, planuoti, kaip jų siekti, ir reflektuoti apie pažangą padės mokiniams mokantis, siekiant asmeninių ir mokymo(si) tikslų.
Analizuodami įvairias situacijas mokysis pritaikyti įgūdžius įvairiuose kontekstuose ir reflektuos apie jų svarbą įvairiose gyvenimo situacijose.
Savęs Pažinimas ir Emocijų Valdymas (Pavyzdžiai)
- 1-2 klasių koncentras: Plėtoja emocijas ir jausmus apibūdinančių žodžių žodyną, mokosi valdyti emocijas pritaikydami išmoktą strategiją. Mokosi įvairiose situacijose patiriamas emocijas susieti su fiziniais pojūčiais. Mokosi atpažinti nerimo požymius (mintis ir fizinius pojūčius), pritaikyti įtampą mažinančius metodus.
- 3-4 klasių koncentras: Mokosi atpažinti, įvardyti emocijas sukeliančius dirgiklius ir, plėtodamas emocijų ir jausmų žodyną, sieti emocijas su elgesiu, analizuoja, kaip teigiamos ir neigiamos mintys daro įtaką elgesiui ir kito asmens emocijoms. Nagrinėdami įvairias situacijas, kuriose jaučia nemalonias ar susipynusias emocijas ir jausmus, mokosi atpažinti, įvardyti emocijas ir pritaikyti teigiamų minčių įveikiant nemalonius pojūčius metodą, atpažinti, kada nepavyksta šių emocijų suvaldyti ir reiki…