Stresas - neatsiejama šiuolaikinio gyvenimo dalis. Patiriame įtampą santykiuose, šeimoje, darbe, išgyvename dėl neišsipildančių svajonių ir nepasiekiamų tikslų. Šiame straipsnyje apžvelgsime įvairius streso valdymo būdus, remiantis knygomis, ekspertų įžvalgomis ir praktiniais patarimais.
Stresas ir Jo Poveikis: Kodėl Negalima Ignoruoti
Šiandieną stresą patiria visi. Per daug streso, dėl to dar labiau pergyvename, bet mažai apie tai kalbame ir nieko dėl to nedarome. Mokslinė bendruomenė susiskaldžiusi, jau yra nenuginčijamų įrodymų, kad daugybė širdies, kraujotakos, autoimuninių ligų, taip pat vėžys ir diabetas - gali būti psichosomatinės kilmės. Neretai susiduriame su „overthinking“ fenomenu - perdėtu nenaudingu permąstymu, arba gromuliavimu, sukimu tų pačių minčių ratais kvadratais.
Stresas - tai apsauginė organizmo reakcija, į aplinkos pokyčius, kuomet jaučiamas harmonijos trūkumas. Streso/įtampos (medicinos terminologijoje nervinė įtampa atitinka streso sąvoką) metu organizmas išskiria kortizolį bei adrenaliną, kurie paskatina veiksmą, jei stresas patiriamas situacijose, kuomet kyla pavojus gyvybei. Tačiau patiriant nuolatinį stresą, kortizolis turi neigiamą įtaką smegenų veiklai.
Ar Stresas Gali Būti Naudingas?
Stresas gali būti trumpalaikis ir ilgalaikis. Neilgai trunkantis stresas net teigiamai veikia žmogų: grūdina, formuoja charakterį, brandina kaip asmenybę. Antrą kartą atsidūrus tokioje pačioje situacijoje psichinė, emocinė reakcija būna kur kas mažesnė. Tuo tarpu dažnai pasikartojantis ir ilgai užsitęsiantis stresas, toks kaip liga, artimųjų netektis, verslo žlugimas, finansinės problemos ir pan., sukelia įvairių organų veiklos reguliacijos sutrikimus, todėl atsiranda pavojus susirgti tam tikromis ligomis (depresija, širdies ligos, Alzheimeris).
Streso Požymiai: Kaip Atpažinti?
Patyrus stresą, pirminiai kūno požymiai gali būti: dažnesnis širdies plakimas (vadinamieji širdies permušimai nuo streso), raumenų įsitempimas, dažnesnis kvėpavimas, padidėjęs irzlumas, kartais kraujo spaudimo ar net kūno temperatūros padidėjimas.
Taip pat skaitykite: Sveikata ir gerovė slaugoje
Streso Pasekmes: Ką Svarbu Žinoti?
Visų pirma, dėl streso žmogų gali varginti dažni ilgalaikiai galvos skausmai, įvairūs virškinamojo trakto negalavimai, gali atsiverti žarnyno ar skrandžio opa, išsivystyti dirgliosios žarnos sindromas. Žmogus, patiriantis nuolatinį stresą, jaučia apatiją, energijos trūkumą. Kai nerimas nekontroliuojamas, gali prasidėti ilgalaikė nemiga, sunkiau pagydoma hipertoninė liga, neurozės.
Per didelis stresas ir įtampa turi įtakos ir psichologinei žmogaus sveikatai. Jis gali jausti nuolatinį nerimą ar baimę, padidėja nevisavertiškumo jausmas, trūksta pasitikėjimo savimi, kyla nepasitenkinimas savimi ir vis didesnių reikalavimų sau kėlimas.
Netgi vaikystėje patirta didelė įtampa turi įtakos ir tolimesniam gyvenimui. Tėvų ligos, jų netektis palieka užsitęsusias gedėjimo reakcijas, sukelia nerimo sutrikimus, palaipsniui gali išsivystyti depresija. Bet kuriuo atveju užsitęsus stresui silpnėja imuninė sistema, o kartu ir organizmo atsparumas įvairioms ligoms. Pagyvenusius asmenis dėl streso ima kamuoti nemiga, kuri neretai sukelia depresiją su skausmais, apimančiais širdies plotą, nugaros bei sąnarių sritį.
Stresas Nėštumo Metu: Ką Reikia Žinoti?
Besilaukiančią moterį stresinė situacija ne tik traumuoja, bet ir sukelia neurocheminius vaisiaus smegenų pakitimus, todėl moters stresas paveikia ir kūdikio psichologinę būseną. Tokie kūdikiai būna jautresni, dirglesni, dažniau dar vaikystėje suserga depresija, dažniau gali sirgti ir kitomis ligomis. Labai svarbu, jog besilaukianti moteris itin saugotų save nuo streso ir įtampos pirmąjį nėštumo trimestrą. Žinoma, viso nėštumo metu moteris turėtų saugotis nuo galimo streso bei įtampos.
Streso Įtaka Širdžiai: Ką Svarbu Žinoti?
Trumpalaikis stresas retai turi neigiamą poveikį sveikai širdžiai, nes žmogaus kūnas yra pasiruošęs atlaikyti trumpalaikį diskomfortą ir nerimą. Tačiau ilgalaikis stresas vargina širdį ir gali sukelti papildomų sveikatos problemų. Patiriant stresą, antinksčių liaukos išskiria kortizolį. Hormonas kortizolis veikia pagerindamas gliukozės pasisavinimą į smegenis ir kitus organus, būtinus išgyvenimui streso metu. Tačiau ilgainiui patiriant stresą gali atsirasti kraujo cukraus svyravimų, kurie galiausiai paveikia ne tik bendrą savijautą, bet ir kraujagyslių darbą pernešant deguonį į širdį ir kitus organus. Dėl deguonies trūkumo širdis turi dirbti smarkiau, dėl to gali išsivystyti aukštas kraujospūdis, širdies permušimai ir netgi mažakraujystė.
Taip pat skaitykite: Saugus kačių nagų kirpimas
Širdies Permušimas: Ką Reikia Žinoti?
Širdies permušimas dažniausiai yra normalus reiškinys po ilgos kardio treniruotės, netikėtai patyrus didelį stresą ar nerimą, išsigandus. Kai kuriems žmonėms permušimai atsiranda sočiai pavalgius ar vartojant tam tikrus vaistus bei priklausomai nuo hormonų ciklo organizme. Širdies permušimo simptomai pasireiškia greitu širdies darbu, pagreitėjusiu kvėpavimu, prakaitavimu ir bendru neramumu. Jei streso metu jūsų širdis pradeda permušti ir priverčia jus jaustis prastai, patariama giliai pakvėpuoti, atsitraukti nuo to ką darote, pasivaikščioti ar tiesiog padaryti pertrauką. Tačiau patiriant ilgalaikį stresą dėl dažnų permušimų gali sutrikti širdies darbas, pakilti kraujo spaudimas, padidėja infarkto bei širdies ir kraujagyslių ligų rizika. Todėl, patiriant ilgalaikį stresą reikėtų kreiptis į gydytoją.
Kraujo Spaudimas: Ką Reikia Žinoti?
Kraujo spaudimas matuoja kokiu pajėgumu kraujas perneša deguonį kraujagyslėse. Jei jūsų kraujo spaudimas yra aukštas, tai reiškia, jog širdis dėl tam tikrų priežasčių turi dirbti daugiau nei įprasta tam, kad aprūpintų organus deguonimi. Tam yra daug priežasčių - nuo netinkamos mitybos, žalingų įpročių iki ilgalaikio streso. Aukštas kraujo spaudimas yra rimta problema, nes ilgainiui gali sukelti širdies ir kraujagyslių ligų, infarktą bei širdies smūgį. Aukštas kraujo spaudimas dažniausiai yra valdomas vaistais, bet jam didelę įtaką daro žmogaus mityba ir fizinis aktyvumas, gebėjimas atsipalaiduoti.
Mažakraujystė: Ką Reikia Žinoti?
Mažakraujystė dar vadinama anemija, tai sutrikimas, išsivystantis kuomet kraujyje yra per mažas kiekis eritrocitų ar hemoglobino. Dėl jų trūkumo pablogėja deguonies pernešimas kraujyje, todėl toks žmogus dažnai jaučiasi pavargęs, nusilpęs, jam svaigsta galva, sulėtėja pulsas. Mažakraujystė dažniausiai išsivysto dėl per mažo geležies kiekio kraujyje arba ląstelių negalėjimo jos pasisavinti. Tam įtaką daro mityba, žarnyno ir virškinamojo trakto sutrikimai bei didelis kraujavimas (mėnesinių metu ar susižeidus). Tačiau žmonės, patiriantys nuolatinį stresą, taip pat turi didesnę anemijos riziką. Dėl nuolatinio streso organizmas greičiau degina naudingąsias medžiagas ir prasčiau pasisavina geležį. Taip pat suprastėja vandenilio chlorido rūgšties gamyba, kuri yra atsakinga už geležies pasisavinimą kūne.
Knygos Apie Streso Valdymą: Pagalba Ieškant Efektyvių Strategijų
Šiame skyriuje apžvelgsime keletą knygų, skirtų streso valdymui, kurios gali padėti geriau suprasti streso mechanizmus ir išmokti efektyvių įveikos strategijų.
Rita Regalė "Gyvenimui Be Streso"
Ritos Regalės knyga „Gyvenimui be streso" - tai tarsi streso anatomijos žinynas bei psichologijos pradžiamokslis, pagardintas istorijomis iš Ritos asmeninio gyvenimo. Knygoje pateikiamos 15 greitų stresą nugalinčių technikų, kurios yra labai praktiškos ir galima jas taikyti iškart tik prasidėjus streso užuomazgoms.
Taip pat skaitykite: Streso įtaka galvijų sveikatai
Tomas Girdzijauskas "Streso Ir Emocijų Valdymas" (2 CD)
Tiems, kuriems patinka lietuvių literatūra, tikrai gali patikti Tomas Girdzijauskas knyga Streso ir emocijų valdymas (2 CD). Internetinis knygynas patogupirkti.lt siūlo labai patogią galimybę pirkti Streso ir emocijų valdymas (2 CD) ar kitą lietuvių literatūrą gera kaina. Prekės puslapyje orientuotis padeda santrauka bei aprašymas. Didelis privalumas perkantiems lietuvių literatūrą iš patogupirkti.lt elektroninės parduotuvės online - galimybė nemažą dalį leidinių pirkti pigiau. Na ir galiausiai - atsiliepimai iš kitų vartotojų. Jeigu šią knygą nusiperka kiti patogupirkti.lt klientai, perskaitę, jie gali palikti savo įvertinimą. Ši informacija taip pat naudinga besirenkant lietuvių literatūrą, nes leidžia klasikai ir tikriems hitams išsiskirti!
Metodinė-Praktinė Priemonė "Streso Valdymas"
Pristatome Metodinę-praktinę priemonę "Streso valdymas", (2018 m. Nomeda Černevičiūtė Jerochova, Audronė Kerpaitė) skirtą specialistams, dirbantiems socialinį darbą (nors neabejojame, kad pritaikys ir kitų padidintos profesinės rizikos sričių specialistai), kurią pagal nuo 2014 m. vedamus akredituotus mokymus "Streso valdymas" parengėme kartu su kolege psichologe-geštalto psichoterapeute Audrone Kerpaite. Leidinį recenzavo prof. dr. Aidas Perminas ir dr. Jorūnė Vyšniauskytė-Rimkienė.
Knygos Vaikams: Kaip Padėti Jaunajai Kartai Susidoroti Su Stresu
Knyga „Socialinės istorijos. Žaismingai ir nuosekliai pateikiami kasdieninių situacijų, tokių kaip mokytojos klausymo, užduočių atlikimo, laukimo eilėje, pagalbos prašymo, patyčių stabdymo algoritmai, aptariamos elgesio priežastys ir pasekmės, galimi sunkumai ir pagalba. Naujiems socialiniams įgūdžiams įtvirtinti pateikiami paruošti užduočių lapai bei veiklos, žaidimai panaudojant rinkinyje esančias korteles. Kiekvieno socialinio įgūdžio vaikas mokysis pažingsniui, žaidybinėse veiklose. Knygoje pateikiami 6-11m. vaikams paruoštus užduočių lapus.
Knyga „Socialinės istorijos. Žaismingai ir nuosekliai pateikiami įtampą keliančių situacijų, patyrus nemalonius pojūčius, tokius kaip didelis garsas, nepatinkantis kvapas, skonis, temperatūra, šviesa, prisilietimas, arba saugumo situacijų (apsaugos diržo segėjimo, saugaus ėjimo per gatvę) tinkamo elgesio algoritmai, aptariamos elgesio priežastys ir pasekmės, galimi sunkumai ir pagalba. Naujiems socialiniams įgūdžiams įtvirtinti pateikiami paruošti užduočių lapai bei veiklos, žaidimai panaudojant rinkinyje esančias korteles.
Praktiniai Streso Valdymo Metodai: Kaip Jau Dabar Galite Pradėti
Audioknygoje - net 23 būdai, kurie gali padėti tai padaryti. Visų 23 būdų suvaldyti nerimą čia neaptarsiu, bet noriu pasidalinti trimis paprastais metodais, kuriuos jau naudoju ir kurie man labai padeda.
Keturi Streso Valdymo Būdai
- Vengti - dažnai net nesusimąstom, bet vienas geriausių būdų tvarkytis su stresą keliančia situacija yra tiesiog jos vengti.
- Pakeisti - jei negalime išvengti, galbūt galime kažką pakeisti?
- Priimti - kartais situacijos negalim nei išvengti nei pakeisti, tokiu atveju labai svarbu yra aiškiai sau pripažinti, kad taip jaustis yra natūralu.
- Prisitaikyti - galiausiai, ketvirtas būdas yra mokytis pakeisti požiūrį tose situacijose, kai nieko dėl jų padaryti neišeina. Vien šis metodas gali išspręsti didelę dalį stresą kelenčių rūpesčių. Tokiu atveju labai pravers įsižeminimo pratimas.
Paprastas Metodas Profilaktikai
Nepamiršk vieno labai paprasto metodo, kurį net profilaktiškai galima atlikti keletą kartų per dieną.
Metaforinės Klausimų Kortelės
Metaforinės klausimų kortelės - metodika, sukurta remiantis Motyvacinio interviu metodu, Sistemine teorija ir Supervizijos praktika. Būna taip, kad sulaukę kliento atsakymo, manome, kad ne tokio tikėjomės arba jog jis niekur neveda ir nusprendžiame, kad klientas yra nemotyvuotas. Pasaulyje nėra nei vieno gyvo nemotyvuoto žmogaus. Net tada, kai atrodo, kad žmogus "nieko nedaro", jį kažkas motyvuoja nieko nedaryti. Reiškia, "nieko nedarymas" tuo metu tam tikra prasme yra naudingas. Nei vienas atsakymas nėra netinkamas, nes už kiekvieno atsakymo slypi priežastis. Bijai pokyčių? Ką tai slepia? Baimę, nepasitikėjimą savimi, nusivylimą, ankstesnę patirtį? Esi gynybiškas?
Streso Valdymas: Veiksmingi Šiuolaikiniai Metodai
Visi turime skirtingą streso valdymo lygį, tačiau galime išmokti, kaip tinkamai valdyti stresą įvairiose situacijose darbe ar asmeniniame gyvenime.
Nervinę įtampą geriausiai mažina veiklos kaita, t. y. optimalus protinio ir fizinio darbo derinimas, tinkamas darbo ir poilsio režimas, sugebėjimas greitai perorientuoti savo mąstymą nuo vieno įvykio (ar veiklos) prie kito.
Vienas iš sėkmingų streso mažinimo būdų yra sportas (gerina širdies ir plaučių veiklą). Taip pat padėti gali mėgstamas užsiėmimas ar pramoga, bendravimas su maloniais žmonėmis.
Gana veiksmingai nervus ramina emocinės treniruotės, atsipalaidavimo pratimai, grupinės atsipalaidavimo priemonės, kai kurios sporto rūšys: plaukimas, slidinėjimas, važiavimas dviračiu, sportiniai šokiai su muzika.
Kiekvienas individualiai gali atlikti lengvus pratimus, leidžiančius atsipalaiduoti. Tai įvairios skaičiuotės, malonių vaizdinių sukėlimas atmintyje, atsipalaidavimą sukeliantys žodžiai (garso įrašai). Specialistai gali išmokyti emocinės įtampos mažinimo, atsipalaidavimo pratimų grupinių psichoterapinių užsiėmimų metu.
Stresą mažinti padeda pozityvūs jausmai. Kiekvieną dieną skirkite kelias minutes, per kurias pamąstytumėte, kam esate dėkingi, kodėl šiandien buvote laimingi ar išreikštumėte kitą pozityvią emociją.
Įvairūs kvėpavimo pratimai yra itin veiksminga priemonė patiriant stresą. Pasidomėkite daugiau apie skirtingas kvėpavimo technikas ir pritaikykite jas kasdienėje veikloje, kuomet užpuola stresas.
Nepamirškite ir tokių paprastų priemonių kaip juokas. Tai padeda atsipalaiduoti, netgi masažuoja tam tikrus kūno raumenis, pagerina smegenų veiklą, didina hemoglobino kiekį kraujyje.
Susidūrus su stresu (būnant darbe ar namuose), turėkite kelių minučių užsiėmimą, kuris padėtų nusiraminti. Galbūt tai spalvinimas, trumpas pasivaikščiojimas, muzikos klausymasis ar kita jūsų mėgstama veikla.
Mityba ir Stresas: Ką Valgyti, O Ko Vengti?
Tai, ką ir kaip mes valgome, labai svarbu nervinei įtampai reguliuoti. Tinkamas maistas ar valgymo įpročiai taip pat gali būti vienas iš streso mažinimo būdų. Reikėtų stengtis kasdien valgyti tuo pačiu laiku. Nesveika vieno valgymo metu pasisotinti gausiu maisto kiekiu, nes tai gali sukelti žarnyno diskomfortą, kraujospūdžio svyravimus. Patartina gerti pakankamai skysčių. Ryte geriau tiktų stimuliuojamosios arbatos: juodoji, žalioji, o vakare - raminamosios žolelių arbatos: melisos, mėtų, gudobelės, jonažolių ir panašios.
Vitaminai Nervų Sistemai: Ar Jie Gali Padėti?
Stipraus ar ilgai trunkančio streso metu mūsų organizme vyksta intensyvūs medžiagų apykaitos procesai, tad pusiausvyrai atnaujinti reikia įvairių vitaminų, mineralų ar kitų papildų. Kadangi dauguma stresą patiriančių žmonių netinkamai maitinasi, atsiranda energijos trūkumas, kuris sukelia nuovargį, įvairius nervų sistemos negalavimus ir sumažina atsparumą persišaldymui, virusams ir kitoms ligoms.
Vitaminai gali tik padėti nervinei sistemai, o ne visiškai apsaugoti nuo streso, todėl nėra „vitaminų nuo streso”, tuo labiau „vaistų nuo streso”. Yra tam tikri vitaminai nervų sistemai, kurie pagerina jos funkcijas ir gali prisidėti prie jūsų atsparumo stresui. Svarbu gauti pakankamai B grupės vitaminų, nes jie dalyvauja nervinių ląstelių mityboje. Kai trūksta vitamino B, neretai sustiprėja galvos skausmai. Beje, padidinus B grupės vitaminų dozę, greičiau nurimsta ne tik nervai, bet ir stuburo, radikulito skausmai.
Vitaminas C užtikrina normalų kaulų, kremzlių, dantų ir dantenų vystymąsi bei funkcijas. Taip pat jis yra svarbus žaizdų gijimo ir imuninės sistemos veiksnys. Preparatai, kurių sudėtyje yra cinko, stiprina imuninę sistemą ir atsparumą stresui, todėl yra labai svarbus nervų sistemos veiklai.
Stresas Darbe: Kaip Susidoroti Su Profesiniais Iššūkiais
Dažnas mūsų stresą patiria būtent darbe. Įtempta dienotvarkė, ilgos darbo valandos ir mažas miego kiekis, nuolatinis sprendimų priėmimas, konfliktai, dažnos komandiruotės sukelia įtampą. Jeigu nesugebame atsipalaiduoti, darbe krenta mūsų produktyvumas, nebegalime efektyviai generuoti idėjų, padažnėja tikimybė klaidoms bei prasideda rimtesnės organizmo problemos. Ką galima daryti darbo aplinkoje, jog atsiradęs stresas būtų kaip įmanoma mažesnis?
- Pietų pertraukos metu išeikite pakvėpuoti grynu oru ir pabūti saulėje. Dažnai biuruose įrengtos kondicionavimo sistemos, todėl retai kada patalpose būna gryno oro, taip pat darbo vietos apsaugotos nuo saulės spindulių, kad netrukdytų darbui kompiuteriu.
- Gerkite daug vandens. Darbo vietoje turėkite gertuvę, taip jums nereikės vaikščioti kiekvieną kartą išgėrus puodelį vandens.
- Venkite socialinės medijos, jei to nereikalauja jūsų darbas. Nuolatinis blaškymasis gali kelti įtampą, o sugrįžti prie pradėtų darbų po socialinės medijos patikrinimo dažnai prireikia net 15 minučių.
- Inicijuokite pokyčius jūsų darbo aplinkoje: pasiūlykite įsigyti atsipalaidavimui skirtų užsiėmimų (galbūt tai video žaidimai, stalo futbolas ar kt.), kas kelias valandas atlikite nesudėtingus pratimus (akims, kvėpavimui, bendram fiziniam aktyvumui).
Kiek Šiame Kontekste Verslai (Darbdaviai) Gali Padėti Žmogui Išlaikyti Pusiausvyrą?
Psichologė Ieva Vaitkevičiūtė teigia, jog nėra vieno ar kelių pagrindinių veiksnių, kurie darbe ar namuose labiausiai veikia žmogaus psichinę būklę: „Priklausomai nuo patirties, baimių, polinkių, asmens bruožų, skirtingi veiksniai skirtingai veikia darbuotoją“. Pasak psichologės I.Vaitkevičiūtės, nebūtinai nemalonios emocijos yra blogas reiškinys. Kiekvienas galime interpretuoti tą pačią situaciją skirtingai, priklausomai nuo tam tikru metu susiklosčiusių aplinkybių.
Stresas Socialiniame Darbe: Iššūkiai Ir Galimybės
Vis didėjantis gyvenimo tempas, besikeičiančios darbo sąlygos ir augantys kompetencijos reikalavimai verčia žmogų nuolat ir intensyviai suktis darbų verpete. Bet kokiame darbe sudėtingų situacijų išvengti neįmanoma, o dažna reakcija į jas, pasireiškia nerimu, baimė, įtampa, stresu. Kalbant apie socialinio darbo sritį, tai šie darbuotojai tarsi visuomenės gelbėtojai. Jie dirba su labiausiai pažeidžiamomis visuomenės grupėmis, atlikdami nepaprastai svarbią misiją - mažindami šalyje socialinę atskirtį. Socialinio darbuotojo specialybė vis dar neretai yra nuvertinama, jai trūksta pagarbos ir visuomenės supratimo apie socialinių paslaugų sektoriaus darbuotojų atliekamus darbus, reikšmę ir teikiamą naudą visuomenei.
Socialiniai darbuotojai tokie patys žmonės, kaip ir kiti - jie padaryti stebuklų bei išspręsti visas problemas negali. Kiekvienam pasirinkusiam šį sudėtingą pagalbos kitam kelią svarbu suvokti, kad jis yra tik pagalbininkas, nukreipiantis socialinių problemų turintį žmogų (šeimą), kuria linkme jam (-iems) reikėtų judėti bei kokias priemones naudoti tam tikslui pasiekti. Vis tik galutinius sprendimus daro pats žmogus, šeima ir jos nariai, tad tik nuo jų priklauso, koks bus rezultatas. Darbo patirtis rodo, jog socialiniai darbuotojai iš didelio ir nuoširdaus noro padėti į bėdą patekusiam žmogui, linkę prisiimti „kliento“ pareigas ir atsakomybes. Kartais nepalankūs paslaugų gavėjai ir jų aplinka, sukelia socialiniams darbuotojams nemalonius potyrius, o kai kuriems kelia ir stresą.
Kalbant apie streso valdymą socialiniame darbe, tai galima drąsiai teigti, jog mūsų darbe streso valdymas nėra lengvas, nes tai darbas susijęs su kitų žmonių išgyvenimais, emocijomis, kurias kartais socialinis darbuotojas priima per asmeniškai ir reaguoja per jautriai. Kaip ir kiekvieną reiškinį, stresą būtina valdyti, pasirenkant vieną ar kitą realią galimybę jį įveikti, kontroliuoti ar prisitaikyti prie neišsprendžiamų situacijų. Įveikos strategija turi sumažinti kilusius reikalavimus t.y. sumažinti streso lygį. Socialiniams darbuotojams nesuvaldžius kylančio ar lėtinio streso, kyla perdegimo grėsmė, netinkamas pareigų atlikimas ir negebėjimas pasirūpinti savimi ir savo sveikata. Streso įveikos būdų yra daug, tačiau reikia išmokti tinkamai reaguoti į stresą, todėl to būtina mokytis ir dirbti su savimi. Koreguoti savo elgesį, siekiant įveikti iškilusias kliūtis, numalšinti streso negatyvų poveikį organizmui, kontroliuoti save.
Socialiniame darbe streso mažinimas įmanomas per supervizijas, kurios skatina pabūti su savimi, permąstyti savo situaciją, atrasti darną, įvardinti streso sukėlėją ir rasti būdą streso poveikį sumažinti. Todėl supervizijas socialiniame darbe galima apibūdinti kaip profesinio streso prevencijos priemones, padedančias išspręsti atsiradusius vidinius ir išorinius prieštaravimus, konfliktus. Be to, asmeninė arba grupinė supervizija skatina ieškoti pozityvių sprendimų, tokiu būdu gerėja socialinių darbuotojų savijauta ir santykiai tiek darbe, tiek namuose, o gilinimasis į žmogaus profesinį vaidmenį verčia patį asmenį keisti netenkinančius santykių modelius.
Sveikai į stresą reaguojantieji elgiasi taip, kad sumažintų streso poveikį ir nekiltų papildomų problemų dėl reakcijos į stresą. Sveikai reakcijai į stresą priskiriami pokalbiai su kitais žmonėmis apie iškilusias problemas, įsitraukimas į prasmingą ir mėgstamą veiklą, atsipalaidavimo priemonės, humoras, laiko su gerais draugais praleidimas, rūpinimasis kitais. Neefektyvus stresą mažinantis elgesys padeda laikinai. Nesveikais streso įveikos elgesio būdais gali tapti tuomet, kai ilgą laiką vis pasirenkamos neefektyvios priemonės. Bandydamas įveikti stresą, žmogus ne tik nesikreipia pagalbos į artimuosius, draugus ar į profesionalus, bet ir psichologiškai atsiriboja, užsidaro, slopina savo jausmus. Neišsakyti ir užgniaužti jausmai gali prasiveržti įvairiomis į kitą nukreiptomis agresijos formomis, keršto siekimu arba savidestrukciniu elgesiu. Stenkitės gerinti komandinį darbą, bendradarbiauti su kolegomis. Prisiminkite, kad esantys šalia jūsų kolegos susiduria su panašia situacija kaip ir jūs. Orientuokitės į problemų sprendimą. Reguliariai darykite pertraukėles darbe, skirkite laiko poilsiui namuose. Laikytis dienotvarkės, poilsio režimo.
tags: #streso #valdymo #metodas #dirbantiems