Vaikų psichologinės problemos: supratimas, iššūkiai ir sprendimai

Vaikystė yra svarbus vystymosi etapas, kuriam būdingas spartus augimas ir esminės patirtys, formuojančios žmogaus ateitį. Tačiau vaikai gali susidurti su įvairiais psichologiniais sunkumais, kurie turi įtakos jų emocinei gerovei ir bendram vystymuisi. Šiame straipsnyje aptarsime dažniausiai pasitaikančias vaikų psichologines problemas ir aptarsime strategijas, kaip suprasti ir spręsti šias problemas, siekiant skatinti sveiką protinį vystymąsi.

Vaikų psichologinių problemų supratimas

Psichologinės problemos gali pasireikšti įvairiais būdais ir paveikti skirtingas vaiko gyvenimo sritis. Svarbu atpažinti šias problemas anksti ir imtis tinkamų priemonių, kad būtų užtikrinta vaiko gerovė. Tiek mažo, tiek didelio žmogaus gyvenimas kasdien yra kupinas įvairiausių patyrimų - malonių, įkvepiančių, stebinančių ar trikdančių. Be džiugių akimirkų vaikui, tėvams ar šeimai kartais tenka susidurti su sunkumais, kuriems įveikti reikia vaikų psichologo pagalbos. Dažniausiai vaiko patiriamus sunkumus parodo pasikeitęs vaiko elgesys. Ne mažiau svarbūs ir pačių tėvų jausmai, kai kyla nerimas ar abejonės dėl savo vaiko emocinės būsenos. Kartais apie galimus vaiko sunkumus tėvams pasako susirūpinę kiti artimos aplinkos žmonės - darželio auklėtojai, mokytojai, šeimos draugai. Tėvai gali kreiptis į vaikų psichologą ne tik susidūrę su rimtais sunkumais, bet ir tiesiog norėdami pasitarti įvairiais vaikų ir paauglių auginimo ir auklėjimo klausimais, siekdami geriau suprasti savo vaiką, pagerinti santykius su juo, sužinoti, kaip reaguoti į vaiko elgesį tam tikrose situacijose, kaip konstruktyviai nustatyti leistino elgesio ribas ir įvairiais kitais klausimais tam, kad šeimoje visiems kartu gyventi būtų gera ir malonu. Net naujagimį stebintis šeimos gydytojas gali pastebėti kažkokius nuokrypius ir nukreipti tėvus pas kompetentingus specialistus. Kadangi visi vaikai yra skirtingi, skiriasi ir jų raida. Todėl, jei vaikutis kažkiek atsilieka nuo savo bendraamžių, dar nereiškia, jog jo raida sutrikusi ir tėvai tikrai neturėtų dėl to panikuoti.

Maždaug pusė psichikos sveikatos sutrikimų pasireiškia iki 14-ųjų gyvenimo metų. Negydomi vaikų psichikos sutrikimai ir paauglių psichikos problemos gali turėti ilgalaikių pasekmių - vyresniame amžiuje gali kilti emociniai, elgesio sunkumai ar pasireikšti dar sunkesni psichikos sveikatos sutrikimai. Nuo 2 savaičių iki 5 metų dažniausiai vaikai gali turėti baimių, nerimo, vaiko raidos, elgesio ir emocijų, dėmesio ir aktyvumo, kalbos ir komunikacijos sutrikimų, įvairiapusį raidos sutrikimą (autizmas, Aspergerio sindromas). Priešmokykliniame amžiuje neretai pasitaiko brandumo mokyklai problemos, elgesio ir emocijų, aktyvumo ir dėmesio sutrikimai. Pradiniame amžiuje viena iš dažniausių problemų yra mokymosi sunkumai, kalbos ir komunikacijos sutrikimai, aktyvumo ir dėmesio, elgesio ir emocijų sutrikimai ir kuo toliau tuo dažniau gali būti susiduriama su nerimastingumu, padidėjusiu jautrumu, socialinių ir psichologinių įgūdžių stygiumi. Paauglystės amžiaus tarpsnis gali atnešti ne tik vystymosi krizės sunkumus, bet ir depresiją, įkyrumus, generalizuotą nerimą, obsesinį kompulsinį sutrikimą, fobijas, valgymo sutrikimus, sunkumus pritapti, mokytis. Žinia, kad vaikas ar paauglys turi sunkumų gali būti nemaloni, sunki, nes paliečia visą šeimą, neretai artimuosius ir draugus. Profesionalią pagalbą gali suteikti psichologas, psichoterapeutas, įvertinti ir diagnozuoti galimus sutrikimus padeda įvairios metodikos.

Dažniausios vaikų psichologinės problemos

• Nerimas dėl atsiskyrimo: Daugelis vaikų patiria nerimą dėl atsiskyrimo, ypač pereinamuoju laikotarpiu, pavyzdžiui, pradedant lankyti mokyklą arba kai tenka atskirti nuo tėvų.
• Dėmesio trūkumo ir hiperaktyvumo sutrikimas (ADHD): Gana dažnas dėmesio trūkumo ir hiperaktyvumo sutrikimas yra neurologinio vystymosi yda, galinti paveikti vaiko gebėjimą sutelkti dėmesį, kontroliuoti impulsus ir valdyti hiperaktyvumą.
• Depresija: Nors vaikai dažnai siejami su suaugusiaisiais, deja, jie taip pat gali patirti depresijos simptomus, įskaitant nuolatinį liūdesį ir susidomėjimo veikla praradimą.
• Mokymosi negalios: Mokymosi negalios sutrikimai gali turėti įtakos vaiko gebėjimui įgyti, tvarkyti ar išreikšti informaciją, todėl kyla akademinių iššūkių.
• Elgesio sutrikimai: Elgesio sutrikimai gali pasireikšti kaip nuolatiniai trikdančio elgesio modeliai. Elgesio ir emocijų sutrikimai skirstomi į aktyvumo ar/ir dėmesio sutrikimus (aktyvumo sutrikimas, dėmesio sutrikimas, aktyvumo ir dėmesio sutrikimas), elgesio sutrikimus (prieštaraujančio neklusnumo sutrikimas, elgesio sutrikimas (asocialus elgesys)) ir emocijų sutrikimus (nerimo spektro sutrikimas, nuotaikos spektro sutrikimas). Šiuos sutrikimus nustato savivaldybės pedagoginė psichologinė tarnyba, atlikusi išsamų įvertinimą.
• Autizmo spektro sutrikimas (ASD): Autizmo spektro sutrikimas yra vystymosi sutrikimas, turintis įtakos bendravimui, socialinei sąveikai ir elgesiui. Autizmas yra įvairiapusis vystymosi sutrikimas, kuriam būdingi sunkumai pasireiškiantys trijose veiklos srityse: socialinės sąveikos, verbalinės ir neverbalinės komunikacijos bei elgesio. Pirmuosius šio sutrikimo požymius galima pastebėti dar vaikystėje, o mažyliui augant simptomai ryškėja, tampa sunkesni. Autizmo bruožų turintys asmenys „kitaip“ suvokia aplinką. Jie dažnai sutelkia dėmesį į detales, todėl jiems tampa sunku pamatyti platesnį situacijos kontekstą, retai ieško akių kontakto, jiems sunku atpažinti kito žmogaus jausmus ir emocijas veide.
• Patyčios ir problemos su bendraamžiais: Vaikai gali patirti patyčias arba kovoti su socialiniais santykiais, o tai turi įtakos jų savigarbai ir emocinei gerovei.
• Raidos sutrikimai: Raidos sutrikimas - tai vienos ar daugiau raidos sričių vystymosi sulėtėjimas. Prie raidos sutrikimų yra priskiriama motorinės raidos disfunkcija, cerebrinis paralyžius, kalbos ir kalbėjimo sutrikimai, protinis atsilikimas ir mišrūs raidos sutrikimai, įvairiapusiai raidos sutrikimai (autizmas), mokymosi sutrikimai, socialinės ir emocinės raidos bei elgesio sutrikimai, regos ir klausos sutrikimai. Pagalba raidos sutrikimų turintiems vaikams yra įvairi, tačiau pagrindinis pagalbos tikslas - ankstyva sutrikimo diagnostika, sudaranti galimybes kuo anksčiau imtis tikslingų veiksmų koreguojant sutrikimus.

Gyvensenos įpročių įtaka vaikų psichologinei būklei

Vis dažniau atkreipiamas dėmesys, kad daugelio vaikų psichologinių problemų priežastis nėra tiesiogiai psichologinė, o susijusi su žalingais gyvensenos įpročiais. Jeigu šeimoje formuojasi tam tikri netinkami vaiko gyvensenos įpročiai, psichologinės problemos ateityje tiesiog neišvengiamos. Stipriausi vaikų psichinės sveikatos kenkėjai yra netinkami gyvensenos įpročiai šeimoje ir visuomenės kultūroje.

• Nesveika mityba: Vienas įtakingiausių neigiamų veiksnių vaiko asmenybės raidai yra nesveika mityba. Nesveikos mitybos samprata apima daug dalykų: ir nereguliari mityba, ir dažikliai, kvapikliai, hidrinti riebalai ar glitimas, bet labiausiai reikėtų akcentuoti cukrų ir jo pakaitalus. Cukrus mūsų psichikoje beveik identiškai manipuliuoja laimės hormonu dopaminu kaip ir kitos priklausomybę sukeliančios medžiagos. Tėvų didelė tolerancija vaikų saldžiai nekontroliuojamai mitybai, pradedant nuo saldainių, gazuotų gėrimų, kasrytinių sausų pusryčių baigiant mėsa su saldžiais pagardais, saldžiais miltiniais patiekalais, mėsainiais ir pan., gali turėti neigiamų pasekmių. Cukrus pažeidžia amono ragą smegenyse, o tai reiškia, kad silpnina atminties procesus. Cukrus ir dalis jo pakaitalų žaloja savikontrolės centrus kaktinėje smegenų srityje, ardo smegenų ląstelių dangalą mieliną, sinaptinį ryšį tarp neuronų, kas lemia elektros impulsų ir cheminių medžiagų perdavimo sutrikimus, o tai savo ruožtu sutrikdo žmogaus gebėjimą susikaupti, apsunkina mąstymą, kūrybiškumą. Cukrus, karaliaudamas virškinimo trakte ir smegenyse, sutrikdo laimės hormonų pusiausvyrą mūsų organizme, todėl tokia mityba asmenybę gali privesti prie nerimo sutrikimų ir depresijos ar netgi gyvenimo bėgyje ankstinti senatvinę demenciją.
• Fizinis aktyvumas: Nejudančio kūno smegenys taip pat nejuda. Statistiškai stebėdami fizinių pajėgumų rodiklius metai iš metų, mokytojai patikina, kad atėjo gūdūs laikai, kalbant apie vaikų fizinę sveikatą ir fizinę motyvaciją.
• Technologijos: Technologijose paskendusių vaikų akivaizdoje suaugusieji greitai praranda autoritetą. Bendraamžių kultūra sujaukia jaunųjų vartotojų emocijas ir sušluoja vertybes į didelį sąvartyną. Autorius drąsina tėvus neatiduoti per anksti savo vaikų šiam galingam priklausomybę sukeliančiam monstrui, kuris greitai pasiglemžia trapią vaiko sąmonę, o tėvus ilgainiui palieka bejėgiškai žvalgytis į visas puses ir klausti - „kodėl su juo nebesusikalbu?“, „kodėl manęs negerbia?“, „kodėl jam rūpi tik telefonas?“ Tėvai turi daug galios ankstyvame vaiko gyvenime telefono naudojimą kontroliuoti pagal savo taisykles.
• Miegas: Šių dienų vaikai labai mažai miega arba jų miegas nekokybiškas. Dirbtinė mėlynoji šviesa, sklindanti iš ekranų, per regos nervą sutrikdo miego hormoną melatoniną, o tai priveda prie miego-budrumo ritmų išsiderinimo. Prastas miegas sąlygoja vaikų emocinius sutrikimus, silpstančią mokymosi motyvaciją. Vilniaus universiteto mokslininkai teigia, kad tik trečdalis 7-14 metų Lietuvos vaikų kokybiškai miega.
• Vartotojiškumas: Dažni materialūs apdovanojimai sužaloja vaikų motyvacinę sistemą ir atbukina susidomėjimą bei smalsumą aplinka. Vaikai žaislų gausoje greitai praranda dėmesio patvarumą, smalsumą į vieną objektą ir nesiugdo gebėjimo kūrybiškai žaisti ir mąstyti. Vaikams reikia daug žaisti, bet nereikia turėti daug žaislų.

Jeigu suaugusieji į bent vieną iš išvardintų rizikų gali atsakyti „Taip, mūsų šeimoje tai būdinga“, tuomet jie turi būti pasirengę galimiems neigiamiems psichologiniams padariniams. Jeigu į daugiau arba netgi į visus juos tėvai gali atsakyti „Taip, viskas būdinga mano vaikui“, psichologiniai sunkumai dabar ar vėliau neišvengiami.

Taip pat skaitykite: Vaikų globos namų gyventojų problemos

Strategijos, kaip suprasti ir spręsti vaikų psichologines problemas

Norint suprasti ir spręsti vaikų psichologinius iššūkius, reikia bendrų tėvų, pedagogų ir psichikos sveikatos specialistų pastangų.

Tėvų vaidmuo

• Sukurkite guodžiančią rutiną: Nuoseklios dienotvarkės nustatymas gali suteikti saugumo jausmą.
• Skatinkite atvirą bendravimą: Sukurkite aplinką, kurioje vaikai jaustųsi saugūs, išreikšdami savo baimes ir rūpesčius. Skatinkite vaikus reikšti savo jausmus ir mintis nereikalaudami sprendimo.
• Kurkite laipsnišką nepriklausomybę: Skatinkite mažus žingsnelius savarankiškumo link, kad laikui bėgant sustiprintumėte pasitikėjimą savimi.
• Nustatykite patikimus suaugusiuosius: Užtikrinkite, kad vaikai galėtų pasitikėti suaugusiaisiais tiek namuose, tiek mokykloje.
• Nubrėžkite ribas: Nustatykite aiškias ir nuoseklias taisykles struktūrai sukurti.
• Teigiamas pastiprinimas: Apdovanokite teigiamą elgesį, kad paskatintumėte kartojimą.
• Kontroliuokite telefono naudojimą pagal savo taisykles: Tėvai turi daug galios ankstyvame vaiko gyvenime telefono naudojimą kontroliuoti pagal savo taisykles.
• Žaiskite su vaikais: Vaikams reikia daug žaisti, bet nereikia turėti daug žaislų.
• Būkite pasiruošę galimiems neigiamiems psichologiniams padariniams: Jeigu šeimoje būdingi netinkami gyvensenos įpročiai, reikia būti pasiruošus galimiems neigiamiems psichologiniams padariniams.

Pedagogų vaidmuo

• Bendradarbiaukite su pedagogais: Norint suteikti pagalbą klasėje, būtinas glaudus bendradarbiavimas su pedagogais, kad būtų suteikta pagalba klasėje.
• Individualizuoti ugdymo planai: Bendradarbiaukite su pedagogais, kad sukurtumėte asmeninius planus, pritaikytus vaiko mokymosi poreikiams. Pabrėžkite, ugdykite stipriąsias vaiko puses ir unikalius talentus, kad padidintumėte savigarbą.
• Sukurkite palankią ir įtraukią mokyklos aplinką: Mokykloje turi būti kuriama palanki ir įtrauki mokyklos aplinka, kurioje vaikai jaustųsi saugūs ir gerbiami.
• Mokinių ugdymosi sunkumus vertina mokyklos vaiko gerovės komisija, specialiuosius ugdymosi poreikius vertina savivaldybės pedagoginė psichologinė tarnyba. Mokiniams ikimokyklinio ugdymo įstaigose, bendrojo ugdymo mokyklose teikiama specialiojo pedagogo, logopedo, tiflopedagogo, surdopedagogo, socialinio pedagogo, psichologo pagalba. Esant poreikiui pedagogai mokiniams pritaiko ugdymo turinį, parenka mokymo strategijas, priemones, pritaiko mokyklos, klasės aplinką, naudoja techninės pagalbos priemones. Mokiniams / vaikams rengiami individualaus ugdymo planai. Šių planų dalis yra pagalbos planas, kurį rengiant įtraukiami mokytojai bei bendradarbiaujama su švietimo pagalbą teikiančiais specialistais.

Psichikos sveikatos specialistų vaidmuo

• Profesionali pagalba: Jei simptomai išlieka, kreipkitės profesionalios pagalbos į vaikų psichologus arba terapeutus.
• Ankstyvosios intervencijos programos: Pasiekite ankstyvosios intervencijos programas, teikiančias specializuotą pagalbą.
• Terapinės intervencijos: Įtraukite šeimą į terapines intervencijas, kad būtų pašalinta pagrindinė dinamika.
• Socialinių ir bendravimo įgūdžių mokymas: Itin svarbus yra ir socialinių ir bendravimo įgūdžių mokymas.
• Specializuotas vertinimas ir gydymas: Profesionalią pagalbą gali suteikti psichologas, psichoterapeutas, įvertinti ir diagnozuoti galimus sutrikimus padeda įvairios metodikos.

Ankstyvosios intervencijos svarba

Ankstyva diagnostika ir intervencija yra labai svarbios siekiant pagerinti vaiko raidą ir sumažinti elgesio problemas. Leidžia pradėti ankstyvąją reabilitaciją, kuri padeda vaikui geriau vystytis, sumažina elgesio problemas, gerina šių problemų funkcines išeitis, o taip pat padeda šeimoms išmokti efektyvių vaiko raidos lavinimo, ugdymo bei reabilitacijos būdų ir metodų. Labai svarbūs pirmieji treji, ketveri vaiko gyvenimo metai, per kuriuos galima pastebėti ar jis tik tiesiog yra šiek tiek „tinginiukas“, ar jau reikia rimtai susirūpinti. Kuo anksčiau nustačius, kad vaiko raida sutrikusi, tuo anksčiau galima padėti tiek pačiam mažyliui, tiek jo tėveliams susidoroti su iškilusiais sunkumais. Specialistai atliks specialų raidos tyrimą bei atsižvelgdami į požymius, priskirs jam atitinkamą diagnozę.

Svarbiausia nesigėdyti, net kilus menkiausiems įtarimams, ir kreiptis į savo šeimos gydytoją, kuris siunčia tolimesniems tyrimams pas neonatologą, neurologą ar socialinį arba raidos pediatrą, ortopedą ir kt. Geriau apsidrausti, nei pavėluoti. Ir žinoma, taip pat svarbu nenumoti ranka manant, kad vaikas dar mažas ir viską išaugs.

Koordinuotos paslaugos

Paprasčiausia pagalba vaikams ir jų tėvams, patiriantiems sunkumus yra prieinama skiriant koordinuotai teikiamas paslaugas. Tėvų (dažnu atveju) pasirinktas kelias neigti ir slėpti vaiko ligą ar sutrikimą, yra tiesioginis nusikaltimas vaiko ateičiai. Slepiama liga ar sutrikimas ilgainiui vis tiek tampa pastebimas, o sulaukus pilnametystės kai kurios ligos (pvz.

Sveikatos paslaugos raidos sutrikimų turintiems vaikams ir jų šeimoms apima psichologinę, psichiatrinę pagalbą vaikui ir šeimai (pasirinktos pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigos Psichikos sveikatos centre teikiamos medicinos psichologo, vaikų ir paauglių psichiatro konsultacijos bei asmens ir (ar) šeimos psichologinės konsultacijos; nemokamos psichologinės gerovės ir psichikos sveikatos stiprinimo paslaugas ugdymo įstaigų bendruomenėms teikia Šiaulių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras (organizuojamos individualios psichologo konsultacijos, psichologo konsultacijos grupėms bei emocinės gerovės konsultavimo paslaugos)), medicininės reabilitacijos procedūras (kineziterapija, ergoterapija, medicinos psichologo ir (ar) klinikinio logopedo užsiėmimai ir kt.) teikiamas ambulatorinės ir (ar) stacionarinės medicininės reabilitacijos paslaugos, sveikatos grąžinamasis gydymas, palaikomoji reabilitacija, sanatorinis gydymas. Dėl medicininės reabilitacijos konsultuoja fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas. Reikalingas šeimos gydytojo siuntimas, kalbos korekcijos paslaugas (paslaugas teikia asmens sveikatos priežiūros įstaigos, teikiančios antrinio ir (ar) tretinio lygio medicininės reabilitacijos paslaugas. Paslaugas skiria fizinės medicinos ir reabilitacijos, vaikų ligų gydytojai, neurochirurgai, neurologai, otorinolaringologai, odontologai, veido ir žandikaulių chirurgai), hipoterapiją, neurografiką, miško terapiją, dramos terapiją ir meno terapiją.

Taip pat skaitykite: Vaikų psichologinės problemos

Švietimo pagalba ugdymo įstaigoje apima mokinių ugdymosi sunkumus vertina mokyklos vaiko gerovės komisija, specialiuosius ugdymosi poreikius vertina savivaldybės pedagoginė psichologinė tarnyba. Mokiniams ikimokyklinio ugdymo įstaigose, bendrojo ugdymo mokyklose teikiama specialiojo pedagogo, logopedo, tiflopedagogo, surdopedagogo, socialinio pedagogo, psichologo pagalba. Esant poreikiui pedagogai mokiniams pritaiko ugdymo turinį, parenka mokymo strategijas, priemones, pritaiko mokyklos, klasės aplinką, naudoja techninės pagalbos priemones. Mokiniams / vaikams rengiami individualaus ugdymo planai. Šių planų dalis yra pagalbos planas, kurį rengiant įtraukiami mokytojai bei bendradarbiaujama su švietimo pagalbą teikiančiais specialistais.

Kada kreiptis į specialistus?

Svarbu žinoti, kada kreiptis į specialistus, kad nebūtų per vėlu.

Naudinga kreiptis į specialistus, jei pastebimi:

• Fizinės sveikatos problemos: Ilgalaikis arba sunkus kosulys, karščiavimas, nuovargis, svorio kritimas ar kiti neįprasti simptomai; dažnos infekcinės ligos.
• Emociniai ar psichologiniai iššūkiai: Ilgą laiką trunkantis liūdesys, nerimas arba pasikeitęs elgesys (pvz., tapo agresyvus ar uždaras); sunkumai susikaupti mokykloje, problemos bendraujant su bendraamžiais arba nerimas.

Konkrečiu atveju reikia kreiptis į:

• Vaikų gydytoją (pediatrą): Jei kyla fizinių sveikatos problemų, pirmiausia įvertins vaiko būklę ir, jei reikia, nukreips pas kitus specialistus.
• Psichologą: Jei vaikas patiria pažinimo sunkumų arba emocines problemas, psichologas gali atlikti įvertinimą ir pasiūlyti terapinį planą.
• Psichiatrą: Jei būtina medikamentinė terapija dėl psichikos sveikatos problemų, vaikas gali būti nukreiptas pas psichiatrą.

Vaikų patiriamos ligos

Vaikai gali sirgti įvairiomis ligomis, kurios gali turėti įtakos jų fizinei, emocinei ir psichologinei raidai. Tarp dažniausiai pasitaikančių vaikų ligų yra infekcinės ligos (gripas, vėjaraupiai, tymai, bronchitas ir kt.), lėtinės ligos (astma, diabetas, alergijos) ir psichikos sveikatos sutrikimai (depresija, nerimo sutrikimai, hiperkinezinis sutrikimas).

Elgesio ir emocijų sutrikimai

Elgesio ir emocijų sutrikimai skirstomi į:

• Aktyvumo ar/ir dėmesio sutrikimus: aktyvumo sutrikimas, dėmesio sutrikimas, aktyvumo ir dėmesio sutrikimas.
• Elgesio sutrikimus: prieštaraujančio neklusnumo sutrikimas, elgesio sutrikimas (asocialus elgesys).
• Emocijų sutrikimus: nerimo spektro sutrikimas, nuotaikos spektro sutrikimas.

Šiuos sutrikimus nustato savivaldybės pedagoginė psichologinė tarnyba, atlikusi išsamų įvertinimą.

Taip pat skaitykite: Psichologinių problemų prevencija vaikams

Hiperkinezinis elgesio sutrikimas, dar žinomas kaip hiperaktyvumo sutrikimas, dažniausiai paveikia centrinę nervų sistemą. Šis sutrikimas dažniausiai diagnozuojamas vaikystėje. Jis pasireiškia nuolatiniu, hiperaktyvumu ir impulsyvumu, dėmesio stoka, kurie gali turėti neigiamą poveikį kasdieniam gyvenimui, mokymuisi ir socialiniams santykiams. Ši liga gali turėti ilgalaikių pasekmių suaugusiųjų gyvenime, jei nebus laiku diagnozuota ir gydoma. Hiperkinezinio elgesio sutrikimo gydymas gali apimti tiek medicininius, tiek nemedicininius sprendimus. Medicininis gydymas dažnai apima vaistus, tokius kaip stimulantai, kurie padeda reguliuoti neurotransmiterių lygį smegenyse.

Aktyvumo ir dėmesio sutrikimas (ADS) yra raidos sutrikimas, pasireiškiantis dėmesio išlaikymo sunkumais ir per dideliu aktyvumu. Šiam sutrikimui būdinga ankstyva pradžia dar vaikystėje, iki 12-os metų amžiaus, dažnai tęsiasi paauglystėje ir suaugusiame amžiuje.

Aktyvumo ir dėmesio sutrikimo gydymas yra kompleksinis. Šį gydymą sudaro gyvensenos įpročių keitimas, psichoedukacija apie sutrikimą, palaikomoji psichoterapija, orientuota į simptomus, šeimos psichoterapija bei medikamentinis ADS simptomų gydymas. Įtarus simptomus, būtina kreiptis į savo šeimos gydytoją ir gauti nukreipimą pas psichikos sveikatos specialistą. Aktyvumo ir dėmesio sutrikimas gali būti su elgesio sutrikimais arba be jų - tai ir yra pagrindinė detalė, nuo kurios priklauso tolimesnė pagalba.

Obsesinį kompulsinį sutrikimą turintiems vaikams pasireiškia nekontroliuojamos įkyrios mintys ir/arba kompulsyvus, nesuvaldomas elgesys, kurį sergantysis nuolat kartoja. Obsesijos gali apimti baimes dėl užteršimo, abejones dėl uždarytų durų ar kitų nepageidaujamų minčių. Kompulsijos yra elgesiai, kurių žmogus imasi, siekdamas sumažinti obsesijų sukeltą nerimą, pvz., dažnas rankų plovimas, tikrinimas ar skaičiavimas. Šie simptomai gali trukdyti kasdieninei veiklai, mokykloje, namuose ar santykiuose su aplinkiniais. Gydymas apima kognityvinę elgesio terapiją ir medikamentus, kurie padeda valdyti obsesijas ir kompulsijas.

Nerimas - tai susirūpinimo, dirglumo, baimės, nuogąstavimo jausmas. Jei nerimas turi priežastį (pavyzdžiui, prieš egzaminą ar darbo pokalbį), tai yra adekvatus, normalus jausmas. Patologinis nerimas neturi jokios aiškios priežasties, tampa nebekontroliuojamas, pradeda trukdyti kasdieniam gyvenimui ir tampa sutrikimu. Šis sutrikimas gali sutrikdyti vidaus organų veiklą, gali pasireikšti panikos priepuoliai arba užvaldyti įkyrios mintys ar kompulsyvūs veiksmai. Nerimo sutrikimų vertinimas dažnai prasideda apsilankius pirminės sveikatos priežiūros centre, nes nerimo sutrikimai dažnai egzistuoja kartu su kitais sutrikimais, pavyzdžiui, depresija ar obsesiniu kompulsiniu sutrikimu.

Depresija yra psichikos sutrikimas, kuris pasireiškia nuolatiniu liūdesiu, bloga nuotaika bei interesų, energijos ir aktyvumo sumažėjimu, tai trukdo kasdieniniam gyvenimui. Medikamentinis gydymas antidepresantais rekomenduojamas, kai depresija trukdo kasdienei veiklai ir sukelia vidutinį arba stiprų diskomfortą.

Bipolinis sutrikimas yra psichikos sutrikimas, kuriam būdingi ryškūs nuotaikos svyravimai tam tikru periodu - nuotaikos pablogėjimo epizodai (depresijos) ir pakilios nuotaikos periodai (manijos arba hipomanijos). Šis sutrikimas dažniausiai yra gydomas medikamentų ir psichoterapijos pagalba. Psichoterapija gali suteikti paramą tiek sergančiajam, tiek jo artimiesiems, padėti suprasti sutrikimą, išmokyti su juo tvarkytis.

Savalaikės diagnozės svarba

Savalaikė diagnozė yra itin svarbi, nes kuo anksčiau nustatoma liga, tuo greičiau galima imtis gydymo ar terapijos. Tai gali padėti užkirsti kelią komplikacijoms ir pagerinti vaiko gyvenimo kokybę. Ankstyva intervencija gali padėti vaikui pasiekti geresnę raidą.

tags: #vaiku #psichologines #problemos