Žmogus yra linkęs ieškoti būdų, kaip nusiraminti, atsipalaiduoti ir atitrūkti nuo kasdienybės. Vieniems tai yra fizinis aktyvumas ar muzika, o kitiems - rūkymas ar alkoholis. Tačiau šiuolaikinis pasaulis siūlo daugybę sveikatai nekenksmingų alternatyvų, tad svarbu pasirinkti tinkamus būdus ir atsisakyti žalingų įpročių. Priklausomybė yra lėtinė liga, todėl jos nutraukimas yra ilgalaikis procesas, reikalaujantis keleto bandymų.
Priklausomybės formavimosi veiksniai
Antakalnio psichikos sveikatos centro vedėja Aušra Bagdonaitė pabrėžia, kad rūkančių bendraamžių, tėvų ar aplinkinių įtaka yra vienas pagrindinių veiksnių, lemiančių tabako vartojimą. Taip pat ji akcentuoja evoliucionuojančią tabako pramonę ir atsirandančių priemonių gausą.
Rūkymo žala ir metimo svarba
Rūkymas daro neigiamą įtaką imuninei sistemai, todėl didėja plaučių infekcijos rizika. Psichiatrės teigimu, mesti rūkyti niekada nėra per vėlu, nes sergamumas ir mirtingumas nuo šio žalingo įpročio didėja priklausomai nuo to, kiek ilgai tuo užsiimama. Tyrimų duomenimis, procentiškai daugiau asmenų metė rūkyti padedami specialistų, lyginant su tais, kurie bandė tai daryti savarankiškai.
Metimo strategijos ir pagalba
Norintiems nutraukti priklausomybę, psichiatrė A. Šileikytė duoda vieną patarimą - nustoti rūkyti. Ne „mažiau, ne rečiau“, bet tiesiog nustoti. „Negali būti šiek tiek priklausomas. Metimas rūkyti nėra rūkymo mažinimas, todėl būkite pasirengę atsisakyti visų rūkymo formų. Kad būtų lengviau laikytis šio įsipareigojimo - informuokite savo šeimą, draugus ir bendradarbius, pakalbėkite su gydytoju ar kitu sveikatos priežiūros specialistu apie tai, kokį medikamentinį gydymą galėtų jums pritaikyti.
Svarbu pakeisti savo rutiną: kasdienę veiklą atlikite kita tvarka, kitu dienos metu su žmonėmis, kurie nerūko, kitose vietose. Venkite situacijų ir aplinkos, kuriose dažniausiai rūkydavote, nuobodulio, turėkite su savimi knygą, telefoną. Nusimatykite konkrečius veiksmus, pavyzdžiui, pradėkite sportuoti, muzikuoti, klausytis muzikos, išeikite pasivaikščioti. Visos situacijos gali būti sprendžiamos ir nerūkant.
Taip pat skaitykite: Kraujo judėjimo iššūkiai
Psichiatrė taip pat primena, jog atkrytis yra natūrali sveikimo nuo priklausomybių dalis. Labiau svarbu, ne kiek atkryčių bus, o kaip greitai jie bus atpažinti. Nuo 2024 metų pradžios Lietuvoje pradėjo veikti telefoninė pagalbos linija, kurios specialistai nemokamai konsultuoja gyventojus, norinčius mesti rūkyti.
Nebrandumas ir priklausomybės
Nebrandi asmenybė dažnai nepriima ir nesupranta savo jausmų. „Aš visai nepykstu. Tu išsigalvoji“, „Nepriėmė į darbą, nelabai ir norėjau“. Iš tokių žmonių sunku sužinoti apie jų tikruosius jausmus. Negavę, ko norėjo, jie lengvai tampa agresyvūs, ima rėkti, žeminti, kaltinti. Nebrandūs asmenys kuria savo gyvenimą priklausomai nuo nuotaikos: šiandien myliu, rytoj - ne, šiandien noriu to, rytoj - kito. Net menki sunkumai jį gąsdina ir išmuša iš vėžių. Jis gali išleisti visus pinigus, o paskui skolintis maistui.
Dėl to jie gali tapti savo artimųjų šešėliais, gyventi jų gyvenimą, atsisakydami savojo „aš“ ir savo poreikių. Toks susiliejimas nepraeina be pėdsakų. Nebrandus asmuo pasidaro kaprizingas ir irzlus. Gali kentėti neištikimybę, smurtą, pažeminimus, visaip pateisindamas nepagarbų antrosios pusės elgesį su juo.
Nebrandžią asmenybę galima atpažinti pagal jos vaidinamą vaiko vaidmenį. Paauglio drabužiai, iššaukiantis makiažas, maištingos muzikos klausymasis, bendravimas su jaunesniais už save žmonėmis. Santuoka, karjera, vaikų gimimas atrodo jiems beprasmiški dalykai. Infantilūs asmenys bijo atsakomybės, suaugusiųjų problemų, vienatvės. Jie ieško tokių pat priklausomų partnerių, kurie būtų pasiryžę aptarnauti jų neurozes.
Depresija ir priklausomybės
Depresija yra rimta psichikos sveikatos problema, kuri gali paveikti bet ką, nepriklausomai nuo jų pareigų ar socialinės padėties. Žmonės, kenčiantys nuo depresijos, patiria nuolatinį liūdesio ir beviltiškumo jausmą, praranda susidomėjimą veikla, kuri jiems anksčiau patiko, tampa apatiški, sutrinka jų miegas bei susiaurėja interesų ratas. Jie dažnai skundžiasi jėgų stoka, neviltimi, prasmės nematymu bei dėmesio koncentracijos sutrikimu.
Taip pat skaitykite: Pacientų agresijos tyrimai
Gerai funkcionuojanti depresija
Gerai funkcionuojanti depresija dar vadinama „besišypsančia depresija“ arba distimija. Tai sudėtingas depresinis sutrikimas, neturintis įprastų išoriškai matomų depresijai būdingų simptomų. Distimija diagnozuojama tada, kai žmogų vargina nuolatinė slogi nuotaika, kuri trunka mažiausiai porą metų.
Simptomai:
- Sunkumai ryte.
- Vaidinamas gyvenimas.
- Kritika ir nepakantumas.
- Prarastas džiaugsmas.
- Dirglumas.
- Nuolatinis nerimas.
- Perdėtas darbštumas.
Neįsigilinus gali atrodyti, kad gerai funkcionuojanti depresija nekelia jokio rimto pavojaus. Tačiau tai lygiai tokia pati sekinanti, pavojinga ir sudėtinga liga, kaip ir kitos depresijos formos. Pirmiausiai todėl, kad gerai funkcionuojanti depresija gana lengvai gali pereiti į kitokią, visiškai sekinančią depresijos formą. Taip pat, negydant distimijos, šalia gali išsivystyti ir kiti su depresija gana glaudžiai susiję sutrikimai, kurie dar labiau pablogina bendrą būklę, pavyzdžiui, nerimo sutrikimas, panikos atakos. Be to, galiausiai, gali atsirasti ir negatyvūs tvarkymosi su depresija mechanizmai, pvz., piktnaudžiavimas alkoholiu ar kitomis psichoaktyviomis medžiagomis.
Vadovų depresija
Ne vienas vadovas, sergantis depresija, išoriškai puikiai funkcionuoja darbo aplinkoje, demonstruoja profesionalumą susitikimuose, generuoja idėjas ir priima sprendimus, o jo kolegos ir komandos nariai net neįtaria, kad jis išgyvena vidines kančias. Vadovas gali atrodyti produktyvus ir sėkmingas iš išorės, tačiau viduje gali jaustis visiškai išsekęs, tuščias ir beprasmis.
Psichosocialinis stresas, kylantis iš atsakomybės vadovauti, priimti strateginius sprendimus ir veikti esant nuolatiniam spaudimui, gali paveikti prefrontalinę žievę (sprendimų priėmimo sritį) ir hipokampą (atsakingą už atmintį ir mokymąsi). Tyrimai rodo, kad socialinė izoliacija yra vienas svarbiausių depresijos rizikos veiksnių, o vadovai dažnai patiria vadinamąjį „vienišumo viršūnėje“ sindromą.
Taip pat skaitykite: Priklausomybė nuo laiko
Vadovo depresijos poveikis organizacijai: vadovai, kuriuos veikia didelis stresas ir psichologinė įtampa, dažnai priima prastesnius sprendimus, mažėja jų veiklos efektyvumas, o stresas neretai perduodamas komandai.
Kaip padėti vadovui, sergančiam depresija:
- Būkite atviri ir palaikantys.
- Sukurkite atvirą atmosferą darbo vietoje.
- Pasiūlykite pagalbą.
- Paskatinkite kreiptis į specialistus.
Depresijos gydymo strategijos
Depresijos gydymo strategijos priklauso nuo jos sunkumo.
- Psichoterapija (grupinė ir individuali terapija).
- Antidepresantai (reguliuoja nuotaiką ir sumažina depresijos simptomus).
- Reguliarus fizinis aktyvumas.
- Subalansuota mityba.
- Psichoaktyvių medžiagų nevartojimas.
- Meditacija.
- Darbo ir poilsio režimas.
- Geras miegas.
- Laikas pomėgiams.
Nuo praėjusių metų dėl nemokamo depresijos gydymo galima kreiptis į Vilniaus „Asmens sveikatos klinikoje“ veikiantį Suaugusiųjų psichoterapijos dienos stacionarą.
Gydymui atspari depresija
Kai kuriais atvejais depresija gali būti atspari įprastiniam gydymui. Tokiais atvejais gali būti taikoma transkranijalinė magnetinė stimuliacija (TMS).
Depresija po gimdymo
Dėl motinos depresijos sutrinka jos ir kūdikio ryšys, gali pablogėti vaiko emocinė ir kognityvinė raida. Diagnozavus pogimdyvinius psichikos sutrikimus, įskaitant depresiją po gimdymo, gali būti skiriama ambulatorinė reabilitacija, kuri be sveikatą stiprinančių procedūrų apima ir medicinos psichologo konsultacijas.
Priklausomybė nuo maisto
Dar prieš gerą dešimtmetį grupė JAV mokslininkų tirdami antsvorio problemą nutarė rimčiau pasiaiškinti, ar anekdotiniai žmonių pareiškimai, esą jie priklausomi nuo maisto, tikrai neturi pagrindo. Dietologė, neurologijos mokslų dr. Nicole Avena, viena iš tyrimo iniciatorių, pasakojo pastebėjusi tolerancijos, atsitraukimo („withdrawal“), didelio noro požymių ir išsiaiškino, kad žiurkių smegenyse išsiskiria neuroninių cheminių medžiagų - dopamino ir opioido, kurių išsiskiria ir pavartojus narkotikų. Anot dr. Avenos, papildomi tyrimai vėliau patvirtino šiuos duomenis.
Daugiausia tyrimų atliekama siekiant išaiškinti cukraus ir riebalų, o ne konkrečių produktų (bandelių ar bulvyčių) poveikį. Žinoma, kad riebalai ir cukrus smegenis veikia skirtingai. Pripratusios prie cukraus, žiurkės rodo aiškius „atsitraukimo“ ženklus: dreba, prakaituoja, kinta jų kūno temperatūra, jas apima nerimas.
Alkoholizmas ir jo sprendimo būdai
Problemos pripažinimas, pastangos išmokti blaiviai gyventi būnant alkoholiku ir yra sprendimas, beje labai nelengvas, reikalaujantis daug valios ir pastangų. Praktiškai visos ilgalaikės ar neišgydomos ligos turi tendenciją progresuoti ir įtakoja, keičia žmogų kaip asmenybę. Alkoholizmas- ne išimtis.
Tik jau tikrai nei vienas geriantis alkoholikas perspektyvoje neturi plano per gėrimą prarasti darbą, sveikatą, šeimą….praktiškai visi šventai tiki, kad "man taip nenutiks…aš ne toks…". Žmogus nekaltas, kad serga, bet atsakingas už savo poelgius ir nesvarbu kokia liga serga ar neserga. Ligos pripažinimas atveria galimybę išmokti susigyventi su savo liga ir ją valdyti savarankiškai. Tai geriantį alkoholiką sulaužo, valdo alkoholis, bando valdyti žmona ir visi kas netingi, kartais ir damuša.
Pagalba alkoholikams prieinama, jei tik jie noro turi.
Mobilioji komanda - pagalba šeimoms
Maždaug 60 procentų šeimų, su kuriomis dirba Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos mobiliųjų komandų specialistai, turi alkoholio vartojimo problemų. Neretai ir gydytojo psichiatro diagnozuotus psichikos bei elgesio sutrikimus. Dažniausiai šias šeimas kamuoja nepriteklius, nedarbas, nepasitikėjimas, beviltiškumas.
Mobiliosios komandos specialistai padeda atpažinti ir įvardinti šeimos problemą, keisti nuostatas ir požiūrį į gyvenimą, ieškoti sprendimų ir padėti juos priimti.
tags: #priklausomybe #nuo #tako